Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovių Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir Raseinių rajono savivaldybės įgaliotam atstovui advokatui Remigijui Kalašnykui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atstovo advokato Giedriaus Gužausko pasirašytą skundą ir patikslintą skundą atsakovėms Raseinių rajono savivaldybės administracijai ir Raseinių rajono savivaldybei dėl atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2011 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. (5.4)A₂-459 P „Dėl R. S. atleidimo“ panaikinimo, pareiškėjo grąžinimo į ankstesnes pareigas, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 8 000 litų neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovių Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir Raseinių rajono savivaldybės įgaliotas atstovas advokatas Remigijus Kalašnykas teismo posėdžio metu teismo prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Raseinių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ susijusį ir su pareiškėjo pareigybės panaikinimu. Tarybos sprendimo pagrindu administracijos direktorius išleido įsakymus „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo įgyvendinimo“, „Dėl Raseinių rajono savivaldybės valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis sąrašo patvirtinimo“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad tam tikros institucijos darbinės-organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, yra viešojo administravimo subjekto diskrecijos teisė. Tai reiškia, nepaneigta savivaldybės diskrecijos teisė atlikti pertvarkas, reorganizacijas. Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūriniai pokyčiai lėmė ir pareiškėjo užimamos pareigybės panaikinimą, kurie buvo vykdomi atsižvelgiant į nepakankamą darbo užmokesčio fondo finansavimą, bei imtis priemonių, siekiant kvalifikuotai su aiškiais žmogiškaisiais ištekliais atlikti teisės aktais pavestas funkcijas. Pranešime Darbo biržai atsakovas pateikė duomenis, kad reorganizacijos metu numatyta atleisti iki 20 darbuotojų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje yra pažymėjęs, jog, jei dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes jam atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus, gali būti teismo pripažinta svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju. Iš bylos duomenų matyti, kad savivaldybės tarybos priimtas sprendimas lėmė 20 darbuotojų, tarp jų ir pareiškėjo, pareigybių panaikinimą. Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika. Pagal šią metodiką, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams suteikta diskrecijos teisė valstybės tarnautojų pareigybių aprašymuose nustatyti specialiuosius reikalavimus. Ar įgyvendinami Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūriniai pertvarkymai, susiję su pareiškėjo užimama valstybės tarnautojo civilinei saugai struktūrinio vieneto pareigybe, yra realūs, vertins teismas. Šiuo sprendimu panaikinta vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo civilinei saugai, kaip atskiro struktūrinio vieneto, pareigybė. Iš šio viešojo administravimo subjekto sprendimo matyti, kad tai yra logiškas, nuoseklus sprendimas, siekiant tinkamai, racionaliai sumodeliuoti valdymo struktūrą, nes ją įgyvendinus neliko atskirų pareigybių, kurios nebuvo susaistytos savivaldybės administracijos struktūra, o tai yra savivaldybės administracijos diskrecijos teise numatyta nauja struktūros valdymo forma. Dalis pareiškėjo pareigybei priskirtų funkcijų buvo perkelta naujai įsteigtai Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei bei dalis funkcijų, kaip viešųjų darbų organizavimo srityje, buvo perduotos Ekonomikos ir ūkio departamento Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriui, Civilinės darbų saugos, bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriui. Pareiškėjas R. S. dalyvavo visų pareigybių steigimo-naikinimo procedūrose, tai patvirtina Raseinių rajono savivaldybės administracijos pažyma apie pareiškėjo dalyvavimą organizacijos procedūroje ir kurioje išsamiai išdėstyti duomenys, kuriais netikėti nėra pagrindo, apie toje situacijoje vykusius procedūrinius sprendimus. Motyvai dėl išankstino sutikimo atleisti R. S. iš Raseinių rajono savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos išdėstyti atsiliepime. Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme nustatyta, jog darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nario pagal darbo sutarties 29 str. 1 dalies 2 punktą, t. y. savo valia negali atleisti be profesinės sąjungos įmonėje renkamo organo išankstinio sutikimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime yra išaiškinęs, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2, 3, 4, 5, 6 dalių normas reguliuoja profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos teikiamos profesinės sąjungos nariams ir numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, t.y., kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose. Šioje administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl veiklos profesinės sąjungos valdymo organe būtų kaip nors daromas neigiamas poveikis pareiškėjo atžvilgiu. Profesinių sąjungų steigimą reglamentuoja Civilinio kodekso 2 knygos 38 str., Profesinių sąjungų įstatymo 6 str., profesinių sąjungų veiklos teisinio reguliavimo pagrindus reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymo 4 str. Profesinė sąjunga savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais, tai aplinkybės, kokie yra konkrečios profesinės sąjungos organai ir kokie yra renkamieji profesinės sąjungos organai, kokia jų išrinkimo tvarka ir panašiai, nustatoma atsižvelgiant į tos profesinės sąjungos įstatus, tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje. Raseinių rajono savivaldybės profesinės sąjungos įstatų 7.1 punkte, kuriame apibrėžta, kad valdymo organo komiteto išrinkimo terminas 3 metai ir terminai, kurie buvo susiję su procedūriniais reorganizacijos klausimais, kada buvo sprendžiamas pareiškėjo pareigybės panaikinimo klausimas ir procedūriniai veiksmai dėl galimo jo atleidimo, liudija, kad terminas buvo pasibaigęs, todėl savivaldybės administracija neturėjo pareigos kreiptis į profesinę sąjungą. Todėl mano, kad administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 29 d. įsakymas „Dėl R. S. atleidimo“ yra teisėtas. Atsakovo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje byloje Nr. A143-1371/2011 suformuotas nuostatas ir įspėjimo laikotarpiu atsakovas pareiškėjui pateikė visą išsamią informaciją apie esamas pareigybes bei pareigybes, kurias numatoma steigti. Nurodytoje administracinėje byloje taip pat yra suformuota nuostata, kad realiai reorganizavimo atveju grąžinimas į ankstesnes pareigas nėra galimas, todėl pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl grąžinimo į ankstesnes pareigas negali būti tenkintinas. Tuo pačiu pareiškėjo patikslintas skundas taip pat negali būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. S. skundas ir patikslintas skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš valstybės tarnybos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (Valstybės žinios, 1999, Nr. 66-2130; Valstybės žinios, 1999, Nr. 105; Valstybės žinios, 2002, Nr. 45-1708) (Toliau ir Valstybės tarnybos įstatymas) pagrįstumo ir teisėtumo.

Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama.

Pagrindines procedūras ir taisykles, kurių turi laikytis darbdavys, nusprendęs panaikinti karjeros valstybės tarnautojo pareigybę, nustato Valstybės tarnybos įstatymas (įstatymo 2 str.14 d.). Minėto įstatymo 43 str. 2 d. numato atitinkamas valstybės tarnautojų, kurių pareigybės panaikinamos, garantijas.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-459P pareiškėjas R. S. nuo 2011 m. spalio 31 d. buvo atleistas iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto (civilinei saugai) A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų (1 tomas, b.l.76-77).

Taigi, sprendžiant dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia turi būti įvertinta, ar yra realiai įvykęs valstybės tarnautojo pareigybės – Raseinių rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto (civilinei saugai) A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų – panaikinimo faktas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A556-904/2008, A662-684/2010, A62–340/2011, Nr. A-62-1367/2011) nurodoma, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises. Vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007, kurioje pasisakant dėl teismo galių kvestionuoti institucijų atliktus struktūrinius pakeitimus yra pažymėta, kad teismas yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs. Pažymėta, jog jeigu dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus, tai taip pat gali būti teismo pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju.

Byloje nustatyta, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijoje struktūriniai pokyčiai buvo vykdomi, atsižvelgiant į nepakankamą darbo užmokesčio finansavimą bei imantis priemonių, siekiant tinkamai, kvalifikuotai ir su mažesniais žmoniškaisiais išteklias atlikti teisės aktais pavestas funkcijas (1 tomas, b. l. 76).

Raseinių rajono savivaldybės taryba 2011 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. (1.1)TS-60 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“, kuriuo patvirtino naują Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūrą, sprendimą vykdyti pavedė Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriui (1 tomas, b. l. 80-81). Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-245P patvirtino Raseinių rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašą nuo 2011 m. lapkričio 1 d. (1 tomas, b.l.93-97), kurį 2011 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-396 P pakeitė ir išdėstė nauja redakcija (1 tomas, b.l.98-101). Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-429P „Dėl Ekonomikos ir ūkio departamento Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus pareigybių aprašymų tvirtinimo“ patvirtino Ekonomikos ir ūkio departamento Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymus (2 tomas, b.l.193). Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-428P „Dėl Ekonomikos ir ūkio departamento Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus nuostatų tvirtinimo“ patvirtino Ekonomikos ir ūkio departamento Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus nuostatus (2 tomas, b.l.195-199). Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-424 P „Dėl Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus nuostatų tvirtinimo“ patvirtino Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus nuostatus (2 tomas, b.l. 203-207). Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymai patvirtinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (5.4)A2 -425 P (http://www.raseiniai.lt/index.php?1232927163 ).

Lyginant naują ir iki jos buvusią administracijos struktūras (2 tomas, b.l. 31, 76) matyti, kad administracijos struktūroje nebeliko savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų, vyriausiųjų specialistų, tarp jų ir pareiškėjo eitų vyriausiojo specialisto (civilinei saugai) pareigų bei atskirų skyrių, įsteigti Ekonomikos ir ūkio bei Švietimo ir socialinių reikalų departamentai bei savivaldybės administracijos direktoriui tiesiogiai pavaldžios seniūnijos ir Centralizuotos buhalterinės apskaitos skyrius, Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyrius, Biudžeto ir finansų analizės skyrius, Centralizuoto vidaus audito skyrius, Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrius, viešųjų ryšių vyr. specialistas, savivaldybės gydytojas, sveikatos priežiūros vyresn. specialistas, kokybės vadybos vyr. specialistas. Departamentuose įsteigti skyriai: Ekonomikos ir ūkio departamente – Vietinio ūkio ir turto valdymo skyrius, Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrius, Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyrius; Švietimo ir socialinių reikalų departamente – Švietimo, kultūros ir ugdymo skyrius, Socialinės paramos skyrius, Įstaigų centralizuotos buhalterinės apskaitos skyrius, Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija 2012 m. gegužės 24 d. rašte Nr. (5.28)R5-1179 (2 tomas, b.l. 182-183) teismui nurodė, kad 2011 m. gegužės 31 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (1.1)TS-60 buvo panaikinta vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo (civilinei saugai) kaip atskiro struktūrinio vieneto pareigybė. Panaikinus A lygio 9 kategorijos karjeros vyriausiojo specialisto kaip atskiro struktūrinio vieneto pareigybę, kurią užėmė pareiškėjas, jo vykdytos funkcijos buvo perskirstytos tarp kitų skyrių ir kitų pareigybių: dalis šiai pareigybei buvusių priskirtų funkcijų perkeltos į naujai įsteigtos Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybės aprašymą bei dalis funkcijų, kaip viešųjų darbų organizavimo srityje perduodant Ekonomikos ir ūkio departamento Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriui, civilinės ir darbų saugos – Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriui. Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriuje vyriausiojo specialisto, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė, kuriai buvo perduotos anksčiau vykdytos funkcijos: civilinės saugos, mobilizacijos, vartotojų teisių apsaugos, licencijų išdavimas vežėjams, prekybai naftos produktais, alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais, lombardų steigimo, įsteigta 2011 m. lapkričio 5 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.4)A2-590 P „Dėl pareigybės įsteigimo Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriuje“ nuo 20112 m. lapkričio 7 d. Į šias pareigas priimta darbuotoja R. B., turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, t. y. baigusi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutą ir jai suteikta inžinieriaus mechaniko kvalifikacija. Pirmenybės teisės R. B. prieš R. S. neturėjo, nes į naujai įsteigtas minėtas pareigas buvo priimta nuo 2011 m. lapkričio 7 d. pagal darbo sutartį. Šių pareigų pareiškėjui siūlyti negalėjo, nes jos įsteigtos tik nuo 2011 m. lapkričio 7 d. Pareiškėjo R. S. vykdytos funkcijos viešųjų darbų organizavimo srityje buvo perkeltos į Ekonomikos ir ūkio departamento Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyresniojo specialisto, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybės aprašymą, konkrečiai šio pareigybės aprašymo 5.12; 5.13; 5.14 ir 5.15 punktus, prie jau esamų funkcijų. Šiose pareigose nuo 2006 m. birželio 12 d. dirba J. J. (visą darbo laikotarpį pagal darbo sutartį). Pareiškėjas R. S. pirmenybės teisės likti darbe J. J. atžvilgiu neturėjo, nes tai darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė, todėl jam ir nebuvo siūlomos šios pareigos.

Pareiškėjas teismui pateikdamas rašytinius paaiškinimus (2 tomas, b.l.239-244) nurodė, jog, jo nuomone, apie 90 proc. pareiškėjo vykdytų funkcijų buvo perduotos vienai pareigybei – Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vyriausiajam specialistui, kuri šiuo metu užimta R. B.. Pareiškėjas teismui pateikė R. S. vykdytų pareigų aprašymo ir Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybių aprašymo palyginimą funkcijų prasme. Taip pat nurodė, jog, jo nuomone, Ekonomikos ir ūkio departamento Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyresniajam specialistui buvo perduota viena pareiškėjo vykdyta funkcija – dalyvauja rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones ir gyventojų užimtumo programas, sprendžiant gyventojų užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo klausimus, organizuojant viešuosius ir sezoninius darbus, jas išskaidant ir Ekonomikos ir ūkio departamento Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybėse nurodant – atlieka lėšų poreikio paskaičiavimą darbo rinkos politikos priemonėms įgyvendinti; organizuoja viešųjų darbų programos sudarymą ir teikia tvirtinti savivaldybės Tarybai; organizuoja darbdavių parinkimą viešųjų darbų programos vykdymui; sprendžia kitus darbo rinkos politikos priemonių gyventojų užimtumo programų, viešųjų darbų organizavimo klausimus.

Taigi tarp šalių nekyla ginčo dėl fakto, jog reformos metu pareiškėjo vykdytos funkcijos buvo paskirstytos dviem pareigybėms – Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vyriausiajam specialistui ir Ekonomikos ir ūkio departamento Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyresniajam specialistui.

Byloje nustatyta, jog Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė buvo įsteigta nuo 2011 m. lapkričio 7 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-590P ir ji yra pareigybė darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį (2 tomas, b.l.200-202). Ekonomikos ir ūkio departamento Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė buvo įsteigta Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-429P ir yra pareigybė darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį (2 tomas, b.l.193-194).

Teismas įvertinęs panaikintų Raseinių rajono savivaldybės administracijos Informacinių technologijų ir komunikacijos, Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyrių bei naujai įsteigtų Ekonomikos ir ūkio departamento Vietinio ūkio ir turto valdymo, Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyrių nuostatus, ginčui aktualius pareigybių aprašymus (2 tomas, b.l.185-212) sutinka su šalių parodymais dėl funkcijų perskirstymo ir konstatuoja, jog pareiškėjo eitos Raseinių rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto (civilinei saugai) A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos buvo realiai panaikintos, nes pareiškėjo vykdytos funkcijos buvo eliminuotos iš valstybės tarnybos ir perduotos vykdyti darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra nurodęs, jog „Valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu yra darbdavė. Vis dėlto valstybės tarnybos teisiniai santykiai, nepaisant panašumų, nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostančiais valstybinėse institucijose, ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose). Jų teisiniai statusai skiriasi“.

Teismas nustatęs valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo faktą, turi patikrinti, ar atsakovė tinkamai užtikrino Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytą pareiškėjo garantiją dėl paskyrimo į kitas pareigas.

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis nustato, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo privalo būti priimtas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir šios pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011 pažymėjo, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalies norma yra skirta karjeros valstybės tarnautojui, kurio užimama pareigybė naikinama, t. y. situacijai, kai valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų procedūra dar nepasibaigė, todėl ji turi būti aiškinama (suprantama) kaip atitinkama garantija tarnautojui tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje. Pažymėta, kad tuo ši teisės norma iš esmės skiriasi nuo to paties straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcija), kuri yra adresuota buvusiam karjeros valstybės tarnautojui, kuris buvo atleistas iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, ir yra skirta nustatyti atitinkamas garantijas šiai kategorijai priklausantiems asmenims.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą aiškintas Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytos garantijos pobūdis. Nurodyta, jog tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas. Tokia valstybės tarnautojo teisė yra suponuojama atitinkama darbdavio pareiga užtikrinti šios teisės realizavimą. Tai reiškia, kad, numatydamas atitinkamos pareigybės panaikinimą, darbdavys per laiko tarpą nuo pranešimo valstybės tarnautojui apie jo užimamos pareigybės numatomą panaikinimą įteikimo dienos iki šiame pranešime nurodytos pareigybės panaikinimo datos privalo suteikti šiam valstybės tarnautojui visą (išsamią) informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-1367/2011, Nr. A143-1371/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad per laiko tarpą nuo 2011 m. birželio 22 d. (kai pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie jo užimamos pareigybės numatytą panaikinimą) iki 2011 m. spalio 31 d. (kai nurodyta pareigybė buvo panaikinta) pareiškėjui nebuvo suteikta aukščiau aptarta kaip būtina informacija.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. (5.4) A2-396 P „Dėl 2011 m. birželio 16 d. administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (5.4)A2-245 P „Dėl 2011 m. gegužės 31 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. (1.1)TS-60 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ įgyvendinimo ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašo patvirtinimo“ 1 punkto priedo pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtintas Raseinių rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas. Pareiškėjui nebuvo suteikta informacija apie naujai įsteigiamų skyrių funkcijas, uždavinius, skyriuose įsteigiamų pareigybių aprašymus. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su Ekonomikos ir ūkio departamento Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus nuostatais, patvirtintais Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (5.4) A2-429P (2 tomas, b.l.195-199), Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyrių nuostatais, patvirtintais Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (5.4) A2-424P (2 tomas, b.l.203-207), skyriuose įsteigtų pareigybių aprašymais, patvirtintais Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymais Nr. (5.4) A2-429 P (2 tomas, b.l.193) ir Nr. (5.4)A2 -425 P.

