Alytaus apylinkės teismo įsakymas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Eviltienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą Nr. 01-1-14645-16, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015 m. balandžio 3 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ( dvi veikos), remiantis BK 64¹ straipsniu, 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu;

2) 2015 m. liepos 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 2 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. balandžio 3 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 2 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Bausmė atlikta (2016 m. kovo 24 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis D. L., 2016 m. kovo 28 d., apie 22.30 val., apsvaigęs nuo alkoholio (asmens blaivumo testu nustatyta 0,92 promilės), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui L. Č. priklausančio buto kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia smogė kumščiu vieną smūgį į veidą kartu gyvenančiam šeimos nariui – broliui T. L., tuo nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį apatinės lūpos muštine žaizda. Šiais veiksmais D. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo D. L. 2016 m. kovo 29 d. ir 2016 m. gegužės 26 d. apklausos protokolų (b. l. 103-105, 108-109) matyti, kad dėl jam pareikšto įtarimo prisipažįsta visiškai, dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi. Paaiškino, kad jis ir dar trys jo nepilnamečiai broliai ir seserys gyvena motinos L. Č. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo 28 d. namo grįžo neblaivus apie 18 val. Namuose buvo neblaivūs mama L. Č. ir brolis T. L.. Jis iš karto nuėjo miegoti į savo kambarį. Po kiek laiko, gal apie 23 val. į jo kambarį atėjo mama, kuri pasakė, kad konflikto metu, gulėdama lovoje delnu sudavė T. vieną smūgį į veidą, o šis iš karto sudavė jai ranka į veidą. Tuo metu T. L. pabėgo iš namų, o kai sugrįžo, jis supykęs, kad brolis mušė mamą, tyčia smogė jam vieną smūgį į veidą. Pataikė į lūpas, kurią prakirto. T. paskambino policijai.

Iš nukentėjusiojo T. L. 2016 m. gegužės 23 d. apklausos protokolo (b. l. 20-21) matyti, kad 2016 m. kovo 28 d. nepažįstamas vyras Pieštuvėnų kaimo parduotuvėje jam nupirko 0,5 litro talpos butelį degtinės, kurį jis vienas išgėrė. Vakare parėjo namo, mama L. Č. gulėjo lovoje savo kambaryje. Tarp jų kilo konfliktas, kurio priežasties neprisimena, ir mama sudavė jam vieną smūgį delnu per veidą, nes jis ją įžeidė. Jam neskaudėjo, tačiau labai susinervino ir iš karto mamai nestipriai sudavė atgal vieną smūgį delnu, pataikė į lūpas. Mama iš karto išėjo iš kambario, o jis išėjo į kiemą. Kai sugrįžo, brolis T. pradėjo priekaištauti, kad jis sudavė mamai ir kumščiu smogė jam vieną smūgį į lūpas, dėl ko praskėlė lūpą, kurią skaudėjo, bėgo kraujas, todėl jis paskambino į policiją ir medikams. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu jį nuvežė į Alytaus ligoninę, susiuvo lūpą ir išleido į namus. Civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nereiškia. Broliui D. L. dėl sumuštos lūpos pretenzijų neturi, su juo susitaikė.

Iš liudytojos L. Č. 2016 m. kovo 29 d. apklausos protokolo (b. l. 31-32) matyti, kad 2016 m. kovo 28 dieną ji buvo neblaivi. Apie 22.30 val. būnant kambaryje, atėjo neblaivus sūnus T. L., kuris prašė cigarečių, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Tarp jos ir sūnaus T. kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji delnu sudavė vieną smūgį sūnui per veidą, iš karto T. jai taip pat sudavė smūgį delnu per veidą, pataikydamas į lūpas. T. jos nesužalojo, jai neskaudėjo, jam pretenzijų neturi. T. išėjo į kitą kambarį, o apie 22.40 val. ji girdėjo, kad T. kalba telefonu, skambina į policiją. Atvykus policijai sužinojo, kad tarp T. ir D. kilo konfliktas, D. sakė, kad jis smogė vieną smūgį broliui T. į veidą už tai, kad T. sudavė jai. Dėl veido sumušimo T. išvežė į ligoninę, iš kur, suteikus pagalbą, išleido.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. L. prisipažinimo, nukentėjusiojo T. L., liudytojos L. Č. parodymų, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 7-9), iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini);

tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 10-12), iš kurio matyti, kad policiją kvietė T. L., kuris pranešė, jog namuose brolis D. L. jam smogė į veidą ir prakirto apatinę lūpą. Smurtą rodantys požymiai – apatinės lūpos žaizda;

asmens blaivumo testas Nr. 640 (b. l. 17), iš kurio matyti, kad D. L. 2016 m. kovo 28 d., 23.44 val., nustatytas 0,92 promilių girtumas;

asmens blaivumo testas Nr. 639 (b. l. 18), iš kurio matyti, kad T. L. 2016 m. kovo 28 d., 23.41 val. nustatytas 1,58 promilių girtumas;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28), iš kurios matyti, kad T. L. konstatuota apatinės lūpos muštinė žaizda, kuri galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekmėje. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. jis savo broliui T. L. buitinio konflikto metu vieną kartą sudavė kumščiu į veidą, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už D. L. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis D. L. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 113-115, 117).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – brolį. Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo D. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. L. praeityje teistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi. Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamasis yra jauno darbingo amžiaus, tačiau nesimoko, nedirba, psichiatrinio gydymo ir priklausomybė ligų gydymo įskaitose neįrašytas. D. L. sutinka su prokurorės pasiūlyta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 150 val. sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kuri, įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, teismo manymu, yra teisinga bausmės rūšis pirmą kartą teisiamam asmeniui.

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

D. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119, 136, 139 straipsniais iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 109-111).

Kaltinamasis D. L. BPK 140 straipsniu pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. kovo 28 d. 0.00 val. iki 2016 m. kovo 29 d. 10.50 val. (b. l. 53-54), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 150 val. sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. L. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 150 val. sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtosios bausmės laiką įskaityti D. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. kovo 28 d. 0.00 val. iki 2016 m. kovo 29 d. 10.50 val. prilyginant jį dviem laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti D. L., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.