Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-510-453/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-19
Bylos Nr.
1A-510-453/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys, Viktoras Kažys, Valdimaras Bavėjanas
Nuteistasis
M. J., D. S.
Nukentėjusysis
N. U.
Advokatai
Arūnas Alekna, Jolanta Teresė Litvinskienė
Kategorijos
  • 3.1.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-510-453/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35370-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.6; 3.1.2.9; 14.3.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio ir Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko),

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,gynėjams advokatams Jolantai Teresei Litvinskienei, Arūnui Aleknai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. J. ir D. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

- M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus penkiolikos metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 9 dalimi, šios bausmės ir bausmė, paskirta Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu (pagal BK 284 straipsnį paskirta dvidešimt parų arešto bausmė), subendrintos apėmimo būdu ir M. J. paskirta galutinė penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal ankstesnį Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. kovo 9 d. nuosprendį (dvidešimt dienų), taip pat įskaitytas šioje byloje sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2018 m. spalio 11 d. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

- D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus - šešiolikos metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - trejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 9 dalimi, šios bausmės ir bausmė, paskirta Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu (pagal BK 284 straipsnį paskirta vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė), subendrinta apėmimo būdu ir D. S. paskirta galutinė šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal ankstesnį Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. kovo 9 d. nuosprendį, taip pat įskaitytas šioje byloje sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš M. J. ir D. S. solidariai priteistas 25 000 (dvidešimt penki tūkstančiai) Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai N. U. bei 20,03 (dvidešimt eurų ir 3 centai) proceso išlaidų valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. J. ir D. S. nuteisti už tai, kad 2017 m. liepos 13 d., apie 19 val., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami bendrą tikslą iš keršto ir pykčio sumušti G. Ž. bei po to pagrobti G. Ž. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C3-00“, pakvietė G. Ž. kartu važiuoti prie tvenkinio, esančio Telšių rajone, Degaičių kaime, kur išgertuvių metu, bendrais veiksmais, tyčia sudavė rankomis nenustatytą skaičių smūgių G. Ž. į įvairias kūno vietas. G. Ž. pavykus pabėgti iš įvykio vietos, tęsdami nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, t. y. 2017 m. liepos 13 d., apie 23 val. susitarę dar kartą sumušti G. Ž., M. J. paskambinus G. Ž. į mobilųjį telefoną ir pakvietus jį važiuoti prie Germanto ežero, melagingai nurodydamas G. Ž., kad D. S. nebus kartu, ir apie 24 val. nuvykus prie Germanto ežero, esančio Telšių rajone, Gadūnavos seniūnijoje, Džiuginėnų kaime, prie maudyklos ir didžiojo tilto, veikdami kartu bendrais veiksmais, tyčia sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis, medžio šaka G. Ž. į galvą ir kitas kūno vietas, M. J. smaugiant rankomis nukentėjusiojo kaklą, D. S. užlipo kojomis ant G. Ž. ir ranka uždengė kvėpavimo takus, po to kartu nutempė G. Ž. kūną už kojų iki ežero, atsinešė plytas ir iš viršaus jas metė G. Ž. į galvą, taip padarydami daugybinius sužalojimus, iš viso ne mažiau kaip 36 trauminiais smūgiais ir dinaminiais poveikiais, iš kurių, G. Ž. ginantis nuo smūgių, ne mažiau 13 į rankų dilbio ir plaštakos sritis, ne mažiau kaip 15 į galvą, sukeldami G. Ž. didelį fizinį skausmą bei kančias, padarė daugybinius skeveldrinius veido ir galvos skliauto bei pamato kaulo lūžimus, kraujosruvas abiejų akių obuoliuose, muštines žaizdas veide, galvoje, odos nubrozdinimus veide, galvos plaukuotoje dalyje, poodines kraujosruvas veide, ausyse, dešinio užausio srityje, kairės speninės ataugos srityje, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose (dešinio ir kairiojo momens srityje) abiejose smilkininiuose raumenyse, galvos smegenų kietojo dangalo pažeidimą kaktinių skilčių pamatinėse dalyse, kraujo išlajas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejose pusrutuliuose ir smegenėlėse, kraujo išsiliejimą į galvos smegenų skilvelių sistemą, galvos sumušimo židinukus smegenų žievėje kairio pusrutulio kaktinėje ir momentinėje skiltyse, bei požievio centru srityse, galvos smegenų vientisumo suardymą lūžgaliais abiejų galvos smegenų pusrutulių pamatinėse dalyse, dvigubas paliežuvio kaulo lūžimą, kraujosruvas liežuvyje, bendrinių arterijų srityse, gerklų prieangyje, bendrinių miego arterijų įtrūkimus, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu į išorę ir nuo sunkių sužalojimų sukelto trauminio šoko G. Ž. mirė įvykio vietoje 2017 m. liepos 14 d. Po to M. J. ir D. S. pagrobė G. Ž. priklausančią juodos spalvos piniginę su joje esančiais G. Ž. asmens dokumentais bei nenustatytos vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C3-00“. Šiais veiksmais dėl savanaudiškų paskatų, suvokdami, kad intensyviu mušimu ir daugybės sužalojimų padarymu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias, itin žiauriai nužudė G. Ž. bei pagrobė G. Ž. priklausantį turtą

Šalies argumentai

2. Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti jo nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnyje, kvalifikuojantį požymį, kad G. Ž. jis nužudė dėl savanaudišku paskatų (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas), taip pat prašo jį išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį bei paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Nuteistasis nurodo, kad jis neturėjo tikslo nužudyti G. Ž. ir pasisavinti jo turtą. Apeliantas paaiškina, kad G. Ž. piniginę jis paėmė po padaryto nužudymo, ieškodamas žiebtuvėlio, piniginę policijos pareigūnai surado pas M. J., o jam (D. S.) nebuvo žinoma, ką įvykio metu iš nukentėjusiojo paėmė M. J.. Nuteistojo teigimu, jam nebuvo reikalingas ir G. Ž. mobiliojo ryšio telefonas, šis telefonas buvo reikalingas taip pat M. J.. D. S. pažymi, kad su nuteistuoju M. J. jie buvo sutarę, kad nugirdys G. Ž., ir kai šis užmigs, nenaudojant smurto, iš jo bus pavogtas mobiliojo ryšio telefonas. Apeliantas nurodo, kad noras sumušti G. Ž. jam kilo prisiminus iš pastarojo patirtą pažeminimą.

3. Nuteistasis M. J. apeliaciniame skunde prašo paskirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.

3.1. Apeliaciniame skunde neginčijamos nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei pirmosios instancijos teismo išvados dėl M. J. kaltės padarant inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau apeliantas nurodo, kad palyginus jo panaudotų veiksmų intensyvumą, vaidmenį, aktyvumą, veiksmų iniciavimą padarant nusikalstamas veikas su D. S., kuriam paskirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė, atliktais veiksmais ir jo vaidmeniu, jam (M. J.) paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.

3.2. Nuteistasis pažymi, kad iš karto po įvykio jis pranešė apie padarytą nusikaltimą, nesislėpė ir nebėgo nuo gresiančios baudžiamosios atsakomybės, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoširdžius ir nuoseklius parodymus, padėjo tyrimą atlikusiems pareigūnams nustatyti faktines bylos aplinkybes, gailėjosi ir šiuo metu gailisi nusikaltęs. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. S. buvo aktyvesnis, t. y. jis pirmas pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį, jo iniciatyva pastarasis buvo nutemptas prie ežero, kur taip pat jo iniciatyva nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai plytomis į galvą, tuo tarpu jo (M. J.) veiksmų intensyvumas buvo mažesnis, jis nužudymo neinicijavo. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netinkami įvertino aukščiau nurodytas aplinkybes bei nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl paskyrė jam per griežtą laisvės atėmimo bausmę.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. S. gynėja advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė prašė jos ginamojo apeliacinį skundą patenkinti, nuomonės dėl M. J. apeliacinio skundo ji neišreiškė; nuteistojo M. J. gynėjas advokatas Arūnas Alekna prašė jo ginamojo apeliacinį skundą patenkinti, nuomonės dėl nuteistojo D. S. apeliacinio skundo jis neišreiškė. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistųjų D. S. ir M. J. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo D. S. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį

6. Skundžiamu nuosprendžiu D. S. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus bei 180 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis apeliaciniame skunde neneigia, kad, veikdamas bendrininkų grupe su M. J., itin žiauriai nužudė G. Ž.. Tačiau nuteistasis nesutinka, kad šį jo padarytą nusikaltimą kvalifikuoja dar ir tai, kad nukentėjusįjį jis nužudė dėl savanaudiškų paskatų (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas), taip pat nesutinka ir dėl nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Šie apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti.

7. BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintas nužudymo nusikaltimą kvalifikuojantis požymis, įvardytas kaip savanaudiškos paskatos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kai savanaudiškos paskatos susiformuoja iki nužudymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus gyvybę metu Inkriminuojant kaltininkui savanaudiškas paskatas nužudyti, nebūtina, kad kaltininkas arba kitas suinteresuotas asmuo realiai patirtų turtinės naudos, tačiau privalu nustatyti šio motyvo susiformavimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94/2014). Nustačius, kad nužudymas buvo padarytas dėl savanaudiškų paskatų, veika papildomai kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio atitinkamą dalį (LAT nutartis baudžiamojoje byloje 2K-165/2014).

8. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis D. S. nurodo, kad neturėjo tikslo nužudyti G. Ž. ir pasisavinti jo turtą, o pastarojo piniginę, po įvyko surastą pas M. J., jis paėmė tik po padaryto nužudymo, ieškodamas žiebtuvėlio, šie jo teiginiai yra nepagrįsti ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

9. Ikiteisminio tyrimo metu pats nuteistasis D. S. parodė, kad nuteistasis M. J. pasiūlė pasikviesti D. Ž., jį nugirdyti alkoholiu ir paimti iš jo mobiliojo ryšio telefoną (t. 3, b. l. 170–172). Šią aplinkybę D. S. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu vykusios papildomos apklausos metu, teigdamas, kad M. pasiūlė pasikviesti G. Ž., jį prigirdyti, sumušti ir paimti telefoną (t. 3, b. l. 173–175). Pažymėtina, kad šiame apklausos protokole, užrašant D. S. atsakymą į klausimą „kokiu tikslu kvietėte G. prie tvenkinio“, klaidingai nurodyta „M“, nors iš atsakymo turinio ir bylos aplinkybių žinoma, kad turėjo būti nurodyta „G.“ ir atsakymo dalis turėjo būti užrašyta „M. man sakė, kad reikia G. prigirdyti, sumušti ir paimti telefoną“ (t. 3, b. l. 174). Dar kitos ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu D. S. taip pat parodė sutikęs su M. J. pasiūlymu pasikviesti G. Ž., kuris, pasak M. J., „turi telefoną gerą, kai prigers, atimsim, o kitą dieną G. net neprisimins, kad turėjo, apsimesim, kad nieko nežinom“ (t. 3, b. l. 180–181). Pirmosios instancijos teisme D. S. taip pat patvirtino, kad sutiko su M. J. pasiūlymu pasikviesti G. Ž., jį nugirdyti alkoholiu ir pagrobti mobiliojo ryšio telefoną (t. 4, b. l. 197).

Žemesnės instancijos teismas

10. Pirmoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje M. J. nieko neparodė apie ketinimą paimti iš G. Ž. telefoną (t. 2, b. l. 189–192), tačiau kitų apklausų metu jis patvirtino, kad G. Ž. pasikvietė, nes norėjo jį sumušti ir paimti jo telefoną (t. 2, b. l. 193–195; t. 3, b. l. 11); taip pat parodė, kad ketinimą atimti iš G. Ž. telefoną jis (kartu su D. S.) turėjo iki nužudant G. Ž. (t. 2, b. l. 197–199). Pirmosios instancijos teisme M. J. parodymus duoti atsisakė (t. 4, b. l. 196, 198; t. 5, b. l. 51).

11. Aptarti nuteistųjų parodymai patvirtina, kad D. S. savanaudiškas paskatas – pagrobti mobiliojo ryšio telefoną - turėjo iki padaryto nužudymo, jos buvo iš anksto aptartos. Ir nors pasiūlymą pagrobti iš G. Ž. mobiliojo ryšio telefoną davė M. J., pas kurį po įvykio šis telefonas ir buvo rastas (t. 2, b. l. 38-48), o iš D. S. duotų parodymų bei apeliacinio skundo turinio žinoma, kad jis turėjo ir asmeninių savarankiškų priežasčių sumušti G. Ž. (ankščiau patirta skriauda ir pažeminimas), šios aplinkybės nepaneigia, kad D. S. sutiko su M. J. pasiūlymu pagrobti mobiliojo ryšio telefoną, dėl šios priežasties pakvietė G. Ž. susitikti ir veikė iki buvo pasiektas norimas rezultatas. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde D. S. nurodo, kad jis su M. J. buvo susitarę, kad mobiliojo ryšio telefoną iš G. Ž. jie paims nenaudodami smurto. Tačiau atsižvelgiant į prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto pobūdį, intensyvumą bei žiaurumą, taip pat ir į nuteistųjų parodymus, kad jie buvo iš anksto susitarę sumušti G. Ž., minėtas apeliacinio skundo teiginys laikytinas tik niekuo nepagrįsta gynybine versija. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš karto po įvykio, atliekant D. S. apžiūrą iš jo paimta juodos spalvos odinė piniginė, kuri priklausė G. Ž. (t. 2, b. l. 21–27); D. S. ir pats pripažino, kad būtent jis (ne M. J.) po padaryto nužudymo paėmė G. Ž. priklausiusią piniginę (t. 3, b. l. 170-172, 173-175, 180-182; t. 4, b. l. 197).

12. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad D. S. (veikdamas bendrininkų grupe su M. J.) G. Ž. nužudė ne tik itin žiauriai (ši aplinkybė apeliaciniame skunde neginčijama), bet ir dėl savanaudiškų paskatų bei pagrobė nukentėjusiajam G. Ž. priklausiusį turtą, todėl jo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus ir 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl D. S. paskirtos bausmės

13. Šiaulių apygardos teismas D. S. už BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė, kad D. S. padarė labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus, nužudydamas žmogų, jis elgėsi brutaliai, sukėlė nepataisomas pasekmes, abu nusikaltimai yra baigti. Skundžiamame nuosprendyje įvertinti ir D. S. charakterizuojantys duomenys: jis yra keturis kartus teistas, šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė netrukus po jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio (t. 3, b. l. 100–124), daug kartų baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 126 – 137), nedirba ir neturi nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio, gyvena Nakvynės ir savanoriško gyvenimo namuose, yra jauno amžiaus, jam ekspertizės metu nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelių rūšių narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, tačiau tai netrukdė ir netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (t. 4, b. l. 69 – 76), jam nustatytas 45 % darbingumas (t. 4, b. l. 73).

13.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad D. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nuo psichiką veikiančių medžiagų, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

13.2. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. S. bausmę už padarytą nužudymą, įvertino ir tai, kad jis pirmas pradėjo smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu, būtent jo iniciatyva nukentėjusysis buvo nutemptas prie ežero, kur, taip pat jo iniciatyva nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai plytomis į galvą.

13.3. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam D. S. bausmės rūšį ir dydį už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Skundžiamu nuosprendžiu už BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose numatyto nusikaltimo padarymą, įvertinus aktyvesnį D. S. vaidmenį padarant šį nusikaltimą, jam paskirta dvejais metais už sankcijos vidurkį didesnė bausmė (šešiolikos metų laisvės atėmimas), o už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – kiek mažesnė už sankcijos vidurkį bausmę (trejų metų laisvės atėmimas). Paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, jos yra teisingos, atitinkančios BK 41, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

13.4. Tinkamai pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 dalies 1 ir 2 punktais bei 9 dalimi, paskirtos bausmės bei bausmė, paskirta Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta galutinė subendrinta šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

13.5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, skundžiamame nuosprendyje į bausmės laiką tinkamai įskaityta bausmė, atlikta pagal ankstesnį 2018 m. kovo 9 d. nuosprendį bei šioje byloje sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2018 m. spalio 11 d.

