Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1761-946/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-14
Bylos Nr.
1-1761-946/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08921-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
K. G.
Nukentėjusysis
M. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1761-946/2019Teisminio proceso Nr.1-01-1-08921-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.6.2; 2.12.2.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 14 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Miglei Tomkutonytei,dalyvaujant prokurorei Aldonai Vitkauskienei,kaltinamajam K. G.,nukentėjusiajam M. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019 m. kovo 3 d., apie 14.52 val. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo tėvo M. G. atžvilgiu, t. y. stumdė jį ir spardė kojomis, suduodamas nenustatytą skaičių smūgių pastarajam į įvairias kūno vietas ir taip sukėlė nukentėjusiajam M. G. fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. G. apklausiamas teisme visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, ir apklausiamas parodė, kad tądien jis kartu su draugu prie ežero vartojo alkoholį. Po išgertuvių, būdamas stipriai išgėręs, grįžo namo. Įėjęs į kambarį pamatė tėvą M. G., sėdintį ant fotelio ir valgantį jo traškučius. Susinervinęs ir supykęs dėl paimtų traškučių, pagriebęs tėvą už drabužio apykaklės, numetė jį ant kambario grindų, po to spyrė tėvui. Kiek kartų tėvui įspyrė, dėl girtumo neatsimena. Išėjęs į lauką, išgėrė dar alkoholio ir paėmęs plytą metė ją į stovinčio priestato langus. Tuomet tėvai nubėgo pas kaimynus iš iškvietė policiją. Jam būnant namų kieme, atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Konfliktas kilo dėl per didelio kiekio išgerto alkoholio. Tėvo dėl savo elgesio atsiprašė, su juo susitaikė, tėvas jam atleido. Šiuo metu alkoholio nevartoja ir nusiteikęs jo nevartoti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė baudžiamojoje byloje yra visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis M. G. parodė, kad jis savo sūnų K. G. pažįsta kaip jautrų, gerą, nuoširdų ir gailestingą žmogų. Toks jis būna, kai nevartoja alkoholio. Tądien sūnus grįžo namo stipriai išgėręs – dėl girtumo vos laikėsi ant kojų. Jis tuo metu sėdėjo ant fotelio bei buvo paėmęs sūnui priklausančius traškučius. Įėjęs į kambarį, sūnus jį griebė už drabužių ir numetęs ant grindų, užmynė ant krūtinės bei įspyrė. Pavykus išsivaduoti, jis kartu su žmona išbėgo iš namo pas kaimynus ir iškvietė policiją. Kol atvyko policija, sūnus išdaužė mūrinio pastatėlio langus. Sūnus ir anksčiau pavartodavo alkoholio, tačiau grįždavo namo ramus, nebuvo agresyvus. Šitas įvykis jam sukėlė šoką, kadangi sūnus niekada nebuvo taip pasielgęs, mano, kad sūnus dėl išgerto per didelio kiekio alkoholio nemąstė apie savo elgesį bei jo pasekmes. Apgalvojęs sūnaus elgesį, jam atleido bei su juo susitaikė, sūnus atsiprašė ir jo, ir žmonos. Paskutiniu metu sūnus alkoholio nevartoja.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūno Egidijaus Sarapino tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ nurodyta, kad vizualiai nukentėjusiajam M. G. sužalojimai neužfiksuoti, tačiau jo būsenoje matyti akivaizdi baimė. Įvykio aplinka pasižymi išmėtytais daiktais, sugadintais objektais. Smurtu įtariamas asmuo yra nukentėjusiojo M. G. sūnus (b. l. 10-11).

Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu jokių objektų nusikalstamai veikai tirti nerasta ir nepaimta (b. l. 8)

Iš alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnalo kopijos matyti, kad K. G. 2019 m. kovo 3 d. 15.13 val. nustatytas 1,65 promilių girtumas (b. l. 85).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 924/2019(02) M. G. mechaninės traumos požymių nekonstatuota (b. l. 44).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis K. G. būdamas neblaivus, panaudodamas prieš tėvą M. G. fizinį smurtą - nustumdamas jį ant žemės ir spardydamas kojomis – suduodamas nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo tėvui fizinį skausmą sukėlė dėl menkavertės priežasties – paimtų traškučių, smurtiniai veiksmai pasireiškė suduodant ne vieną smūgį kojomis į įvairias kūno vietas, kas rodo, kad kaltinamasis tuo momentu buvo neigiamai nusistatęs prieš savo šeimos narį ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nustatytus padarinius (fizinio skausmo sukėlimą) patvirtina nukentėjusiojo parodymai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, objektyviai juos įrodo nustatytas veikos pobūdis ir poveikio į nukentėjusįjį stiprumas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyti padariniai (fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas) yra alternatyvus, o baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Todėl nagrinėjamu atveju kaltinime nurodyto tik vieno iš minėtų dviejų nustatytų padarinių, tai yra fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam, pakanka konstatuoti esant nustatytą šį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvųjį požymį. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra šeimos nariai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Kadangi ištirti įrodymai patvirtina, kad nusikaltimą galėjo išprovokuoti kaltinamojo neblaivumas įvykio metu, tai yra pagrindas pripažinti, kad ir nagrinėjamu atveju jo apsvaigimas nuo alkoholio (neblaivumas), kurį patvirtina atlikto neblaivumo patikros rezultatai, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi ir atsiprašė nukentėjusiojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą K. G. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi, žalos iš jo nereikalauja ir civilinio ieškinio nereiškia, pageidauja su juo susitaikyti, o kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo (b. l. 86), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 103), nedirba (b. l. 104-105), bet siekia įsidarbinti. Kaltinamojo gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo netinkamo elgesio nėra gavusi (b. l. 107). Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis anksčiau nėra smurtavęs savo tėvo atžvilgiu, ką jis patvirtino ir teisiamajame posėdyje. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 2 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju M. G. baudžiamąją bylą nutraukiant.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, teismas

nusprendžia:

K. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju M. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72², 73 straipsniais, paskirti K. G. baudžiamojo poveikio priemonę dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per tris mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, K. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo panaikinti.

Išaiškinti K. G., jog jeigu jis per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis