Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), susituokęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2024 m. spalio 1 d. apie 14.50 val. E. Š. viešoje vietoje – prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje tyčia, įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: išbėgo į važiuojamąją kelio dalį, pribėgo prie A. C. priklausančio automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užšokęs ant variklio dangčio pradėjo šokinėti ant automobilio priekinio stiklo ir stogo, tokiu būdu apgadino A. C. priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu E. Š. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2024 m. spalio 1 d. dienos metu jis buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, kur su draugu J. G. ir šio draugu gėrė degtinę. Susipykęs su savo sutuoktine jis bėgo nuo pastarosios, nes ši norėjo, kad jis grįžtų namo. Bėgdamas jis užšoko ant automobilio (jis nežino, kodėl) ir pradėjo šokinėti ant automobilio lango bei stogo, po ko pabėgo. Su savimi jis turėjo dujų balionėlį, bet jis neatsimena, kad būtų purškęs dujas. Jis sutinka atlyginti padarytą žalą, kai įsidarbins. Šiuo metu jis nedirba; jis mėgino dirbti, bet jam yra nustatytas neįgalumas, dėl ko jis nelabai gali įsidarbinti. Anksčiau jis dirbo apie trejus metus, rinko obuolius. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktine ir vaiku, gauna socialinę pašalpą (pajamų užtenka pragyvenimui). Jis moka įsiskolinimus antstoliams (kas mėnesį po 50 eurų). Savo elgesį jis vertina blogai. Jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, supranta, kad jam reikia gydytis priklausomybės ligas, ir sutinka gydytis nuo šios priklausomybės. Šiuo metu alkoholio jis nevartoja apie keturis mėnesius.

3. Teisiamojo posėdžio metu E. Š., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas, pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu E. Š. parodė, kad 2024 m. spalio 1 d. jis susitiko su pažįstamu J. G. ir šio draugais (pastarųjų vardų ir pavardžių jis nežino) ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrame kieme gėrė degtinę. Tą dieną jie išgėrė daug alkoholio. Tuomet į kiemą atėjo jo sutuoktinė A. Š., kuri pradėjo ant jo šaukti, kad jis daugiau nebegertų ir eitų namo, tačiau jis dar nenorėjo eiti namo, norėjo pasilikti su draugais ir vartoti alkoholį. Jo sutuoktinei išėjus jis išbėgo į gatvę, susistabdė važiuojantį automobilį, užšoko ant pastarojo ir pradėjo šokinėti ant automobilio priekinio stiklo, kapoto (ant kokio automobilio jis užšoko, jis neatsimena), tokiu būdu apgadindamas automobilį. Šokinėjantį ant automobilio kažkas jį bandė sulaikyti (dėl išgerto didelio alkoholio kiekio jam aptemo sąmonė, todėl jis neprisimena tikslių įvykio aplinkybių). Po to jis pabėgo ir nubėgo į prekybos centro (duomenys neskelbtini) tualetą, kuriame vėliau užmigo. Kaip tiksliai ji apgadino automobilį, jis neprisimena. Jis negali paaiškinti, kodėl jis taip pasielgė. Kitą dieną sutuoktinė jam pasakojo, kad į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai, o automobilis, ant kurio jis šokinėjo, buvo apgadintas, t. y. sudaužytas stiklas. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi. Jis nori atsiprašyti nukentėjusiojo bei atlyginti padarytą turtinę žalą, tačiau kadangi šiuo metu jis neturi visos reikiamos sumos, jis norėtų žalą atlyginti dalimis per sutartą laikotarpį. Jis nesutinka su neturtinės žalos dydžiu, kadangi šis yra per didelis (bylos lapai 115-117, 124-126).