Dėl nuteistojo M. J. apeliacinio skundo ir jam paskirtos bausmės

14. Nuteistasis M. J. neneigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad M. J. nesutinka su jam už nužudymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu, kuri tik vieneriais metais yra švelnesnė nei nuteistajam D. S. paskirta laisvės atėmimo bausme.

15. Pirmosios instancijos teismas M. J. už BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje: M. J. padarė labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus, nužudydamas žmogų, jis elgėsi brutaliai, sukėlė nepataisomas pasekmes, abu nusikaltimai yra baigti. Skundžiamame nuosprendyje įvertinti ir M. J. charakterizuojantys duomenys: jis yra teistas (t. 2, b. l. 128–138), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 139–141), nedirba ir neturi nuolatinio pragyvenimo šaltinio, gyvena Nakvynės ir savanoriško gyvenimo namuose, yra jauno amžiaus, jam ekspertizės akte nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, tačiau tai netrukdė ir netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 3, b. l. 78 – 84), jam nustatytas 45 % darbingumas (t. 3, b. l. 80).

15.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad M. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir kitas aplinkybes, į kurias, jo manymu, turėjo būti atsižvelgta skiriant bausmę – jis pranešė apie padarytą nusikaltimą, nesislėpė ir nebėgo nuo gresiančios baudžiamosios atsakomybės, padėjo tyrimą atlikusiems pareigūnams nustatyti faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, kad M. J. bandė pranešti bendrajam pagalbos centrui apie G. Ž. nužudymą (t. 1, b. l. 182–185), tačiau garso įrašė užfiksuota, kad jis nieko konkretaus ir suprantamo pasakyti nesugebėjo, o to paties pokalbio metu bendrojo pagalbos centro operatorei D. S. paneigė, kad buvo padarytas nusikaltimas. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnams apie G. Ž. nužudymą tapo žinoma gavus liudytojo T. V. pranešimą (t. 1, b. l. 10), po kurio ir buvo sulaikyti, o kitą dieną suimti M. J. ir D. S. (t. 2, b. l. 173–174; t. 3, b. l. 47–48, 151–152; t. 4, b. l. 42–43), kurie pabėgti ir pasislėpti po šių procesinių veiksmų ir negalėjo. M. J. prisipažinimas bei parodymas, kokius veiksmus jis atliko, neabejotinai padėjo policijos pareigūnams atskleisti nagrinėjamas nusikalstamas veikas. Tačiau aplinkybė, kad M. J. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kaip minėta, pirmosios instancijos teismo jau pripažinta kaip M. J. atsakomybę lengvinanti ir kaip dar viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė nepripažintina.

15.2. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam M. J. bausmės rūšį ir dydį už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką, tinkamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Skundžiamu nuosprendžiu už BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose numatyto nusikaltimo padarymą M. J. paskirta vieneriais metais už sankcijos vidurkį didesnė bausmė (penkiolika metų laisvės atėmimas) , o už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – kiek mažesnė už sankcijos vidurkį bausmę (trejų metų laisvės atėmimas); paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, jos yra teisingos, atitinkančios BK 41, 61 straipsnių reikalavimus. Priešingai nei teigiama M. J. apeliaciniame skunde, už nužudymą paskirta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei įvertinus ir nuteistojo D. S. aktyvesnį vaidmenį nužudant G. Ž.. Pažymėtina nebent tai, kad nors M. J. atliko pasyvesnius veiksmus nužudant G. Ž., tačiau būtent M. J. iniciatyva G. Ž. buvo pakviestas susitikti su juo ir D. S., taip pat būtent M. J. pateikė pasiūlymą D. S. sumušti G. Ž. ir paimti iš jo mobiliojo ryšio telefoną.

15.3. Tinkamai pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 dalies 1 ir 2 punktais bei 9 dalimi, M. J. paskirtos bausmės bei bausmė, paskirta Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta galutinė subendrinta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

15.4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, skundžiamame nuosprendyje į bausmės laiką tinkamai įskaityta bausmė, atlikta pagal ankstesnį 2018 m. kovo 9 d. nuosprendį bei šioje byloje sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2018 m. spalio 11 d.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų D. S. ir M. J. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Valdimaras BavėjanasViktoras KažysAloyzas Kruopys