Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, romas, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaruota gyvenamoji vieta, teistas 3 kartus:

1) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, 4 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių;

3) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2019 m. liepos 23 d. laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, bausmę atlikęs 2019-11-07, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. liepos 10 d. apie 3.00 val., (duomenys neskelbtini) namo 1 buto kambaryje, Kėdainiuose, asmeninio konflikto metu, tyčia sugriebė S. P. už plaukų ir prisitraukęs prie savęs įkando jai į kairę ausį, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai S. P. nepatikslinto pobūdžio žaizdą kairės ausies kaušelyje, tai yra, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis buvo liepos mėnesį, galėjo būti 10 d., kaip nurodyta kaltinime, S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su S. tik pažįstamas ir pas ją atėjo tik į svečius, gėrė alų. Apie 3 val. nakties, įvyko konfliktas ir jis įkando S. į ausį. Buvo apsvaigęs ir dėl to neatsimena visų detalių. S. atsiprašė. Gailisi. Užimtumo tarnyboje užsiregistravo, kai grįžo atlikęs arešto bausmę. Šiuo metu nedirba, bet planuoja įsidarbinti (duomenys neskelbtini), nes gavo Užimtumo tarnybos siuntimą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Nukentėjusiosios S. P. protokolu – pareiškimu (1 t., b. l. 22-23).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), padarytos nuotraukos (1 t., b. l. 27-37).

Nukentėjusioji S. P. parodė, kad 2019 m. liepos 9 d., apie 21.30 val., ji būdama prie savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme pamatė ateinančius L. D., kurį pažįsta, nes su juo anksčiau dirbo ir iš matymo pažįstamą S. B. Ji tuo metu buvo neblaivi, todėl, vaikinams priėjus prie jos, ji juos pasikvietė pas save į namus dar išgerti alkoholinių gėrimų. Visi trys nuėję pas ją į butą gėrė alų, po to degtinę. Tą vakarą L. D. vilkėjo raudonos spalvos striukę, kuri buvo panaši į jos draugo E. Atpažinusi savo draugo striukę išgertuvių metu ji L. D. paklausė, iš kur jis gavo minėtą striukę ir tada jai L. pasakė, kad ją laikinai davė apsirengti S. B. S. B. ji pasiteiravusi apie striukę ir jis jai pasakė, kad jam minėtą striukę davė ar atidavė E. birželio mėnesio pabaigoje. Jiems bendraujant tarp jos ir S. B. kilo žodinis konfliktas, vienas kitą pradėjo plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tuomet S. B. sugriebė jai už plaukų, patraukė arčiau savęs ir vieną kartą įkando į kairę ausį. Jai labai skaudėjo, bėgo kraujas. Visas įvykis įvyko jos buto kambaryje. Po įvykio S. B. jos atsiprašė ir ji jam atleido, jie susitaikė, civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 48–49, 52–53).

Asmens parodymo atpažinti metu S. P. atpažino S. B. kaip asmenį, kuris 2019 m. liepos 10 d. jai įkando į ausį (1 t., b. l. 56–61).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad 2019 m. liepos 10 d., 5.06 val., S. B. nustatytas 1,26 promilių girtumas (1 t., b. l. 90–91).

Specialisto išvadoje Nr. G 1834/2018(02) nurodyta, kad S. P. konstatuota nepatikslinto pobūdžio žaizda kairės ausies kaušelyje, tai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 65).

Liudytojas M. S. parodė, kad 2019 m. liepos 10 d., apie 3.19 val., jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino S. P. ir verkdama prašė atvažiuoti iki jos namų. Jam atvykus prie (duomenys neskelbtini) namo, Kėdainiuose, jį pasitiko S. P., kuri rankšluosčiu buvo užsidengusi kairę ausį ir verkė. Ji pasakė, kad vienas romų tautybės vaikinas jai įkando į kairę ausį. S. buvo susijaudinusi, verkė, matė, kad ji buvo neblaivi. Jis paskambino trumpuoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus ir greitosios medicinos pagalbą. Jam S. nieko daugiau apie įvykį nepasakojo, jis jos ir neklausinėjo. Atvykus greitosios medicinos pagalbos automobiliui S. P. buvo išvežta į VŠĮ Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, kur po medikų apžiūros buvo išleista namo ir jis ją parvežė (1 t., b. l. 79–81).

Liudytojas E. S. parodė, kad 2019 metų birželio mėnesį, tiksliai dienos neatsimenantis, jis kartu su pažįstamu vaikinu S. B. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu jis buvo užsidėjęs savo raudonos spalvos striukę. Po išgertuvių jie visi ruošėsi eiti namo ir jis S. B. davė užsidėti savo raudonos spalvos striukę, kadangi tuo metu buvo vėsu ir S. B. jo paprašė. Sekančią dieną pasigedo savo striukės, nes neatsiminė kam ją davė ir apie tai pasakė savo draugei S. P., su kuria gyvena. Ji žinojo kaip atrodė jo striukė ir todėl 2019 m. liepos 10 d., pamačiusi kad S. B. ją dėvėjo jam dėl to papriekaištavo. Jis savo striukę S. B. davė pats, striukės iš jo S. B. nepavogė (1 t., b. l. 86–88).

Liudytojas L. D. parodė, kad 2019 m. liepos 9 d. kartu su S. B. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 21.30 val., ar kiek vėliau, jie ėjo pro (duomenys neskelbtini) namą, Kėdainiuose, kur pastebėjo stovinčią pažįstamą S. S. juos pasikvietė pas save į namus, tai yra į (duomenys neskelbtini) namą, išgerti alkoholinių gėrimų. Trise gėrė alų, degtinę. Baigus gerti alkoholinius gėrimus, jis vienas išėjo į lauką parūkyti, tačiau netrukus išėjo ir S. B. ir paskui S. S verkė ir jis matė, kad jos ausis buvo kruvina. Jis bandė S. paklausti kas atsitiko, tačiau dėl neblaivumo nesuprato ką ji sakė. Po to jis išėjo (1 t., b. l. 158–159).

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Su nukentėjusiąja jo nesieja nei šeimyniniai, nei giminystės ryšiai. Kaltinamasis įkasdamas į ausį nukentėjusiajai suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiosios sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina specialisto išvada, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnis), jis teistas, bausmę atlikęs (2 t., b. l. 83–89), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 116–120), Psichikos sveikatos kabineto ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas (2 t, b. l. 123), nedirba, Užimtumo tarnyboje registruotas (2 t., b. l. 124, 125). Nukentėjusioji nurodė, jog pretenzijų kaltinamajam neturi, susitaikė, civilinio ieškinio nereiškia. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą mažesnio nei vidutinio dydžio. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ankstesniu nuosprendžiu kaltinamajam buvo skirta bausmė – laisvės apribojimas, tačiau savo tikslų kaltinamojo atžvilgiu šios rūšies bausmė nepasiekė, ji buvo pakeista į arešto bausmę. Pastarasis vėl padarė nusikaltimą, todėl skirti švelnesnę bausmę kaltinamajam, netikslinga. Kaltinamasis kaltu prisipažino, savo veiksmus įvertino savikritiškai, civilinio ieškinio nėra, nukentėjusiosios atsiprašė, ieškosi darbo, turi gyvenamąją vietą, tai rodo kad jo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų reikalas skirti arešto bausmę ir jį izoliuoti nuo visuomenės. Teismas mano, kad kaltinamasis gali vis dar taisytis būdamas laisvėje ir tik tuomet jei nepateisins teismo pasitikėjimo, jis bus izoliuojamas nuo visuomenės. Todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Taigi šiuo laikotarpiu kaltinamasis turi įrodyti, jog geba laikytis įstatymų ir ateityje nebenusikals. Nustatydamas įpareigojimo rūšį, teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus: pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 punktas ir 10 punktas).

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. liepos 10 d. 05.10 val. iki 2019 m. liepos 11 d. 10.03 val. (2 dienas), kuris įskaitytinas į bausmės laiką (2 t., b. l. 3–4; 5–7).

Kardomoji priemonė: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (2 t., b. l. 63–65).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į kaltinamojo sunkią materialinę padėtį, į tai, jog nedirba, neturi pajamų, iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 8 punktu ir 10 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, S. B. paskiriant įpareigojimus:

1) pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 10 d. 05.10 val. iki 2019 m. liepos 11 d. 10.03 val. (2 dienas).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.