5. Ikiteisminio tyrimo metu J. G. parodė, kad 2024 m. spalio 1 d. apie 9.00 val. netoli statybvietės, esančios (duomenys neskelbtini), prie buvusio pastato (duomenys neskelbtini) jis susitiko su A. R. ir pastarojo mergina G.. A. R. su savimi turėjo butelį degtinės, kurią jie visi gėrė. Apie 11.00 val. jie nuėjo į prekybos centre (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę (duomenys neskelbtini), kurioje nusipirko dar vieną butelį degtinės, po ko nuėjo prie apleisto pastato šalia prekybos centro (duomenys neskelbtini), kur toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau eidami link parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, jie sutiko pažįstamą E. Š.. Pastarasis buvo neblaivus, su savimi turėjo butelį alkoholinio gėrimo, kurį pasiūlė kartu išgerti. Jie su pasiūlymu sutiko ir nuėjo į E. Š. mamos namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje šalia darželio (duomenys neskelbtini), kur gėrė alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko prie jų priėjo E. Š. sutuoktinė su vaiku ant rankų ir E. Š. kažką pasakė, po ko tarp šių kilo žodinis konfliktas. E. Š. sutuoktinė iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai užfiksavo konflikto aplinkybes ir liepė jiems visiems išsiskirstyti, po ko išvažiavo. Pareigūnams išvykus tarp E. Š. ir šio sutuoktinės konfliktas paaštrėjo, E. Š. išbėgo į (duomenys neskelbtini) gatvę, o šio sutuoktinė - paskui šį. Jis kartu su kitais nusprendė pažiūrėti, kas vyksta. Išėjęs į gatvę jis pamatė, kaip E. Š. sustabdė automobilį, užšoko ant pastarojo stogo ir pradėjo šokinėti (kiek kartų E. Š. pašoko, jis neatsimena). Iš automobilio išlipo vairuotojas, kuris pradėjo raminti E. Š.. Jis E. Š. taip pat pradėjo sakyti „Ką darai?“, pradėjo šaukti ir E. Š. sutuoktinė. Po to privažiavo keli automobiliai, iš kurių išlipo vairuotojai, kurie pradėjo gaudyti E. Š., tačiau pastarasis nubėgo (duomenys neskelbtini) gatve. Kas toliau buvo, jis nematė (bylos lapai 90-92).

6. Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. parodė, kad 2024 m. spalio 1 d. apie 12.00-14.00 val. savo automobiliu „Renault“ jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, Vilniuje, priešais jį važiavo kitas automobilis (koks, jis neprisimena). Jis pastebėjo, kad priešais minėtą automobilį ant kelio iššoko vienas vyras; šalia ant šaligatvio stovėjo dar vienas vyras ir moteris (pastarųjų požymių jis neprisimena). Prieš jį važiavusiam automobiliui sustojus sustojo ir jis. Minėto automobilio vairuotojas kelis kartus paspaudė garsinį signalą ant kelio iššokusiam vyrui, kuris stovėjo nugarą į automobilį ir trukdė eismui, po ko minėtas vyras atsisuko ir pradėjo kumščiais daužyti automobilio vairuotojo šoninį langą. Tuomet jis išlipo iš savo automobilio ir minėtam vyrui pasakė „Ką tu darai? Atlaisvink kelią“. Vyriškis pradėjo eiti link jo bei šaukdamas „Ko tu nori? Ko tu nori?“ iš kišenės išsitraukė dujų balionėlį, kuriuo purškė jam į veidą dujų (tarp jų buvo dviejų metrų atstumas). Jam nuo papurkštų dujų pradėjo stipriai perštėti ir skaudėti akis, todėl jis atsitraukė ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu, pranešdamas apie įvykį ir prašydamas iškviesti medikus (tikslaus adreso jis nežinojo, todėl pasiteiravo aplinkinių). Jam kviečiant pagalbą minėtas vyras užlipo ant priešais stovėjusio automobilio stogo ir pradėjo šokinėti (vėliau jis pamatė, kad minėto automobilio priekinis stiklas, kapotas ir stogas buvo apgadinti). Netrukus priėjo kiti vyrai, kurie pradėjo gaudyti papurškusį jam dujų ir apgadinusį automobilį vyrą, tačiau pastarasis pabėgo, o atvykę policijos pareigūnai pradėjo šio ieškoti. Kiti šalia buvę asmenys (vyras ir moteris) į įvykį nesikišo ir vėliau pasišalino (bylos lapai 94-96).

7. Bendrojo pagalbos centro pateiktame 2024 m. spalio 1 d. 14.52 val. garso įraše užfiksuota, kaip V. Š. prašo iškviesti policijos pareigūnus ir medikus adresu (duomenys neskelbtini), netoli prekybos centro (duomenys neskelbtini), kadangi jam nepažįstamas vyriškis papurškė į veidą dujų, graužia akis; vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apsirengęs juodus sportinius drabužius, ant džemperio yra gobtuvas; vyriškis buvo kartu su kitais asmenimis (galbūt buvo trise arba keturiese, tarp šių buvo moterys).

8. Ikiteisminio tyrimo metu A. C. parodė, kad 2024 m. spalio 1 d. apie 14.50 val. jis vienas jam priklausančiu automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, Vilniuje. Važiuodamas jis sustojo prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi priekyje ant kelio stovėjo automobilis, kurį apvažiuoti nebuvo galimybės (koks tiksliai automobilis stovėjo, jis neįsidėmėjo). Gatvėje taip pat buvo grupė jaunuolių, kurie garsiai šūkavo ir tarpusavyje aiškinosi santykius (kiek tiksliai buvo jaunuolių, jis neįsidėmėjo). Vienas iš jaunuolių, apsirengęs juodu džemperiu su gobtuvu, pribėgo prie jo automobilio, užšoko ant variklio dangčio ir pradėjo šokinėti ant priekinio stiklo bei automobilio stogo, stipriai apgadindamas jo automobilį, po ko pasišalino. Įvykio metu išlipęs iš automobilio jis nebuvo ir nenukentėjo, tačiau buvo apgadintas jo automobilis - apgadintas automobilio stogas, priekinis stiklas, kapotas, apdailos elementai ir padaryti kiti smulkūs apgadinimai (įskaitant apibraižymus, salono vidaus apdailą ir šviestuvą). Salono vidaus dalių apgadinimus lėmė automobilio stogo sulankstymas (bylos lapai 7-15, 18-21, 37-39).

9. 2024 m. spalio 1 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu užfiksuota, kad sudaužytas automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis stiklas (stiklo šukes yra ant automobilio variklio dangčio ir salone), įlenktas automobilio stogas, įlenktos automobilio salono lubos, iškritęs lubų šviestuvas laikosi ant laidų (bylos lapai 48-57).

10. Ikiteisminio tyrimo metu V. Č. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė tris vaizdo įrašus. Pirmame vaizdo įraše užfiksuota, kaip ant tamsaus automobilio, stovinčio viduryje kelio, stogo stovi tamsiai apsirengęs vyras Nr. 1; šalia automobilio stovi dar keturi asmenys. Iš automobilio vairuotojo pusės išlipa vyras Nr. 2 (dėvintis tamsiai raudoną megztinį), tuo metu ant automobilio stogo stovintis vyras Nr. 1 dešine koja užsimoja į vyro Nr. 2 galvą, vyras Nr. 2 galvą palenkia ir atsisuka į vyrą Nr. 1. Vyras Nr. 1 pašoka ir nusileidžia ant automobilio stogo, o vėliau nušoka nuo automobilio stogo ant žemės. Vyras Nr. 1 prieina prie vyro Nr. 2, pastarasis pakelia savo kairę ranką. Vyras Nr. 1 apsisuka ir eina keliu, o vyras Nr. 2 stovi prie automobilio. Antrame vaizdo įrašė užfiksuota, kaip vyras Nr. 1 bėga paskui vyrą Nr. 2. Vyrą Nr. 1 sustabdo moteris, kuri laiko šį už rankų, tuo momentu prie jų prieina dar vienas asmuo, vilkintis šviesiai drabužiais. Vyras Nr. 1 išsilaisvina nuo asmens, vilkinčio šviesius drabužius, ir eina šaligatviu, šalia jo eina minėta moteris. Vyras Nr. 2 sustoja šalia automobilio. Trečiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip vyras Nr. 1 eina link vyro Nr. 3, kažką laikančio. Vyras Nr. 3 pabėga į šalį ir sustoja ant šaligatvio. Vyras Nr. 1 apsisuka ir eina, toldamas nuo vyro Nr. 3. Vyras Nr. 2 atidaro savo automobilio vairuotojo pusės duris, pasilenkia į salono vidų, uždaro automobilio duris ir eina link vyro Nr. 1. Vyras Nr. 1 apsisuka, ant galvos užsideda megztinio gobtuvą ir eina link vyro Nr. 2. Moteris vyrą Nr. 1 sugriebia už rankos, bet šis išsprūsta ir eina toliau link vyrų Nr. 2 ir Nr. 3. Tada vyras Nr. 1 apsisuka ir pradeda bėgti į priešingą pusę dviračių taku.

Motyvuojamoji dalis

11. Teismas pažymi, kad E. Š. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat J. G., V. Š., A. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, vaizdo įrašuose, garso įraše užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2024 m. spalio 1 d. apie 14.50 val. E. Š. viešoje vietoje – prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje tyčia, įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: išbėgo į važiuojamąją kelio dalį, pribėgo prie A. C. priklausančio automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užšokęs ant variklio dangčio pradėjo šokinėti ant automobilio priekinio stiklo ir stogo, tokiu būdu apgadino A. C. priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

12. E. Š. viešoje vietoje tyčia išbėgo į važiuojamąją kelio dalį, pribėgo prie A. C. priklausančio automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užšokęs ant variklio dangčio pradėjo šokinėti ant automobilio priekinio stiklo ir stogo, apgadindamas A. C. automobilį, tokiu įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taigi E. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

13. E. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

14. Spręsdamas dėl E. Š. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. E. Š. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. E. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam įkaltinamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. Š. atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad E. Š. yra recidyvistas, o tai yra E. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas); taip pat E. Š. atsakomybę sunkina ir tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). E. Š. nėra išreiškęs sutikimo atlikti viešuosius darbus, taigi viešųjų darbų bausmė E. Š. neskirtina. E. Š. yra bedarbis (bylos lapas 151), baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis, kurių nemoka (bylos lapai 141-149), taigi darytina išvada, jog E. Š. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, E. Š. šios bausmės nevykdys, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, taigi turtinio pobūdžio bausmė – bauda E. Š. neskirtina. E. Š. ne kartą teistas, jam buvo skirtos tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmės (bylos lapai 132-140), kurios E. Š. teigiamos įtakos nepadarė – jis nusikalto vėl, taigi nėra pagrindo manyti, kad švelniausių rūšių bausmės teigiamai paveiks E. Š. elgesį ir jis daugiau nenusikals. Teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. Š. skiriant BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos griežčiausios rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant trumpesnį už vidurkį – devynis mėnesius.

15. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, E. Š. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, E. Š. skirtinos devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – trimis mėnesiais ir E. Š. skirtina galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

16. Teismas įvertina tai, kad E. Š. teisiamojo posėdžio metu sutiko gydytis priklausomybę nuo alkoholio, atlyginti padarytą turtinę žalą, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti bei civilinio ieškovo teisėti interesai bus užtikrinti E. Š. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant maksimaliam terminui – trejiems metams, paskiriant E. Š. kelias tarpusavyje suderintas pareigas ir draudimus, kurių tikslas – daryti įtaką E. Š. elgesiui tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų – paskiriant E. Š. intensyvią priežiūrą, įpareigojant E. Š. visą bausmės laikotarpį dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per aštuonis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

V. Civilinis ieškinys

17. Ikiteisminio tyrimo metu A. C. pareiškė civilinį ieškinį dėl E. Š. nusikalstamais veiksmais padarytos 4 438,10 eurų dydžio turtinės žalos ir 7 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (bylos lapas 41).

18. Ikiteisminio tyrimo metu A. C. parodė, kad jo automobilis, kurį nagrinėjamo įvykio metu apgadino E. Š., „Kasko“ draudimu nebuvo draustas. Po šio įvykio jis nuvyko į autoservisą (duomenys neskelbtini), kuriame buvo apskaičiuota automobilio remonto sąmata ir atlikti visi remonto darbai. Automobilio remontas jam kainavo 4 438,10 eurų. Automobilį jis pilnai sutvarkė. Dėl įvykio jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, t. y. jis negalėjo dirbti laikotarpiu, kol automobilis buvo tvarkomas (jis dirba pavėžėju daug metų), dėl to jis nukentėjo finansiškai, prarado mėnesines pajamas – apie 5 000 eurų. Kitu automobiliu suteikti pavėžėjo paslaugų jis negalėjo. Taip pat jis patyrė didelį stresą ir išgąstį – po šio įvykio jis jautėsi nesaugiai, patyrė nuolatinį nerimą, negalėjo ramiai miegoti naktimis; be to, jis buvo pažemintas viešoje vietoje matant aplinkiniams. Jam padaryta 2 000 eurų neturtinė žala, 5 000 eurų prarastos mėnesio pajamos bei 4 438,10 eurų turtinė žala. Bendrai jam padaryta 11 438,10 eurų žala (4 438,10 eurų turtinė žala ir 7 000 eurų neturtinė žala; bylos lapai 37-39).

19. Teisiamojo posėdžio metu A. C. parodė, kad jis dėl apgadinto automobilio negalėjo dirbti mėnesį, todėl jis prarado 5 000 eurų pajamų. Jis moka mokesčius valstybei metų gale nuo bendros uždirbtos sumos. Kiek per mėnesį jis sumoka mokesčių, jis neskaičiuoja. Automobilio remontas jam kainavo 4 500 eurų. Automobilis nebuvo draustas „Kasko“ draudimu, nes teikiant pavėžėjo paslaugas draudimas yra brangus. 7 000 eurų neturtinę žalą sudaro: 5 000 eurų negautos pajamos ir emocinė žala, kurią jis vertina 2 000 eurų – tai patirtas išgąstis, E. Š. šokinėjant ant automobilio bei jam išlipus iš automobilio jam bandant papurkšti dujų į akis; taip pat po įvykio jis jautėsi blogai, jo automobilis buvo naujai įsigytas, jis naktimis nemiegojo, jautė nemalonų jausmą.

20. Ikiteisminio tyrimo metu A. C. pateiktoje UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 18 d. remonto sąmatoje nurodyta, kad transporto priemonės „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. C.. Remonto/ardymo-surinkimo/kėbulo darbai: kameros reguliavimo darbai – 77,52 eurų; stiklo plovimo purkštukų nuėmimas/uždėjimas – 11,07 eurų; priekinio stiklo nuėmimo/uždėjimo darbai (įskaitant dekoro juostas, ortakio dangtelį, VD veidrodį, saulės skydelius ir A-statramsčių apdailų nuėmimą/uždėjimą) – 105,20 eurų; priekinio kairės pusės saugos diržo aukščio reguliatoriaus nuėmimas/uždėjimas – 5,54 eurų; priekinio dešinės pusės saugos diržo aukščio reguliatoriaus nuėmimas/uždėjimas – 5,54 eurų; diržo reguliatorių nuėmimas/uždėjimas – 11,07 eurų; priekinių kairės pusės durų nuėmimas/įstatymas – 27,69 eurų; priekinių kairės pusės durų apdailos nuėmimas/uždėjimas – 5,54 eurų; priekinės dešinės pusės durų nuėmimas/įstatymas – 27,69 eurų; priekinės dešinės pusės durų apdailos nuėmimas/uždėjimas – 5,54 eurų; Priekinių durų apdailos nuėmimas/uždėjimas (papildomai) – 11,07 eurų; galinių kairės pusės durų nuėmimas/įstatymas – 27,69 eurų; galinių kairės pusės durų apdailos nuėmimas/uždėjimas – 5,54 eurų; galinių dešinės pusės durų nuėmimas/įstatymas – 27,69 eurų; galinių dešinės pusės durų apdailos nuėmimas/uždėjimas – 5,54 eurų; galinių durų apdailos/apdailų nuėmimas/uždėjimas (papildomi darbai) – 11,07 eurų; priekinės kairės pusės sėdynės nuėmimas/uždėjimas – 11,07 eurų; priekinės dešinės pusės sėdynės nuėmimas/uždėjimas – 11,07 eurų; galinės vientisos sėdynės KPL nuėmimas/uždėjimas – 5,54 eurų; galinės sėdynės kairės pusės atlošo nuėmimas/uždėjimas – 5,54 eurų; galinės sėdynės dešinės pusės atlošo nuėmimas/uždėjimas – 5,54 eurų; galinio dangčio išrinkimas/surinkimas – 33,22 eurų; galinio dangčio lanksto/lankstų nuėmimas/uždėjimas – 16,61 eurų; galinio stiklo nuėmimas/uždėjimas (įskaitant galinės palangės apdailą ir papildomo „stop“ žibinto nuėmimą/uždėjimą) – 199,33 eurų; stogo keitimas – 215,54 eurų; stogo skydo detalės nuėmimas/uždėjimas – 44,30 eurų; stogo skersinio keitimas – 22,15 eurų; prietaisų skydo nuėmimas/uždėjimas – 99,67 eurų; centrinės konsolės elemento nuėmimas/uždėjimas – 38,76 eurų; stiklo šukių pašalinimas – 27,69 eurų; gedimo atminties po remonto nuskaitymo darbai – 27,69 eurų; gedimų atminties nuskaitymo darbai – 27,69 eurų; stogo priekio skersmens rėmo remonto darbai – 110,74 eurų; stogo skersinio Nr. 5 remontas – 44,30; stogo skersinio Nr. 4 remontas – 44,30; galinio stogo C skersinio rėmo remontas – 44,30 eurų; stogo skersinio Nr. 2 remontas – 44,30; stogo skersinio Nr. 3 remontas – 44,30; salono uždengimas – 83,06 eurų; stogo skersinių hermetizavimas – 33,22 eurų. Dažymo darbai: stogo dažymas keičiant I P – 294,45 eurų; stogo skersinio Nr. 1 išorinio paviršiaus dažymas II – 4,57 eurų; variklio gaubto remontas ir dažymas – 167,50; pasiruošimo metalo dažymui ir metalo dažymas – 630,57 eurų. Dažymo medžiagų kaina: keičiamų detalių dažymo medžiagų kaina 294,45 eurų; remontiniam dažymui medžiagų kainai 167,50 eurų; išorinių paviršių dažymo medžiagų kaina 51,70 eurų; medžiagų koeficientas – 51,82 eurų. Dalių kaina: priekinis stiklas – 736,09 eurų; priekinio stiklo A tarpinė- 21,85 eurų; klijai priekiniam stikliui – 44,82 eurų; dvi priekinio stiklo dist. detal. – 6,92 eurų; klijavimo plėvelė – 4,89; stogas – 774,73 eurų; stogo skersinis Nr. 1 – 41,98 eurų; klijai galiniam stiklui – 44,82 eurų; galinio kairės pusės distanc. tarpikl. – 3,39 eurų; galinio dešinės pusės distanc. tarpikl. – 3,39 eurų; galinio kairės pusės distanc. tarpikl. – 3,39 eurų; galinio dešinės pusės distanc. tarpikl. – 3,39 eurų; galinio stiklo tarpinė – 40,67 eurų; klipas – 2,11 eurų; klipas – 2,11 eurų (bylos lapai 43-44).

21. Ikiteisminio tyrimo metu A. C. pateiktoje UAB „Tokvila“ 2024 m. spalio 18 d. remonto sąmatos suvestinėje nurodyta, kad transporto priemonės „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. C.. Remonto kaina su PVM yra 4 438,10 eurų (bylos lapai 44-45).

22. Teisiamojo posėdžio metu A. C. pateiktoje 2024 m. spalio 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad A. C. UAB „Tokvila“ sumokėjo 4 209,25 eurus su PVM už atliktus automobilio „Toyota Corolla“ remonto darbus: stogo skersinį – 33,59 eurų; laikiklį – 5,42 eurų; laikiklį – 5,42 eurų; tarpinę – 32,54 eurų; stogo skardą – 604,29 eurų; klipą -1,69 eurų; klipą – 3,37 eurų; laikiklį – 5,54 eurų; stiklo tarpinę – 17,48 eurų; stiklą – 574,15 eurų; „Toyota“ lipduką – 3,98 eurų; laikiklį – 6,11 eurų; teptuką – 0,86 eurų; klijus stiklui – 11,38 eurų; gruntą stiklui – 9,03 eurų; medžiagas dažymui – 470,05 eurų; išrinkimo ir surinkimo darbus – 598 eurų; kėbulo remonto darbus – 622,91 eurų; automobilio paruošimą – 472,92 eurų.