Byloje nėra įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 22 d. (kai pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie jo užimamos pareigybės numatytą panaikinimą) iki 2011 m. spalio 31 d. (kai nurodyta pareigybė buvo panaikinta) pareiškėjui atsakovė pateikė minėtą informaciją kitokiu būdu. Matyti, jog pareiškėjas su šiuo ginču susijusiais atsakovės įsakymais susipažino teisme bylos nagrinėjimo metu.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog atsakovė pareiškėjui nesuteikė informacijos, kaip naikinant pareiškėjo pareigybę bus perskirstytos jo vykdytos funkcijos (kokiam valstybės tarnautojui perduotos, visiškai eliminuotos iš valstybės tarnybos ar kt.), informacijos apie Raseinių rajono savivaldybės administracijoje naujai steigiamų pareigybių turinį, tuo pažeidė pareiškėjo teisę dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje, iš šios procedūros visiškai eliminuodamas pareiškėją. Dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės pretenduoti į naujai steigiamas Raseinių rajono savivaldybės administracijos pareigybes nei pateikti savo argumentus dėl tokio pretendavimo.

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies požiūriu tai reiškia, kad pareiškėjui nebuvo tinkamai užtikrinta minėtoje normoje įtvirtinta garantija. ABTĮ taikymo prasme tai yra pagrindas pripažinti, kad tokiu būdu buvo pažeistos pagrindinės procedūros – taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei administracinio sprendimo pagrįstumą, o tai yra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-1367/2011, Nr. A143-1371/2011).

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog atsakovė naikindama pareiškėjo užimtą pareigybę, pareiškėjui būtų siūliusi užimti kitas to paties lygio ir kategorijos ar žemesnės kategorijos (valstybės tarnautojo sutikimu) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, vertinusi pareiškėjo pirmumo teisę būti paliktu valstybės tarnyboje.

Teismo nuomone, nagrinėjant tokio pobūdžio ginčą teismas neturi teisinio pagrindo nustatinėti naujų aplinkybių dėl pareiškėjo pretendavimo į tam tikras pareigas ar pirmumo teisės likti valstybės tarnyboje, nes toks teisminis nagrinėjimas būtų laikomas administracinės procedūros (atleidimo iš valstybės tarnybos naikinat pareigybę) dalimi (jos tąsa), o teismo užduotis yra kitokia – patikrinti ir teisės taikymo požiūriu įvertinti jau priimto administracinio sprendimo (tuo pačiu ir šio sprendimo priėmimo procedūros) teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-1367/2011).

Teismas pažymi, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis, kaip karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantiją numato tik paskyrimą į kitas to paties lygio ir kategorijos ar žemesnės kategorijos (valstybės tarnautojo sutikimu) karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Todėl pareigybių, užimamų pagal darbo sutartį, pareiškėjui atsakovė neprivalėjo siūlyti (Žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-62-1367-11). Tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., 2011 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2643/2011). Todėl atmestini pareiškėjo teiginiai, kad atsakovė jam turėjo siūlyti laisvą darbo vietą pagal darbo sutartį.

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalis numato, kad buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Todėl atmestini pareiškėjo argumentai, jog atsakovė pareiškėjui turėjo siūlyti užimti nuo 2011 m. lapkričio 7 d. įsteigtas Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriuje vyriausiojo specialisto, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl būtinybės gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą, atleidžiant pareiškėją iš valstybės tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (Lietuvos aidas, 1991, Nr. 240; Vyriausybės žinios, 1991, Nr. 34-933) 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime yra išaiškinęs, jog Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, tai yra kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės.

Profesinių sąjungų steigimą reglamentuoja CK 2.38 straipsnis, Profesinių sąjungų įstatymo (toliau ir PSĮ) 6 straipsnis. Profesinių sąjungų veiklos teisinius pagrindus reglamentuoja PSĮ 4 straipsnis, kuris numato, jog profesinės sąjungos veikia, laikydamosi LR Konstitucijos, PSĮ bei kitų įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, ir savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais profesinės sąjungos įstatais (statutu). Profesinių sąjungų įstatams (statutui) keliami reikalavimai nurodyti CK 2.47 straipsnyje, PSĮ 8 straipsnyje, pagal kuriuos profesinės sąjungos įstatuose (statute), be kita ko, turi būti nurodyta profesinės sąjungos organizacinė struktūra, jos organai ir jų kompetencija bei skyrimo ir atšaukimo tvarka. Kadangi profesinės sąjungos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais (statutu), tai aplinkybės, kokie yra konkrečios profesinės sąjungos organai ir kurie yra renkamieji profesinės sąjungos organai, kokia jų išrinkimo tvarka ir pan., nustatomos atsižvelgiant į tos profesinės sąjungos įstatus (nuostatus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-556).

1998-02-11 Raseinių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. 28 P įregistruotų Raseinių rajono savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos įstatų 7.1 punktas numato, jog sąjungos komitetas renkamas 3 metams susirinkime ir vadovauja jo veiklai (1 tomas, b.l.20-24). Iš byloje esančio Raseinių rajono savivaldybės tarnautojų profsąjungos narių ataskaitinio-rinkiminio posėdžio protokolo matyti, jog pareiškėjas į profesinės sąjungos komitetą buvo išrinktas 2008 m. rugsėjo 3 d. (2 tomas, b.l. 8-12). Todėl teismas laiko, kad nuo šios dienos pareiškėjui buvo suteikti profesinės sąjungos komiteto nario įgaliojimai. Pagal minėtų Profesinės sąjungos įstatų 7.1 punktą, šie įgaliojimai suteikiami apibrėžtam terminui, tai yra 3 metams, o tai reiškia, jog jie pasibaigia pasibaigus įgaliojimo terminui. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo, kaip profesinės sąjungos renkamojo organo nario, įgaliojimai pasibaigė 2011 m. rugsėjo 3 d., todėl atsakovė nuo 2011 m. spalio 31 d. atleisdama pareiškėją iš valstybės tarnybos neprivalėjo gauti išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo.

Skundą pareiškėjas grindžia tuo, jog Juridinių asmenų registre išvardytų duomenų (tarp jų ir duomenų apie naujai perrinktus juridinio asmens kolegialius valdymo organus) pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre ( LR CK 2.66 str. 5 d.).

Šiuos pareiškėjo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog LR CK 2.38 str. 4 d. nurodoma, jog Profesinėms sąjungoms taikomos LR CK Antrosios knygos V skyrius, kiek tai neprieštarauja šio straipsnio 1 daliai. Kadangi profesinės sąjungos tampa juridiniais asmenimis atsiradus tam tikroms aplinkybėms, LR CK 2.66 straipsnio 5 d. joms netaikoma, tai yra duomenų apie juridinio asmens organus pakeitimai įsigalioja nuo jų priėmimo momento (LR CK Komentaras Antroji knyga Asmenys 2.38 straipsnis).

LR DK 130¹ straipsnis numato, jog grupės darbuotojų atleidimu laikomi darbo sutarčių nutraukimai, kai per trisdešimt kalendorinių dienų dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, darbovietės struktūrinių pertvarkymų ar dėl kitų priežasčių, nesusijusių su atskiru darbuotoju, numatoma atleisti iš darbo: 1) dešimt ir daugiau darbuotojų įmonėse, kuriose dirba nuo dvidešimties iki devyniasdešimt devynių darbuotojų; 2) ne mažiau kaip dešimt procentų darbuotojų įmonėse, kuriose dirba nuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų; 3) trisdešimt ir daugiau darbuotojų įmonėse, kuriose dirba trys šimtai ir daugiau darbuotojų. Grupės darbuotojų atleidimais nelaikomi atvejai, kai darbuotojai atleidžiami iš darbo suėjus darbo sutarties (terminuotos, sezoninės, trumpalaikės) terminui. Apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai Vyriausybės nustatyta tvarka pasibaigus konsultacijoms su darbuotojų atstovais ir ne vėliau kaip prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą. Darbo sutartis negali būti nutraukiama pažeidus pareigą pranešti teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais.

Byloje nustatyta, jog atsakovė apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą Kauno teritorinės darbo biržos Raseinių skyriui pranešė 2011 m. birželio 17 d. raštu Nr. (5.35)R5-1153 (2 tomas, b.l.69). Apie pareigybės panaikinimą pareiškėjas įspėtas atsakovės 2001 m. birželio 22 d. raštu, todėl teismas konstatuoja, jog atsakovė LR DK 130 ¹ str. nuostatų nepažeidė.

Pareiškėjas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. iki 2011 m. lapkričio 11 d. buvo laikinai nedarbingas (1 tomas, b.l.30-31), todėl atsakovė atleisdama pareiškėją nuo 2011 m. spalio 31 d. pažeidė LR DK 130 str. 4 d. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis nustato, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14 ir 16 punktuose ir 2 dalyje nurodytus atvejus. Pareiškėjas iš valstybės tarnybos buvo atleistas Valstybės tarnybos 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t.y. dėl pareigybės panaikinimo, todėl šis atvejis patenka į Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatytas išimtis.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-591-11, 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-3456-11), pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisės norma, kurioje numatyta socialinė garantija, turi prioritetinę reikšmę prieš Darbo kodekso 130 straipsnio 4 dalį. Tai reiškia, kad esant valstybės tarnautojo atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindui, įtvirtintam išimtyse, numatytose Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje, atleidimo iš tarnybos diena nėra perkeltina laikotarpiui, atitinkančiam dienų iki įspėjime nurodytos atleidimo iš valstybės tarnybos datos, kai valstybės tarnautojas yra laikinai nedarbingas, skaičiui. Atleisti pareigūną iš valstybės tarnybos, kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė jo laikinojo nedarbingumo (ligos) metu nėra draudžiama. Teismas konstatuoja, jog atsakovė nepažeidė LR DK 130 str. 4 d.

Apibendrindamas padarytas išvadas ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo atleidimas iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto (civilinei saugai) A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų pripažintinas neteisėtu. Valstybės tarnybos įstatymas nenustato, kaip turi būti kompensuojama valstybės tarnautojui, kai jo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, taikytinas LR darbo kodekso 297 straipsnis.

LR darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šios straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Šie darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, galutinai teismas sprendžia, kuris iš Darbo kodekso 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikomas byloje; aplinkybes, reikšmingas Darbo kodekso 297straipsnio 4 dalies taikymui, teismas turi nagrinėti nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“, bylos Nr. 3K-3-178/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VĮ Mažeikių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-231/2007).

Šiuo teismo sprendimu konstatuota, jog pareiškėjo užimtos Raseinių rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto (civilinei saugai) A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos buvo realiai panaikintos, duomenų, jog institucijoje yra laisvų pareigybių, į kurias pareiškėjas galėtų būti grąžintas, byloje nėra, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo pažeistos teisės turi būti ginamos Darbo kodekso straipsnio 4 dalyje numatytu alternatyviu pažeistų darbuotojo teisių gynybos būdu.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2011 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-459 P „Dėl R. S. atleidimo“ dalis, kuria pareiškėjas iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto (civilinei saugai) A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų atleistas nuo 2011 m. spalio 31 dienos naikintina nustatant, kad R. S. iš valstybės tarnybos atleidžiamas teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Atitinkamai pareiškėjui priklauso išeitinė išmoka, apskaičiuojama pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies taisykles, ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2011 m. spalio 31d.) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Teismas pažymi, kad jeigu darbdavys, atleisdamas darbuotoją iš darbo, jau yra sumokėjęs Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą išmoką, teismui pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu bei taikant Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį, antrą kartą Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta išmoka nebepriteisiama. Nustatyta, kad pareiškėjui buvo išmokėta išeitinė išmoka (1 tomas, b. l. 33), todėl ji pareiškėjui nepriteisiama.

Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1279 redakcija) nustatyta tvarka. Iš 2012 m. sausio 12 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos pažymos Nr. (5.28)R5-109 (1 tomas, b.l.54) matyti, kad pareiškėjo vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis buvo 109,15 Lt. Todėl pareiškėjui iš atsakovės priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, tai yra 2011 m. spalio 31 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant į nustatytą pareiškėjo vidutinį vienos dienos darbo užmokesčio dydį.

Pareiškėjas teismo prašo priteisti iš atsakovės Raseinių rajono savivaldybės 8 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo jis patyrė papildomus nepatogumus, emocinį pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Netekęs stabilių pajamų negalėjo prisidėti prie tėvų, kurie yra pensininkai, išlaikymo, pradėjo nerimauti dėl rytojaus, prarado pasitikėjimą Raseinių rajono savivaldybe.

Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, todėl vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, taikytinas Darbo kodekso 250 straipsnis, kuriame numatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos aplinkybes, pripažįsta, kad pareiškėjas dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, tai yra neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos, patyrė neturtinę žalą, tai yra dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją.

Teismas nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo pinigais dydį atsižvelgia į teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neteisėtų veiksmų trukmę; pažeidimo įtaką tolesniam pareiškėjo gyvenimui; ar pareiškėjo teisės yra pažeistos negrįžtamai; ar neturtinės žalos nepriteisimo atveju pareiškėjo pažeistos teisės iš esmės liktų neapgintos, t. y. nebūtų pasiektas kertinis teisinės valstybės principas dėl pažeistų teisių teisminio gynimo, taip pat kitas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamu atveju, tai yra jog pareiškėjas Raseinių rajono savivaldybės administracijoje ėjo pareigas nuo 2008 m. kovo 12 d., tarnybinių nuobaudų neturėjo, buvo Profesinės sąjungos komiteto nariu bei sprendžia, kad pareiškėjui priteistina 2 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti (Žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-492-1806-12).

Pareiškėjas už skundą sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, teismui pateikė tai patvirtinantį įrodymą – mokėjimo nurodymą (1 tomas, b.l.9). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Valstybės žinios, 1999, Nr. 13-308; Valstybės žinios, 2000, Nr. 85-2566) (Toliau ir ABTĮ) 40 str. 1 d. 4 p. numato, jog žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl valstybės ir savivaldybių tarnautojų kreipimųsi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais santykiais. To paties įstatymo 42 str. 1 d. 1 p. numato, jog kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą, žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami. Atsižvelgdamas į tai, teismas įpareigoja Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjui 100 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2011 m. lapkričio 29 d. mokėjimo nurodymu pervesti grynuosius pinigus Nr. 669317.

Pareiškėjas teismo prašė iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos priteisti 2 420 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sumokėjo advokatui už jo suteiktas teisines paslaugas. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog administracinėje byloje pareiškėją atstovavo advokatas Giedrius Gužauskas (2011 m. lapkričio 23 d. atstovavimo sutartis, 1 tomas, b.l.37). Pareiškėjas už skundo parengimą advokatui sumokėjo 2 420 Lt (PVM sąskaita-faktūra, mokėjimo nurodymas, 2 tomas, b.l.56-57).

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu buvo iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas, todėl jis turi teisę į turėtų teismo išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 proc. patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (Toliau ir CPK). CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Toliau ir Rekomendacijos).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimą iš dalies priėmus pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-272/2004, 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-531/2007, 2008 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-422/2008, 2010 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-106/2010). Nagrinėjamu atveju nustatant išlaidų dydį taikytina analogiška taisyklė ir jei atsakovas patenkino ne visus skundo reikalavimus ir teismas, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, turi įvertinti, kiek pareiškėjo naudai yra patenkinti jo reikalavimai, ir atitinkamai nuspręsti, kokia pareiškėjo patirtų teismo išlaidų dalis turi būti jam atlyginta.

Byloje pareiškėjas pateikė 4 reikalavimus: 1) panaikinti atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2011 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. (5.4)A₂-459 P „Dėl R. S. atleidimo“, 2) pareiškėją grąžinti į ankstesnes pareigas, 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 4) priteiti 8000 litų neturtinės žalos. Šiuo sprendimu pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies. Naikintinas skundžiamas atsakovės įsakymas, priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (25 proc.+25 proc.). Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pareiškėjo prašoma suma (8 000 Lt) mažintina 4 kartus, pareiškėjui priteistina 2 000 Lt (25 proc./4=6,25 proc.). Taigi, iš esmės tenkintini 56 proc. pareiškėjo reikalavimų.

Suma, kurią pareiškėjas sumokėjo advokatui už aptartas teisines paslaugas, tai yra 2 420 Lt, atsižvelgiant į šių paslaugų teikimo metu buvusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą (800 Lt), neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.9, 8.18 punktuose numatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių. Tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjo tenkintinų reikalavimų dalį, jam iš atsakovių priteistina 56 proc. prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1355 Lt (2 420 Lt * 0,56 = 1355 Lt).

Pažymėtina, jog atsakovėmis nagrinėjamoje byloje yra tiek Raseinių rajono savivaldybė, tiek ir Raseinių rajono savivaldybės administracija. Pareiškėjo reikalavimai tenkintini iš dalies, naikintinas Raseinių rajono savivaldybės administracijos įsakymas, iš Raseinių rajono savivaldybės pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas, todėl išlaidų atlyginimas turi būti priteisiamas lygiomis dalimis iš abiejų nurodytų institucijų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 43-45 str., 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. S. atstovo advokato Giedriaus Gužausko pasirašytą skundą ir patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti pareiškėjo R. S. atleidimą iš valstybės tarnybos (Raseinių rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto (civilinei saugai) A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų) neteisėtu.

Panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. (5.4)A₂-459 P „Dėl R. S. atleidimo“ dalį, kuria R. S. iš valstybės tarnybos (Raseinių rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto (civilinei saugai) A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų) atleistas nuo 2011 m. spalio 31 d. ir pripažinti, kad pareiškėjas R. S. iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto (civilinei saugai) A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų atleistas teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti pareiškėjui R. S. iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant į nustatytą pareiškėjos vidutinį vienos dienos darbo užmokesčio dydį – 109,15 Lt.

Priteisti iš Raseinių rajono savivaldybės pareiškėjui R. S. 2 000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjui 100 Lt žyminį mokestį, kurį pareiškėjas sumokėjo 2011 m. lapkričio 29 d. mokėjimo nurodymu pervesti grynuosius pinigus Nr. 669317 AB Ūkio banko Raseinių filiale.

Pareiškėjo R. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui iš atsakovių Raseinių rajono savivaldybės ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos po 677,50 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė