Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, išsilavinimas - pradinis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis tyčia sunkiai sužalojo žmogų.

Tai yra, kaltinamasis J. K., 2018 m. gruodžio 19 d., apie 21.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su A. J. metu, vieną kartą dūrė jam peiliu į pilvo sritį, padarydamas nukentėjusiajam A. J. kiauryminio pilvaplėvės ertmės sužalojimą su tuščiosios žarnos pažeidimu ir tokiais savo veiksmais sunkiai sužalojo A. J..

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad jis parėjo anksčiau iš darbo namo, namuose buvo jo mirusios sugyventinės sūnus A. J., su kuriuo kartu gyvena ir R. B.. Dėl grįžimo anksčiau nukentėjusysis jam priekaištavo, galvojo, kad jis nebuvo darbe, daužė jam vieną kartą kumščiu į paslėpsnius. Jis išbėgo iš namų, pagalvojo, kad grįš po poros valandų, kai A. J. bus aprimęs. Nuėjo pas draugą su kuriuo vartojo alkoholį.

Kai grįžo po poros valandų, A. J. jam vėl priekaištavo, jį mušė, praskėlė galvą. Kai pamatė, kad iš galvos bėga kraujas, nusprendė gintis, pasiėmė nuo stalo peilį ir dūrė A. J. į pilvą., nes kitaip nuo A. J. smurto nebūtų apsigynęs. A. J. susiėmė už pilvo ir parkrito, tada jis iškvietė greitąją med. pagalbą. Atvykę medikai juos abu išvežė į ligoninę, jam susiuvo galvą ir išleido namo. Pripažįsta sužalojęs A. J., su juo yra susitaikę, gyvena kartu. Nežino kodėl taip pasielgė, mano, kad tam turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio.

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad įvykio dieną jis buvo namuose, atėjo R. B., J. K. irgi buvo namuose. Jie įsikalbėjo, kad J. K. turėjo eiti į seniūniją dirbti, bet nėjo, o vartojo su jais kartu alkoholį. Jis ranka sudavė J. K. per ausį ir neleido alkoholio gerti, sakė, kad ryt reikės eiti į darbą. Taip jis pasielgė kokius tris kartus, nes norėjo, kad J. K. dirbtų, o nebūtų jo išlaikomas. Tada J. K. atsikėlė nuo lovos ir išbėgo laukan. Jis J. K. ieškojo, bet nerado. Po kurio laiko J. K. grįžo, jis pasitiko J. K. tarpduryje tarp virtuvės ir kambario. J. K. jis nieko nesakė, ji nemušė. Pastebėjo, kad J. K. jam prie šono laiko savo ranką. J. K. jis klausė, kam šis jį laiko ir traukė nuo savęs šalin J. K. ranką. Pamatė, kad kartu su J. K. ranka iš jo pilvo išeina peilis. Po to jis su J. K. susigrūmė, norėjo atimti peilį. J. K. dar jam smūgiavo laikydamas rankoje peilį, bet nepataikė. Jis išmušė J. K. iš rankos peilį ir pradėjo J. K. mušti. J. K. apvirto ir prasiskėlė galvą į pečiaus kampą, tada nurimo. Jis atsisėdo ant lovos, pasidarė silpna, kraujo nebuvo, pamatė megztinyje skylę, pakėlė megztinį ir pamatė savo vidurius, išsikvietė greitąją med. pagalbą ir daugiau nieko nepamena. J. K. jis mušė susinervinęs dėl to, kad J. K. jam įdūrė peiliu.

Liudytojas R. B. parodė, kad būdamas jau apsvaigęs nuo alkoholio jis užėjo pas J. K. ir dar atsinešė alkoholio. Jie su J. K. pradėjo alkoholį gerti, A. J. kambaryje nebuvo. Kai kambaryje atsirado A. J., alkoholį gėrė visi trys. A. J. su J. K. griežtai pasikalbėjo ir išėjo į kitą kambarį, kur buvo bruzdesys, bildesys, šauksmai. Paskui įėjo A. J. ir parodė žaizdą, pasakė, kad J. K. jam įdūrė, pats išsikvietė greitąją med. pagalbą. Dėl girtumo ne visas aplinkybes prisimena.

Tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį jis pažįsta daug metų, nėra buvę tokių įvykių, kad jie tarpusavyje muštųsi.

Iš 2018-12-20 tarnybinio pranešimo matyti, kad Klaipėdos AVPK Plungės r. PK RS tyrėjas E. G. pranešė apie tai, jog 2018-12-19 apie 22.02 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), patėvis peiliu dūrė į šoną, sako, kad kažkas išlindo, bet nekraujuoja. Svaigsta galva. Informuota GMP ir AVPK. Nuvykus nurodytu adresu name, kambaryje, pamatė ant lovos gulintį akivaizdžiai neblaivų A. J., kuriam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 1,53 promilių, kuris ranką buvo uždėjęs ant pilvo ir dejavo iš skausmo. Pakėlus marškinėlius, kairėje pilvo pusėje matėsi žaizda. Šalia jo kairėje pusėje sėdėjo akivaizdžiai neblaivus R. B., kuriam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 2,39 promilių. Priešais juos kitoje lovoje sėdėjo neblaivus J. K., kuriam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 1,92 promilių. A. J. trumpai, nerišliai kalbėdamas, paaiškino, kad konflikto metu patėvis J. K. jam dūrė peiliu į pilvą. Atvykusi Plungės GMP darbuotoja suteikė A. J. pirmąją pagalbą ir išvežė į Plungės r. savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių, įtarimas vidinis kraujavimas. J. K. paaiškino, kad nuo pat ryto girtavo su A. J. ir R. B.. Kaip teigė J. K., kad jis su posūniu A. J., vartodami alkoholinius gėrimus, pastoviai konfliktavo ir 2018-12-19 apie 21.50 val. virtuvėje jiedu susistumdė. A. J. jam kelis kartus trenkė į galvos sritį, o jis, paėmęs peilį, dūrė A. J. į pilvą. Plungės r. savivaldybės ligoninės priėmimo skyriuje A. J. nustatyta diagnozė: pilvo srities žaizda, girtumas, paguldytas į chirurgijos skyrių. J. K. nustatyta diagnozė: viršugalvio mušta žaizda, girtumas, išleistas gydytis ambulatoriškai. J. K. sulaikytas, pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (b. l. 1, 2).

Iš 2018-12-19 - 2018-12-20 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Namas medinis, vieno aukšto. Virtuvėje prie šiaurės vakarų sienos dviejų dalių virtuvinė spintelė su keturiomis durelėmis ir šešiais stalčiais. Nuo grindų į viršų, antrame, dešiniajame stalčiuje matomos keturios pertvaros, kuriose sudėti šaukštai, šakutės, peiliai. Pirmoje stalčiaus pertvaroje iš dešinės pusės matomas peilis, medinėmis rudos spalvos kriaunomis 13,5 cm ilgio ir metaline geležte 21 cm ilgio, ant kurios matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Peilis išimtas, supakuotas į popierinį voką Nr. 1. Kambaryje lovoje ant nugaros gulėjo peiliu sužeistas A. J.. Apžiūros metu filmuota Transcend Body kamera Nr. 0041 ir fotografuota mobilaus ryšio telefonu CAT S40. DVD ir skaitmeninė laikmena, laikoma prie bylos Nr. 01-1-59934-18 (b. l. 25-36).

Iš Klaipėdos AVPK alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2018-12-19 22.21 J. K. nustatytas - 1,92 promilių girtumas, 2018-12-19 22.09 A. J. - 1, 53 promilės girtumas (b. l. 37-40).

Iš specialisto išvados Nr. G 149/2019(03) matyti, kad A. J. buvo nustatyta kiauryminė durtinė-pjautinė kairio pašonkaulio srities žaizda su tuščiosios žarnos sužalojimu, retroperitoninio tarpo hematoma, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę. Sužalojimas padarytas paveikus A. J. kairio pašonkaulio sritį aštriu duriančiai-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu/įrankiu. Dėl kiauryminio pilvaplėvės ertmės sužalojimo su tuščiosios žarnos pažeidimu A. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 64-65).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 12707/2018(01) matyti, kad A. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,48 promilės etilo alkoholio (b. l. 66).

Iš 2019-02-27 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2018-12-19 įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini) iš virtuvinės spintelės stalčiaus paimtas medinėmis rudos spalvos kriaunomis peilis su galimai kraujo ėminiu, kuris supakuotas į popierinį voką Nr.1. Apžiūrimas: peilio bendras ilgis 330 mm, geležtės darbinis ilgis 197 mm, geležtės storis 1,3 mm, didžiausias geležtės plotis 28 mm. Peilio rankena sudaro dvi rudos spalvos medinės plokštelės, sutvirtintos dvejomis pilko metalo kniedėmis. Ant peilio geležtės yra užrašas: "Meister Koch" "Bergner" =DAS BESTE=. Po apžiūros peilis prijungtas prie ikiteisminio tyrimo bylos.Nr. 01-1-59934-18 ir pagal kvitą B serija BBB Nr. 037068 perduotas saugojimui Klaipėdos AVPK. Fotografuota telefonu "Samsung" (b. l. 88-95).

Iš 2019-02-20 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2019-02-14 pateiktas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, atsiųstas el. p. kristina.peeters@policija.lt. Garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką bei abonento telefono numerį 2018_12_19_21-55-16_25.09 860737395.mp3., dėl smurto artimoje aplinkoje adresu: (duomenys neskelbtini). Garso įraše girdimas vyro ir moters pokalbis. Bendrojo pagalbos centro operatorė, toliau protokole įvardijama-operatorė ir skambinusysis vyras, toliau protokole įvardijamas- vyras. Operatorė: 112. Vyras: Labas vakaras. Operatorė: Labas vakaras, kas atsitiko? Vyras: Patėvis, su peiliu "įvarė" į šonus. Operatorė: Kraujuojat? Vyras: Ne, išlindo kažkokia nesąmonė. Operatorė: tai palaukit, tai pataikė, nepataikė? Vyras: Pataikė, pataikė. Operatorė: Dūrė į šoną.? Vyras: Kur? Operatorė: Sakykite tai kraujuojat? Vyras: Nekraujuoja, kažkas išlindo, oi. Operatorė: Dabar sakykite adresą. Vyras: (duomenys neskelbtini). Operatorė: Ar čia pati (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini) rajonas? Vyras: Rajonas Operatorė: Taip, (duomenys neskelbtini) rajonas, sakykite, koks kaimas? Vyras: (duomenys neskelbtini). Operatorė: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)? Vyras: (duomenys neskelbtini), oi. Operatorė: (duomenys neskelbtini), o dabar sakykite Jūsų pavardė? Vyras: Man galva sukasi aš nebegaliu kalbėti. Operatorė: Gerai, sakykite pavardę. Vyras: J. Operatorė: J.. Kiek metų? Vyras: Penkiasdešimt. Operatorė: Penkiasdešimt metų. Vyras: Jo. Operatorė: Sakykite mažamečių vaikų dar yra? Vyras: Ne. Operatorė: Tai patėvis yra neblaivus? Vyras: Jo. Operatorė: J.? Vyras: Jo. Operatorė: O vardas? Laukite policijos pareigūnų ir laukite medikų. Garso įrašas baigėsi. Garso įrašo trukmė 01:47 min., garso įrašas įrašomas į CD-R skaitmeninę laikmeną, kuri prijungta prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-59934-18 ir laikoma prie bylos (b. l. 99-101).

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis tyčia sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, todėl jo veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Nors kaltinamasis pripažįsta nukentėjusįjį sunkai sužalojęs, bet nurodo, kad smūgį peiliu nukentėjusiajam jis sudavė gindamasis nuo prieš jį smurtaujančio nukentėjusiojo, nes kitokiu būdu būtų nuo nukentėjusiojo neapsigynęs. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip siekimą sušvelninti atsakomybę, būtinosios ginties sudėties jo veiksmuose nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 28 straipsnį, asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios minėtame straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panašiai. Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 28 straipsnio 4 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-106-719/2019).

Kaltinamasis, smogdamas nukentėjusiajam pavojingu įrankiu - peiliu į pilvą, į gyvybiškai svarbų organą suvokė, kad savo veiksmais sunkiai jį sužalos, tai rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Nors nukentėjusysis dar gerokai prieš nusikalstamos veikos padarymą sudavė delnu kelis kartus kaltinamajam per ausį ir neleido jam vartoti alkoholio, tokie nukentėjusiojo veiksmai kaltinamojo gyvybei ir sveikatai pavojaus nesukėlė.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis buvo apsvaigę nuo alkoholio. Akivaizdu, kad kaltinamasis buvo nepatenkintas nukentėjusiojo elgesiu, kai šis jam prieš tai sudavė kelis kartus per ausį ir priekaištavo dėl alkoholio vartojimo, nes buvo išėjęs iš namų ir alkoholį vartojo nuėjęs pas draugą.

Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas nurodo, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis anksčiau niekada nėra smurtavę vienas prieš kitą, akivaizdu, kad kaltinamasis susikaupusį pyktį išliejo durdamas peiliu nukentėjusiajam ir jį sunkiai sužalodamas dėl nuolatinių nukentėjusiojo priekaištų, nes kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, šis priekaištaudavo kaltinamajam, kad pastarasis nedirba, nesusitvarko dokumentų, yra apsileidęs savo kūną, nuolat vartoja alkoholį.

Nors kaltinamasis nurodo, kad jis smogė peiliu nukentėjusiajam tik tada, kai nukentėjusysis jį mušdamas jam praskėlė galva, suvokdamas, kad kitaip nuo nukentėjusiojo smurto neapsigins, tačiau, nukentėjusysis nurodo, kad jis pradėjo mušti kaltinamąjį tik po to, kai pamatė, kad kaltinamasis jam įdūrė peiliu, turėdamas tikslą iš rankų kaltinamajam išmušti peilį, kad šis daugiau jam neįdurtų, jiems stumdantis kaltinamasis nugriuvo ir į pečių prasiskėlė galvą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes vertinant tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymų visumą, galima daryti išvadą, kad kaltinamasis duoda parodymus siekdamas pateisinti savo smurtinius veiksmus, net nurodo, kad jis iškvietė nukentėjusiajam greitąją medicinos pagalbą, nors tai nėra tiesa, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad greitąją medicinos pagalbą išsikvietė pats nukentėjusysis.

Nuosekliai įvertinus visus bylos duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis buvo būtinosios ginties situacijoje, nes žodiniai nukentėjusiojo priekaištai jokio pavojaus kaltinamojo gyvybei ar sveikatai nekėlė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta ir tai, kad įtakos nusikalstamos veikos padarymui turėjo ir nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, priekaištavimas kaltinamajam dėl alkoholio vartojimo ir vengimo eiti į darbą, daužymas kaltinamajam per ausį.

Kaltinamojo atsakomybę sunkianti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką patvirtina ir pats kaltinamasis.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bausmės esmės ir paskirties kriterijais, numatytais BK 41 straipsnyje, bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir atsižvelgia į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, į jo asmenybę, kad nusikalto pirmą kartą, nėra baustas administracine tvarka, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas charakterizuoja kaltinamąjį kaip nekonfliktišką žmogų.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam švelnesnę bausmę kaip numato BK 54 straipsnio 3 dalis, maksimalią įstatymo numatytą laisvės apribojimo bausmę paskiriant įpareigojimus: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per penkis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaltinamajam paskirta pagrįstai, todėl paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa ieškinyje nurodo, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už A. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sumokėjo 4023 Eur, prie ieškinio pateikė pažymą, patvirtinančią šias išlaidas ir prašo turėtas išlaidas priteisti iš kaltinamojo, nes A. J. buvo sužalotas dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų.

Kaltinamasis ligonių kasos ieškinį pripažįsta.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl A. J. sužalojimo yra kaltas kaltinamasis, todėl jis turi atlyginti gydymo išlaidas (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 d.)

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ginant Valstybinės ligonių kasos interesus yra pagrįstas, nes Valstybinė ligonių kasa sumokėjo už A. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 4023 Eur, todėl ieškinys tenkintinas, nes po patirtų sužalojimų gydymas A. J. buvo būtinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis).

Byloje esančios skaitmeninės laikmenos su vaizdo, garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį-laisvės apribojimą dvejiems metams paskiriant įpareigojimus: per du mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per penkis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi dienas jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. gruodžio 19 dienos iki 2018 m. gruodžio 20 dienos, vieną sulaikymo diną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš nuteistojo J. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinė Europos aikštė 1, Vilniuje, 4023 Eur A. J. gydymo išlaidų.

Byloje esančias 2 skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.