23. Teisiamojo posėdžio metu A. C. pateiktose UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitose faktūrose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d. komisinis mokestis yra 1 476 eurų ir užsakymo mokestis 27 eurai, iš viso su PVM – 1 503 eurų; laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. komisinis mokestis yra 1 003,38 eurų ir užsakymo mokestis 9 eurai, iš viso su PVM – 1 012,38 eurų; laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d. komisinis mokestis yra 1 626,23 eurų ir užsakymo mokestis 24 eurai, iš viso su PVM – 1 650,23 eurų; laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d. komisinis mokestis yra 1 144,88 eurų ir užsakymo mokestis 9 eurai, iš viso su PVM – 1 153,88 eurų.

24. Teisiamojo posėdžio metu A. C. pateiktoje 2024 m. spalio 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad A. C. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 4 209,25 eurus su PVM už atliktus automobilio „Toyota Corolla“ remonto darbus: stogo skersinį – 33,59 eurų; laikiklį – 5,42 eurų; laikiklį – 5,42 eurų; tarpinę – 32,54 eurų; stogo skardą – 604,29 eurų; klipą -1,69 eurų; klipą – 3,37 eurų; laikiklį – 5,54 eurų; stiklo tarpinę – 17,48 eurų; stiklą – 574,15 eurų; „Toyota“ lipduką – 3,98 eurų; laikiklį – 6,11 eurų; teptuką – 0,86 eurų; klijus stiklui – 11,38 eurų; gruntą stiklui – 9,03 eurų; medžiagas dažymui – 470,05 eurų; išrinkimo ir surinkimo darbus – 598 eurų; kėbulo remonto darbus – 622,91 eurų; automobilio paruošimą – 472,92 eurų.

25. Vertindamas A. C. civilinį ieškinį teismas pažymi neturintis pagrindo abejoti, kad A. C. patyrė stresą. Taip pat nekyla abejonių dėl to, kad A. C. patyrė turtinę žalą dėl automobilio apgadinimo, tačiau teismui kyla abejonių dėl automobilio remonto išlaidų dydžio: ikiteisminio tyrimo metu A. C. pateiktoje sąmatoje nurodyta, kad mokėtina suma su PVM yra 4 438,10 eurų (bylos lapai 44-45), tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu A. C. nurodė patyręs 4 500 eurų dydžio išlaidų dėl automobilio remonto, be to, jis pateikė mokėjimą patvirtinantį dokumentą, kuriame nurodyta, kad A. C. už automobilio remontą UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo grynaisiais pinigais su PVM 4 209,25 eurų, taigi A. C. nurodyta turtinė žala dėl automobilio remonto išlaidų dydžio yra neaiški. Taip pat teismui kyla abejonių dėl A. C. nurodytos 5 000 eurų dydžio turtinės žalos, kurią sudaro negautos pajamos: A. C. nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių, kad jis automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 1 d. turėjo leidimą vykdyti keleivių vežimą už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą (veiklai vykdyti yra privaloma turėti Lietuvos transporto saugos administracijos išduotą leidimą). Nors A. C. teismui pateikė UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras, tačiau A. C. nepateikė iki nusikalstamos veikos padarymo išrašytų sąskaitų faktūrų, t. y. už 2024 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius, kas leistų teismui tiksliai apskaičiuoti prarastų pajamų vidurkį. Bet to. A. C. nurodė, kad jis automobiliu negalėjo naudotis mėnesį laiko, tačiau iš pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos faktūros matyti, kad sąskaita faktūra buvo surašyta 2024 m. spalio 15 d., suteiktos paslaugos buvo apmokėtos 2024 m. spalio 15 d. Neturint tikslių duomenų apie automobilio atsiėmimo iš autoserviso datą, teismas neturi galimybės nustatyti. kiek tiksliai laiko A. C. neturėjo galimybės naudotis automobiliu. Teismas neturi galimybių tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio neatidėjęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavęs papildomos medžiagos.

26. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Minėta, kad teismas negali tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio neatidėjęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavęs papildomos medžiagos, dėl ko A. C. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

VI. Procesinės prievartos priemonės

27. Ikiteisminio tyrimo metu E. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (bylos lapai 118-119) kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50, 64¹, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti E. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – trimis mėnesiais ir E. Š. skirti galutinę šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, paskiriant E. Š. intensyvią priežiūrą, įpareigojant E. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu visą bausmės laikotarpį dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per aštuonis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pripažinti A. C. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

E. Š. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.