Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3505-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-31
Bylos Nr.
1-3505-990/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
R. C.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. C., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokęs, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Veikos aplinkybės

2018 m. spalio 16 d. apie 20.00 val. prie pastato, esančio Vilniaus g.17A, Vilniuje, žodinio konflikto tarp R. C. ir R. A. metu R. C. dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį R. A. į kairės pusės veido sritį, tokiu būdu sukėlė R. A. fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu R. C. parodė, kad 2018 m. spalio 16 d. apie 20.00 val. jis buvo kavinėje „Mon ami“ „Pasažo centre“, esančiame Vilniaus gatvėje, Vilniuje, tikslaus adreso jis nežino, tai gali būti pranešime apie įtarimą nurodytas adresas. Jis nuėjo į tualetą trečiame aukšte, tačiau tualetas buvo užrakintas iš vidaus ir labai ilgai- apie 15 minučių buvo užimtas. Kadangi jis labai norėjo į tualetą, jis koja pasibeldė į duris, norėdamas paskubinti tualete sėdintį asmenį. Laužyti ar gadinti turto jis tikslo neturėjo. Prie jo priėjo apsaugos darbuotojas, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad apsaugos darbuotojas pasakė jam pastabą, jog jis spardo duris. Kadangi jis buvo išgėręs, jis galėjo netyčia įžeisti apsaugos darbuotoją, dėl to jis nuoširdžiai gailisi. Kadangi jis nesulaukė eilės į tualetą, jis nusileido į pirmą aukštą norėdamas išeiti iš pasažo, apsaugos darbuotojas ėjo jam iš paskos. Pirmame aukšte prie išėjimo tarp jo ir apsaugos darbuotojo vėl kilo žodinis konfliktas, jis neatsimena, dėl ko, gal jis apsaugos darbuotojui kažką pasakė. Jis nesusilaikė ir sudavė apsaugos darbuotojui vieną smūgį delnu į veidą. Taip jis pasielgė matyt dėl to, kad buvo išgėręs, dėl to jis nuoširdžiai atsiprašo apsaugos darbuotojo ir gailisi. Po to jis iš karto paskambino seseriai ir paprašė, kad ši jį pasiimtų namo. Atvykus seseriai ir jį paėmus, jį sulaikė policijos pareigūnai (b. l. 36-39).

Ikiteisminio tyrimo metu R. A. parodė, kad 2018 m. spalio 16 d. apie 20.00 val. jis dirbo apsaugos poste „Verslo centre 2000“, esančiame Jogailos g. 4, Vilniuje. Dirbdamas vaizdo stebėjimo kamerų punkte per vaizdo stebėjimo kamerą jis pamatė, kad pastate, esančiame Gedimino pr. 16, Vilniuje, kuris taip pat yra stebimas jų vaizdo stebėjimo kameromis, trečiame aukšte vyras du kartus koja spyrė į tualeto duris. Minėtame pastate yra pasažas, kuriame yra grožio paslaugas teikiančios įmonės, tuo metu įmonės dar dirbo. Jis apsirengė ir išbėgo iš pastato, esančio Jogailos g. 4, Vilniuje, į pastatą, esantį Gedimino pr. 16, Vilniuje. Prieš tai jis paėmė guminę lazdą, kad galėtų nuraminti vyrą, jei šis priešintųsi. Lazdą jis įkišo į rankovę, viešai ji nebuvo matoma. Į pastatą, esantį Gedimino pr. 16, Vilniuje, jis atbėgo vienas. Vyras, kuris spardė tualeto duris, jau buvo nuėjęs nuo tualeto durų iki „Masažo namų“. Jis šio vyro paklausė, kodėl šis spardo duris. Vyras pradėjo kalbėti rusiškai, jis šiam vyrui atsakė, kad jis rusiškai nesupranta, paprašė kalbėti lietuviškai, o vyras pradėjo šaukti angliškais keiksmažodžiais: „Fuck off you“, „Ask me holl“, „Ask me“. Vyras kalbėjo nerišliai, keikėsi anglų kalba. Jis šiam vyrui nieko nesakė, tačiau jis suprato, kad vyras yra agresyviai nusiteikęs, todėl jis paskambino kolegei, kad ši iškviestų ekipažą. Vyras pradėjo eiti link jo, tačiau jis ištiesė ranką į priekį, neleisdamas vyrui prisiartinti ir pasakė šiam anglų kalba „Don't touch me“, kas reiškia „Neliesk manęs“. Jis vyrui pasakė anglų kalba, nes pamanė, kad šis yra užsienietis ir nesupranta lietuviškai. Vyras vis tiek artinosi prie jo, jis nenorėjo vyro prisileisti prie savęs, tačiau vyras vis tiek artinosi link jo. Jis stovėjo prie eskalatoriaus, vyras artinosi prie jo, jis nubėgo eskalatoriumi žemyn, vyras nubėgo paskui jį. Jis sustojo aikštelėje pirmame aukšte, ten sėdėjo žmonės. Nenorėdamas, kad vyras pradėtų kabinėtis prie pašalinių žmonių, jis pakvietė minėtą vyrą arčiau savęs, pasakė vyrui: „Ateik į lauką“, nes nenorėjo aiškintis su pastaruoju pastato viduje, kadangi bijojo, kad vyras gali sudaužyti pastato stiklines pertvaras. Jis kartu su vyru išėjo prie kavinės „Manana“ prie išėjimo Vilniaus gatvėje. Vyras vis tiesė rankas, bandė jį stumti, bandė suduoti smūgį. Jis vis atsitraukdavo nuo vyro, laikė ištiestą ranką, kad vyras negalėtų jo pasiekti ir suduoti jam smūgio, tačiau maždaug po trečio bandymo suduoti jam smūgį vyras dešinės rankos delnu pataikė jam į kairės pusės žandą, vyro ranka praslydo iki kairiojo smilkinio, ranka minėtas vyras užkabino jo akinius. Akiniai pradėjo kristi, tačiau jis spėjo akinius pagauti, akiniai nesudužo, bet akinių rėmelis pakrypo. Vyras pataikė jam vieną kartą, nors bandė suduoti daugiau smūgių, tačiau jam pavykdavo nuo smūgių išsisukti. Po to vyras paprašė jo iškviesti taksi, jis šiam vyrui pasakė, kad iškvies, tačiau tuo metu jam paskambino kolegė ir pasakė, kad jis liktų vietoje, nes atvažiuoja policijos pareigūnai. Vyrui jis pasakė, kad taksi jau atvažiuoja, tačiau vyras pradėjo eiti link viešbučio. Jis šį vyrą sekė, eidamas pastarajam iš paskos, kad galėtų pasakyti policijai, kur vyras yra. Vyras bandė įlipti į taksi automobilį, tačiau jam paprašius taksi vairuotojo vyro nevežti, vairuotojas atsisakė vyrą vežti. Tada vyras perėjo gatvę, nuėjo link maršrutinio transporto stotelės „Vinco Kudirkos aikštė“, pastovėjo stotelėje, pakalbėjo telefonu, tada dar kartą perėjo kitapus gatvės, palaukė 3-5 minutes ir prie vyro privažiavo tamsios spalvos automobilis „Land Rover“. Vyras įsėdo į automobilį, kurį vairavo moteris, ir išvažiavo. Jis įsidėmėjo automobilio numerius, pastaruosius jis pasakė policijos pareigūnams. Vyrui įsėdus į automobilį kaip tik tuo metu privažiavo policijos pareigūnai, todėl jis spėjo pareigūnams pasakyti automobilio valstybinius numerius. Jis grįžo į pastatą, esantį Jogailos g. 4, Vilniuje, į savo darbo vietą, labai greitai atvažiavo policijos pareigūnai su tuo vyru, kuris jam sudavė vieną smūgį. Jis patvirtino, kad tai yra būtent tas vyras, kuris spardė tualeto duris, triukšmavo, keikėsi ir sudavė jam vieną smūgį. Dėl kūno sužalojimų jis į gydymo įstaigą nesikreipė ir nesikreips, į Valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl kūno sužalojimų jis nesikreips. Jis patyrė tik fizinį skausmą. Jis vyrui turi pretenzijų dėl sugadintų akinių: naują akinių rėmelį jis vertina 90 eurų. Taip pat jis prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu dėl moralinės žalos, moralinę žalą jis vertina 100 eurų (b. l. 11-14).

Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2018 m. spalio 16 d. 20.42 val. R. C. iškvepiamame ore nustatyta 1,58 promilės alkoholio (b. l. 27).

Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. spalio 16 d. apie 20.00 val. prie pastato, esančio Vilniaus g.17A, Vilniuje, žodinio konflikto tarp R. C. ir R. A. metu R. C. dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį R. A. į kairės pusės veido sritį, tokiu būdu sukėlė R. A. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 140 straipsnio 1 dalis.

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

R. C. dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį R. A. į kairės pusės veido sritį, tokiu būdu sukėlė R. A. fizinį skausmą, taigi R. C. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir R. C. skirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. C. būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar darbo paieška, ir uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu bendrauti su R. A..

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 418 straipsnio 1-3 dalys.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.

R. C. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė. Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo R. A. pareiškė 190 eurų dydžio civilinį ieškinį (b. l. 19), tačiau vėliau R. A. nurodė, kad jam padaryta žala yra atlyginta, pretenzijų R. C. jis neturi (b. l. 20, 21). R. C. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 49-53). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 55 straipsnis.

Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas.

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

BK 64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

Spręsdamas dėl R. C. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teismas atsižvelgia į tai, kad R. C. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. R. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), R. C. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. R. C. yra neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, taigi R. C. skirtina švelniausios rūšies bausmė, kuriai vykdyti nereikalingas nuteistojo sutikimas- laisvės apribojimo bausmė, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole: už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą R. C. skirtina devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant R. C. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant R. C. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. C. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, R. C. skirtinos devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- trimis mėnesiais ir R. C. skirtina galutinė šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant R. C. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant R. C. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.

R. C. nuo 2018 m. spalio 16 d. 20.00 val. iki 2018 m. spalio 17 d. 16.17 val., t. y. vieną parą buvo laikinai sulaikytas (b. l. 28, 29), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis R. C. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. Procesinės prievartos priemonės

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BPK 119 straipsnis.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnio 3 dalis.

Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu R. C. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 40-42), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti R. C. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant R. C. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant R. C. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- trimis mėnesiais ir R. C. skirti galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant R. C. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant R. C. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.

Į R. C. skirtą bausmę įskaityti R. C. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą, kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. C. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- panaikinti.

Išaiškinti R. C., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

7. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.

8. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas