- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-19
- Bylos Nr.
- 2A-235-267/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danute Burbuliene, Jolanta Badaugiene, Petras Rimantas Brazys
- Ieškovas
- K. P.
- Trečiasis asmuo
- R. P., E. P.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Danutes Burbulienes,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo ieškovo K. P. apeliacini skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2007 m. kovo 27 d. sprendimo panaikinimo civilineje byloje, iškeltoje pagal ieškovo K. P. patikslinta ieškini atsakovams antstolei Vaivai Šimkienei, V. Ž., tretiesiems asmenims R. P. ir E. P. del turto pardavimo iš varžytyniu akto pripažinimo negaliojanciu, restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu kreipesi i Šiauliu miesto apylinkes teisma, prašydamas pripažinti negaliojanciu 2003 m. birželio 16 d. turto pardavimo iš varžytyniu akta Nr. 71-6145 ir priteisti iš antstoles Vaivos Šimkienes 900 Lt suma, gauta už parduota žemes sklypa, pirkejui V. Ž., gražinti turta, t.y. žemes sklypa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), ieškovui, iregistruojant žemes sklypa ieškovo vardu. Ieškovas nurode, kad antstole V. Šimkiene pardave jam priklausanti turta - 14,15 ha žemes sklypa (duomenys neskelbtini), už nepagristai maža kaina. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis mineto turto verte 2000 m. buvo 38541 Lt. Ieškovas nurode, kad 2001-10-22 antstole R. Petkuviene areštavo mineta turta ir ivertino ji 500 Lt. Ieškovas teige antstolei R. Petkuvienei žodžiu išreiškes savo valia pagal LR CK 1.64 str. l d., kad parduotu žeme-miška iš varžytiniu ne pigiau, kaip už 10000 Lt bei paminejo, kad jeigu butu leista pirkti miška jo tevui V. P., parduotu miška jam išsimoketinai. Antstole turta pardavinejo iš varžytyniu kelis kartus bei siule R. P. keleta kartu paimti neparduota miška savo nuosavyben. Peremus vykdomaja byla antstolei V. Šimkienei, del ieškovui nežinomu priežasciu, 2003-04-25 buvo surašytas turto arešto aktas, nustatant miško kaina - 500 Lt. Ieškovas teige, kad pas antstole V.Šimkiene jis buvo iškviestas 2003-05-25 pasirašyti ispejima, kad už piktybini vengima moketi alimentus vaiku išlaikymui gali buti patrauktas baudžiamojon atsakomyben, taciau antstole V. Šimkiene jo neinformavo, kad jau 2003-05-13 paskelbe internete ir 2003-05-20 laikraštyje apie iš varžytiniu parduodama mineta miška. Ieškovas teige, kad apie tai jam antstole privalejo pranešti pasirašytinai. Vykdomojoje byloje esantis pranešimas apie varžytynes siustas tuo adresu, kuriuo ieškovas tikrai gyveno, taciau jis jokio pranešimo apie varžytynes nepasiraše, kas galejo pasirašyti, nežino, todel mane, kad antstole pažeide LR CPK 706 str. 3 d. Be to, ieškovo manymu, antstole ikainavo ir pardave miška nepagristai maža kaina. Antstoles V. Šimkienes nustatyta žemes sklypo verte 500 Lt, bei pirmine pardavimo kaina- 400 Lt neatitinka realios turto vertes rinkoje, yra visiškai nepagrista, neobjektyvi ir prieštarauja protingumo bei teisingumo ir sažiningumo principams. Nurode, kad žemes verte tuo metu buvo 38541 Lt, realiai žemes su mišku kainavo apie 80000 Lt. Ieškovas pripažino, kad jis buvo nubaustas už savavališka miško iškirtima, administracine bauda sumokejo, teismo nutarimo neskunde. Taciau teige, kad viso miško jis neiškirto, iš likusio miško buvo galima gauti pakankamai lešu. Iš iškirsto miško jis gavo apie 15000 Lt pelno, sumokejo dali isiskolinimo už alimentus R. P.. Ieškovas nurode, kad, ivertindama parduodama turta, antstole V. Šimkiene nesivadovavo LR Teisingumo ministro 2002-12-31 isakymu Nr. 432 patvirtintos Sprendimu vykdymo instrukcijos 32 p., nesivadovavo LR Turto vertinimo pagrindu istatymo 6 str., tuo pažeide LR CPK 681 str. ir padare jam žala, sumažindama galimybe atsiskaityti su išieškotojais. Kadangi antstole jo neinformavo apie ivairius procesinius veiksmus, mane, kad antstole pažeide CPK reikalavimus, del ko ieškovas negalejo pasinaudoti savo civilinemis teisemis ir apskusti antstoles veiksmus, kad teismas turetu pagrinda atsisakyti tvirtinti varžytiniu akta vadovaujantis LR CPK 725 str. Ieškovas teige, kad tikslinga taikyti restitucija ir jam gražinti žemes sklypa, o turto pirkejui V. Ž. iš antstoles V. Šimkienes priteisti 900 Lt. Nurode, jog anksciau skusti antstoles veiksmu ieškovas neturejo galimybes, nes 2003 m. jam buvo iškelta baudžiamoji byla, sunkus kaltinimai neleido užsiimti iprasta veikla, rupintis vykdomosios bylos reikalais. Veliau buvo suimtas, todel neturejo galimybes ginti savo teisiu
Žemesnės instancijos teismas
Šiauliu miesto apylinkes teismas 2007 m. kovo 27 d. sprendimu ieškini atmete ir priteise iš ieškovo K. P. 1056,23 Lt žyminio mokescio bei 20,23 Lt procesiniu dokumentu iteikimo išlaidu valstybei. Be to, teismas priteise iš ieškovo K. P. 600 Lt advokato pagalbos ir atstovavimo išlaidu atsakovui V. Ž.. Teismas nenustate, kad 2003-06-16 vykusiose varžytynese turtas buvo parduotas asmenims, neturintiems teises dalyvauti varžytynese, varžytyniu dalyviai varžytyniu akto neskunde. Teismas, ištyres byloje surinktus irodymus, konstatavo, kad antstole, nepažeisdama CPK reikalavimu, viešai paskelbe apie busimas varžytynes bei tinkamai registruotu laišku apie tai informavo ieškova. Skolininkas varžytynese nedalyvavo, todel teismas mane, kad antstole nepažeide CPK 715 str. reikalavimu. Teismas laike, kad nera CPK 602 str. numatytu turto pardavimo iš varžytyniu akto pripažinimo negaliojanciu pagrindu. Teismas pažymejo, jog byloje nustatyta, kad atsakovas V. Ž. žemes sklypa (duomenys neskelbtini) isigijo 2003-06-16 d. ivykusiu varžytiniu metu už 900 Lt ir iregistravo nuosavybes teises Nekilnojamojo turto registre. Nurode, kad ieškovas teismui nepateike irodymu, jog atsakovas V. Ž., pirkdamas žemes sklypa, parduodama iš varžytyniu, buvo nesažiningas, t.y. jo sažiningumo prezumpcija nepaneigta. Todel teismas laike, kad atsakovas V. Ž. ginco žemes sklypa nupirko teisetai ir sažiningai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo teiginys, jog antstole V. Šimkiene ikainojo žemes sklypa visiškai neatsižvelgdama i turto buvimo vieta, paskirti, naudinguma, bukle, tiketina pinigine verte bei paklausuma rinkoje, neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Pažymejo, kad antstole V. Šimkiene turto arešto akte nurode, jog miškas iškirstas. Tai, kad miškas yra iškirstas, patvirtino ir kiti byloje surinkti irodymai. Teismas konstatavo, kad ieškovas pasiraše turto arešto akta, sutiko su turto vertinimo kaina, neprieštaravo akte nurodytai aplinkybei, kad miškas iškirstas bei turejo galimybe pasinaudoti 681 str. 3 d. numatyta teise pareikšti prieštaravimus del turto ikainojimo, nepraše skirti turto ivertinimo ekspertizes. Nurode, jog ieškovas antstoles veiksmu neskunde, nepasinaudojo galimybe parduoti turta iki varžytyniu skolininko pasiulytam pirkejui. Teismas mane, kad antstole ivertindama areštuota turta, vadovavosi tuo metu galiojusia LR Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31d. isakymu Nr. 432 patvirtinta Sprendimu vykdymo instrukcija, kur nurodyta, kad areštuodamas skolininko turta, antstolis ji ikainoja rinkos kainomis. Teismas nurode, jog iš vykdomosios bylos Nr.71-0144/2003 medžiagos matyti, kad 2002 m. žemes sklypo - miško kaina nuo 10000 Lt, mažejo iki 5000 Lt., taciau ir tokia kaina turtas iš varžytyniu nebuvo parduotas. Teismas pažymejo, kad byloje esanti pažyma irodo, kad sklypo vidutine rinkos verte 5271 Lt. Todel teismas laike, kad varžytyniu metu antstole, nustatydama pirmine turto pardavimo kaina, nepažeide CPK 718 str. reikalavimu. Todel teismas padare išvada, kad ieškovas, pareikšdamas ieškini teismui, praejus daugiau kaip trims metams nuo varžytyniu dienos ir šiuo metu esant ženkliai pakilusiai turto vertei, neirode, kad reali parduoto iš varžytyniu turto kaina tuo metu buvo didesne nei sumokejo pirkejas varžytynese.
Apeliaciniu skundu ieškovas K. P. prašo panaikinti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2007 m. kovo 27 d. sprendima ir priimti nauja sprendima - ieškovo ieškini patenkinti.
1. Teismas padare neteiseta išvada, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie busimas turto varžytynes. Pranešimas pasirašytas ne ieškovo. Ieškovas praše teismo paskirti ekspertize ir nustatyti ar ant pranešimo nesuklastotas ieškovo parašas. Taciau teismas be jokiu rimtu argumentu toki ieškovo prašyma atmete, nepriimdamas jokios nutarties del šio prašymo.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagristai konstatavo, kad nera LR CPK 602 str. numatytu pagrindu turto pardavimo iš varžytyniu akto pripažinimui negaliojanciu. Antstole V. Šimkiene už nerealiai žema kaina pardave ieškovui priklausanti turta, o tai pagal LR CPK 602 str. 6 d. yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytyniu akta negaliojanciu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas padare neteisinga išvada, kad ieškovas neirode kokia buvo reali turto kaina. Pati antstole V. Šimkiene bylos nagrinejimo pirmosios instancijos teisme metu pateike pažyma apie galima vidutine rinkos verte, t.y. 5271 Lt. Be to, teiginys, kad miškas buvo iškirstas yra neteisingas, nes iš 14,7 ha miško buvo iškirsta tik apie 4,5 ha, ka irodo Administracines teises pažeidimo protokolas.
4. Teismas buvo šališkas antstoles atžvilgiu. Ieškovas bylos nagrinejimo metu pateike keleta prašymu, taciau teismas be jokiu argumentu ieškovo prašymus atmete ir tokiais savo veiksmais pažeide LR CPK 245 str. 2 d., kadangi nei pagal viena iš ieškovo prašymu nebuvo priimta nutartis, juos atmesti ar priimti nagrineti, nors privalejo tai padaryti.
Atsakovas V. Ž. atsiliepimu i apeliacini skunda prašo ieškovo apeliacini skunda atmesti ir palikti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2007 m. kovo 27 d. sprendima nepakeista bei priteisti iš ieškovo turetas bylinejimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepima grindžia šiais argumentais:
1. Apeliaciniame skunde atkreiptas demesys i LR CPK 602 str. 6 d. nuostata, taciau nepaaiškinta kuri kaina per žema, tik abstrakciai nurodyta, kad kaina žemesne nei ji turejo buti nustatyta.
2. Apelianto formaliai nurodyti antstolio pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti turto pardavimo iš varžytyniu akto negaliojanciu.
3. Antstole V. Šimkiene išieškojimo vykdymo procese nepažeide LR CPK normu, reglamentuojanciu skolininko informavima apie antstolio atliekamus veiksmus bei parduodamo turto kainos nustatyma.
4. Apeliantas nepagristai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmete jo prašymus. Šiuos prašymus apeliantas pateike ne parengiamojo teismo posedžio metu, o tik prieš pat baigiamasias kalbas, todel teismas pagristai atmete tokius prašymus. Reikalavimas pradeti ikiteismini tyrima del aplaidumo antstoles darbe ir dokumentu klastojimo apskritai neteismingas bendrosios kompetencijos teismui.
5. Atsakovo V. Ž., kaip sažiningo igijejo prezumpcijos, ieškovas net negincijo, todel restitucija negalima.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Šiauliu miesto apylinkes teismo sprendimas naikintinas del procesines teises normu pažeidimo, galejusio tureti itakos neteiseto sprendimo priemimui, ir civiline byla perduotina nagrineti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teismo išvados padarytos neatskleidus bylos esmes ir pagal byloje pateiktus irodymus bei pareikštus reikalavimus bylos negalima išnagrineti apeliacines instancijos teisme. (LR CPK 327 str.1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).
Nagrinejamoje byloje ieškovas K. P. pareiške ieškini, gindamas savo kaip skolininko, kurio turtas del neteisetu šio turto pardavima vykdžiusio antstolio veiksmu, buvo parduotas už aiškiai per maža kaina, teises.
Turto pardavimo iš varžytiniu aktas prilyginamas turto pirkimo-pardavimo sutarciai. Šioje sutartyje skolininkas prilyginamas pardavejui, o antstolis ex officio atlieka valstybes atstovo ir tarpininko tarp pardavejo ir pirkejo vaidmeni. Jis privalo užtikrinti šio sandorio teisetuma, o teismas, nagrinedamas tokio pobudžio bylas, atlieka vykdymo proceso kontrole.
LR CPK 706 straipsnio 3 d. itvirtinta nuostata, jog apie turto pardavimo iš varžytyniu laika ir vieta antstolis pasirašytinai praneša išieškotojui ir skolininkui asmeniškai arba registruotu laišku.
Prijungtoje vykdomojoje byloje Nr. 71-6144/2003 yra registruotasis iteikimo pranešimas, kuriame nurodyta, jog pranešimas apie varžytynes K. P., gyvenanciam (duomenys neskelbtini), buvo iteiktas 2003-05-23 (vykdomosios bylos lapas 32). Ieškovas proceso eigoje gincijo šia aplinkybe, aiškino, jog apie varžytines nebuvo pranešta nei jam, nei išieškotojoms, o parašas pranešimo šakneleje suklastotas, praše skirti rašysenos ekspertize. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymu netenkino, pranešimo apie varžytines iteikimo aplinkybiu netyre. Todel pirmosios instancijos teismo išvada del tinkamo skolininko informavimo apie varžytiniu laika, teiseju kolegijos vertinama kaip nepagrista.
Bylos medžiaga leidžia spresti, kad skolininko K. P. turtas – miškas - yra areštuotas 2001-10-22 antstolio turto arešto aktu Nr.1212559, areštuoto turto verte - 5000 Lt (prijungta vykdomoji byla Nr. 71-6144/2003, b. l. 28, 29). Šis Nekilnojamojo turto registre iregistruotas turto arešto aktas teismui nebuvo pateiktas. Bylos nagrinejimo metu buvo vertinamas tik 2003-04-25 antstolio padejejos Irenos Virbukienes surašytas turto arešto aktas, kuriame areštuotas turtas ivertintas keleriopai mažesne kaina – 500 Lt (vykdomosios bylos Nr. 71-6144/2003 b. l. 22-25).
Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visu teisetu priemoniu, kad sprendimas butu kuo greiciau ir realiai ivykdytas, ir aktyviai padeti šalims ginti ju teises bei istatymu saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Todel, vadovaujantis LR CPK 681 straipsnio nuostatomis nagrinejamu atveju antstolis privalejo skirti ekspertize turto vertei nustatyti, nes neturint specialiu žiniu, neimanoma ivertinti savavališku kirtimu miškui padarytos žalos ir nustatyti tikraja turto kaina. Tiek skolininkas K. P., tiek išieškotojos prieštaravimu del turto ikainavimo (kuris buvo ikainotas 500 Lt) nepareiške. Taciau tai nereiškia, kad antstolis yra atleistas nuo pareigos elgtis sažiningai, protingai ir užtikrinti turto pardavimo iš varžytiniu sandorio teisetuma. Parduodamo turto kaina yra esmine kiekvienos pirkimo – pardavimo sutarties salyga. Remiantis CPK 681 straipsniu parduodamo iš varžytiniu turto pradine kaina turi atitikti tos vietos turto rinkos verte, atsižvelgiant i turto nusidevejima. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginco turto indeksuota verte nekilnojamojo turto registro duomenimis 2003 metais buvo 38 541 Lt (vykdomosios bylos lapas 28, 29; bylos lapas 53-54), vidutine rinkos verte 2003 metais - 5271 Lt (b. l. 40). Turtas varžytinese parduotas už 900 Lt (pradine kaina – 400 Lt).
Antstolio nustatytoji turto verte byloje gerokai skiriasi nuo viešajame registre esanciu duomenu todel atsiranda butinybe teisme spresti klausima del ekspertizes turto vertei nustatyti skyrimo.
Teismas, atlikdamas vykdymo proceso kontrole, neturi apsiriboti vien formaliu antstoliu veiksmu teisetumo patikrinimu, bet turi išsiaiškinti ir nustatyti faktines aplinkybes, teisiškai ivertinti antstolio istatymu jam paskirtas pareigas (veikima ar neveikima), ir pasisakyti, ar antstolis pažeide jo veikla vykdant sprendima reglamentuojancias teises normas.
Pirmosios instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje pripažino, kad byloje yra prieštaringi irodymai del parduoto miško vertes, taciau konstatavo, jog ieškovas neirode, „kad reali parduoto iš varžytiniu turto kaina tuo metu buvo didesne nei sumokejo pirkejas“. Darydamas šia išvada pirmosios instancijos teismas netyre ir nevertino faktiniu bylos aplinkybiu, susijusiu su sprendimo priverstiniu vykdymu ir apsiribojo vien formaliu antstoliu veiksmu teisetumo patikrinimu.
Teismui pateikti duomenys del varžytinese parduoto miško vertes yra prieštaringi. Todel, teiseju kolegijos vertinimu, nagrinejamoje byloje leistinomis irodinejimo priemonemis nebuvo irodyta, jog parduoto turto verte atitinka jo pardavimo kaina.
Del paminetu aplinkybiu Šiauliu miesto apylinkes teismo sprendimas negali buti laikomas teisetu ir pagristu.
Išdestytu aplinkybiu pagrindu teiseju kolegija daro išvada, kad byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme, nebuvo atskleista jos esme, ir pagal byloje pateiktus irodymus bei ieškovo suformuluotus ieškininius reikalavimus bylos negalima iš esmes išnagrineti apeliacines instancijos teisme, todel byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.
Kadangi byla gražinama pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo, apeliacinio skundo argumentu, susijusiu su faktinemis bylos aplinkybemis, analize kolegija pripažista netikslinga ir del ju nepasisako.
Teiseju kolegija atkreipia ginco šaliu ir pirmosios instancijos teismo demesi, kad, net ir pripažinus gincijama sandori – turto pardavimo iš varžytiniu akta – negaliojanciu, restitucija natura gali buti taikoma tik tuo atveju, jeigu atsakovas V. Ž. nera sažiningas igijejas. CK 4.96 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas išreikalauti daikta iš asmens, igijusio ji teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Ši istatymo nuostata paaiškinama tuo, kad priverstini daikto pardavima vykdo valstybes igaliotas pareigunas – antstolis, ir ši aplinkybe sukuria daikto pardavimo teisetumo prezumpcija. Asmuo, pirkdamas priverstinai parduodama daikta, privalo tureti garantija, kad isigytas daiktas nebus iš jo išreikalautas. Del to preziumuojama, kad asmuo, nusipirkes daikta priverstinio pardavimo tvarka, yra sažiningas igijejas. Taciau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali buti paneigta. Lietuvos Aukšciausiasis teismas savo nutartyse yra ne karta konstataves, jog, irodžius, kad priverstinai parduodama daikta nusipirkes asmuo buvo nesažiningas, igytas turtas gali buti iš jo išreikalautas. Todel ieškovas iš naujo nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme turetu tikslinti pareikšta ieškini.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiauliu miesto apylinkes teismo 2007 m. kovo 27 d. sprendima panaikinti ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.