Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutarties, kuria teismas laikė pareiškėjos skundą nepaduodu ir jai grąžino ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-301-822/2018).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015 ir kt.). Teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos skundas neatitinka ABTĮ skundui nustatytų reikalavimų, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2020 m. sausio 6 d. pateikti skundą, pasirašytą įstatymų nustatyta tvarka; sumokėti žyminį mokestį arba pateikti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir prašymą pagrindžiančius įrodymus; pateikti duomenims apie ginčijamo sprendimo įteikimo (sužinojimo) momentą; pateikti skundo ir jo priedų egzempliorius, skirtus kitiems proceso dalyviams; nurodyti procesinę informaciją apie pageidavimą dėl atsiliepimo į skundą (prašymą), teismo sprendimo ir kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat apie pageidavimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegijos nuomone, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 33 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų skundo trūkumų pašalinimas nereikalavo specifinių teisinių žinių, nes pirmosios instancijos teismas pakankamai aiškiai pareiškėjai išaiškino jos skundo trūkumus, nurodė, kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškino pareiškėjai, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Dėl nurodytų priežasčių nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad ji skundo trūkumų negalėjo pašalinti dėl teisinių žinių trūkumo.

Pareiškėja per pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje nustatytą terminą, t. y. iki 2020 m. sausio 6 d., skundo trūkumų nepašalino, tačiau 2020 m. sausio 7 d. (teisme gautas 2020 m. sausio 8 d.) pateikė pranešimą, kuriame, be kita ko, prašė pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2020 m. sausio 20 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti gali būti teismo pratęstas, tik jei jis nėra pasibaigęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-486/2010). Tokiais atvejais pagrindas spręsti termino pratęsimo klausimą paprastai yra pareiškėjo prašymas, gautas iki pasibaigiant nustatytam terminui, kuriame nurodomos priežastys, trukdančios laiku įvykdyti teismo nurodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-394/2011). Teismas pratęsia terminą skundo trūkumams pašalinti, kai nustato, jog buvo svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjui pritrūko laiko pateikti tinkamą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-777-662/2015). Akcentuotina ir tai, kad siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, pareiškėjas turi būti rūpestingas, sąžiningas ir atidus, o proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (ABTĮ 11 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą dėl termino skundo trūkumams pašalinti pratęsimo padavė pasibaigus teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje nustatytam terminui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą prašymą grąžino pareiškėjai (ABTĮ 66 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad pareiškėjai buvo išaiškinta, jog teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjai įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau pareiškėja teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų nepašalino, dėl ko teismas pagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, priešingai nei teigia pareiškėja, neužkerta jai kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ keliamus reikalavimus.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.