Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. Š. 2022 m. kovo 30 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kol sukėlė eismo įvykį, apie eismo įvykį nepranešęs policijai iš įvykio vietos pasišalino, toliau vairavo transporto priemonę iki (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0375, nustatytas mažiausias 1,87 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2022 m. kovo 30 d., būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia pastato (duomenys neskelbtini), ir sėdėdamas M. Š. priklausančiame automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo jis jam yra leidęs naudotis, vartojo alkoholinius gėrimus. 2022 m. kovo 30 d., apie 17.30 val., jis norėjo automobiliu važiuoti namo, todėl važiavo automobilių stovėjimo aikštele, kai staiga iš aikštelėje stovėjusio automobilio išlipo jam nepažįstamas asmuo, kuris pradėjo ranka trankyti jam į automobilio langus. Jis nesuprato, dėl ko asmuo tranko jo automobilio langus, todėl jis pasimetė ir automobiliu nuvažiavęs toliau į automobilių stovėjimo aikštelės pabaigą išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės į (duomenys neskelbtini) gatvę. Vėliau tik jis iš policijos sužinojo, kad aikštelėje vairuodamas automobilį neblaivus, sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Gali būti, kad jis dėl savo neblaivumo tuo metu nejautė, kad padarė eismo įvykį. Išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) pusės ir toliau važiavo link savo namų. Dėl įvykusio jis labai gailisi ir pripažįsta savo kaltę. Iki šio įvykio jis buvo alkoholio nevartojęs ketverius metus (1 t., b. l. 134–135).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Liudytojas L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 30 d., apie 17.30 val., jis buvo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia pastato (duomenys neskelbtini), sėdėjo savo automobilyje šnekėdamas telefonu, kai pamatė aikštelėje važiuojantį sidabrinės spalvos BMW automobilį, kuris atbulomis važiuodamas bandė aikštelėje apsisukti, tačiau automobilio galine dalimi atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį „Škoda“. Po to jis matė, kaip automobilio BMW vairuotojas pavažiavo šiek tiek toliau nuo automobilio „Škoda“ ir pradėjo važiuoti link išvažiavimo iš automobilių stovėjimo aikštelės pusės. Po to jis matė, kaip iš automobilio „Škoda“ išlipo automobilio vairuotojas, kuris bėgdamas pradėjo vytis iš aikštelės išvažiuojantį BMW automobilį. Pamatęs tai, jis suprato, kad automobilio BMW vairuotojas po įvykusio eismo įvykio bando pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl jis taip pat išlipo iš savo automobilio ir įsijungęs savo telefone fotografavimo programėlę pradėjo taip pat vytis automobilį BMW. Vydamasis BMW automobilį jis matė, kaip automobilio BMW vairuotojas iš stovėjimo aikštelės išvažiavo pro automobilių aikštelę ir (duomenys neskelbtini) gatvę skiriančius borteliu ir įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę bandė važiuoti toliau (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) pusės. Automobilio BMW vairuotojui išvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę, gatvėje esančioje sankryžoje, šviesoforas rodė draudžiamą važiuoti signalą, todėl BMW vairuotojas sustojo prie šviesoforo ir tuo metu jis pribėgęs prie automobilio BMW, savo telefonu, nufotografavo automobilį ir jį vairuojantį asmenį. Automobilį BMW vairavęs asmuo vizualiai jam atrodė išgėręs (1 t. b. l. 49–50).

Liudytojas M. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam nuosavybės teise priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jis šį automobilį jau maždaug apie dvejus metus, tikslaus laiko pasakyti negali, nes neprisimena, asmeniniam naudojimui yra perdavęs savo draugui R. Š.. Šį laikotarpį automobiliu, kiek jam yra žinoma, naudojosi tik tai R. Š.. Jis R. Š. pasitikėjo, jo žiniomis, R. Š. turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir buvo asmuo, kuris vengė vartoti alkoholinius gėrimus ir, jo žiniomis, iki šio įvykio alkoholinių gėrimų buvo nevartojęs maždaug 3–4 metus. Jis nežinojo, kad R. Š. 2022 m. kovo 30 d. sės neblaivus už vairo ir vairuos jam priklausantį automobilį (1 t. b. l. 57–59).

Liudytojas T. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 30 d., apie 17.30 val., jis buvo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia pastato adresu: (duomenys neskelbtini), kai staiga į savo automobilio kairės pusės galinę dalį kažkas atsitrenkė. Iš karto po smūgio jis išlipo iš automobilio norėdamas pasižiūrėti, kas atsitiko. Išlipęs jis pamatė, kad į jo automobilio galinę dalį atsitrenkė BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis. Jis iš karto pradėjo eiti link automobilio vairuotojo, tačiau jis pamatė, kad BMW automobilis po smūgio nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelės galą, o vėliau automobilio vairuotojas pamatęs, kad jis ateina link jo, staigiai pradėjo važiuoti iš automobilių aikštelės, ne per išvažiavimą iš automobilių aikštelės, o per automobilių stovėjimo aikštelės vietą, ir bordiūrus skiriančius automobilių stovėjimo aikštelę ir (duomenys neskelbtini) gatvę. Išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, automobilis sustojo prie degančio draudžiamo šviesoforo signalo, o vėliau nuvažiavo link Kauno pilies pusės. Jis automobilio vairuotoją gerai įsižiūrėjo ir turi automobilio vairuotojo nuotraukas, kurias jam atsiuntė įvykį matęs L. P.(1 t. b. l. 62–65).

2022 m. kovo 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. kovo 30 d., 19 val. 50 min., Kauno AVPK Operatyvaus valdymo skyriuje gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g. prieš 2 min. automobilių stovėjimo aikštelėje (šalia (duomenys neskelbtini) g.) į pranešėjo stovintį automobilį ŠKODA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš įvykio vietos. Vykstant į įvykio vietą, telefonu, BMW automobilio savininkas M. Š. paaiškino, kad jo automobiliu naudojasi jo draugas R.(Š.). Nuvykus R. Š. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), rastas stovintis automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš eismo įvykio vietos buvo pasišalinęs. Automobilis buvo užrakintas, vairuotojo ar kitų asmenų prie automobilio nebuvo. Automobilio BMW galinis bamperis buvo apgadintas. Nuvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje T. P. paaiškino, kad sėdėdamas savo automobilyje pajuto, kaip automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jo automobilio galinę dalį. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad BMW automobilio vairuotojas su automobiliu iš eismo įvykio vietos per pėsčiųjų takelį, išvažiavo į važiuojamąją dalį ir sustojo prie šviesoforo, kadangi priekyje stovėjo kitas automobilis ir degė raudonos spalvos šviesos signalas. Tada prie BMW automobilio pribėgo L. P., kuris bandė sustabdyti BMW vairuotoją, tačiau pastarasis nesustojo ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą atvyko BMW automobilio savininkas M. Š., nurodė, kad automobiliu BMW naudojasi R. Š.. Liudytojai nurodė, kad BMW automobilį vairavęs vyras galimai buvo neblaivus. Nuvykus R. Š. gyvenamuoju adresu, prie pastato (duomenys neskelbtini), namo kieme stovinčiame policijos ekipaže K1735, buvo R. Š., kuris buvo sulaikytas dėl smurto artimoje aplinkoje. R. Š. paaiškino, kad automobilio BMW nevairavo ir nieko nežino. Nuo R. Š. sklido stiprus alkoholio kvapas. Alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 6810, prietaiso Nr. ARFM-0375, patikros Nr. 1542117, patikrinus R. Š. blaivumą, pirmu patikrinimu 21 val. 12 min. buvo nustatytas 2,04 promilių girtumas, antru patikrinimu 21 val. 30 min. nustatytas 1,87 promilių girtumas. (1 t. b. l. 4–5).

2022 m. kovo 30 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) fotografuota, po apžiūros jis paimtas. Pridėta fotolentelė (1 t. b. l. 7–27).

2022 m. kovo 30 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), užfiksuoti po eismo įvykio likę pėdsakai. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, įvykio vieta nufotografuota. Pridėta fotolentelė su eismo įvykio vietos apžiūra (1 t. b. l. 28–35).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra M. Š.(1 t. b. l. 101).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), gamybos periodas 2001, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2020,00 eurų (1 t. b. l. 103).

Neblaivumo nustatymo dokumentuose nurodyta, kad alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARFM-0375, patikros Nr. 1542117, R. Š. pirmuoju tikrinimu 2022 m. kovo 30 d. 21.12 val. nustatytas 2,04 promilių neblaivumas, o antruoju 21.30 val. – nustatytas 1,87 promilių neblaivumas (1 t. b. l. 104–109).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištirtų įrodymų visetu, pačio kaltinamojo R. Š. prisipažinimu, liudytojų parodymais bei byloje esančiais ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. Š. 2022 m. kovo 30 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kol sukėlė eismo įvykį, apie eismo įvykį nepranešęs policijai iš įvykio vietos pasišalino, toliau vairavo transporto priemonę iki (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0375, nustatytas mažiausias 1,87 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis R. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu.

Skirdamas kaltinamajam R. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, teistumas išnykęs (laikomas neteistu), administracine tvarka baustas, pakaltinamas, dirbantis, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių nenustatyta, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, todėl daro išvadą, kad kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių, šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju kaltinamojo R. Š. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis teistas, tačiau teistumas išnykęs (laikomas neteistu), baustas administracine tvarka, turi šeimą ir pastovią gyvenamąją vietą, dirba, tai kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą galutinės arešto bausmės trukmę, gali būti pasiekti kaltinamajam taikant keturių mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajai arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirtina intensyvi priežiūra, nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Byloje nustatyta, jog R. Š. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Tokie neteisėti kaltininko veiksmai sukėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, praeityje teistas, teistumas išnykęs (laikomas neteistu), administracine tvarka baustas, ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamajam turi būti skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 (dvejų) metų terminą (BK 68 straipsnio 2 dalis), šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. balandžio 15 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalis numato, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurio panaudojimas kaltininkui sudarė sąlygas ar palengvino nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, taip pat turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau yra nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas, nepanaudojus šio turto, būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis taip pat neginčytinai nustatyta, kad R. Š. inkriminuotas nusikaltimas įvykdytas kaltininkui vairuojant M. Š. priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuria veikos padarymo metu M. Š. buvo leidęs naudotis R. Š.. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis minėtą automobilį vairavo žinodamas ir suprasdamas, kad ši transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso trečiajam asmeniui, tačiau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, daryti, transporto priemonės savininkui nežinant. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę su PVM atitinkanti pinigų suma – 2 020,00 eurų.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prokuroro 2022 m. balandžio 7 d. nutarimu grąžintas jo savininkui M. Š., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas šio automobilio savininkui M. Š.;

- R. Š. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 10 punktu, R. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. Š. paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Paskirti R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. balandžio 15 d.

Informuoti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones R. Š. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Paskirti R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti M. Š. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę – 2 020,00 (du tūkstančius dvidešimt) eurų, šią sumą išieškant iš kaltinamojo R. Š..

Išaiškinti R. Š., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (2020,00 eurų) turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, nuteistasis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prokuroro 2022 m. balandžio 7 d. nutarimu grąžintą jo savininkui M. Š., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti šio automobilio savininkui M. Š.;

- R. Š. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.