Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Jurgio Kiškio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti 10 klasių išsilavinimą, našlė, senatvės pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą ten pat, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji V. Č. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 22 d. 21 val. iki 2016 m. gruodžio 23 d. 00.15 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su sugyventiniu R. Č. metu, tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu kietu bukabriauniu daiktu, septynis kartus sudavė nukentėjusiajam į veidą, tris kartus į kojas, dvidešimt vieną kartą peiliu dūrė jam į krūtinę, kairįjį žastą, šonus ir sėdmenį, tuo padarė nubrozdinimus veido, abiejų kelių ir kairės blauzdos srityse, paviršines durtines pjautines žaizdas krūtinėje, kairiame žaste, abiejuose šonuose ir kairiame sėdmenyje, kiauryminius durtinius pjautinius krūtinės ląstos sužalojimus su III šonkaulio lūžimu – nupjovimu dešinės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, abiejų plaučių ir kepenų pažeidimu, kas komplikavosi nukraujavimu į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, vidaus organų mažakraujyste, dėl ko nukentėjusysis netrukus įvykio vietoje mirė, ir, suvokdama, kad tokiu veikimo būdu – daugybinių durtinių pjautinių sužalojimų padarymu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias bei skausmą, itin žiauriai nužudė savo šeimos narį – sugyventinį R. Č. bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 6 punkte.

Kaltinamoji V. Č. kalta prisipažino iš dalies, abejojo R. Č. padarytų trauminių poveikių skaičiumi, ir paaiškino, kad minėtą dieną ji ruošėsi šv. Kalėdoms, ruošė maistą, darinėjo žuvį. R. Č. paskambino kavinės šeimininkui, paprašė paskolinti 30 eurų ir juos perduoti kaltinamajai. Šeimininkas dažnai paskolindavo pinigų, nes kaltinamoji tvarkė tos kavinės aplinką. R. Č. taip pat jai liepė nupirki du butelius degtinės ir keturis pakelius cigarečių. Nupirkusi degtinės ir cigarečių, ji grįžo namo ir vieną butelį pastatė ant stalo. R. Č. tą degtinę išgėrė ir ėmė reikalauti, kad ji duotų jam ir antrą butelį. Kaltinamoji ėmė jam priekaištauti dėl to, kad jis vienas geria, tačiau staiga pajuto smūgį ir pati nuslinko į lovą. Po to ji užmigo. Vėliau kaltinamoji pajuto, kad R. Č. ant jos užkrito, jis gargaliavo. Kaltinamajai paklausus, kas jam atsitiko, jis tik pasakė – „ne tavo reikalas, žiurke“. R. Č. buvo apsivilkęs juodą žieminę striukę, kada ją apsivilko, ji nežino. Jo veidas buvo dumblinas. Po to ji bėgo pas kaimynę, kvietė greitąją pagalbą. Pripažįsta, kad kartu su R. Č. išgėrė du stikliukus degtinės.

Iš teismo posėdyje pagarsintų kaltinamosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji paaiškino, jog R. Č. buvo jos sugyventinis. Ji su juo gyveno nuo 1998 metų jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su R. Č. buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį. R. Č. buvo ūmaus būdo, jie dažnai pykdavosi dėl smulkmenų. R. Č. prieš dešimt metų patyrė insultą, nuo to laiko prastai vaikščiojo, dešinės kūno pusės nevaldė, vaikščiojo tik su ramentu. Ji su R. Č. piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau kiekvieną dieną negerdavo. Ji dažniausiai gerdavo alų. 2016 m. gruodžio 22 d. apie 6 val. ji atsikėlė, išvedė šuniuką, kurį laiko bute. Pavaikščiojusi su šuniuku po lauką, grįžo į namus. R. Č. jau buvo atsikėlęs. Ji pagamino pusryčius, papusryčiavo kartu, po to ėjo iki 12 val. ji atliko namų ruošos darbus. Tuomet ji sugalvojo eiti į parduotuvę apsipirkti prieš šventes. R. Č. jai davė pinigų ir liepė parnešti vieną butelį degtinės. Palikusi R. Č. namuose, ji išėjo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime. Parduotuvėje pirko maisto produktų ir vieną butelį degtinės. Apsipirkusi grįžo į namus. Namuose laukė sugyventinis. Kiek tuo metu buvo valandų, neprisimena, į laikrodį nežiūrėjo. Namuose išsikrovė pirkinius ir ėjo valyti silkę. Silkę valė nedideliu virtuviniu, galimai juodos spalvos peiliu. Po to pjaustė daržoves, nes darė mišrainę. Visą laiką gamino maistą su vienu ir tuo pačiu peiliu. R. Č. visą laiką buvo kambaryje, sėdėdavo ant fotelio, gulėdavo lovoje, kartais prieidavo prie lango parūkyti. Jie gyvena vieno kambario bendrabučio tipo bute, kur kambaryje padaryta pertvara, kurioje jie įsirengę virtuvėlę ir miegamą. Jai būnant namuose R. Č. iš buto išėjęs nebuvo. Kai pagamino mišrainę, pradėjo vartoti alkoholį. Ji prieidavo prie stalo, kuris buvo kambaryje prie spintos, išgerdavo stikliuką degtinės ir vėl eidavo tvarkytis. Vienu momentu, tikslaus laiko neprisimena, į jų kambarį atėjo kaimynas N. L., kuris važiavo į miestą. Ji jam padavė tuščius butelius, kad jis išvežtų ir priduotų. Šiuos butelius ji jam nunešė ir įdėjo į automobilį, po to sugrįžo į butą. Tiksliai kada N. L. išėjo iš jų namų, ji nežino. Ji su R. Č. visą laiką buvo namuose, niekur išėjusi nebuvo. Ji gėrė degtinę, užsigerdama alumi. Ji tą vakarą su R. Č. nesipyko. Buvo jau neblaivi, nelabai atsimena aplinkybių, kurios buvo vakare. Atsimena, kad į namus buvo atėjęs N. L., kuris atnešė pinigus. Jis pinigus padėjo ir išėjo namo. Tuo metu dar buvo šviesu, valandų nepamena. Jai atrodo, kad tuo metu R. Č. sėdėjo fotelyje, jis dar sužalotas nebuvo, tiksliai aplinkybių neatsimena. Kai N. L. išėjo iš kambario, ji nuėjo ir užrakino duris, toliau nelabai atsimena. Atrodo, atsisėdo ant lovos ir užmigo. Kada ir kaip sužalojo sugyventinį R. Č., tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Žino, kad ji užmigo lovoje, po to išgirdo lyg kažkas nukrito, atsikėlė ir pamatė R. Č. nugriuvusį prie lovos. Ji bandė jį įtraukti į lovą. R. Č. priešinosi, pasakydamas ,,paleisk mane kurva, nieko nekviesk“. Jai atrodo, kad traukdama R. Č. į lovą ji jam nurengė marškinėlius, kuriuos įmetė į kibirą. Pamačiusi, kad R. Č. kruvinas, nubėgo pas kaimynę V., kurios pavardės nežino, gyvenančią to paties namo antrame aukšte. Kaimynei pasakė, kad reikia iškviesti greitąją R. Č., tačiau smulkiau nieko nepasakojo. V. paskambino ir iškvietė pagalbą. Ji nespėjo grįžti į butą, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Nuėjusi į butą, lovoje rado jau nebegyvą R. Č.. Kokiomis aplinkybėmis ji sužalojo R. Č. papasakoti negali, nes tikrai neatsimena. Tuo metu pas juos niekas namuose nebuvo atėjęs, ji duris buvo užrakinusi iš vidaus, be to kambaryje laiko šunį, kuris loja kai kas nors svetimas ateina į namus. Ji mano, kad galėjo nužudyti savo sugyventinį R. Č., tačiau kada ir kokiomis aplinkybėmis, pasakyti negali, nes neatsimena. Dėl to, kad galimai nužudė R. Č., labai gailisi (2 t., b. l. 32–33).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta 2017 m. sausio 23 d., V. Č. nurodė, kad kalta nužudžiusi savo sugyventinį R. Č. prisipažįsta visiškai. Savo ankstesnių parodymų laikosi ir juos tvirtina. Su R. Č. gyveno jos bute gal 18 metų. Iš pradžių sutarė gerai, tačiau prieš maždaug 10 metų jį sukaustė dalinis paralyžius, jis tapo „nervuotas“. Jo atsisakė visi giminės. Ji jį prižiūrėjo, globojo. Jis pyko, jo niekas nelankė, jis buvo nuolat piktas, gerdavo alkoholį. Pradėjo ją pastoviai keikti, psichologiškai spausti, iš pasalų vis ją mušdavo, ji buvo nuolatinės įtampos būsenoje., dėl to ji neatlaikė. Tikslaus 2016 m. gruodžio 22 d. laiko, smūgių skaičiaus bei kuo sudavė nurodyti negali, atsipeikėjo tik pastebėjusi, kiek pas R. Č. žaizdų. Buvo neblaivi ir gerai pamena tik tam tikras detales, kad pamačiusi, jog jį subadė, bėgo pas kaimynę pagalbos. R. Č. niekas kitas sužaloti tikrai negalėjo. Pas jį niekas į svečius neateidavo, durys visą laiką buvo užrakintos, nes kitaip jos nesilaiko ir atsidarinėja. Šuniukas visą dieną buvo ramus, o, kai kas nors kitas ateina, jis loja. Gali pasakyti tik tiek, kad tie 10 metų buvo tokie sunkūs, kad ji neatlaikė ir jį nužudė. Kadangi buvo neblaivi, aplinkybių nepamena. Jis ją tiek iškankino, kad kitaip gyventi ji nebegalėjo. Dėl to, kad nužudė savo sugyventinį R. Č., subadydama peiliu, labai nuoširdžiai gailisi. Daugiau neturi, ką pasakyti, nes, kaip minėjo, aplinkybes prisimena miglotai, galimai dėl viso to, ką ji patyrė nuo jo (2 t., b. l. 36–38).

Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamoji paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Apklausos metu ji jautė stresą, neturėjo akinių, todėl nesugebėjo perskaityti jos užrašytų parodymų, galėjo daug ko prišnekėti. Antra vertus, neneigia, kad šie parodymai užrašyti teisingai. Taip pat patvirtino, kad įvykio metu bute buvo tik ji ir jos sugyventinis R. Č.. Konfliktas tarp jų įvyko dėl antro butelio degtinės. Jie konfliktuodavo jau seniai, tai tęsėsi apie dešimt metų, R. Č. norėjo, kad kaltinamoji jam užrašytų butą, nes giminės su juo nebendravo, jis niekam nebuvo reikalingas. Įvykio metu jis jai trenkė savo kriukiu, kuriuo pasiremdavo vaikščiodamas, į galvą ir ji prarado sąmonę. Mano, kad jeigu jis jos nebūtų mušęs, tai nieko ir nebūtų atsitikę. Kaltinamoji nesupranta, kaip galėjo padaryti nukentėjusiajam tiek sužalojimų.

Iš teisme pagarsintų kaltinamosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji savo kaltę pripažino visiškai, laikėsi savo parodymų, duotų ankstesnių apklausų metu. Papildomų detalių prie anksčiau duotų parodymų nurodyti negalėjo, nes momento, kai subadė savo sugyventinį R. Č., nepamena. Jie pykosi jau seniai. Jis ją engdavo, mušdavo su savo kriukiu, reikalaudavo užrašyti jam jai priklausantį butą. Jis buvo ligotas, ji stipriai su juo kankinosi, jo prižiūrėti niekas nenorėjo. Jo giminės buvo nuo jo atsiriboję, nepalaikė jokių santykių jau daugybę metų. 2016 m. gruodžio 22 d. po eilinio konflikto galimai neatlaikė jos nervai, ji stvėrė peilį ir greičiausiai jį subadė. Kaip minėjo, tikslių aplinkybių nepamena. Tačiau gerai žino, jog vakare bute buvo vieni, nieko daugiau su jais nebuvo ir niekas nebuvo užėjęs, išskyrus jos ankstesnių apklausų metu minėtą kaimyną N. L.. Dėl to, kad taip žiauriai nužudė savo sugyventinį, labai nuoširdžiai gailisi, tai buvo išprovokuota jos didelio skausmo, kurį ji iš jo pusės pastoviai patirdavo. Jis su ja nesiskaitė, ją engė. Ji paprasčiausiai neišlaikė. Tas tarpas, kai jį subadė ir sumušė, yra tarsi užkeiktas, tarsi juoda dėmė ir tų kelių valandų visiškai nepamena (2 t., b. l. 48–50).

Motyvuojamoji dalis

Pagarsinus šiuos parodymus kaltinamoji juos patvirtino ir pripažino, kad nukentėjusįjį nužudė būtent ji.

Be kaltinamosios parodymų, jos kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai.

Liudytojas M. K. paaiškino, kad įvykio metu jis dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniuoju tyrėju, atlikdavo procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Jis kaltinamajai pateikė įtarimą ir ją apklausė, tačiau kiek kartų, dabar pasakyti negali. Kaltinamosios apklausa vyko įprasta tvarka, t. y. pirmiausia asmeniui leidžiama papasakoti visas jam žinomas aplinkybes, susijusias su pareikštu įtarimu. Po to, jei kažkas būna neaišku, jam užduodami papildomi klausimai. Parodymai yra užrašomi apklausos protokole, po jie duodami perskaityti apklausiamajam. Liudytojo teigimu, užrašytus parodymus dar papildomai apklausiamajam jis perskaitydavo ir pats. Taip pat liudytojas paaiškino, kad apklausiama kaltinamoji puikiai atsiminė įvykius iki tos vietos, kai buvo padaryta nusikalstama veika. Pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ji neatsiminė, bet po to, kas vyko po nusikalstamos veikos padarymo, ji vėl atsiminė puikiai. Tokiu būdu nebuvo jokio tikslo apklausos protokole nurodyti kažką kitaip, nei papasakojo pati kaltinamoji. Liudytojo teigimu, kaltinamoji visą laiką apklausos metu su savimi turėdavo akinius. Be to, kaltinamajai garantuojama teisinė pagalba buvo užtikrinta viso proceso metu.

Liudytoja R. K. paaiškino, kad ji įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiąja tyrėja ir apklausinėjo kaltinamąją dėl nužudymo. Ji V. Č. pareiškė pirminį įtarimą ir ją apklausė. Kokius parodymus davė kaltinamoji, ji nebeprisimena. Apklausos metu pirmiausia įteikiamas pranešimas apie įtarimą, įtariamasis su juo supažindinamas. Tuo metu dalyvavo kaltinamosios advokatas. Po to įtariamoji buvo apklausta, buvo surašyti jos parodymai, jai buvo duota juos perskaityti. Tuos parodymus įtariamajai perskaitė ir pati liudytoja. Kaltinamoji dėl to jokių pretenzijų nepareiškė, po apklausos protokolu pasirašė. Liudytoja neprisimena, ar tuo metu kaltinamoji turėjo akinius, tačiau dėl to ji taip pat jokių pretenzijų nereiškė.

Liudytoja V. L. paaiškino, kad ji su kaltinamąja buvo kaimynės, V. Č. gyveno trečiame, o ji – antrame namo aukšte. Kaltinamoji gyveno kartu su R. Č.. Jie abu vartodavo alkoholį ir nuolat konfliktuodavo, dėl to juos nuolat reikėdavo eiti raminti. Įvykio dienos vakare liudytoja su šeima jau miegojo. Tada pas juos į butą atėjo kaltinamoji ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Kaltinamoji aiškino, kad jos sugyventinis R. Č. iš kažkur parėjo visas kruvinas, jį kažkas padūrė, kvietė eiti kartu pasižiūrėti. Liudytoja niekur nėjo, tačiau iškvietė greitąją pagalbą. Kaltinamoji tuo metu buvo išgėrusi. Ar prieš tai kaltinamosios bute buvo triukšmas, liudytoja pasakyti negalėjo.

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojos V. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji paaiškino, jog 2016 m. gruodžio 23 d. apie 00.15 val., jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), į buto duris pasibeldė V. Č., kuri akivaizdžiai buvo neblaivi ir paprašė iškviesti greitosios pagalbos medikus, nes bijo kad nenumirtų R. Č.. Pasakė, kad galimai R. Č. purvinas ir kruvinas su mėlynėmis rankų srityse, galimai yra nešvari striukė. Tada ji V. Č. telefonu paskambino ir iškvietė medikus. Pati į V. Č. butą nuėjusi nebuvo. Kol atvyko medikai, V. Č. buvo prie jos butų durų. 2016 m. gruodžio 22 d. po pietų, ji girdėjo R. Č. balsą ir keiksmus, tačiau V. Č. balso negirdėjo. Kad tą dieną R. Č. būtų išėjęs iš buto, ji negirdėjo, nors visada tai išgirsdavo, nes jis buvo neįgalus ir vaikščiodavo su lazdele. Apie V. Č. ir R. Č. šeimą gali pasakyti, kad yra konfliktiška, nuolat girtauja ir konfliktuoja (1 t., b. l. 159–160).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja juos patvirtino. Taip pat paaiškino, kad ji negirdėjo, jog kas nors kitas tą vakarą būtų lankęsis kaltinamosios bute. Be to, kaltinamoji nuolat skųsdavosi, kad R. Č. ją muša. Ji taip pat paaiškino, kad kaltinamoji kartais būdavo agresyvi, vieną kartą yra trenkusi į veidą atvykusiai kaimynės seseriai.

Liudytoja I. Z. paaiškino, kad įvykio dienos vakare ji grįžo iš darbo, pasigamino valgyti ir nuėjo miegoti. Tuo metu girdėjo, kad pas kaltinamąją bute buvo triukšmaujama. V. Č. gyveno su R. Č..

Kadangi liudytoja I. Z. nurodė, jog ji negali tiksliai prisiminti aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas pagarsino jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu ji paaiškino, jog gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje, (duomenys neskelbtini), gyvena V. Č.. 2016 m. gruodžio 22 d. apie 19.20 val., ji grįžo namo iš darbo ir išgirdo triukšmą V. Č. bute. Girdėjo R. Č. balsą: „dink iš čia“ bei indų barškesį. Po to triukšmo negirdėjo. Apie 21 val. girdėjo V. Č. šaukiant šunį eiti į lauką. Kada ji sugrįžo, negirdėjo. Po to girdėjo, kaip V. Č. apie 21.30 buvo nuėjusi iki N. L., gyv. (duomenys neskelbtini), beldė į jo duris. Tada girdėjo, kaip durys atsidarė ir kaimynas teiravosi, ko V. Č. nori. Ar N. L. kur nors ėjo, ji negirdėjo, bet po to V. Č. dar beldė į N. L. duris. Iš V. Č. buto imtynių ar grumtynių garsų negirdėjo. R. Č. turėjo neįgalumą, vaikščiojo prastai, su lazdele. Iš buto išeidavo labai retai. Vasaros metu matė jį važiuojantį neįgaliojo vėžimėliu. V. Č. bute šeiminiai konfliktai būdavo dažni. 2016 m. gruodžio 22 d. V. Č. bute pašalinių asmenų negirdėjo, kaip ir negirdėjo, kad į jos butą būtų atėję ar išėję kiti asmenys (1 t., b. l. 156–157).

Pagarsinus šiuos parodymus teisiamojo posėdžio metu, liudytoja I. Z. juos patvirtino.

Iš teisiamajame posėdyje pagarsintų liudytojo N. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis paaiškino, jog gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje gyvena R. Č. ir V. Č.. 2016 m. gruodžio 22 d. apie 14 val., pas jį į butą atėjo V. Č. ir paprašė, kad jis išvežtų į miestą priduoti butelius. Važiuodamas į darbą, jis tuos butelius nuvežė ir pridavė. Apie 22 val. grįžęs į namus, pabeldė į V. Č. buto duris tam, kad atiduotų pinigus. Duris atidarė V. Č., jis užėjo į kambarį, kuriame pamatė ant žemės gulintį R. Č.. Kambaryje buvo prieblanda. Paklausus V. Č., kodėl R. Č. guli, ji atsakė, kad nežino. Užėjus į vidų, R. Č. keikėsi necenzūriniais žodžiais „k... (necenzūrinis žodis), eik n...(necenzūrinis žodis)“. R. Č. gulėjo tik su glaudėmis. Jo kūne matėsi daug žaizdų, tačiau kraujo buvo nedaug, kūnas kruvinas nebuvo. Kadangi R. Č. kalbėjo, nieko neįtardamas, jis nuėjo namo. Po pusvalandžio į buto duris pabeldė V. Č.. Kai jis atidarė duris, V. Č. liepė eiti pažiūrėti, sakydama, kad „jei būtų subadytas, ar pats įliptų į lovą“. Pasakęs, kad jam neįdomu, uždarė duris. Ji dar po to beldė, bet jis durų nebeatidarė. Triukšmo iš V. Č. buto negirdėjo, nors ten vykdavo išgertuvės ir girdėjosi barniai. Tą vakarą, kai jis užėjo į butą, pašalinių asmenų nebuvo. Kas ir kaip galėjo sužaloti R. Č., nežino (1 t., b. l. 162–163).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. gruodžio 23 d. apklaustas liudytojas N. L. paaiškino, jog jis laikosi parodymų, duotų pirmosios apklausos metu. Kaimyniniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenančius V. Č. ir R. Č. pažinojo apie dvejus metus, nuo momento, kai atsikraustė į jiems gretimą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butus skiria vidinė siena. Su kaimynais bendravo tik kaimyniškai, pas juos bute beveik nesilankydavo, kartu negerdavo, pats jau seniai visiškai nevartoja alkoholio. Prieš įvykį jau kelias dienas sutikdamas laiptinėje ar kieme kaimynę V. Č. buvo vis jos prašomas, kad išvežtų iš jos buto priduoti stiklinę bei plastikinę tarą, t. y. butelius. Gyvendamas minėtame bute dvejus metus, jis nuolat girdėdavo V. Č. ir jos vyro R. Č. barnius, jie, kaip suprasdavo iš riksmų ir triukšmo, prisigerdavo ir pykdavosi. Būdavo, kad neapsikentęs triukšmo, užeidavo juos nuraminti, paaiškinti, kad nesipyktų. Kartais matydavo tiek V. Č., tiek R. Č. kraujosruvas po akimis ir kitose kūno vietose, tačiau negali identifikuoti, ar jos buvo dėl sumušimo, ar dėl griuvimo, kadangi jie nuolat būdavo apsvaigę. 2016 m. gruodžio 22 d. apie 14 val., gal dešimt minučių anksčiau, į jo butą užėjo V. Č.. Ji dar kartą paprašė išvežti minėtus butelius. Sutikęs juos nuvežti, jai pasakė, kad ji butelius nuneštų į automobilį, ir ji nuėjo. Jis pabaigė ruoštis į darbą, nuėjęs į automobilį, rado butelius ant galinės sėdynės ir išvažiavo į darbą. V. Č. buvo blaivi. Kai ji blaivi, tarp jos ir R. Č. konfliktų nevyksta. Tą dieną, prieš išvažiuodamas, jokių barnių V. Č. ir R. Č. namuose negirdėjo, triukšmo nebuvo, jie nesipyko. Apie 22 val., galimai 22.10 val., tačiau ne vėliau, jis grįžo namo ir norėjo iškart užnešti kaimynei atiduoti pinigus už priduotą tuščią tarą. Jų buto durys visada būna užrakintos, nes kitaip neužsidaro, t. y. nesilaiko ir atsidarinėja. Jis pasibeldė į duris, durys buvo užrakintos. Duris atidarė V. Č., ji buvo gana linksma, įsileido į vidų. Prieš atidarant duris dar girdėjo rėkiant R. Č., kad ji eitų atidaryti duris, nes ji gana ilgai jų neatidarė, teko belstis kelis kartus. R. Č. rėkė žodžiais: „eik atidarysi duris“. Duris atidarius, jis užėjo į buto vidų ir padavė jai pinigus. Tada pamatė ant žemės, galva į lovą, t. y. netoli nuo lovos, gulintį R. Č., kuris buvo tik su trumpikėmis. Jis gulėjo galima sakyti vertikaliai į lovą. Ant R. Č. kūno matė labai daug žaizdų, tačiau kraujo beveik nebuvo, žaizdos atrodė, tarsi jis būtų kritęs kur į stiklus ar panašiai. Jis gulėjo ant nugaros. Kadangi žaizdos buvo gana švarios, jam nekilo įtarimas, kad tiek kartų kažkas galėjo jį sužaloti peiliu, nors jis ir nežino kaip tokios žaizdos turėtų atrodyti. Žaizdos visos, kiek jis matė, buvo ant pilvo ir krūtinės srityje, kitur žaizdų nematė. Kad tai būtų subadymo žymės net nepagalvojo. Jų bute apšvietimas prastas, dega tik viena lemputė. Jis priėjo prie R. Č. ir paklausė, kas pastarajam nutiko, atsisukęs į V. Č., jos taip pat paklausė to paties. R. Č. atsakė tik keiksmažodžiais, o V. Č. sakė, kad ką tik parėjo ir nieko nežino. Tiek R. Č., tiek V. Č. abu buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas. R. Č. buvo neįgalus, sunkiai vaikščiojo ir kalbėjo. Kai išgerdavo, išvis būdavo sunku suprasti, tačiau jam pasirodė, kad R. Č. niekuo nesiskundžia. Begulėdamas, jis tarsi inkštė, muistėsi, bandė įlipti atgal į lovą, vis keikėsi, tačiau be keiksmažodžių daugiau nieko nesakė. Iš lovos buvo iškritusi dalis paklodės, atrodė, kad galėjo būti iš tos lovos ir iškritęs. Aplinkui kraujo nematė, nematė kraujuotų drabužių, ar kitų kraujuotų daiktų, tačiau nelabai dairėsi, o ten buvo gana tamsu. Po to jis išėjo, tikrai negalvodamas, kad R. Č. taip blogai, galvojo, kad pastarasis nesunkiai susižalojęs. Jei būtų žinojęs, kas ten nutiko, būtų tikrai vežęs savo automobiliu jį į ligoninę ar kvietęs pagalbą. Jis nuėjo į savo butą ir už maždaug 5 minučių V. Č. pabeldė į jo duris. Jis duris atidarė ir ji pasakė: „eik pažiūrėsi, kaip subadytas ir įlipo į lovą“. Suprato, kad ji tarsi save teisino, tarsi sakė, kad kaip R. Č. galėjo įlipti į lovą, jei buvo subadytas. Į tai nekreipė dėmesio, kadangi V. Č. išgėrusi būna įkyri, jai pasakė, kad neįdomu, ir ji atsikabintų bei uždarė duris. 20 minučių laikotarpiu ji dar keliskart buvo atėjusi, tačiau jis jos neįsileido ir durų nebeatidarė. Dar būdamas namuose, tuo metu girdėjo R. Č. keikiantis, pykstant. Kadangi R. Č. sunkiai kalba net blaivus, jam lengviausia ištarti keiksmažodžius. Jis juos kartojo visą laiką, todėl ir nekreipė dėmesio (1 t., b. l. 164–166).

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. gruodžio 23 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 23 d. apie 00.26 val. iš policijos komisariato budėtojo buvo gautas (duomenys neskelbtini) skubios pagalbos skyriaus pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) esančiame bute, lovoje rastas R. Č. lavonas su galimai durtinėmis žaizdomis įvairiose kūno vietose (1 t., b. l. 1).

2016 m. gruodžio 23 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad V. Č. po įvykio nustatytas 1,48 prom. girtumas (1 t., b. l. 2).

Iš Informacinės duomenų bazės „POLIS“ išrašo apie įvykį matyti, kad apie namuose su smurto žymėmis rastą R. Č. policijai 2016 m. gruodžio 23 d. 00.26 val. pranešė sveikatos priežiūros darbuotojas. Į įvykio vietą operatyvinė grupė atvyko 00.36 val. (1 t., b. l. 10–16).

Iš 2016 m. gruodžio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Buto duryse bei spynoje laužimo pėdsakų nerasta. Virtuvėje ant grindų stovinčiame plastikiniame baltos spalvos kibire rasti išversti išvirkščiai geltonos ir juodos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, į kuriuos įmauti raudonos spalvos vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis. Juose matyti rausvos dėmės ir durtinės–pjautinės skylės. Ant kibiro, kuriame buvo marškiniai ir marškinėliai, iš vidaus ir išorės rastos raudonos spalvos dėmės. Be to, virtuvėje ant kėdės su plastikiniu dubeniu rasti rudos spalvos rankšluostis ir oranžinės, raudonos spalvos antklodė su rausvos spalvos dėmėmis. Virtuvėje esančioje spintelėje, ant žemiau stalviršio esančio dešinio stalčiaus priekinės dalies rasta raudona maždaug 4x6,5 cm dydžio dėmė – sutepimas. Ant stalviršio, dešinėje pusėje, pačiame krašte, rasta kita rusva dėmė – nubraukimas, kuri yra netaisyklingos formos, maždaug 8x3 cm dydžio. Virš stalviršio esančios spintelės pačiame viršuje, kairėje pusėje, priekinėje dalyje, durelių dešiniajame krašte rastas kelių milimetrų skersmens raudono skysčio taškas – dėmė. Spintelės dešiniame stalčiuje rasti du virtuviniai peiliai, o sieninėje spintoje ant lentynos rastas virtuvinis peilis. Virtuvėje esančioje kambarinėje sekcijoje ant lentynos rasti du virtuviniai peiliai. Ant vieno iš peilių geležtės matomos rusvos dėmės, panašios į kraujo. Virtuvėje ant kabyklos tarp kitų striukių rasta pilkos spalvos striukė, kurios rankovių, nugaros, pilvo srityse rastos raudonos spalvos dėmės. Kambaryje ant lovos rastas vyriškos lyties asmens lavonas su durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis, po kuriuo rastas margas užtiesimas, ant kurio raudonos dėmės. Žemiau lavono kojų, ant lovos krašto rasta antklodė, ant kurios raudonos dėmės. Ties lavono galva dvi pagalvės, ant kurių matomos raudonos dėmės. Ant šiaurinės kambario sienos, virš lovos, per visą lovos ilgį rastos įvairaus skersmens neryškios raudonos dėmės, nubraukimai. Ant prie lovos esančio fotelio sėdimosios dalies rasta pagalvėlė, ant kurios raudonos spalvos dėmės. Ant žemės prie fotelio rasta juodos spalvos vyriška striukė, kurios išorinėje ir vidinėje pusėje matomos raudono skysčio dėmes – lašai. Patraukus fotelį į šoną, po juo, ant kilimo rastos dvi raudonos dėmės. Viena dėmė maždaug 31x10 cm dydžio, kita dėmė yra maždaug 18x32 cm dydžio. Po foteliu ant grindų rastos moteriškos žalios spalvos kojinės su ryškiomis rusvos spalvos dėmėmis. Ant kambario dieninės užuolaidos, jos dešinėje pusėje, 10-80 cm aukštyje, ties lova, rastos ne mažiau kaip 5 raudonos dėmės – lašai. Užuolaida paimta, įpakuota į voką Nr. 30. Ant naktinės užuolaidos taip pat rastos raudonos spalvos dėmes. Ant kambaryje esančio antro fotelio dešinio porankio vidinio šono, rasta raudonos spalvos dėmė, maždaug 23x15 mm dydžio. Iš buto išėjus į koridorių, nuo buto durų link 18 buto, ant koridoriaus grindų rastos 8 rausvos spalvos dėmės, dar viena dėmė randama ant kilimėlio, esančio prie 18 buto durų (1 t. b. l. 17–78).

Iš 2016 m. gruodžio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

R. Č. mirtis įvyko nuo kiauryminių durtinių pjautinių krūtinės ląstos sužalojimų su III šonkaulio lūžimu-nupjovimu dešinės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, abiejų plaučių ir kepenų pažeidimu, tai komplikavosi nukraujavimu į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, vidaus organų mažakraujyste.

R. Č. mirtis įvyko 3-4 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje 2016-12-23 3.10 val. Tai patvirtina lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros įvykio vietoje metu, ir tam neprieštarauja įvykio aplinkybės.

Duomenų, jog po mirties buvo keista R. Č. kūno padėtis, nėra.

R. Č. lavone konstatuoti nubrozdinimai veido, abiejų kelių ir kairės blauzdos srityse buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukabriauniais daiktais, galimai 1 paros laikotarpiu iki mirties, ir, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek visus kartu, gyviems asmenims vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu; kraujosruvos veido, krūtinės, abiejų rankų, pilvo, dešinio kelio bei kairės blauzdos srityse-kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai 3-4 parų laikotarpyje iki mirties ir gyviems asmenims, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek visas kartu, vertintinos nežymiu sveikatos sutrikdymu; paviršinės durtinės pjautinės žaizdos krūtinėje, kairiame žaste, abiejuose šonuose ir kairiame sėdmenyje – kietu plokščiu smailiu aštriabriauniu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu neužilgo iki mirties ir gyviems asmenims, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek visas kartu vertintinos nežymiu sveikatos sutrikdymu; kiauryminiai durtiniai pjautiniai krūtinės ląstos sužalojimai su III šonkaulio lūžimu-nupjovimu dešinės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, abiejų plaučių ir kepenų pažeidimu – kietu plokščiu smailiu aštriabriauniu, duriančiai pjaunančio tipo įrankiu, neužilgo iki mirties ir gyviems asmenims, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek visas kartu vertintinos sunkiu sveikatos sutrikdymu.

R. Č. lavone konstatuotos kraujosruvos abejose rankose ir durtinė pjautinė žaizda kairėje rankoje galėjo būti padaryti tiek kovojant, tiek besiginant.

R. Č. lavone konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 48 trauminiais poveikiais: kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos su III šonkaulio lūžimu-nupjovimu dešinės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, abiejų plaučių ir kepenų pažeidimu – keturiais trauminiais poveikiais, paviršinės durtinės pjautinės žaizdos – septyniolika trauminių poveikių, kraujosruvos ir nubrozdinimai – dvidešimt septyniais trauminiais poveikiais.

R. Č. lavone konstatuotos kraujosruvos ir nubrozdinimai galėjo būti padaryti jam pačiam griūnant ir kontaktuojant su kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais aplinkos daiktais.

R. Č. lavone sužalojimai, nuo kurių įvyko mirtis, buvo padaryti su pakankamai didele jėga, nes dėl jos buvo sužaloti kūno paviršiuje esantys minkštieji audiniai, lūžęs-nupjautas šonkaulis bei sužaloti vidaus organai.

R. Č. lavone konstatuotos paviršinės durtinės pjautinės žaizdos bei kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos su vidaus organų sužalojimu galėjo būti padarytos artimu vienas kitam metu.

R. Č. lavone konstatuoti kepenų riebalinės distrofijos morfologiniai pokyčiai. Jo lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,60 promilės etilo alkoholio. Tai gyviems asmenims atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį (1 t., b. l. 88–93).

2017 m. rugsėjo 28 d. specialisto, pateikusio specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškinimuose nurodyta, jog R. Č. lavone konstatuoti nubrozdinimai veido, abiejų kelių ir kairės blauzdos srityse, kurie buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukabriauniais daiktais, galimai vienos paros laikotarpiu iki mirties, galėjo būti padaryti dešimčia trauminių poveikių, iš kurių septyni – į veido sritį, o po vieną – į abiejų kelių ir kairės blauzdos sritį. Jie galėjo būti padaryti tuo pačiu metu, kaip ir sužalojimai, R. Č. padaryti peiliu. Tikėtinas jų sudavimo mechanizmas – suduodant smūgius kumščiu, koja ar pan. (1 t., b. l. 95–97).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio 2016 m. gruodžio 23 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. Č. konstatuoti nubrozdinimai dešinės plaštakos II-o piršto, kairio riešo ir dešinio žasto srityse, kurie galėjo būti padaryti grumtynių metu, kontaktuojant su peiliu ar kitu kietų bukabriaunių ar aštriabriaunių savybių turinčiu daiktu 1–3 parų laikotarpiu iki jos apžiūros 2016 m. gruodžio 23 d. (1 t., b. l. 101).

2016 m. gruodžio 23 d. asmens apžiūros metu ant V. Č. dešinės rankos mažojo piršto vidinės pusės akivaizdžiai matomas sudžiūvęs rausvos spalvos skystis, panašus į kraujo. Mažesnės neryškios rusvų spalvų dėmės rastos ant abiejų kaltinamosios rankų delnų ir pirštų vidinių pusių, tarpupirščių. Taip pat rastas akivaizdžiai matomas šviežias dešinės plaštakos įpjovimas. Apžiūra užfiksuota fotolentelėje pateiktose nuotraukose (1 t., b. l. 102–108).

Iš 2017 m. vasario 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 58/2017(01) matyti:

1. Ant striukės (5 mėg.), rankšluosčio, marškinėlių, kilimėlio, puskojinės (9 mėg.), nuoplovoje nuo sienos, nuoplovoje nuo kilimo, ant peilio geležtės rastas žmogaus kraujas priklauso R. Č. su 99,99999999999994% tikimybe.

2. Atlikus DNR tyrimą ant peilio rankenos gautas mišrus DNR profilis, kurį galimai sudaro V. Č. ir R. Č. profiliai. Tikimybė, kad mišrų profilį sudaro minėti DNR profiliai yra 232450 trilijonų kartų didesnė, nei tikimybė, kad profilį sudaro dviejų atsitiktinių nesusijusių asmenų DNR profiliai.

3. Nuoplovose nuo V. Č. abiejų rankų rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus DNR profilis, kurį galimai sudaro V. Č. ir R. Č. profiliai. Tikimybė, kad mišrų profilį sudaro V. Č. ir R. Č. DNR profiliai yra 16270 milijardo kartų didesnė, nei tikimybė, kad profilį sudaro V. Č. ir atsitiktinio nesusijusio asmens DNR profiliai.

4. Nuoplovose nuo spintelės rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus DNR profilis, kuriame galima išskirti dominuojantį profilį, sutampantį su R. Č. DNR profiliu, o DNR priemaiša sutampa su V. Č. DNR profiliu. Tikimybė, kad mišrų profilį sudaro V. Č. ir R. Č. DNR profiliai yra 834,76 milijardų kartų didesnė, nei tikimybė, kad profilį sudaro R. Č. ir atsitiktinio nesusijusio asmens DNR profiliai.

5. Ant striukės (1, 2 mėg.), naktinės užuolaidos rastas žmogaus kraujas priklauso V. Č. su 99,99999999999996% tikimybe (1 t., b. l. 118–137).

Iš 2017 m. kovo 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirta R. Č. durtinė-pjautinė žaizda Nr. 9 ir jos projekcijoje esantis III-o šonkaulio kremzlės sužalojimas padaryti tirti pateiktu peiliu, surastu virtuvėje ant spintelės (vokas 12). Tikėtina, kad šiuo peiliu padarytos tirtos durtinės-pjautinės žaizdos Nr. 10 ir Nr. 18. Kategoriška išvada dėl žaizdų Nr. 10 ir Nr. 18 padarymo negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali.

Tirtos R. Č. durtinės-pjautinės odos žaizdos Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 18 bei III-o šonkaulio kremzlės sužalojimas nepadaryti tirti pateiktais peiliais, surastais virtuvės spintelės stalčiuje (vokas 8) ir (vokas 9), peiliu, surastu virtuvės sieninėse spintoje ant lentynos (vokas 10) bei peiliu, surastu virtuvėje ant spintelės (vokas 13).(t. 1, b. l. 142-150).

2016 m. gruodžio 23 d. 2.48 val. V. Č. nustatytas 1,48 prom. girtumas (t. 2, b. l. 18-19).

Iš 2017 m. vasario 6 d. slapto sekimo protokolo matyti, kad V. Č. su kita kameroje laikoma suimtąja diskutavo apie tai, ar jai reikėtų pripažinti savo kaltę, taip pat apie bausmę, kuri jai gali būti paskirta, išgerto alkoholio kiekį ir įvykio aplinkybes, nusikalstamos veikos įvykdymo motyvus (jog nužudytasis ją sunervino, daužėsi, trankė viską) (1 t., b. l. 174–177).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., tikslinga atlikti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje (2 t., b. l. 107).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įtariamoji V. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, nebuvo kitoje patologinėje būsenoje. Jai nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas bei organinis asmenybės sutrikimas, kas įtariamosios nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu įtariamoji V. Č. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jai nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas bei organinis asmenybės sutrikimas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. V. Č. pagal savo psichikos būseną gali būti apklausiama, gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. V. Č. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (2 t., b. l. 138–141).

V. Č. kaltinama labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, jos veiksmuose nustatyti šio straipsnio 3 ir 6 punktuose numatyti jos veiką kvalifikuojantys požymiai, tai yra, kad ji itin žiauriai nužudė savo artimąjį ir šeimos narį – sugyventinį R. Č..

BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji V. Č. ir nužudytasis R. Č. gyveno kartu neįregistravę santuokos, vedė bendrą ūkį, todėl nužudytasis R. Č. buvo kaltinamosios V. Č. šeimos narys.

Baudžiamojoje byloje esanti 2016 m. gruodžio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) neabejotinai patvirtina, kad R. Č. mirtį sukėlę sužalojimai – kiauryminės durtinės pjautinės krūtinės ląstos žaizdos su III šonkaulio lūžimu-nupjovimu dešinės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, abiejų plaučių ir kepenų pažeidimu, kas komplikavosi nukraujavimu į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes ir vidaus organų mažakraujyste, galėjo būti padaryti įvykio metu – laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 22 d. 21 val. iki 2016 m. gruodžio 23 d. 00.15 val. ir buvo lemiama priežastimi, sukėlusia jo mirtį. Specialisto išvadoje taip pat konstatuojami įvykio dieną jam padaryti kiti sužalojimai – nubrozdinimai veido, abiejų kelių ir kairės blauzdos srityse, kurie, remiantis specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikusio specialisto paaiškinimais, galėjo būti padaryti dešimčia trauminių poveikių, iš kurių septyni – į veido sritį, o po vieną – į abiejų kelių ir kairės blauzdos sritį. Jie galėjo būti padaryti tuo pačiu metu, kaip ir sužalojimai, R. Č. padaryti peiliu. Tikėtinas jų sudavimo mechanizmas – suduodant smūgius kumščiu, koja ar pan. (1 t., b. l. 95–97), ir, esant R. Č. gyvam, atskirai galėtų būti vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji V. Č., savo kaltę dėl R. Č. nužudymo teisme pripažindama tik iš dalies, teigė nesuprantanti, kaip ji galėjo padaryti nukentėjusiajam tiek sužalojimų. Ji paaiškino, jog tarp jos ir sugyventinio prieš įvykį kilo konfliktas, kadangi pastarasis, išgėręs vieną degtinės butelį, reikalavo antro, o kaltinamoji jį duoti atsisakė ir dėl to R. Č. jai sudavė ramentu. Jei šis konfliktas nebūtų kilęs, įvykio nebūtų buvę. Tačiau tiek pačios kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet ji visiškai prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką, tiek liudytojų paaiškinimai, taip pat rašytiniai teisme ištirti įrodymai patvirtina, jog būtent kaltinamoji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia sudavė sugyventiniui septynis smūgius į veidą, tris kartus – į kojas bei dvidešimt vieną kartą peiliu dūrė jam į įvairias kūno vietas, tokiu būdu sukeldama šiam asmeniui dideles fizines kančias ir padarydama jo mirtį sukėlusius sužalojimus. Nors teisme kaltinamoji siekė paneigti savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigdama, jog ji, neturėdama akinių, negalėjo perskaityti jos užrašytų paaiškinimų ir tokiu būdu įsitikinti jų teisingumu, be to, jai nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, tačiau šiuos jos argumentus paneigia teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų M. K. ir R. K. – policijos pareigūnų, apklaususių kaltinamąją ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimai, jog V. Č. apklausos buvo vykdomos laikantis šio procesinio veiksmo atlikimo tvarkos. Liudytojas M. K. patvirtino ne tik davęs pačiai V. Č. susipažinti su apklausos protokolu, tačiau ir pats jai jį perskaitęs. Be to, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 51 straipsnio 1 dalies 5 punktu, V. Č. buvo paskirtas gynėjas, kuris dalyvavo apklausų atlikimo metu, kuomet pastaroji savo kaltę pripažino. Kaltinamoji nurodė, jog gynėjas ikiteisminio tyrimo metu ją atstovavo netinkamai, tačiau savalaikiai dėl nesuderinamos gynybos pozicijos ar kitų pagrindų, dėl kurių galėtų būti pakeistas jai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas, nesikreipė.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji paaiškino, jog įvykio dieną ji, atsikėlusi 6 val. iš ryto, kieme pavedžiojo šunį, grįžusi papusryčiavo su R. Č. ir iki 12 val. užsiėmė namų ruošos darbais. Po to ji nuėjo į parduotuvę ir grįžo namo. Liudytojas N. L., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, buvo pagarsinti teisme, nurodė, jog apie 14 val. į jo namus buvo užėjusi V. Č., kuri paprašė nuvežti priduoti tuščią tarą (butelius), ir jis sutiko. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, jog ji atidavė butelius N. L., įdėdama juos į jo automobilį. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog po to, kai N. L. atidavė butelius, nei ji, nei R. Č. iš buto išėję nebuvo, kartu vartojo alkoholį. Liudytoja V. L., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai BPK 276 straipsnio tvarka buvo pagarsinti teisme, paaiškino, kad tą dieną R. Č. nebuvo išėjęs iš buto, kadangi ji to negirdėjo, nors visada tai išgirsdavo, nes jis buvo neįgalus ir vaikščiodavo su lazdele. Kaltinamoji nurodė, kad N. L. išėjus, ji užrakino buto duris, kadangi jos neužrakintos atsidarinėja. Tai patvirtino ir pats liudytojas N. L., kuris nurodė, kad V. Č. ir R. Č. buto durys visada būna užrakintos, nes kitaip neužsidaro, t. y. nesilaiko ir atsidarinėja. Be to, pasak pačios kaltinamosios, jos namuose buvo šuo, kuris, įėjus svetimam asmeniui, būtų pradėjęs loti. Liudytoja V. L. patvirtino negirdėjusi, kad kas nors 2016 m. gruodžio 22 d. būtų lankęsis V. Č. ir R. Č. bute. Tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytoja I. Z., kuri patikino, jog 2016 m. gruodžio 22 d. V. Č. bute pašalinių asmenų negirdėjo, kaip ir negirdėjo, kad į jos butą būtų atėję ar iš jo išėję kiti asmenys. Taigi šios liudytojos, įvykio metu gyvenusios bendrabučio tipo daugiabutyje name, kaltinamosios buto kaimynystėje, nenurodė pašalinių asmenų buvimo įvykio vietoje fakto. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, buto duryse bei spynoje laužimo pėdsakų tai pat nerasta. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog minėtos dienos vakare R. Č. niekur iš namų išėjęs nebuvo ir pastarojo gyvenamojoje vietoje jokie pašaliniai asmenys nesilankė, joje buvo tik pats nužudytasis bei jo sugyventinė – kaltinamoji V. Č..

Nors tiek apklausiama teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji teigė dėl išgerto alkoholio kiekio įvykio aplinkybių neprisimenanti, kažkuriuo laiku užmigusi bei tik atsikėlusi pamačiusi subadytą sugyventinį, tačiau liudytojas N. L. nurodė, jog apie 22 val. grįžęs iš darbo, jis pabeldė į V. Č. buto duris tam, kad atiduotų pinigus už priduotą tarą, ir jas atidarė pati V. Č.. Jis, užėjęs į kambarį, jau tuo metu jame matė ant grindų gulintį R. Č., kuris buvo tik su apatiniais rūbais. Paklausus V. Č., kodėl R. Č. guli, ji atsakė, kad nežino, nes ką tik grįžo. Šios aplinkybės nepatvirtina pačios kaltinamosios parodymai, jog ji vakaro metu buvo namuose ir galimai vakarop miegojo. Pasak liudytojo N. L., R. Č. keikėsi necenzūriniais žodžiais, jo kūne matėsi daug žaizdų. Liudytojo N. L. paaiškinimai paneigia kaltinamosios parodymus apie tai, kad N. L. užėjus grąžinti pinigus už tarą, tuo metu dar buvo šviesu (žiemos metu apie 22 val.) ir R. Č. dar nebuvo sužalotas. Šis liudytojas nurodė, kad R. Č. sužalojimai buvo daugybiniai – tarsi jis būtų kritęs į stiklus ar panašiai. Jis gulėjo ant nugaros, o visos žaizdos daugiausia buvo pilvo ir krūtinės srityje, kas iš esmės atitinka teismo medicinos specialisto atliktos autopsijos išvados rezultatus apie R. Č. konstatuotus sužalojimus ir sudaro pagrindą vertinti liudytojo N. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad jis matė jau sužalotą R. Č., kaip patikimus. Juos įvertinus, akivaizdu, jog kaltinamosios V. Č. nurodomos įvykio aplinkybės, kad jau po to, kai N. L. išėjo, ji užmigo lovoje ir tik tada išgirdo lyg kažkas nukrito bei atsikėlusi pamatė R. Č. nugriuvusį prie lovos, neatitinka liudytojo N. L. parodymų, kuriais abejoti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Iš aptartų aplinkybių darytina išvada, jog R. Č. buvo sužalotas būdamas gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kur tuo metu be jo buvo tik V. Č.. Liudytoja V. L. paaiškino, jog tuo metu, kai V. Č. ir R. Č. girtaudavo, tarp jų kildavo konfliktai, o kaltinamoji, būdama apsvaigusi, elgdavosi agresyviai. Ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2016 m. gruodžio 22 d. po pietų girdėjo R. Č. balsą ir keiksmus. Liudytoja I. Z., kurios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo pagarsinti teisme, taip pat parodė, kad 2016 m. gruodžio 22 d. apie 19.20 val., grįžusi namo iš darbo, ji girdėjo triukšmą V. Č. bute, indų barškesį. Tai iš esmės patvirtina, jog 2016 m. gruodžio 22 d. po pietų tarp V. Č. ir R. Č. kilo konfliktas.

Tai, kad R. Č. šio konflikto metu ir buvo sužalotas būtent kaltinamosios veiksmais, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio 2016 m. gruodžio 23 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. Č. konstatuoti nubrozdinimai dešinės plaštakos II-o piršto, kairio riešo ir dešinio žasto srityse, kurie galėjo būti padaryti grumtynių metu, kontaktuojant su peiliu ar kitu kietų bukabriaunių ar aštriabriaunių savybių turinčiu daiktu 1–3 parų laikotarpiu iki jos apžiūros 2016 m. gruodžio 23 d. (1 t., b. l. 101). 2016 m. gruodžio 23 d. asmens apžiūros metu ant V. Č. dešinės rankos mažojo piršto vidinės pusės rastas akivaizdžiai matomas sudžiūvęs rausvos spalvos skystis, panašus į kraują. Mažesnės neryškios rusvų spalvų dėmės rastos ant abiejų kaltinamosios rankų delnų ir pirštų vidinių pusių, tarpupirščių. Taip pat rastas akivaizdžiai matomas šviežias dešinės plaštakos įpjovimas (1 t., b. l. 102–108). Atlikus DNR tyrimą nustatyta, kad nuoplovose nuo V. Č. abiejų rankų rastas žmogaus kraujas, gautas mišrus DNR profilis, kurį galimai sudaro V. Č. ir R. Č. profiliai. Be to, apžiūrėjus įvykio vietą, tiek virtuvėje ant namų apyvokos daiktų, baldų paviršių, tiek ant rastų drabužių, kuriuos galimai vilkėjo R. Č. įvykio metu, buvo rastos kraujo dėmės. Nuoplovose nuo spintelės rastas žmogaus kraujas ir atlikus jo DNR tyrimą, gautas mišrus DNR profilis, kuriame galima išskirti dominuojantį profilį, sutampantį su R. Č. DNR profiliu, o DNR priemaiša sutampa su V. Č. DNR profiliu. Virtuvėje esančioje spintoje (sekcijoje) buvo rastas peilis su kraujo dėmėmis. Iš 2017 m. kovo 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirta R. Č. durtinė-pjautinė žaizda Nr. 9 ir jos projekcijoje esantis III-o šonkaulio kremzlės sužalojimas padaryti tirti pateiktu peiliu, surastu virtuvėje ant spintelės (vokas 12). Tikėtina, kad šiuo peiliu padarytos tirtos durtinės-pjautinės žaizdos Nr. 10 ir 18. Atlikus DNR tyrimą, ant šio peilio rankenos gautas mišrus DNR profilis, kurį sudaro V. Č. ir R. Č. profiliai, kas iš esmės patvirtina, jog V. Č. neabejotinai kontaktavo su R. Č. nužudymo įrankiu bei kitais namų apyvokos daiktais, kuomet jos DNR profilis buvo sumišęs su nužudytojo R. Č. DNR profiliu.

Be to, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad ant prie lovos, kurioje rastas nužudytas R. Č., esančio fotelio sėdimosios dalies rasta pagalvėlė su raudonos spalvos dėmėmis. Ant grindų prie fotelio rasta juodos spalvos vyriška striukė, kurios išorinėje ir vidinėje pusėje matomos raudono skysčio dėmes – lašai. Patraukus fotelį į šoną, po juo, ant kilimo rastos dvi raudonos dėmės. Ant kambaryje esančio antro fotelio dešinio porankio vidinio šono, rasta raudonos spalvos dėmė, maždaug 23x15 mm dydžio. Ant striukės, rastos kambaryje prie fotelio, nustatytas R. Č. kraujas. Kaltinamoji V. Č., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jai besitvarkant, R. Č. visą laiką buvo kambaryje, sėdėdavo ant fotelio, gulėdavo lovoje, kartais prieidavo prie lango parūkyti, o ji į kambarį iš virtuvės ateidavo išgerti alkoholinių gėrimų. Ant kambaryje esančios naktinės užuolaidos rasta kaltinamosios kraujo. Liudytojas N. L. patvirtino, jog įėjęs į V. Č. ir nužudytojo buto kambarį, būtent jame matė ant grindų begulintį sužalotą R. Č., kuris bandė įlipti į lovą. Jis nurodė, jog po kurio laiko į jo namus atėjusi V. Č. pasakė: „eik pažiūrėsi, kaip subadytas ir įlipo į lovą“. Šie paaiškinimai objektyviai patvirtina, kad įvykio vieta yra būtent kaltinime nurodyta R. Č. ir V. Č. gyvenamoji vieta, kurioje palikti kraujo pėdsakai susilieja ir atitinka būtent šių dviejų asmenų DNR profilius.

Liudytojas N. L. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad po to, kai jis apie 22 val. grįžęs į darbą užėjo į V. Č. ir R. Č. namus, kur pastarasis jau gulėjo ant grindų, būdamas sužalotas, praėjus apie 5 minutėms V. Č. pabeldė į jo duris. Jis duris atidarė ir ji pasakė: „eik pažiūrėsi, kaip subadytas ir įlipo į lovą“. Jam nesutikus eiti, 20 minučių laikotarpiu ji dar keliskart buvo atėjusi, tačiau jis jos neįsileido ir durų nebeatidarė. Dar būdamas namuose, tuo metu girdėjo R. Č. keikiantis, pykstant. Šiuos jo parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės, jog nuo buto Nr. 17, kuriame gyveno V. Č. ir R. Č., iki buto Nr. 18, kuriame gyveno N. L. ir ant šio buto kilimėlio užfiksuotos kraujo dėmės. Jas ištyrus ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, jog tai – R. Č. kraujas. Šią aplinkybę taip pat patvirtina liudytojos I. Z. parodymai apie tai, kad ji girdėjo, kaip V. Č. apie 21.30 buvo nuėjusi iki N. L., beldė į jo duris. Tada girdėjo, kaip durys atsidarė ir kaimynas teiravosi, ko V. Č. nori. Ar N. L. kur nors ėjo, ji negirdėjo, bet po to V. Č. dar beldė į N. L. duris.

Be to, kaip matyti tiek iš pačios kaltinamosios, tiek iš liudytojos V. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, 2016 m. gruodžio 23 d. apie 00.15 val. šiai liudytojai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), į buto duris pasibeldė V. Č., kuri akivaizdžiai buvo neblaivi ir paprašė iškviesti greitosios pagalbos medikus, nes bijojo, kad nenumirtų R. Č.. Pasakė, kad R. Č. purvinas ir kruvinas su mėlynėmis rankų srityse, jo striukė nešvari. Tada ji V. Č. telefonu paskambino ir iškvietė medikus. Pati į V. Č. butą nuėjusi nebuvo. Kol atvyko medikai, V. Č. buvo prie jos buto durų. Atvykus policijos pareigūnams, R. Č. jau buvo negyvas. Aptarti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytą galimą nusikalstamos veikos padarymo laiką nuo 2016 m. gruodžio 22 d. 21 val. iki 2016 m. gruodžio 23 d. 00.15 val. ir aplinkybę, jog šiuo laikotarpiu V. Č. buvo namuose, nemiegojo bei turėjo objektyvią galimybę įvykdyti jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Pagal BK 129 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinamoji padarė daugybinius durtinius-pjautinius sužalojimus sugyventiniui R. Č. į įvairias, be kita ko, ir gyvybiškai svarbias, kūno vietas – krūtinę, pilvą. Atsižvelgiant į specialisto išvadoje nurodomus R. Č. mirčiai lemiamą įtaką turėjusius sužalojimus, darytina išvada, kad V. Č. atliko veiksmus, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su R. Č. mirtimi.

Kolegija, įvertinusi visumą aptartų duomenų, daro išvadą, jog ne atskiri aptarti įrodymai, o jų visuma, gretinant kiekvieną jų tarpusavyje, patvirtina, kad būtent V. Č. turėjo motyvą nužudyti R. Č. ir savo nusikalstamus ketinimus įgyvendino. Tiek aptarti liudytojų parodymai, tiek ir pačios kaltinamosios parodymai patvirtina, kad tarp jos ir nužudytojo įvykio išvakarėse įvyko konfliktas. Iš 2017 m. vasario 6 d. slapto sekimo protokolo matyti, kad V. Č. su kita kameroje laikoma suimtąja diskutavo apie tai, ar jai reikėtų pripažinti savo kaltę, taip pat apie bausmę, kuri jai gali būti paskirta, išgerto alkoholio kiekį ir įvykio aplinkybes, nusikalstamos veikos įvykdymo motyvus (jog nužudytasis ją sunervino, daužėsi, trankė viską) (1 t., b. l. 174–177).

Sprendžiant, ar kaltinamosios veiksmai gali būti vertinami kaip itin žiaurūs, svarbu įvertinti, ar jos veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Teismų praktikoje nužudymas pripažįstamas itin žiauriu tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz. nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Įstatymų leidėjo vartojama sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, todėl teismas konstatuoja tokį nužudymo ypatumą, remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Tai požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011).

Nustatyta, kad kaltinamoji pakankamai trumpu laikotarpiu septynis kartus sudavė nukentėjusiajam į veidą, tris kartus – į kojas, dvidešimt vieną kartą peiliu dūrė jam į krūtinę, kairįjį žastą, šonus ir sėdmenį ir tokiu būdu padarė šiam daugybinius kūno sužalojimus. Tai, kad R. Č. smūgių jam sudavimo metu jautė fizinį skausmą, patvirtina ir specialisto išvadoje jam konstatuojami sužalojimai, būdingi asmeniui ginantis nuo užpuolimo. Nors V. Č. smurtiniai veiksmai tęsėsi gana trumpą laiką ir ribotoje erdvėje, šiuo atveju tai kvalifikuojamojo požymio nepaneigia.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, taip pat būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, tai yra, ar jis suvokė, jog daro nužudymą itin žiauriai. V. Č. smurtavo prieš nukentėjusį, tikslingai panaudodama savu smurtiniams veiksmams įgyvendinti žaloti pritaikytą daiktą – peilį. Teisiamoji duriančių pjaunančių savybių turinčiu daiktu smūgiavo R. Č. pakartotinai į gyvybiškai svarbias kūno vietas. Nors smurtinių veiksmų kaip itin žiaurių kvalifikavimui reikšmės neturi, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą, tačiau, kaip matyti iš bylos aplinkybių, jis po padaryto sveikatos sutrikdymo dar buvo sąmoningas liudytojui N. L. įėjus į nužudytojo bei V. Č. gyvenamąją vietą, o kaltinamoji nedėjo maksimalių ir savalaikių pastangų pašalinti jos veiksmais kilsiančius itin sunkius padarinius. Brutalus ir įžūlus kaltinamosios elgesys bei padarytų sužalojimų išsidėstymas ant R. Č. kūno, teisėjų kolegijos vertinimu, peržengia paprasto (nekvalifikuoto) nužudymo ribas ir leidžia spręsti, kad nužudymas buvo padarytas tokiomis aplinkybėmis, kurios atitinka kvalifikuojamojo požymio „itin žiauriai“ turinį, todėl padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Ekspertai, ištyrę psichinę kaltinamosios sveikatą, konstatavo, jog ji nusikalstamos veikos metu savo veiksmus suvokė ir galėjo vertinti. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių, padarytų kūno sužalojimų pobūdį (fizinis smurtas panaudotas prieš savo sugyventinį, kuris, be kita ko, buvo neįgalus, pakartotiniai smūgiai suduoti į gyvybiškai svarbias kūno vietas), smurto intensyvumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog kaltininkė turėjo suvokti, jog paminėtų smurtinių veiksmų atlikimas sukelia didelę fizinę kančią. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nurodė, jog, jei nebūtų kilęs konfliktas tarp jos ir R. Č., tokio įvykio nebūtų kilę, kas rodo jos sumanymą atlikti nusikalstamus veiksmus sugyventinio atžvilgiu. Todėl darytina išvada, kad kaltinamoji V. Č. nužudė R. Č., veikdama tiesiogine tyčia, tai yra ji, atlikdama sistemingus nukentėjusįjį žalojančius veiksmus, suvokė, kad savo veiksmais gali sutrikdyti šio asmens sveikatą ar atimti jam gyvybę, norėjo taip veikti ir kryptingai to siekė.

Išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą teismas daro išvadą, kad byloje esančių faktinių duomenų pakanka kaltinamosios V. Č. kaltei pagrįsti. Jie, kaip įrodymų šaltiniai, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad kaltinamoji V. Č., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, itin žiauriai nužudė sugyventinį R. Č., jos nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose numatyto nusikaltimo požymius.

