Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškina, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas buvo kalinamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime. Nurodo, jog viso kalinimo metu buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės, dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumus, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, dirglumą, nemigą, baimę, dėl išvardintų neigiamų išgyvenimų patyrė žala.

Teigia, jog pareiškėjui kalint Alytaus kalėjime vienoje kameroje gyveno 9 nuteistieji, o plotas tenkantis vienam nuteistajam buvo mažiau nei numato galiojantys teisės aktais. Nurodo, kad gyveno 13 būryje, gyvenamieji būriai yra išdėstyti 2 aukšte, to paties pastato pirmame aukšte yra įrengtos dirbtuvės-cechas – metalo štampavimo dirbtuvė, pastatas yra labai blogos būklės, nuo pastato byra sienų tinkas, pastatas pripažintas avarinės būklės ir negali būti eksplotuojamas. Gyvenant 2 aukšte jautėsi lyg gyventum darbo ceche, pareiškėjas yra tikras, kad tokios kalinimo sąlygos yra akivaizdus žmogaus teisių visapusiškas pažeidimas, pareiškėjui gyvenant antrame aukšte gyvenimo sąlygos yra tragiškos, patalpoje, kuri yra skirta gaminti maistą yra tarakonų, lango rėmai yra sūpuvę ir labai nešvarus, tiek gyvenamajame kambaryje, tiek virtuvėje ant langų yra grotos, nors jų teisės aktai nenumato. Gyvenamuose kambariuose metalinės lovos yra surūdijusios ir sulūžusios, yra daug tarakonų, kamerose nėra įrengtos oro ventiliacijos. Prie kambario durų yra atliekų konteineris, nuo jo visame aukšte sklinda blogas kvapas. Kameroje pareiškėjo lova yra prie durų, trūksta erdvės, visas kambarys yra pilnai užstatytas baldais, lovomis bei kitais daiktais.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad LKT direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15„ Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2 punkte numatyta, kad asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro tipo sąlygomis, tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam asmeniui, o asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis, negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam asmeniui. Pareiškėjas teigia, kad baldai esantys kameroje užima vietą ir taip nuteistiesiems tenka mažiau gyvenamojo ploto. Atsakovas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka, nes šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto laisvės atėmimo vietose skaičiavimo su baldais ar be jų. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktais reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma. Pateikiame teismui pareiškėjo perkėlimo į būrius pažymą gautą iš kompiuterinės programos Įskaita ir informuojame dėl jam tekusio gyvenamojo ploto: - nuo 2023 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. birželio 12 d., po to nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 13 būrio, bendrabučio tipo gyvenamoji patalpa Nr. 2, kuri yra 31.84 m2 ploto, įrengta 10 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,18 m2; - nuo 2023 m. gruodžio 19 d. iki 2023 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 2 būrį ir apgyvendintas uždaro tipo bausmės atlikimo vietų kamerų tipo patalpoje Nr. 1, kuri yra 28.77 m2 ploto, įrengtos 7 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4.11 m2.

Teigia, kad laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą aktualiu bylai laikotarpiu nustatė Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 134:2015). Ši higienos norma nustato bausmės atlikimo vietų įstaigose (kalėjimuose) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Bausmės atlikimo vietų įstaigų (kalėjimų) patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (HN 134:2015 1 ir 12 p.). Alytaus kalėjimo gyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos yra reguliariai tikrinamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų, kurių patikrinimo išvadose nuteistųjų būriuose įrengtose dušinėse pažeidimų neužfiksuota. Pažymėtina, kad 2023 m. gruodžio 19 d. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė periodinio patikrinimo aktą Nr. PA (1-12 15.4.8Mr.) PA-7930, kurio metu buvo tikrinamos bendrojo naudojimo ir gyvenamosios patapos, akto išvadoje HN 134:2015 pažeidimų nenustatė. Alytaus kalėjimas vadovaujasi HN 134:2015 ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose oro temperatūra būtų 18°C – 28 °C, šaltuoju metų laiku 18°C – 22 °C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35-65 %, šaltuoju 35–60, šiltuoju metų laiku oro judėjimo greitis 0,15 m/s – 0,25m/s., šaltuoju - 0,05–0,15, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau. Alytaus kalėjime esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visame kalėjime. Gyvenamieji kambariai ir kameros ventiliuojami atidarius langus kaip tą numato HN 134:2015 17 p.. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengtos apsauginės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langų 15 cm į vidinę grotų pusę ir taip išvėdinti gyvenamąją patalpą. 13, 6 ir 8 būriams (7 lokalinio sektoriaus) skirtas atliekų konteineris laikomas ne 7 lokalinio sektoriaus koridoriuje, o lauke prie kiemo, todėl pareiškėjo argumentai dėl nemalonaus kvapo 13 būrio koridoriuje yra atmestini.

