- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-28
- Bylos Nr.
- eI3-11580-1114/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08133-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Indrė Pukanasytė-Biekšė
- Pareiškėjas
- L. V.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovėms Kristinai Šimonytei ir Mildai Stunžėnaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. V. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja L. V. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti 2023-08-10 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) viršininko įsakymą Nr. 1P-210 „Dėl L. V. tarnybinio nusižengimo tyrimų rezultatų“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Teigia, kad 2023-08-10 gavo Inspekcijos skundžiamą Įsakymą, kuriame nurodyta, kad Inspekcija, atsižvelgdama į Inspekcijos vidaus tyrimų skyriaus patarėjos K. Š. 2023-08-03 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. 1G-21 „Dėl L. V. nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Išvada), pripažino, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir už tai paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Paaiškina, jog tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad 2022-05-09 – 2022-06-30 ėjusi Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus patarėjo pareigas, 2022-07-01 – 2022-07-03 ėjusi Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus patarėjo pareigas, 2022-07-04 – 2023-05-29 ėjusi l. e. Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus vedėjo pareigas, ne teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais užpildė savo privačių interesų deklaraciją, t. y. iki 2023-05-29 nedeklaravo ryšių su juridiniais asmenimis, kuriuose dirbo.
3. Dėl pagrindo tyrimui pradėti nebuvimo, pareiškėja nurodo, kad dėl jos galimo tarnybinio nusižengimo pradėjimo Inspekcijoje dieną – 2023-06-01, ji jau buvo atnaujinusi savo deklaraciją ir deklaravusi ryšį su uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Galminus“, UAB „Vilgorus“ ir UAB „Indigo S“, nurodant eitas pareigas bei pradžios datą. Atsižvelgiant į tai pažymi, jog duomenis jau buvo patikslinusi, todėl tyrimo pradėjimas dėl šio nusižengimo nebebuvo prasmingas. Be kita ko, pareiškėjos vertinimu, tyrimą dėl galimų deklaracijos pildymo tvarkos pažeidimų Inspekcija galėjo pradėti tik tuo atveju, jeigu ji būtų gavusi duomenų apie galimą pareiškėjos veikimą interesų konflikto situacijoje, t. y. kad pareiškėja eidama jai priskirtas pareigas tarnyboje, sprendė dėl kokių nors klausimų, susijusių su juridiniais asmenimis, kuriuose tuo metu ji dirbo. Šiuo atveju pažymi, kad UAB „Vilgorus“ ir UAB „Galminus“, laikotarpiu nuo 2022-02-22 iki 2023-07-17 nevykdė faktinės ūkinės veiklos, o UAB „Indigo S“ laikotarpiu nuo 2022-02-22 iki 2023-07-17 dirbo tik 10 valandų per savaitę, t. y. po 2 valandas kiekvieną dieną. Pažymi ir tai, kad juridinių asmenų veikla ir pareiškėjos eitos pareigos valstybės tarnyboje buvo visiškai nesusijusios ir neturėjo jokio tarpusavio ryšio.
3.1. Atkreipia dėmesį, kad nei Įsakyme, nei Išvadoje nebuvo nustatyta ir nebuvo pateikta jokių duomenų apie galimą pareiškėjos veikimą interesų konflikto situacijoje, susijusį su priimamais sprendimais su juridinių asmenų, kuriuose ji buvo įdarbinta, atžvilgiu.
3.2. Pažymi, kad nuo 2020-01-01 pasikeitusios Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau - ir VTEK įstatymas) nuostatos švelnina tiriamojo asmens padėtį, vertinant jo elgesį įstatymo nuostatų, nustatančių deklaravimo tvarką, kontekste. Todėl pareiškėja akcentuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog tyrimo pradėjimo dieną (2023-06-01) jau buvo deklaravusi savo ryšius su juridiniais asmenimis, tyrimas pareiškėjos atžvilgiu dėl iki 2023-05-29 nedeklaruotų ryšių galėjo būti pradėtas tik gavus duomenų apie galimą interesų konfliktą. Atsižvelgiant į visą tai, pareiškėja mano, kad Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 7 straipsnio nuostatų nepažeidė, o tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai ir neteisėtai.
4. Dėl tarnybinio nusižengimo mažareikšmiškumo, pareiškėja taip pat nurodo, kad, jos vertinimu, tarnybinis nusižengimas buvo įvertintas netinkamai. Teigia, jog susipažinus su Išvada ir Įsakymu, pareiškėja mano, kad nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, neturėjo jokių neigiamų padarinių, pažeidimas buvo nedelsiant pašalintas vos tik pareiškėja apie jį sužinojo, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad egzistavo interesų konflikto situacija, t. y. kad pareiškėja priiminėjo sprendimus ar dalyvavo priimant sprendimus dėl juridinių asmenų, kuriuose dirbo, formaliu pažeidimu nebuvo padaryta jokia žala.
4.1. Be to pažymi, kad akivaizdu ir tai, jog Inspekcija tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, vertino tik įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos galimo nusižengimo faktą, jos kaltę ir visiškai ignoravo bei netyrė įrodymų, paneigiančių pareiškėjos kaltę, netikrino valstybės tarnautojos paaiškinime nurodytų su tiriamu nusižengimu susijusių aplinkybių, faktiškai net nevertino ir nesiaiškino ar egzistavo interesų konflikto situacija, kokia veikla užsiima juridiniai asmenys, kuriuose pareiškėja dirbo.
5. Dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir proporcingumo, pareiškėja nurodo, kad padarytas tarnybinis nusižengimas yra mažareikšmis, o už jį paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra neproporcinga ir apskritai negalėjo būti taikoma. Teigia, kad Inspekcijai tiriant galimai pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą buvo pažeistos pagrindinės tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklės, turinčios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą. Toks esminis tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimas neabejotinai lėmė, kad iš esmės už mažareikšmį ir formalų pažeidimą, pareiškėjai buvo paskirta neteisėta ir netaikytina tarnybinė nuobauda – pastaba.
Atsiliepimas
6. Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad šiuo nagrinėjamu atveju nesutinka su Inspekcijos atsiliepime išdėstyta poziciją, jog negalima vadovautis VTEK įstatymo nuostatomis. Paaiškino, jog būtent VTEK įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad institucijoje, tyrimas dėl galimo deklaruojančio asmens padaryto šio įstatymo nuostatos pažeidimo atliekamas būtent VTEK įstatymo nustatyta tvarka.
6.1. Taip pat pažymėjo, jog iš VTEK įstatymo nuostatų matyti, jog Inspekcija prieš priimdama sprendimą pradėti tyrimą dėl pareiškėjos elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, taip pat privalėjo vadovautis 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 25 straipsnio 5 dalies 3 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, kuris nurodo, kad tyrimas nepradedamas jeigu asmuo iki tyrimo pradžios pašalino padarytą pažeidimą. Be kita ko atkreipė dėmesį, jog tyrimas buvo pradėtas praleidus 5 dienų terminą, kurį numato aprašas dėl nuobaudų skyrimo.
6.2. Teigė, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 32 straipsnio 2 dalį, mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. Taip pat pažymėjo, jog ir pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – ir LVAT) už mažareikšmius nusižengimus tarnybinės nuobaudos skyrimas negalimas, o jei tokia nuobauda paskirta, tai ji turi būti panaikinta kaip neproporcinga. Šiuo atveju pareiškėjos atstovė akcentavo, jog pareiškėjos padarytas pažeidimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio.
6.3. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog pareiškėja, per visą laikotarpį, kol dirbo Inspekcijoje, nei iš Inspekcijos, nei iš VTEK, nebuvo gavusi jokio pranešimo apie tai, jog deklaraciją būtų užpildžiusi neteisingai. Paaiškina, jog automatiniai pranešimai, į kuriuos akcentuojasi Inspekcija, nėra individualiai priskirti asmeniui ir iš jų turinio matosi, jog yra tik nustatyta apie galimą poreikį, bet ne prievolę, atnaujinti privačių interesų deklaraciją.
6.4. Atsakydama į Inspekcijos atstovės klausimą, ar yra žinoma, dėl kokių priežasčių pareiškėja negavo pranešimų apie poreikį atnaujinti deklaraciją, ar netikrino el. pašto dėžutės ir pan., nurodė, kad sakydama „negavo“, kalbėjo ne apie automatinį sistemos pranešimą, kuris šiuo atveju nėra individualus ir pažymėjo, jog tiek VTEK, tiek darbdavys, t. y., Institucija, nebuvo atskiru raštu pasikreipusi į pareiškėją, jog netinkamai yra užpildytą privačių interesų derinimo deklaracija. Mano, jog būtent darbdavys turi kontroliuoti savo darbuotojų elgesį, jį vertinti. Paklausus, ar pareiškėja matė automatinius pranešimus, pareiškėjos atstovė nurodė, jog matė 2 pranešimus. Paklausus, jog jeigu pareiškėja matė automatinius pranešimus, apie galimą poreikį atnaujinti deklaraciją, ar ji buvo aktyvi ir atliko kažkokius veiksmus, kad pasidomėtų, ar iš tiesų yra kažkoks poreikis atnaujinti deklaraciją ar ne, pareiškėjos atstovė atsakė, jog pasižiūrėjus pranešimą nebuvo gauta jokių privalomų nurodymų, kad reikia atnaujinti/tikslinti deklaracijos duomenis. Akcentavo, jog deklaracija buvo patikslinta vėliau, kai buvo pabendrauta su VTEK. Paklausus, ką konkrečiai pareiškėja turėjo omenyje skunde nurodydama, kad Inspekcija netyrė įrodymų paneigiančių pareiškėjos kaltę, t. y. kokių rašytinių dokumentų netyrė, kurie pareiškėjos manymu paneigia kaltę dėl darboviečių nenurodomų deklaracijoje, pareiškėjos atstovė atsakė, kad pareiškėjos manymu, jeigu darbdavys laiko, jog pareiškėja padarė kažkokį tarnybinį nusižengimą, būtent darbdavys turi pateikti jos kaltę patvirtinančius įrodymus, šiuo atveju tokius duomenis, kurie patvirtintų, kad pareiškėja privalėjo, turėjo pareigą, sąmoningai, piktybiškai duomenų neteikė/neatnaujino. Pažymėjo, jog šiuo atveju su Išvada ir Įsakymu nebuvo nustatyta tokių duomenų. Paklausus, ar pareiškėja sutinka su savo pačios į bylą pateiktu VTEK birželio mėnesio rašto aiškinimu, kuriame nurodyta, kad įstatymas numato pareigą deklaruoti visas darbovietes, ar vis tik pareiškėja laikosi nuomonės, kad turi būti deklaruojamos tos darbovietės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pareiškėjos atstovė atsakė, jog pareiškėja savo poziciją šiuo klausimu yra išdėsčiusi tiek liepos 13 d. paaiškinimuose, tiek šiame skunde.