Priešingai nei nurodė kaltinamosios gynėjas teisiamojo posėdžio metu, aptarti V. Č. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 130 straipsnį kaip nužudymas labai susijaudinus. Staigus didelis susijaudinimas – tai fiziologinio afekto būsena, kai emocinis stresas stabdo intelektualinę veiklą, smarkiai susilpnėja asmens gebėjimas suvokti ir (arba) kontroliuoti savo veiksmus, tvardytis, žmogus tampa ribotai pakaltinamas. Kaltinamoji akcentavo aplinkybes, jog tarp jos ir sugyventinio prieš įvykį kilo konfliktas, kurio metu prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, suduodant neįgaliojo lazda, dėl ko ji neteko sąmonės. Duomenų, jog į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams ji būtų nurodžiusi šias aplinkybes ar kad jai būtų konstatuotas sveikatos sutrikdymas ryšium su tokiais smurtiniais veiksmais, nėra. Byloje apklausti kaip liudytojai kaltinamosios bei jos sugyventinio R. Č. kaimynai patvirtino, kad tarp šių asmenų pavartojus alkoholio konfliktai kildavo dažnai. Be to, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, dar 2013 m. V. Č. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kuris pradėtas pagal BK 140 straipsnį, jai susitaikius su nukentėjusiuoju R. Č.. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti apie abipusius konfliktinius šių asmenų santykius, kurie truko jau ilgą laiko tarpą. Jai atliktos teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvados patvirtina, kad įvykio metu ji nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, nebuvo kitoje patologinėje būsenoje, todėl pagrindo vertinti jos veiksmus kaip padarytus dėl kilusios fiziologinio afekto būsenos ir dėl to juos kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį kaip nužudymą labai susijaudinus, pagrindo nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais. Nesant įstatyminių sąlygų, numatytų BK 54 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnyje, nėra objektyvaus pagrindo skirti V. Č. švelnesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatytoji bausmė. Kaltinamoji yra teisiama už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, jai netaikytinos.

V. Č. padarė vieną labai sunkų baigtą nusikaltimą. Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados, R. Č. padaryti sužalojimai, nuo kurių įvyko mirtis, buvo padaryti su pakankamai didele jėga, nes dėl jos buvo sužaloti kūno paviršiuje esantys minkštieji audiniai, lūžęs – nupjautas šonkaulis bei sužaloti vidaus organai. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apibūdinančias R. Č. padarytų sužalojimų mastą ir lokalizaciją, pasirinktą nusikalstamos veikos padarymo būdą, teismas sprendžia, kad ji veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamoji V. Č. savo kaltę iš esmės pripažino. Nors teisme ji iš dalies neigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių metu ji savo kaltę pripažino visiškai, taip pat tvirtino, jog ji neatsimena įvykio aplinkybių, ir ginčijo R. Č. padarytų trauminių poveikių skaičių, tačiau galiausiai ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji patvirtino ir pripažino, kad būtent ji nužudė sugyventinį R. Č.. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jo padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs tokią veiką, tačiau neigiamai vertina ir savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-539/2006, 2K-259/2009). Šiuo atveju kaltinamoji jau 2016 m. gruodžio 23 d. apklausiama savo kaltę pripažino visiškai, niekieno neverčiama. Parodymų dėl esminių įvykio aplinkybių ji nekeitė viso ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nurodė nuoširdžiai besigailinti. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ji po įvykio kreipėsi į kaimynus, prašydama iškviesti R. Č. pagalbą. Remiantis aptartais duomenimis, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas V. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, anksčiau aptartų liudytojų parodymų, kurie patvirtino įvykio vakarą V. Č. ir R. Č. bute girdėję triukšmą, pastarojo keiksmus, pačios nukentėjusiosios parodymų apie tarp jos ir sugyventinio kilusį konfliktą po to, kai ji atsisakė pastarajam duoti dar vieną butelį degtinės, bei ankstesnių konfliktų metu jos atžvilgiu R. Č. vartotą psichologinį bei fizinį smurtą, darytina išvada, jog V. Č. veiksmams įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys ir tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Nusikalstamą veiką V. Č. padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. 2016 m. gruodžio 23 d. 2.48 val. jai nustatytas 1,48 prom. girtumas (t. 2, b. l. 18-19). Toks apsvaigimas vertintinas kaip vidutinis, artimas sunkiam, girtumo laipsnis. Kaltinamoji nurodė galimai dėl buvusio apsvaigimo neatsimenanti įvykio aplinkybių. Būtent girtumas, kolegijos nuomone, iššaukė kaltinamosios agresyvų ir nekritišką savo veiksmams elgesį, kas turėjo įtakos jos nusikaltimo padarymui. Todėl aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jos nusikalstamos veikos padarymui, pripažintina kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamoji V. Č. neteista, tačiau 2013 m. gruodžio 30 d. prokuroro nutarimu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jai susitaikius su nukentėjusiuoju R. Č.. Ji bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Be to, ji yra senyvo amžiaus, senatvės pensininkė, iki tol dirbusi ir buvusi registruota darbo biržoje. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose nurodyta, kad jai nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį (žalingas vartojimas). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Šeimenos seniūnijos 2018 m. sausio 31 d. rašte nurodyta, kad apie kaltinamosios elgesį visuomenėje Paežerių kaimo bendruomenės bei Šeimenos seniūnijos atsiliepimai neigiami. Aptariamą labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, V. Č. padarė prieš savo neįgalų sugyventinį buitinio konflikto, kuris kilo asmenims esant apsvaigus nuo alkoholio, metu. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, taip pat į aptartas dvi kaltinamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jai skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, padarytos veikos pobūdį ir kitas aptartas svarbias aplinkybes, nustatytinas lygus BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam minimaliam terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydžiui.

Kaltinamoji V. Č. BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta 2016 m. gruodžio 23 d. 3.30 val. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė suėmimas 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. sausio 23 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis kaltinamosios suėmime išbūtas laikas įskaitomas į jai paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas. R. Č. buvusi sutuoktinė bei sūnus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nepageidauja būti pripažinti nukentėjusiaisiais bei civiliniais ieškovais baudžiamojoje byloje. Iš bylos duomenų matyti, kad R. Č. palaidojo laidojimo paslaugas teikianti bendrovė, kuri šiuo tikslu gavo išmoką, todėl turtinės žalos nepatyrė.

2017 m. sausio 23 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjo nutarimu kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama galioti iki kaltinamosios sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Proceso išlaidų byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. Č. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. Č. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamosios V. Č. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. sausio 23 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki kaltinamosios sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos palikti nepakeistą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- marškinėlius trumpomis rankovėmis (vokas Nr. 1), marškinius ilgomis rankovėmis (vokas Nr. 2), antklodę (paketas Nr. 3), rankšluostį (vokas Nr. 4), vatos šluoteles su dėmių pavyzdžiais (vokai Nr. 5, 6, 7, 21, 22, 23, 27, 28, 34, 37), striukes (paketai Nr. 15, 26), lovos užtiesimą (paketas Nr. 17), antklodės užvalkalą (vokas Nr. 18), pagalvės užvalkalą (vokas Nr. 19, 20, 24), kojines (vokas Nr. 29), dienines užuolaidas (vokas Nr. 30), naktines užuolaidas (vokas Nr. 31), kilimėlį (Paketas Nr. 38), R. Č. kraujo, pirštų nagų ir plaukų pavyzdžius (8 vokai), paimtus 2016 m. gruodžio 23 d, įvykio vietos apžiūros metu ir po Valstybinės teismo medicinos tarnybos pateiktos 2017 m. vasario 14 d. specialisto išvados Nr. S 58/2017(01) 2017 m. kovo 21 d. kvitu B, serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) perduotus saugoti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriui (1 t., b. l. 151–152), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

- guminius pusbačius (paketas Nr. 6), striukę (paketas Nr. 5), bliuzoną su užtrauktuku (vokas Nr. 3), kojines ir tamsias kelnes (vokas Nr. 1), palaidinę (vokas Nr. 4), paimtus 2016 m. gruodžio 23 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, taip pat stikliuką (paketas Nr. 36), peilius (vokai Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 12, Nr. 13), kelnes (vokas Nr. 25), nuorūką (vokas Nr. 14), žiebtuvėlį (vokas Nr. 33), kibirą (paketas Nr. 11), butelį (paketas Nr. 32), objektus iš šiukšlių kibiro (paketas Nr. 16), paimtus 2016 m. gruodžio 23 d. įvykio vietos apžiūros metu, 2017 m. lapkričio 23 d. kvitu B, serija BB Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 81), perduotus saugoti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

- kompaktinį diską Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame išsaugota informacija, nuskaityta iš mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ ir SIM kortelės, kuriais naudojosi R. Č., saugomą baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 82–83), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

- 2 kompaktinius diskus prie 2017 m. vasario 6 d. slapto sekimo protokolo, kuriuose išsaugoti įrašai, padaryti atliekant V. Č. slaptą sekimą BPK 160 straipsnyje numatyta tvarka (1 t. b. l. 174-178), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.