Pažymi, jog pareigūnai atsakingi už tam tikrą nuteistųjų būrį prižiūri tvarką ir švarą, todėl sugadintos ar netinkamos naudojimui lovos ir kitas inventorius kuo skubiau remontuojami. Atsakovė neturi duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreiptasi raštu ar žodžiu dėl blogos lovų būklės. Nuo 2023 m. balandžio 21 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ yra sudarę sutartį Nr. ST-217, kuri pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Šių įmonių paslaugomis Alytaus kalėjimas naudojasi pastoviai, pagal poreikį, todėl pareiškėjo teiginys apie tarakonus ir nedezinfekuojamas patalpas atmestinas.

Nurodo, kad gamybinė veikla VĮ ,,Mūsų amatai“ buvo sustabdyta 2022 m. kovo 31 d. t.y. nuteistieji nuo šios datos nedirba VĮ ,,Mūsų amatai“. Darbo cechai ir jų patalpos priklausė VšĮ ,,Mūsų amatai“. Virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta. Pareiškėjas teigia, kad prie jo gyvenamųjų patalpų buvo dirbami metalo apdirbimo darbai. Pažymėtina, kad dirbtuvės, kuriose buvo vykdomi suvirinimo ir kiti metalo apdirbimo darbai buvo įrengtos ne po 7 lokalinio sektoriaus gyvenamomis patalpomis, jos įrengtos toliau nuo jų ir virš jų nuteistieji negyvena. Šios sąlygos neturėjo jokios įtakos pareiškėjo sveikatai. Visos gyvenamosios patalpos aprūpintos gesintuvais. Pažymi, kad neturi duomenų, kad pareiškėjas dėl kenksmingų sveikatai medžiagų buvimo būtų kreipęsis į Lietuvos kalėjimų tarnybos administraciją. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Alytaus kalėjimo administraciją ar Lietuvos kalėjimų tarnybą nesikreipė. Neturi duomenų, kad pareiškėjas asmeniškai būtų kreipęsis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų Alytaus kalėjimo 13 būryje ar uždaro tipo bausmės atlikimo vietos kameroje Nr.1.

Paaiškina, jog nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų (neveikimo), o pareiškėjas neįrodo, kad jo nurodoma žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad atsakovo darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 4 500 Eur neturtinės žalos suma. Pareiškėjas savo skunde, nepateikia jokių duomenų apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo realiai pažeistos jo teisės, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi pažeidimai tiesiogiai įtakojo šį besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas nepateikia ir duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl jo kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto ir intensyvumo. Nagrinėjamu atveju svarbu paminėti, tai kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susiję su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d. buvo kalinamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime tarnybos, kur nebuvo užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymuose bei higienos normose įtvirtinti minimalūs gyvenamojo ploto reikalavimai, lovos sulūžusios, ant langų grotos, neįrengta ventiliacija, nemalonus kvapas iš atliekų konteinerių kurie laikomi 13 būrio koridoriuje, pilna tarakonų, 13 būrio gyvenamosios patalpos įrengtos virš darbo cecho. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų ir prašo priteisti 4500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama CK ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant įrodytoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Institucijos kaltė preziumuojama, siekiant palengvinti pareiškėjų įrodinėjimo naštą. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, netikslinga byloje vertinti likusias civilinės atsakomybės sąlygas, kadangi būtinas visų trijų sąlygų konstatavimas civilinei viešajai atsakomybei kilti.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Taigi šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš J. K. (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš J. K., pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš J. K., pareiškimo Nr. 44362/04).

Pareiškėjas skunde teigia, kad Alytaus kalėjime vienoje kameroje gyveno 9 nuteistieji, o plotas tenkantis vienam nuteistajam buvo mažiau nei numato galiojantys teisės aktais.

Teismas atmeta šiuos pareiškėjo teiginius kaip nepagrįstus, kadangi LKT direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15„ Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2 punkte numatyta, kad asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro tipo sąlygomis, tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam asmeniui, o asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis, negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam asmeniui. Pareiškėjas teigia, kad baldai esantys kameroje užima vietą ir taip nuteistiesiems tenka mažiau gyvenamojo ploto. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto laisvės atėmimo vietose skaičiavimo su baldais ar be jų. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktais reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma. Iš pareiškėjo perkėlimo į būrius pažymos gautos iš kompiuterinės programos Įskaitos matyti, kad: - nuo 2023 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. birželio 12 d., po to nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 13 būrio, bendrabučio tipo gyvenamoji patalpa Nr. 2, kuri yra 31.84 m2 ploto, įrengta 10 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,18 m2; - nuo 2023 m. gruodžio 19 d. iki 2023 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 2 būrį ir apgyvendintas uždaro tipo bausmės atlikimo vietų kamerų tipo patalpoje Nr. 1, kuri yra 28.77 m2 ploto, įrengtos 7 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4.11 m2.

Pažymėtina, jog laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą aktualiu bylai laikotarpiu nustatė Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“. Ši higienos norma nustato bausmės atlikimo vietų įstaigose (kalėjimuose) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Bausmės atlikimo vietų įstaigų (kalėjimų) patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (HN 134:2015 1 ir 12 p.). Alytaus kalėjimo gyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos yra reguliariai tikrinamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų, kurių patikrinimo išvadose nuteistųjų būriuose įrengtose dušinėse pažeidimų neužfiksuota. 2023 m. gruodžio 19 d. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė periodinio patikrinimo aktą Nr. PA (1-12 15.4.8Mr.) PA-7930, kurio metu buvo tikrinamos bendrojo naudojimo ir gyvenamosios patapos, akto išvadoje HN 134:2015 pažeidimų nenustatė. Alytaus kalėjimas vadovaujasi HN 134:2015 ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose oro temperatūra būtų 18°C – 28 °C, šaltuoju metų laiku 18°C – 22 °C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35-65 %, šaltuoju 35–60, šiltuoju metų laiku oro judėjimo greitis 0,15 m/s – 0,25m/s., šaltuoju - 0,05–0,15, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau. Alytaus kalėjime esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visame kalėjime. Gyvenamieji kambariai ir kameros ventiliuojami atidarius langus kaip tą numato HN 134:2015 17 p.. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengtos apsauginės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langų 15 cm į vidinę grotų pusę ir taip išvėdinti gyvenamąją patalpą. 13, 6 ir 8 būriams (7 lokalinio sektoriaus) skirtas atliekų konteineris laikomas ne 7 lokalinio sektoriaus koridoriuje, o lauke prie kiemo, todėl pareiškėjo argumentai dėl nemalonaus kvapo 13 būrio koridoriuje yra atmestini.

Byloje nustatyta, kad nuo 2023 m. balandžio 21 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ yra sudarę sutartį Nr. ST-217, kuri pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Šių įmonių paslaugomis Alytaus kalėjimas naudojasi pastoviai, pagal poreikį, todėl pareiškėjo teiginys apie tarakonus ir nedezinfekuojamas patalpas atmestinas.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, jog gyvenamieji būriai, t. y. 13, 8 ir 6 būriai yra išdėstyti 2 aukšte, to paties pastato pirmame aukšte yra įrengtos dirbtuvės-cechas – metalo štampavimo dirbtuvė, pastatas yra labai blogos būklės, nuo pastato byra sienų tinkas, pastatas pripažintas avarinės būklės ir negali būti eksplotuojamas. Gyvenant 2 aukšte jautėsi lyg gyventum darbo ceche, pareiškėjas yra tikras, kad tokios kalinimo sąlygos yra akivaizdus žmogaus teisių visapusiškas pažeidimas.

Teismas atmeta šiuos pareiškėjo teiginius kaip nepagrįstus, byloje nustatyta, kad gamybinė veikla VĮ ,,Mūsų amatai“ buvo sustabdyta 2022 m. kovo 31 d. t.y. nuteistieji nuo šios datos nedirba VĮ ,,Mūsų amatai“. Darbo cechai ir jų patalpos priklausė VšĮ ,,Mūsų amatai“. Virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta. Pareiškėjas teigia, kad prie jo gyvenamųjų patalpų buvo dirbami metalo apdirbimo darbai. Pažymėtina, kad dirbtuvės, kuriose buvo vykdomi suvirinimo ir kiti metalo apdirbimo darbai buvo įrengtos ne po 7 lokalinio sektoriaus gyvenamomis patalpomis, jos įrengtos toliau nuo jų ir virš jų nuteistieji negyvena. Šios sąlygos neturėjo jokios įtakos pareiškėjo sveikatai. Visos gyvenamosios patalpos aprūpintos gesintuvais. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Alytaus kalėjimo administraciją ar Lietuvos kalėjimų tarnybą nesikreipė. Neturi duomenų, kad pareiškėjas asmeniškai būtų kreipęsis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų Alytaus kalėjimo 13 būryje ar uždaro tipo bausmės atlikimo vietos kameroje Nr.1.

Teismo vertinimu, Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų (neveikimo), o pareiškėjas neįrodo, kad jo nurodoma žala kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma. Pareiškėjas savo skunde, nepateikia jokių duomenų apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo realiai pažeistos jo teisės, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi pažeidimai tiesiogiai įtakojo šį besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas nepateikia ir duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl jo kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto ir intensyvumo.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjas į kalinimo įstaigos psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.

Taigi, nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš esmės netenkintinas.

LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo G. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.