Šalies argumentai
7. Inspekcija su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
8. Dėl skunde nurodyto motyvo „Dėl pagrindo tyrimui pradėti nebuvimo“, Inspekcija nurodo, kad visi skunde nurodyti motyvai iš esmės yra susiję su VTEK įstatymo taikymu, t. y. VTEK veikla. Pažymi, jog kaip nurodyta Išvadoje dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo atliktas tyrimas nebuvo vykdomas VTEK įstatymo nuostatų apimtimi.
8.1. Papildomai nurodo, jog šiuo atveju, vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašu, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas), tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra, yra savarankiška procedūra, kurią, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, turi teisę pradėti darbdavys ir kuri gali būti vykdoma ir dėl Įstatymo nuostatų galimo pažeidimo, kas ir buvo atlikta nagrinėjamuoju atveju.
8.2. Pažymi, kad kaip nurodyta ir Išvadoje, interesų konflikto situacija nagrinėjamu atveju Išvadoje plačiai neaptarta (iš esmės – netirta), tačiau buvo konstatuotas duomenų, kuriuos buvo privaloma įrašyti deklaracijoje, savalaikis neįrašymas, t. y. laiku (teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais) nebuvo nurodytos visos pareiškėjos darbovietės. Pareiškėja neneigė / nekvestionavo to fakto, kad tuo metu, kai ji dirbo Inspekcijoje, dirbo ir kitur – kitose darbovietėse. Būtent šis faktas ir turėjo atsispindėti pareiškėjos privačių interesų deklaracijoje. Šio fakto pareiškėja taip pat nekvestionavo bei nekvestionuoja. Akcentuoja, kad platesne apimtimi su kitomis pareiškėjos darbovietėmis susiję / galimai susiję / nesusiję aspektai nebuvo vertinami – tai Išvadoje akcentuota.
8.3. Apibendrintai teigia, kad skunde nurodytam teiginiui, jog pareiškėjos manymu, ji Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 7 straipsnio nuostatų nepažeidė, o tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai ir neteisėtai, dalyje dėl nurodyto teisinio reglamentavimo, pritaria. Paaiškina, kad Išvadoje konstatuota, kad buvo pažeistos/netinkamai vykdytos kitos teisės aktų nuostatos. Nurodo, jog Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja ne teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais užpildžiusi savo privačių interesų deklaraciją, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį. Pažymi, jog skunde nėra nurodyta, kad pareiškėja nepažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, būtent dėl ko ji ir buvo pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą.
9. Dėl skunde nurodyto motyvo „Dėl tarnybinio nusižengimo mažareikšmiškumo“, Inspekcija nurodo, kad 2023-06-20 pranešimu pareiškėja buvo informuota apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą, nurodant, jog ji pradėta atsižvelgiant į Inspekcijos vyriausiojo specialisto M. U. tarnybinį pranešimą. 2023-06-20 pranešimas teiktas M. U. tarnybinio pranešimo apimtimi. Akcentuoja, kad dalis įtarimų, nurodytų M. U. tarnybiniame 2023-06-20 pranešime, t. y. įtarimai interesų konflikto apimtimi, Išvadoje nebuvo konstatuoti kaip padaryti L. V. pažeidimai ir jų pagrindu nebuvo skirta nuobauda.
9.1. Be kita ko atkreipia dėmesį, kad M. U. 2023-05-25 el. paštu pareiškėjai nenurodė kokiais duomenimis pareiškėjos privačių interesų deklaracija turėtų būti papildoma, tačiau, vertinant pareiškėjos atsakymą - „Laba diena, manau, kad savo deklaracijoje pateikiau visus duomenis, kuriuos privalau deklaruoti. Šiandien tuo pačiu ir atnaujinau šią deklaraciją. Tik nesuprantu kas yra ryšio pradžios data, tai patikslinau nurodydama pareigų pradžios datą. Lyg ir tiek.“, teigia kad ji ir pati žinojo, jog trūksta duomenų apie darbovietes. Pabrėžia, kad valstybės tarnautoja, tęstinį pažeidimą vykdė, einant ir vadovaujamas pareigas, kuomet toks asmuo turėtų, be kita ko, vykdyti aptartų (o taip pat ir kitokio pobūdžio) pažeidimų prevenciją savo vadovaujamame padalinyje, tačiau, šiuo atveju, priešingai – pareiškėja pati veikė netinkamai. Taip pat pažymi, kad pareiškėja, gavusi daugkartinių VTEK pranešimų dėl privačių interesų deklaracijos patikslinimo poreikio, būdama skyriaus vedėja, tokius pranešimus iki ignoravo.
9.2. Akcentuoja, kad pareiškėjos pasirinktas elgesio modelis, t. y. privačių interesų deklaracijos supildymas/pateikimas, nenurodant duomenų, kuriuos privaloma pateikti, prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu, todėl daro išvadą, kad pareiškėja padarė teisei priešingą veiką.
9.3. Atsižvelgiant į visa tai, nurodo, kad nebuvo ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjos atliktas tęstinis pažeidimas galėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis. Ilgalaikis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas, be kita ko, ignoruojant VTEK pranešimus, nelaikytinas tik formaliu pažeidimu, kadangi dėl tokių pareiškėjos veiksmų/neveikimo Inspekcijos Teisės departamento padalinio vedėjo pareigas einantis asmuo pademonstravo vengimą laikytis teisinio reglamentavimo, spręsti/išsiaiškinti kompetentingos institucijos (VTEK) pranešimo teikimo pagrindą/poreikį, ir, sprendžiant iš skundo turinio, privačių interesų deklaracijos turinį teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėja būtų tinkamai supildžiusi, gavusi tik VTEK raginimą. Pažymi, kad valstybės tarnautojas, tuo labiau – einantis vadovaujančias pareigas asmuo, kuriam keliami aukštesni kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimai, turi veikti griežtai taip, kaip tai nustato teisės aktai, tačiau šiuo atveju taip padaryta nebuvo. Išvadoje pažymėta, kad nurodyti pareiškėjos veiksmai/neveikimas, be kita ko, pareikalavo ir dar pareikalaus nemažų kitų Inspekcijos darbuotojų papildomo darbo laiko sąnaudų, turi įtakos Inspekcijos autoritetui tiek Inspekcijos viduje, tiek išorės vertinimo aspektais.
10. Dėl skunde nurodyto motyvo „Dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir proporcingumo“, Inspekcija nurodo, kad pareiškėja su paskirta nuobauda nesutinka, kadangi padarytas tarnybinis nusižengimas yra mažareikšmis. Inspekcija mano, jog vertinant šį teiginį, darytina išvada, kad pareiškėja pripažįsta, jog nusižengimą padarė, tik jį vertina kaip mažareikšmį.
Motyvuojamoji dalis
11. Atsakovės atstovė, Kr. Š., teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad pareiškėjos skunde nurodyti VTEK įstatymo 22, 23, 25 straipsniai numato iš esmės VTEK veiklą, o 24 straipsnis, kuris numato tyrimo atlikimą institucijose ir įstaigose ir būtent 24 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad galimas valstybės tarnautojų ar pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų VTEK įstatymo pažeidimas institucijoje ar įstaigoje tiriamas teisės aktų nustatyta tvarka kaip tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas. Šiuo atveju pažymi, jog Inspekcijoje būtent toks tyrimas ir buvo atliktas vadovaujantis VTĮ ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašu, kurio 3 punkte numatytos sąlygos, kada neatliekamas tyrimas, t. y. jis neatliekamas jei nustatoma, kad nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, o kai yra pažeidžiamos Įstatymo nuostatos, kas buvo iš šiuo atveju, jei nepraėjo 3 metai. Pažymėjo, jog įstatymų leidėjas numato netgi didesnį terminą, kada tyrimas gali būti pradedamas. Nurodė, jog kadangi šios sąlygos nebuvo nustatytos, tyrimas buvo pradėtas.
11.1. Dėl pareiškėjos atstovės argumento, kad tyrimas negalėjo būti pradėtas, nes buvo praleistas 5 dienų terminas, atkreipė dėmesį, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas M. U. tarnybinio pranešimo pagrindu, kurio registravimo data yra gegužės 31 d., o įsakymas pradėti tyrimą yra birželio 1 d., todėl terminas nebuvo praleistas.
11.2. Taip pat pažymėjo, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad būtent darbuotojas turi pareigą deklaruoti savo privačius interesus, o ne darbdavys.
12. Pareiškėjos atstovei paprašius patikslinti vyriausiojo specialisto M. U. pareigas, kokiam skyriui jis priklauso, nes būtent iš jo buvo gautas el. laiškas, kuriame buvo nurodyta, kad Inspekcija tikrina ar Inspekcijos darbuotojai savo deklaracijose pateikė tikslius duomenis, Inspekcijos atstovė nurodė, jog M. U. nepriklauso skyriui, jis yra patarėjų grupės vyriausiasis specialistas ir dirba korupcijos/prevencijos klausimais. Pareiškėjos atstovei paklausus, ar Inspekcijoje yra koks nors skyrius, kuris kontroliuoja būtent darbuotojus, kad visi savalaikiai pateiktų deklaracijas, ar jos tinkamai užpildytos, Inspekcijos atstovė nurodė, jog ta kontrolė vykdomą kartu bendradarbiaujant su VTEK ir tai yra M. U. pareigos. Paklausus, ar Inspekcija per vienerius metus, kada pareiškėja pradėjo eiti pareigas Institucijoje, buvo gavusi iš VTEK kokį nors pranešimą, kad pareiškėja yra netinkamai užpildžiusi ar neatnaujinusi deklaracijos, Institucijos atstovė nurodė, kad pagal tarnybinio nusižengimo tyrimo duomenis, buvo gauti pranešimai gegužės 31 d., kuriuos perdavė M. U. tarnybiniu pranešimu. Paklausus, ar nagrinėjimu atveju Inspekcija kreipėsi į VTEK konsultacijos dėl pareiškėjos prieš priimant ginčijamą Įsakymą, Inspekcijos atstovė nurodė, jog kreiptasi nebuvo. Paklausus, kodėl nebuvo kreiptasi, Inspekcijos atstovė nurodė, jog nuostatos, kurios Įsakymu konstatuotos, kad yra pažeistos, yra aiškios. Teigė, jog jei tyrimas būtų peržengęs ribas interesų konflikto situacijoje ir būtų neaiškumų, be abejonės, Inspekcija būtų pasikreipusi. Paklausus, ar pažeidimas yra formalaus pobūdžio, ar visgi sukėlė materialines pasekmes, žalą, Inspekcijos atstovė nurodė, jog pasekmes sukėlė tokias, kad apie pažeidimą buvo informuota Inspekcija iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau ir STT) darbuotojo. Papildomai nurodė, kad visa tyrimo medžiaga po tyrimo perduodama VTEK. Pažymėjo, jog ir šio tyrimo medžiaga buvo perduota VTEK. Nurodė, jog suabejojusi tyrimu, VTEK gali pradėti tyrimą savo iniciatyva, tačiau VTEK jokio atsakymo ar duomenų neteikė, todėl mano, kad VTEK, susipažinusi su tyrimo duomenimis, abejonių dėl tyrimo atlikimo nekilo.
Teismas konstatuoja:
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos viršininko Įsakymo, kuriuo pareiškėja pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą, ir jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja prašo: 1) panaikinti Inspekcijos viršininko Įsakymą; 2) priteisti pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15.1. Įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (1 straipsnis).
15.2. Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, be kita ko, yra valstybės tarnautojai (2 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
15.3. Deklaruojantys asmenys privalo Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus (3 straipsnio 2 dalis).
15.4. Privatūs interesai deklaruojami VTEK arba kitiems Įstatymo 5 straipsnyje nurodytiems subjektams pateikiant privačių interesų deklaraciją (toliau – deklaracija); už deklaracijoje pateiktų duomenų tikrumą atsako deklaruojantis asmuo (4 straipsnio 1 dalis).
15.5. Deklaruojantys asmenys privalo pateikti deklaraciją VTEK nustatyta tvarka elektroninėmis priemonėmis, išskyrus Įstatymo 5 straipsnyje numatytas išimtis (5 straipsnio 1 dalis). Deklaracijos pateikiamos nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, po deklaruojančio asmens išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos arba po deklaruojančio asmens statuso įgijimo dienos (5 straipsnio 2 dalis).
15.6. Deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti šiuos duomenis: 1) savo vardą, pavardę, asmens kodą, darbovietę (darbovietes) ir pareigas (statusą), dėl kurių privalo deklaruoti privačius interesus, taip pat kitas darbovietes ir (ar) einamas pareigas; 2) sutuoktinio, sugyventinio, partnerio vardą, pavardę, asmens kodą bei darbovietes ir (ar) einamas pareigas; 3) duomenis apie juridinius asmenis, kuriuose jo, jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio turimų akcijų suteikiami balsai visuotiniame akcininkų susirinkime ar turimos juridinio asmens dalyvio teisės kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse leidžia daryti lemiamą įtaką šių juridinių asmenų veiklai (6 straipsnio 1 dalis).
15.7. Jeigu atsirado naujų Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų ar privačių interesų, pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys ar privatūs interesai, deklaruojantis asmuo privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, patikslinti arba papildyti deklaraciją (7 straipsnis).
16.1. Vienas iš pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra pagarba žmogui ir valstybei; valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus (3 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
16.2. Valstybės tarnautojai privalo: 1) laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; 2) būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai; 3) gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams; 4) tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis; 5) laikytis VTĮ, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba; 6) laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių; 7) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą; 8) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai; 9) nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai; 10) nedalyvauti VTĮ 19 straipsnyje nurodytoje su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus kitą darbą ar kitą veiklą, vykdomą pagal VTĮ 18 straipsnio 1 dalį, taip pat savivaldybės tarybos nario, profesinės sąjungos atstovo pareigų atlikimą ir VTĮ 17 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų pareigų ėjimą; 11) paaiškėjus duomenų, dėl kurių valstybės tarnautojas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, nedelsdami apie juos informuoti į pareigas priimantį asmenį (16 straipsnio 1 dalis). Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų pareigų (16 straipsnio 2 dalis).
16.3. Valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn; tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (32 straipsnio 1 dalis). Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui (32 straipsnio 2 dalis).
16.4. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos VTĮ nustatytos tarnybinės nuobaudos (33 straipsnio 1 dalis). Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (33 straipsnio 2 dalis). Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (33 straipsnio 3 dalis).
16.5. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos (34 straipsnio 1 dalis).
17.1. VTEK įstatymas nustato VTEK statusą, uždavinius, veiklos principus, sudarymo ir darbo organizavimo tvarką, įgaliojimus ir organizacinę struktūrą, tyrimų atlikimą (1 straipsnis).
17.2. VTEK ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo gauto pranešimo registravimo VTEK sekretoriate dienos priima motyvuotą sprendimą nepradėti tyrimo, jeigu: iki pranešimo VTEK gavimo dienos arba VTEK raginime nustatyto termino skundžiamas asmuo pateikė privačių interesų deklaraciją arba ją patikslino pranešime apie galimą pažeidimą nurodytais duomenimis ir iš pranešime pateiktos ar VTEK papildomai atlikus VTEK įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus veiksmus surinktos informacijos VTEK nenustatė pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo interesų konflikto (23 straipsnio „VTEK sprendimas nepradėti tyrimo“ 1 dalies 7 punktas).
17.3. Tyrimą pagal VTEK įstatymo ketvirto skirsnio nuostatas savo iniciatyva, pagal VTEK perduotą ar kitų pareiškėjų pateiktą pranešimą atlieka ir institucija ar įstaiga, kurioje skundžiamas asmuo dirba (24 straipsnio „Tyrimo atlikimas institucijose ir įstaigose“ 1 dalis). Galimas valstybės tarnautojų ar pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų Įstatymo pažeidimas institucijoje ar įstaigoje tiriamas teisės aktų nustatyta tvarka kaip tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas; šiuo atveju dėl Įstatymo taikymo gali būti konsultuojamasi su VTEK; VTEK institucijai ar įstaigai konsultaciją suteikia per 10 darbo dienų (24 straipsnio 2 dalis). VTEK įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, pagal VTEK įstatymo ketvirto skirsnio nuostatas atlikę tyrimą, per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo pateikia VTEK priimtą sprendimą ir visus jį pagrindžiančius dokumentus; jeigu institucijoje ar įstaigoje atlikus tarnybinio nusižengimo ar darbo pareigų pažeidimo tyrimą nustatytas Įstatymo pažeidimas, šis sprendimas korupcijos prevencijos tikslais pateikiamas VTEK (24 straipsnio 3 dalis).
17.4. Pareiškėjas arba asmuo, dėl kurio veikos institucijoje ar įstaigoje yra atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas, VTEK įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų priimtus sprendimus, išskyrus atvejus, kai galimas valstybės tarnautojų ar pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų Įstatymo pažeidimas tiriamas kaip tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, gali skųsti VTEK per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo paskelbimo arba įteikimo dienos (išskyrus Seimo Etikos ir procedūrų komisijos priimtus sprendimus) (24(1) straipsnio 1 dalis).
17.5. Spręsdama klausimą, ar pradėti tyrimą, VTEK prireikus: 1) surenka papildomus dokumentus ar informaciją arba paprašo pareiškėją juos pateikti; 2) paprašo pareiškėją patikslinti pranešimą; 3) išsiunčia raginimą deklaruojančiam asmeniui per VTEK nustatytą terminą deklaruoti konkrečius privačius interesus (25 straipsnio 5 dalis).
18. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraše nustatyta:
18.1. Tarnybinio nusižengimo tyrimą pradeda VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (3 punkto pirma pastraipa). Gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo (3 punkto antra pastraipa). Tarnybinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, jei nustatoma, kad nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, o kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Įstatymo nuostatos – praėjo 3 metai (3 punkto šešta pastraipa).
18.2. 17.1 papunktyje nustatyta, kad, gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima vieną iš šių sprendimų: pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą; pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, ir tarnybinės nuobaudos jam neskirti; pripažinti, kad valstybės tarnautojas, perkeltas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje, padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūlyti jam skirti tarnybinę nuobaudą; pripažinti, kad asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, ir nustatyti tarnybinę nuobaudą, kuri turėtų būti jam skirta (šiame papunktyje nurodyti sprendimai priimami, jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas arba asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą).
19.1. Tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti, ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
19.2. Pagal VTĮ 34 straipsnio ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo nuostatas, nuobaudų skyrimo procedūra yra būtina, o ji pati ir jos metu priimti baigiamieji administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (žr. pvz. LVAT, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013 ir kt.).
19.3. LVAT, aiškindamas pareigos deklaruoti viešuosius ir privačius interesus nuostatas yra išaiškinęs, kad šios nuostatos negali būti aiškinamos kitaip kaip tiktai nustatančios pareigą deklaracijoje nurodyti visus duomenis, išvardytus Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, tais atvejais, kai deklaracija yra pildoma pirmąjį kartą. Įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinta teisės norma įpareigoja patikslinti deklaraciją tais atvejais, kai pasikeičia deklaracijoje nurodyti duomenys apie privačius interesus, t. y., duomenys apie asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninį turtinį ar neturtinį suinteresuotumą, galintį nulemti sprendimus atliekant tarnybines pareigas. Taigi, asmuo neprivalo patikslinti privačių interesų deklaracijos duomenimis apie aplinkybes, dėl kurių neatsiranda ar nepakinta asmens privatūs interesai pagal Įstatymą, t. y., kai tokios aplinkybės negali turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (LVAT 2013 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-492-607-13 Administracinė jurisprudencija. 2013, 26, p. 302-314).
20. Kaip matyti iš Išvados, pareiškėja pripažinta padariusi tarnybinį pažeidimą dėl to, kad Inspekcijoje pradėjusi dirbti 2022-05-09, tik 2023-05-29 atnaujindama savo privačių interesų deklaraciją nurodė savo kitas 3 (tris) darbovietes ir ryšio pradžios su jomis datą bei pareigų pobūdį: 1) ryšio pradžia nuo 2022-03-07, UAB „Vilgorus“, pareigos – direktorė; 2) ryšio pradžia nuo 2022-03-07, UAB „Galminus“, pareigos – direktorė; 3) ryšio pradžia nuo 2022-01-03, UAB „Indigo S“, pareigos – direktorė. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja, be kita ko, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį.
21. Pareiškėja skunde paaiškina, kad, atsižvelgiant į tai, jog VTEK įstatymo nuostatas taikančios institucijos nuo 2020-01-01 tyrimus dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo atlieka pagal VTEK įstatymą, jos nuomone, nagrinėjamu atveju Inspekcija, prieš priimdama sprendimą pradėti tyrimą dėl pareiškėjos elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, taip pat privalėjo vadovautis VTEK įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 25 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu. Kaip yra matyti iš pateiktų dokumentų ir jų chronologijos, tyrimo dėl pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo pradėjimo Inspekcijoje dieną - 2023-06-01, pareiškėja jau buvo atnaujinusi savo deklaraciją ir deklaravusi ryšį su UAB „Galminus“, UAB „Vilgorus“ ir UAB „Indigo S“, nurodant eitas pareigas bei pradžios datą (Priedai Nr. 7 ir 10). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja duomenis jau buvo patikslinusi akivaizdu, kad tyrimo pradėjimas dėl šio nusižengimo nebebuvo prasmingas.
22. Teismo vertinimu, šiuo atveju aukščiau nurodytas VTEK įstatymo 1, 23, 24 straipsniuose, 24(1) straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnyje, VTĮ 34 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas turi būti vertinamas sistemiškai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos, kaip karjeros valstybės tarnautojos, galimas Įstatymo pažeidimas Inspekcijoje galėjo būti ir buvo tiriamas kaip tarnybinis nusižengimas, kaip nustatyta VTEK įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje. Teismas nesutinka ir su pareiškėjos argumentu, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja duomenis jau buvo patikslinusi, akivaizdu, kad tyrimo pradėjimas dėl šio nusižengimo nebebuvo prasmingas. Pirma, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja 2023-05-22 buvo pateikusi prašymą tarnybinio kaitumo būdu perkelti ją į Inspekcijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus vedėjo pareigas, taigi, norėjo būti perkelta į Inspekcijos Teisės departamento skyriaus vadovo pareigas, kai po prašymo pateikimo paaiškėjo, kad pareiškėja yra galimai pažeidusi Įstatymą. Antra, pareiškėja Inspekcijoje dirbo nuo 2022-05-09, t. y. daugiau nei metus ėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas, ėjo pareigas Inspekcijos Teisės departamente, todėl privalėjo laikytis Įstatymo nuostatų, taip pat VTĮ nuostatų; kaip minėta, VTĮ 16 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad valstybės tarnautojas turi laikytis įstatymų, turi vengti interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus. Trečia, VTĮ, VTEK įstatyme nustatyta, kad galimas valstybės tarnautojo Įstatymo pažeidimas institucijoje ar įstaigoje tiriamas teisės aktų nustatyta tvarka kaip tarnybinis nusižengimas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad tyrimo pradėjimas dėl pareiškėjos tarnybinio nusižengimo nebebuvo prasmingas.
23. Pareiškėja taip pat paaiškina, kad, jos vertinimu, tyrimą dėl galimų deklaracijos pildymo tvarkos pažeidimų Inspekcija galėjo pradėti tik tuo atveju, jeigu ji būtų gavusi duomenų apie galimą pareiškėjos veikimą interesų konflikto situacijoje, t. y. kad pareiškėja, eidama jai priskirtas pareigas tarnyboje, sprendė dėl kokių nors klausimų, susijusių su juridiniais asmenimis, kuriuose tuo metu ji dirbo.
24. Teismas šiuos pareiškėjos argumentus vertina kaip deklaratyvius. Teismas pažymi, kad, Išvadoje nurodyta, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta ne pareiškėjos teisė, bet pareiga privačių interesų deklaracijoje nurodyti kitas darbovietes ir (ar) einamas pareigas; Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reguliavimas yra imperatyvus, pareigos vykdymas nesiejamas su kokiomis nors sąlygomis, įskaitant pareiškėjos nurodytas. Antra, remdamasis aukščiau aptartu VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 10 punktuose, VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje, VTEK įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo 3 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu, teismas sutinka su Inspekcijos pozicija, kad tarnybinio nusižengimo procedūra laikytina savarankiška procedūra, kurią turi teisę pradėti darbdavys ir kuri gali būti vykdoma ir dėl Įstatymo nuostatų galimo pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, jog buvo gauti duomenys, kad pareiškėja galimai nesilaikė Įstatymo nuostatų, Inspekcija galėjo pradėti galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą.
