Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-676-319/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. AN2-361-810/2017Nutartis · 2017-05-04Kauno apygardos teismas
  2. II-152-311/2017Nutartis · 2017-10-17Kauno apylinkės teismas
  3. AN2-676-319/2017Nutartis · 2017-12-11Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-11
Bylos Nr.
AN2-676-319/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00816-2017-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-676-319/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00816-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 11 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal K. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarties jos administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. G. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2016 m. gruodžio 23 d. (duomenys neskelbtini) , vairavo transporto priemonę „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, persirikiuodama bei staigiai stabdydama neįsitikino, kad tai bus saugu, susidūrė su ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu „Renault Midlum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 104 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalyje.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialisto 2017 m. vasario 22 d. nutarimu K. G. už pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo paskirta 60 eurų bauda. Nesutikdama su šiuo nutarimu, K. G. pateikė Kauno apylinkės teismui skundą, kurį 2017 m. spalio 17 d. nutartimi teismas atmetė, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotinai išvadai, kad K. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.Apeliaciniame skunde K. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismas nevisapusiškai ir nepilnai ištyrė faktines bylos aplinkybes.

4.1. Ji tvirtina, kad laikėsi Kelių eismo taisyklių ir dėl eismo įvykio jos kaltės nėra. Teigia, kad teismas neįvertino, kad protokole neteisingai nurodyta aplinkybė, jog ji atsitrenkė į kitą automobilį, nors iš tiesų į jos automobilio galą atsitrenkė paskui ją važiavęs automobilis. Ji atsitrenkti galėjo, jeigu būtų važiavusi atbuline eiga. Teigia, kad ji laikėsi saugaus atstumo, todėl spėjo sustoti, o paskui ją važiavęs automobilis nespėjo, todėl kaltinti ją persirikiuojant staigiai stabdžius yra neteisinga. Kaip ir ankstesniame savo skunde pareiškėja tvirtina, kad persirikiavimą ji atliko dar iki įvažiuojant į sankryžą ir prieš užsidegant žaliam šviesoforo signalui. Tiriant įvykį, neatlikta detali transporto priemonių apžiūra eismo įvykio vietoje, nėra duomenų iš sunkvežimio tachografo kokiu greičiu jis važiavo iki kontakto su jos vairuojamu automobiliu, ar buvo sustojęs prieš sankryžą. K. G. vertinimu, lieka neaišku, kaip administracinio nusižengimo protokolą surašęs specialistas nustatė vaizdo įraše jos automobilį, nes tokiame nekokybiškame įraše net ji savo automobilio negali atskirti, o valstybinių numerių nesimato. Sankryžos ir eismo įvykio vietos jame taip pat nesimato, todėl jos važiavimo vieta ir kryptis - tik pareigūno įsivaizduojamas rezultatas, nepagrįstas jokiais faktiniais įrodymais, kuriais vadovaujantis ji yra apkaltinta. Skunde teigia, kad jai kelia abejonių pareigūno V. Č. (V. Č.) paaiškinimai, jog jis išanalizavo vaizdo medžiagą ir iš jos identifikavo automobilių modelius, spalvas, gabaritus, kadangi ji pati taip, pat turėjo tą vaizdo įrašą ir tvirtina, kad iš šio įrašo, daryto apsiniaukusiu, lietingu oru, tvyrant prieblandai, konkrečių automobilių spalvų neįmanoma išskirti, be to, šis pareigūnas pagal minimą įrašą sumodeliavo ir įvykio situaciją, nors jame pačios sankryžos nesimato. Policija šį vaizdo įrašą laiko ypatingos svarbos įrodymu, teismas taip pat vadovaujasi Kauno AVPK Kelių policijos valdybos pareigūnų atlikta vaizdo įrašo analize, nors nutartyje rašoma, kad „dėl atstumo matosi tik abiejų transporto priemonių siluetai“, „dėl kelio vingio transporto priemonių nesimato“. Teismas, kaip ir policija, modeliuoja eismo įvykio aplinkybes iš vaizdo įrašo, kuriame neįmanoma atskirti konkrečios transporto priemonės, jau nekalbant apie konkrečias situacijas. Tai yra spėjimas, o ne faktinės aplinkybės. Mano, kad pareigūnas privalėjo nustatyti, kokiu atstumu nuo sankryžos įrengtas vaizdo stebėjimo įrenginys, kurios prieigose įvyko eismo įvykis, tačiau ši aplinkybė, kad kamera už 200 metrų yra nutylima. Apeliantės vertinimu, laikyti tokį įrodymą ypatingai reikšmingu ir juo vadovautis, neteisinga, be to, reikėtų klausti specialistų, ar iš tokio atstumo įmanoma nustatyti tikslią objektų padėtį, judėjimo trajektoriją. Šio dokumento teismas taip pat nevertino. Apeliantė teigia, tai, kad pasirašė nubraižytoje įvykio vietos schemoje, nereiškia, kad ji adekvačiai suvokė tokio dokumento esmę, kad buvo su juo išsamiai susipažinusi. Vėliau ji dėl to ir pareikalavo administracinės bylos kopijos, kad turėtų galimybę objektyviai išnagrinėti visas užfiksuotas įvykio detales.

4.2. Skunde teigia, kad vienu iš sprendimą įtakojusių kriterijų laikomi jos praeityje padaryti nusižengimai, susiję su KET reikalavimų nesilaikymu, tačiau prašo įvertinti, kad jos vairavimo stažas ilgas, yra patekusi į kelis eismo įvykius ne dėl savo kaltės, bausta už nesegėtą diržą vairuojant bei leistino greičio viršijimą, pastaroji nuobauda eismo įvykio metu buvo galiojanti, greičio viršijimas užfiksuotas stacionariu matuokliu. Jokių nusižengimų, susijusių su chuliganišku vairavimu, niekada nesu turėjusi.

4.3. Skunde pareiškėja teigia, kad priimdamas sprendimą dėl jos skundo teismas, kaip ir nutarimą priėmusi Institucija, iš viso nevertino transporto priemonių apgadinimų, eismo įvykio vietos detalių - padangų stabdymo žymių, atstumų tarp transporto priemonių, jų padėties po eismo įvykio ir kitų aplinkybių, esant reikalui neskyrė autotechninės ekspertizės (jeigu nepakanka kompetencijos įvykiui ištirti). Didžiausia apimtis įvykio aplinkybių tyrimui nutartyje skiriama vaizdo stebėjimo kameros įrašo analizei, kurios ji iš viso nevertina kaip objektyvaus faktinių aplinkybių nustatymo. Tuo pagrindžia savo teiginius dėl vienpusio ir paviršutiniško jos skundo išnagrinėjimo.

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti ir 2017 m. spalio 17 d. teismo priimtą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

K. G. apeliacinis skundas atmetamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pa­grįs­tumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame ko­dekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti ad­mi­nistracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, su­dė­tis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pa­kankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti fak­tiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teis­mas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įro­dymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplin­kybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog K. G. savo veiksmais padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. K. G. bylos tyrimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ji persirikiavo tikrai ne sankryžoje ir ne prieš sankryžą, o gerokai anksčiau ir persirikiavus visą laiką važiavo trečiąją eismo juosta, prieš ją važiuojantis automobilis irgi staigiai pristabdė, nes stabdė, prieš ją važiuojantis automobilis, o jai iš paskos važiavęs atsitrenkė į jos automobilio galą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės parodymus dėl nurodytų aplinkybių, susijusių su jos ir kito automobilio vairuotojo veiksmais, atliktais prie sankryžos, kurioje įvyko eismo įvykis, laikė neteisingais, ir teisingai jos pateiktą versiją vertino kritiškai kaip siekimą išvengti atsakomybės. Tokią išvadą teismas padarė nuosekliai ir išsamia įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. liudytojo A. V. parodymus, Institucijos atstovo V. Č. paaiškinimą, pareigūno M. S. tarnybinį pranešimą, eismo įvykio vietos schemose, foto lentelėse, vaizdo įraše fiksuotus duomenis ir padarė teisingą išvadą, jog jos parodymus paneigė šie byloje surinkti ir aptarti objektyvūs duomenys. Teismui nebuvo pagrindo netikėti liudytojo A. V. išdėstyta įvykio eigos versija, kad pačioje sankryžoje jam iš kairės iš ketvirtos juostos staigiai užvažiavo automobilis ,,Mersedes Benz“ ir staigiai stabdė, kadangi atstumas buvo mažas, todėl jis atsitrenkė į šį automobilį, kadangi šiuos jo parodymus patvirtina kiti duomenys. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad buvo sudarytos dvi eismo įvykio vietos schemos, kuriose tiksliai nurodyta automobilių susidūrimo vieta, susidūrimas įvyko trečioje eismo juostoje, sankryžos ribose. Šios aplinkybės neginčija ir apeliantė, tačiau ji tvirtina šia juosta važiavusi jau gerokai prieš sankryžą ir jokių staigių manevrų sankryžoje ar prieš pat ją nedariusi. Nors apeliantė skunde nurodo, kad pagrindinis jos kaltės įrodymo šaltinis – vaizdo įrašas, nėra tiek informatyvus, kad galima būtų nesąlygiškai tvirtinti ją padarius administracinio nusižengimo protokole nurodytą pažeidimą, už ką ji ir buvo nubausta, aukštesnysis teismas, išanalizavęs šį vaizdo įrašą, pritaria Institucijos ir apylinkės teismo išvadai, kad jame užfiksuoti duomenys, vertinami kartu su kita bylos medžiaga, yra pakankami išvadai, patvirtinančiai K. G. padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Nors, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, tą pažymi ir apeliantė, vaizdo įraše automobilio persirikiavimo sankryžoje nesimato, tačiau, kaip jau minėta, išvada buvo padaryta išanalizavus ir įvertinus ne tik pastarąjį įrodymą, o byloje surinktą jų visetą. Kiek matyti iš vaizdo įrašo, K. G. vairuojamas automobilis iki pat sankryžos važiavo ketvirtąja eismo juosta, prie sankryžos jau pasivijusi ,,Renault Midlum“ ji važiavo su juo lygiagrečiai, joms abiems priartėjus prie sankryžos, pradeda mirksėti žalias šviesoforo signalas. Aukštesnysis teismas pritaria padaryta išvadai, kad nors dėl pakankamai tolimo atstumo tarp vaizdą fiksuojančio įrenginio ir sankryžos, kurioje įvyko avarija, įraše automobiliai jau taip gerai nesimato, tačiau abiejų transporto priemonių siluetai yra matomi ir vaizdas pakankamas, kad teigti, jog jų abiejų važiavimo kryptis eismo juostose iki pat sankryžos nepasikeitė. Faktinių duomenų neatitinka apeliantės išsakytas teiginys, kad ji persirikiavo iki sankryžos, dar prieš užsidegant žaliam šviesoforo signalui, nes vaizdo įrašas patvirtina, kad eismo įvykio dalyviams artėjant prie sankryžos, kaip tik žalias šviesoforo signalas jau nustojo degti ir įsijungė geltonas signalas, o netrukus ir raudonas, ir jam degant už kelių sekundžių sankryžoje jau sustojo bei avarinę šviesos signalizaciją įjungė A. V. vairuojama ,,Renault Midlum“, t. y. įvyko susidūrimas. Ir šie vaizdo įraše užfiksuoti duomenys kategoriškai paneigia apeliantės versiją, kad ji judėjimo kryptį iš ketvirtos į trečią juostą keitė daug anksčiau nei prie sankryžos. Kritikos neatlaiko ir K. G. skundo argumentas, kad dėl prastų oro sąlygų ir prietemos, įraše nėra galimybės identifikuoti transporto priemonių, kadangi, nors įvykis buvo žiemos metu ir apsiniaukus, tačiau buvo dienos metas, pakankamai šviesu, todėl būtent įvykyje dalyvavusius automobilius pagal modelius, spalvas (tamsus ar šviesus) ir numerius identifikuoti objektyvi galimybė buvo. Skundo teiginį, kad jos kaltė buvo grindžiama tik spėjimais, o ne faktinėmis aplinkybėmis apeliantė grindžia tuo, kad tiriant įvykį, nebuvo atlikta eilė veiksmų, leidžiančių nustatyti tikslias įvykio aplinkybes, kad nebuvo pašalintos bet kokias jos kaltės abejonės, t. y. neatlikta detali transporto priemonių apžiūra eismo įvykio vietoje, nėra duomenų iš sunkvežimio tachografo kokiu greičiu jis važiavo iki kontakto su jos vairuojamu automobiliu, ar buvo sustojęs prieš sankryžą, neaišku, kaip administracinio nusižengimo protokolą surašęs specialistas nustatė vaizdo įraše jos automobilį, nes įrašas nekokybiškas, oro sąlygos taip pat buvo nepalankios matomumui, todėl iš įrašo nesimato nei automobilių spalvų nei numerių, nebuvo analizuota, kokiu atstumu nuo sankryžos įrengtas vaizdo stebėjimo įrenginys, kad įraše sankryžos ir eismo įvykio vietos jame taip pat nesimato, kas patvirtina, kad tiek policija, tiek teismas pripažįstant ją kala rėmėsi tik sumodeliuota įvykio situacija, o ne konkrečiais neginčijamais faktais. Aukštesnysis teismas nepritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad bylos tyrimas vyko nepažeidžiant jokių įstatymo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, yra teisingos, pagrįstos ir motyvuotos, atitinkančios faktines aplinkybes. Byloje užteko duomenų neginčijamai išvadai dėl K. G. kaltės įrodymų, o pačios apeliantės manymas, kad įrodymų nepakanka, neduoda pagrindo laikyti tyrimą ydingu, prieštaringu ir nepilnu. Pažymima, kad įrodinėjimas tyrimo procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įro­dy­mus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantė administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apelia­ci­nės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, todėl panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti K. G. ape­liaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. G. apeliacinio skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Rimas Švirinas