- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-23
- Bylos Nr.
- 2A-182-109/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-12939-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Jolita Cirulienė, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- H. M., M. M.
- Atsakovas
- L. M.
- Advokatai
- Redvita Vladarskytė
- Kategorijos
- 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant ieškovui H. M., jo atstovei advokatei Redvitai Vladarskytei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-139-775/2010 pagal ieškovų H. M., H. M., M. M. ieškinį atsakovei L. M. dėl pažeistų teisių atstatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai H. M., H. M., M. M. patikslintu ieškiniu (b. l. 50-51) Kauno miesto apylinkės teismo prašė atstatyti pažeistas ieškovų teises įpareigojant atsakovę L. M. netrukdyti ieškovams patekti į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės L. M. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra buto bedrasavininkiai. Ieškovui H. M. nuosavybės teise priklauso 5/8 dalys buto, ieškovei H. M. priklauso 1/8 dalis buto, M. M. priklauso 1/8 dalis. Nuosavybės teises į butą įgijo paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu. Atsakovė taip pat yra buto (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė. Ji yra paveldėjusi likusią 1/8 dalį buto. Tačiau nuosavybės teisių į jai priklausančią buto dalį įstatymų nustatyta tvarka viešajame registre nėra įregistravusi. Atsakovei priklausanti dalis yra likusi registruota velionio tėvo V. M. vardu. Atsakovė L. M. šiuo metu viena gyvena ir naudojasi buto patalpomis: patalpa plane pažymėta 2-1 / 8.66 kv. m., 2 - 213.88 kv. m., 2-3 / 13.93 kv. m., 2-4 / 12.5 kv. m., 2-5 / 0.54 kv. m., 2-6 / 2.21 kv. m. Pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo parengtą pastato dalių apskaičiavimo projektą atsakovei priklausanti 1/8 id. dalis buto sudaro 6,42 kv. m., tačiau atsakovė naudojasi visu 51,37 kv. m. ploto butu, pažeisdama ieškovų teises. Nustatyti naudojimosi tvarką ginčo butu ir naudotis juo visiems bendraturčiams netrukdomai faktiškai yra neįmanoma. Atsakovei 2009 m. balandžio 22 d. raštu buvo pasiūlyta per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos pašalinti pažeidimus, tačiau atsakovė iki šiol viena naudojasi nuosavybe. Ieškovai kartu su atsakove yra paveldėję ir daugiau nekilnojamojo turto Kauno mieste: gyvenamąsias patalpas ir prekybos paviljoną, (duomenys neskelbtini) bei gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklausančios šio turto dalys yra likusios registruotos velionio V. M. vardu. Kadangi nusistatyti naudojimosi tvarką gyvenamųjų namų bei prekybos paviljono patalpomis ne nuo bendraturčių valios susidariusioje situacijoje yra neįmanoma, ne kartą buvo kreiptasi į atsakovę siūlant sudaryti mainų sutartį ir nusistatyti atitinkamą naudojimosi patalpomis tvarką. Siūlyta atsakovei įteisinti nuosavybės teises į visą 51,37 kv. m. ploto ginčo butą (duomenys neskelbtini) ir 53,3 kv. m. ploto butą (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė su pasiūlymu nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino visiškai, atstatė pažeistas ieškovų H. M., H. M., M. M. teises ir įpareigojo atsakovę L. M. netrukdyti ieškovams patekti į gyvenamąsias patalpas - butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovui H. M. iš atsakovės L. M. 132 Lt žyminio mokesčio ir 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidų, viso 1 632 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės L. M. valstybei 39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad ieškovai ir atsakovė yra bendraturčiai gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovams priklauso 7/8 dalys šių patalpų, tačiau faktiškai butu naudojasi viena atsakovė, o ieškovai patekti į butą ir juo naudotis negali dėl to, kad tai padaryti trukdo atsakovė. Kad atsakovė trukdo patekti ieškovams į jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) įrodo teismo posėdyje duoti ieškovų paaiškinimai, peržiūrėti įrašai skaitmeninėse laikmenose, liudytojo R. S. paaiškinimai, ieškovo H. M. pareiškimas policijai, kuriame jis nurodo, jog atsakovė pažeidžia jo teises ir neįleidžia jo net į bendro naudojimo patalpas. 2010-01-19 parengiamajame posėdyje atsakovė davė ieškovams pasidaryti vienos ginčo buto durų spynos raktą ir nurodė, jog viršutinė durų spyna yra nerakinama (b. l. 75), tačiau peržiūrint 2010-01-19 vaizdo įrašą, darytą po posėdžio, matyti, jog ieškovams durų su atsakovės duotu raktu atrakinti nepavyko. Kadangi ieškovai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negali pastoviai naudotis ir disponuoti jiems priklausančiomis turto dalimis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jų patikslintas ieškinys tenkintas.
Šalies argumentai
Atsakovė L. M. apeliaciniu skundu (b. l. 108-111) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti. Nurodo šiuos motyvus:
1. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas negatorinis ieškinys, siekiant apginti patalpų savininkų teises, įpareigojant netrukdyti ieškovams patekti į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovai, reikšdami negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu, turėjo įrodyti, kad jie yra buto savininkai ar bendraturčiai ir kad atsakovė pažeidė jų, kaip savininkų, teises, t. y. tik savininkas turi teisę ginti savo pažeistas nuosavybės teises. Šių aplinkybių ieškovai neįrodė dėl ko teismo sprendimas nepagrįstas.
2. Kauno miesto apylinkės teismas pažeidė CPK 177, 185 straipsnius, kadangi netinkamai vertino liudytojų parodymus, byloje pateiktą filmuotą medžiagą, byloje surinktus rašytinius įrodymus, o kai kurių rašytinių įrodymų iš viso nevertino bei dėl jų nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad aplinkybę, kad atsakovė ieškovų neįsileidžia į ginčo gyvenamąsias patalpas įrodo ieškovų pateikti įrašai skaitmeninėse laikmenose (2 priedai prie bylos), H. M. prašymas Žaliakalnio policijos nuovados viršininkui (b. l. 66). Su tokiomis teismo išvadomis sutikti negalima, kadangi jos yra nepagrįstos bei paneigtos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Nei vienas byloje esantis įrodymas nepatvirtina fakto, kad viršutinė spyna buvo kada nors užrakinta, ar kad atsakovė ją užrakino, todėl šiuo konkrečiu atveju priešingai teismo išvadoms nebuvo įrodytas ieškovų teisių pažeidimas. Teisme nebuvo nuginčyti atsakovės nurodyti motyvai, kad viršutinė spyna yra nerakinama, nors tokios aplinkybės nesunkiai galėjo būti paneigtos, pavyzdžiui, antstolio surašytu Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Būtent ieškovams, pareiškusiems negatorinį ieškinį, ir teko pareiga įrodyti realų savo teisių pažeidimą bei paneigti priešingą tvirtinančius atsakovės pateiktus įrodymus (CPK 178 str.), tačiau ieškovai šios pareigos nerealizavo. Ieškovų pateikti įrašai skaitmeninėse laikmenose negali nei patvirtinti nei paneigti fakto, kad atsakovė ieškovų neįleidžia į ginčo gyvenamąsias patalpas, kadangi įrašai yra daryti atsakovei nesant bute, su ja iš anksto nesusitarus ir jai nepranešus. Svarbu yra tai, kad ieškovams teismo posėdžio metu buvo duotas raktas nuo minėto buto, kurį jie pasidarė, nes neva neturėjo, dėl ko nesuprantama kokiu būdu atsakovė galėtų ieškovų neįleisti į ginčo patalpas jiems patiems turint raktą nuo minėtų patalpų ir atsakovei nesant minėtame bute. Į bylą pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurio teismas visiškai nevertino, neginčytinai patvirtino aplinkybę, jog viršutinė spyna nėra rakinama. H. M. prašymas Žaliakalnio policijos nuovados viršininkui nepatvirtina jokių ieškinyje nurodytų aplinkybių, kadangi buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl ko teismo sprendimo išvados yra šališkos ir nepagrįstos, padarytos pažeidžiant CPK reikalavimus teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados.
3. Teismas, tirdamas įrodymus, privalo patikrinti kiekvieno įrodymo sąsajumą, leistinumą ir rodomąją reikšmę. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas byloje surinktų įrodymų iš esmės netyrė ir apsiribojo formaliu materialinės bei procesinės teisės normomis nepagrįstu teiginiu, kad ieškovai savo reikalavimą įrodė. Tačiau teismas visiškai nevertino į bylą pateikto antstolio R. S. 2010-05-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuris neginčytinai patvirtino, jog viršutinė buto durų spyna yra nenaudojama, sena, išorinis vaizdas prastas, pasukus spynos suktuko mechanizmą suktukas prasisuka. Šis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra oficialus rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str.), nepaisant to, teismas jo visiškai nevertino bei dėl jo nepasisakė.
4. Nepagrįstas bei prieštaringas pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas, kad faktiškai butu naudojasi viena atsakovė, o ieškovai patekti į butą ir juo naudotis negali dėl to, kad tai padaryti trukdo atsakovė. Tačiau priešingai teismo sprendimo argumentams, ieškovai į bylą nepateikė įrodymų (CPK 178 str.), kad jiems tenkančios buto dalys būtų atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės, arba būtų nustatyta naudojimosi konkrečiomis buto dalimis tvarka tarp bendraturčių. Atsakovė turi teisę gyventi jai nuosavybės teise priklausančioje buto dalyje. Kol nėra nustatyta naudojimosi konkrečiomis buto dalimis tvarka, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė pažeidžia ieškovų teisę valdyti bei naudotis jiems priklausančia nuosavybe, nes iki šiol nėra aišku, kokias konkrečiai buto patalpas ji turi teisę naudoti. Atsakovė yra buto dalies savininkė ir jos nuosavybės teisė neabejotina.
5. Byloje buvo neginčytinai nustatyta, kad patalpa - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovams bei atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau nuosavybės teisių į jai priklausančią minėto buto dalį ji dar nėra viešajame registre įregistravusi. Teismas negalėjo byloje apeliantės laikyti atsakove, nesant įregistruotų nuosavybės teisių į jai priklausančią minėto buto dalį, bei turėjo pareigą imtis priemonių pakeisti netinkamą šalį tinkama.
Atsiliepimas
Ieškovai H. M., H. M., M. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 122-124). Nurodė šiuos motyvus:
Šalies argumentai
1. Apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovai neįrodė, kad yra turto savininkai ir jų teisės yra pažeistos, dėl ko teismo sprendimas yra nepagrįstas. Teismas, tinkamai ištyrė ir įvertino šiuos byloje esančius įrodymus ir sprendime pagristai konstatavo, kad ieškovai yra gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Ieškovams priklauso 7/8 dalys šių patalpų. Ieškovų teisių pažeidimas byloje taip pat įrodytas ir nustatytas. Tai, kad ieškovų teisės yra pažeistos ir jas pažeidžia atsakovė teismas konstatavo visapusiškai ir objektyviai ištyręs bylos aplinkybes ir tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas.
2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas ir dėl netinkamo įrodymų byloje vertinimo. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įrodymų įvertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų nepažeidė, įvertino ir pasisakė dėl visų esminių byloje nustatytų aplinkybių. Teismas išsamiai ir nuodugniai ištyrė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes, dėl kurių ieškovai negali patekti į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir motyvuotai pagrindė, kodėl pripažįsta, jog atsakovė pažeidžia ieškovų teises. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra viena užėmusi gyvenamąsias patalpas nuosavybės teise priklausančias visiems bendraturčiams ir ieškovai į jas patekti negali net gavus raktą iš atsakovės nuo vienos iš dviejų duryse esančių spynų, o aplinkybė, kad atsakovė ieškovus įsileistų į gyvenamąsias patalpas, byloje nustatyta nebuvo, teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė pažeidžia ieškovų, kaip buto savininkų teises. Nepagrįstai apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad į bylą pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neginčytinai patvirtino aplinkybę, jog viršutinė spyna nėra rakinama. Atsakovės pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra nurodyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu L. M. nurodė, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) durų spyna nenaudojama daug metų. Taigi faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos aplinkybės įrašytos tik iš pačios atsakovės žodžių, todėl negali būti vertinamos kaip neginčijamas įrodymas, patvirtinantis, kad viršutinė spyna nėra rakinama. Negalima sutikti su apeliantės nuomone, jog teismo padarytos išvados yra šališkos ir nepagrįstos. Teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę bei joje esančių įrodymų pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
3. Nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog teismas byloje surinktų įrodymų iš esmės netyrė bei nevertino reikšmingų bylai aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje kruopščiai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
4. Nepagrįstas apeliantės apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad kol nėra nustatyta naudojimosi konkrečiomis buto dalimis tvarka, nėra pagrindo daryti išvadai, kad ji pažeidžia ieškovų teisę valdyti bei naudotis jiems priklausančia nuosavybe. Tai, kad tarp buto (duomenys neskelbtini) bendrasavininkių nėra nustatyta naudojimosi konkrečiomis patalpomis tvarka, nesuteikia atsakovei teisės vienai naudotis 51,37 kv. m. buto plotu, kai tuo tarpu atsakovei šiame bute priklauso tik 6,42 kv. m. buto patalpų ir tokiu būdu pažeisti kitų teisėtų buto savininkų teises trukdant jiems patekti į butą ir savo nuožiūra disponuoti jiems priklausančia nuosavybe. Savininkas turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir interesų, ką pripažįsta ir pati atsakovė, tą nurodydama savo apeliaciniame skunde.
5. Atsakovė apeliaciniame skunde pabrėždama neabejotiną savo kaip buto dalies savininkės nuosavybės teisę, tuo pačiu šią teisę neigia, laikydama, kad iki nuosavybės teisių įregistravimo viešame registre ji nelaikytina buto dalies savininke ir tuo pačiu tinkama atsakove šioje byloje, turinčia pareigą atsakyti pagal ieškinį. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei pareikštas reikalavimas yra pagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų nustatęs, kad ieškovų nurodytas atsakovas yra netinkamas ir atsakovė būtų pareiškusi prašymą netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantė netinkamos šalies pakeitimo klausimo nė karto nekėlė ir abejonių, kad yra netinkama šalis nereiškė.
Teisme gautas apeliantės L. M. apeliacinio skundo atsisakymas, kuriame apeliantė nurodo, kad jai žinomos procesinės apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės.
Šalies argumentai
Ieškovas neprieštarauja, kad būtų nutrauktas apeliacinis procesas, tačiau prašo priteisti iš atsakovės 1 500 Lt advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir atstovavimą teisme (b. l. 126).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Civilinio proceso kodekso 308 straipsnio pirmoji dalis numato, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas, nutartimi priėmęs apeliacinio skundo atsisakymą, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia (CPK 308 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jei yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, t. y., jei atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui. Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės (CPK 308 straipsnio 3 dalis).
Apeliantė L. M. pateikė Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimo padavusios atsakovės atsisakymas šio skundo įstatymui neprieštarauja. Bylos medžiaga nustatyta, kad toks atsisakymas nepažeidžia kieno nors teisių ar įstatymo saugomų interesų ir neprieštarauja viešajam interesui. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų. Atsižvelgiant į tai, atsakovės L. M. atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas, o apeliacinis procesas pagal šį apeliacinį skundą nutrauktinas (CPK 338, 308 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. numato, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą taikytinas maksimalus koeficientas lygus 1.5, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA, kuri teismo sprendimo priėmimo momentu yra 800 Lt). Rekomendacijų 8.18 punktu nustatyta, kad už kiekvieną atstovavimo valandą teisme turi būti taikomas 0.15 koeficientas. 9 punktas numato, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios ir pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Byloje nustatyta, kad ieškovo atstovė yra pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 122-124), dalyvavo 2011 m. kovo 23 d. teismo posėdyje (posėdžio trukmė 10 min.).
Vadovaudamasi išdėstytu bei atsižvelgusi į bylos sudėtingumą ir apimtį, advokato sugaištą laiką teismo posėdyje, parengtų procesinių dokumentų įkainius, kolegija sprendžia, kad ieškovo sumokėtos 1 500 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme yra pernelyg didelės ir neprotingos, todėl vadovaujantis CK 1.5 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 500 Lt, priteisiant iš atsakovės ieškovui H. M. 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio antrąja dalimi,
nutaria:
Atsakovės L. M. atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti.
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės L. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimo, nutraukti.
Iš atsakovės L. M. a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui H. M. a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.