25. Pareiškėja skunde paaiškina, kad skunde nurodyti argumentai leidžia pagrįstai pripažinti, kad pareiškėja Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų nepažeidė.
26. Dėl šių pareiškėjos argumentų teismas pažymi, kad Išvadoje nurodyta, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, Išvadoje, Įsakyme nėra konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
27. Pareiškėja paaiškino, kad tyrimas buvo pradėtas praleidus 5 dienų terminą.
28. Kaip minėta, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo 3 punkte nurodyta, kad gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Inspekcijos vyriausiojo specialisto M. U. Tarnybinio pranešimo pagrindu, kuris buvo užregistruotas 2023-05-31, Inspekcijos viršininkas 2023-06-01 įsakymu pavedė atlikti galimą tarnybinio nusižengimo tyrimą Vidaus tyrimų skyriaus patarėjai K. Š. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, 5 darbo dienų terminas nebuvo praleistas.
29. Pareiškėja paaiškino, kad susipažinus su Išvada ir skundžiamu Įsakymu, pareiškėjos vertinimu, nustatytas tarnybinis nusižengimas buvo: 1) išimtinai formalaus pobūdžio, 2) neturėjo jokių neigiamų padarinių; 3) pažeidimas buvo nedelsiant pašalintas vos tik pareiškėja apie jį sužinojo; 4) tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad egzistavo interesų konflikto situacija, t. y. kad pareiškėja priiminėjo sprendimus ar dalyvavo priimant sprendimus dėl juridinių asmenų, kuriuose dirbo, 5) formaliu pažeidimu nebuvo padaryta jokia žala.
30. Teismo nuomone, pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo, remiantis pareiškėjos argumentais, nėra pagrindo vertinti kaip mažareikšmio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja Inspekcijoje pradėjo dirbti 2022-05-09, pareiškėja UAB „Vilgorus“ direktore paskirta nuo 2022-02-22 (iki 2023-07-17), pareiškėja UAB „Galminus“ direktore paskirta nuo 2022-02-22 (iki 2023-07-17), pareiškėja UAB „Indigo S“ direktore paskirta nuo 2022-01-03 (nuo 2023-07-17 darbo sutartis su pareiškėja nutraukta). Taigi, pareiškėja 3 (trijų) įmonių vadove buvo paskirta dar iki pradėdama dirbti Inspekcijoje. Kaip matyti iš anksčiau nurodyto Įstatyme įtvirtinto reguliavimo, pareiškėja turėjo pareigą, o ne teisę, per 30 kalendorinių dienų nuo jos priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas Inspekcijoje nurodyti deklaracijoje savo kitas darbovietes ir (arba) einamas pareigas. Šiame kontekste pažymėtina, kad jog pareiškėjai taip pat buvo siunčiami VTEK automatiniai pranešimai apie galimą poreikį tikslinti privačių interesų deklaraciją; tą teismo posėdžio metu patvirtino ir pareiškėjos atstovė. Pažymėtina tai, kad, teismo vertinimu, Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata yra aiški, tiksli. Valstybės tarnautojų pareiga deklaruoti Įstatyme nustatytais terminais savo visas darbovietes ir (arba) einamas pareigas nėra savitikslė, ji padeda pasiekti Įstatymo tikslų, nurodytų Įstatymo 1 straipsnyje. Taip pat teismas pažymi, kad pagal LVAT praktiką pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas (LVAT 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1736/2014).
31. Skunde pareiškėja paaiškina, kad akivaizdu ir tai, jog Inspekcija tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, vertino tik įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos galimo nusižengimo faktą, jos kaltę, ir visiškai ignoravo bei netyrė įrodymų, paneigiančių pareiškėjos kaltę, netikrino valstybės tarnautojos paaiškinime nurodytų su tiriamu nusižengimu susijusių aplinkybių, faktiškai net nevertino ir nesiaiškino ar egzistavo interesų konflikto situacija, kokia veikla užsiima juridiniai asmenys, kuriuose dirbo pareiškėja ir pan.
32. Teismas šiuos pareiškėjos argumentus vertina kaip deklaratyvius, bendro pobūdžio. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, nėra pagrindo sutikti su šiais pareiškėjos teiginiais. Be to, teismo posėdžio metu, pareiškėjos atstovė taip pat konkrečiau nepaaiškino šių savo argumentų.
33. Pareiškėja paaiškino, kad su jai paskirta tarnybine nuobauda – pastaba – nesutinka, kadangi pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas yra mažareikšmis, o už jį paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba - yra neproporcinga ir apskritai negalėjo būti taikoma.
34. Dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas konstatuotas pagrįstai. Pareiškėja pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kas nėra formalus ar mažareikšmis pažeidimas, nes interesų deklaracijų teisingas (teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais) teikimas yra svarbus ir reikšmingas siekiant išviešinti asmenų turimus privačius interesus. Pažymėtina, kad pareiškėjai nagrinėjamu atveju buvo paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda (pastaba), teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – būtų neproporcinga.
35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundžiamas Įsakymas (ir Išvada kaip jo sudedamoji dalis) yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalis).
36. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
37. Dėl pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pažymėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju pareiškėjos skundas atmetamas, taigi bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. V. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.