Vilniaus apygardos teismo sprendimas

sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Gediminui Pranevičiui, atsakovo atstovei advokatei Ingai Lukauskienei, trečiojo asmens Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro atstovei D. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Get Jet Limited ieškinį atsakovui UAB „Get Jet Airlines“ dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, trečiasis asmuo Valstybinis patentų biuras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2022 m. balandžio 14 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškovo Maltoje registruotos įmonės Get Jet Limited ieškinys atsakovui UAB „Get Jet Airlines“ dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

2. Ieškinyje nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 28 d. Rusijoje registruota įmonė „Your Charter Solutions“ LLC, kurio teises vėliau perėmė Get Jet Limited (toliau taip pat - Ieškovas ) , Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui pateikė prašymą panaikinti UAB „GetJet Airlines“ (toliau taip pat - Atsakovas) priklausančią prekių ženklo „GETJET“ (toliau taip pat – Ginčo prekių ženklas) registraciją Nr. 69892 39 klasės paslaugoms „oro transportas, pilotavimas“, kaip neatitinkančią Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau taip pat - PŽĮ) 23 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

3. Valstybinis patentų biuras, išnagrinėjęs prašymą, 2022 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovo prašymo netenkino.

7. Atsakovas pilnai sutinka su tokiu Apeliacinio skyriaus vertinimu, nes šiuo atveju Atsakovo ženklas ir yra naudojamas tokiu būdu, kuris pagal teismų praktiką ir minėtą Konvergencijos programą yra vertinamas naudojimu, kuris nekeičia skiriamojo požymio. Atsakovo teigimu, ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas, nes Ieškovas neteisingai interpretuoja Apeliaciniam skyriui pateiktus įrodymus, jų vertinimo teisinius reikalavimus, įtirtintus ESINT ir teismų praktikoje.

8. Ieškovas Dublike papildomai pažymėjo, jog Atsakovo pateikti įrodymai (sąskaitos už paslaugų teikimą, informacija iš interneto svetainės, atributika su prekių ženklais, orlaivių nuotraukos, pranešimų keleiviams knygos), kur žodinis Ginčo prekių ženklas yra inkorporuotas į kitus Atsakovo prekių ženklus (Nr. 77151 , Nr. 018015039 ) negali pagrįsti Ginčo prekių ženklo faktinio naudojimo. Atsakovo pateikti įrodymai – oficialūs dokumentai, kuriuose yra įvardintas Atsakovo juridinio asmens pavadinimas (pvz., Civilinės aviacijos vežėjo pažymėjimas, Civilinės aviacijos administracijos išduota licencija, metinės finansinės ataskaitos, išrašai iš Juridinių asmenų registro, Civilinės aviacijos administracijos išduoti mokymo kursų patvirtinimo pažymėjimai ir kt.) – niekaip negali patvirtinti, kad Atsakovo teikiamoms oro transporto bei pilotavimo paslaugoms žymėti buvo naudojamas Ginčo prekių ženklas. Be to, Ginčo prekių ženklas netgi nėra tapatus Atsakovo juridinio asmens pavadinimui. Atsakovas nei išrašydamas sąskaitas, ženklindamas kitą dokumentaciją, lėktuvus, pilotų ir/ ar aptarnaujančio personalo aprangą nenaudoja žymens „GETJET“, tačiau naudoja kitus registruotus prekių ženklus - Nr. 77151 , Nr. 018015039. Atsakovo Ginčo prekių ženklas turi silpną skiriamąjį požymį, todėl vien jo įtraukimas į juridinio asmens pavadinimą, savaime nepatvirtina, kad Ginčo prekių ženklas buvo naudojamas 39 klasės paslaugoms „oro transportas, pilotavimas“ žymėti.

9. Triplike atsakovas pažymi, jog priešingai, nei teigia ieškovas, aplinkybės, kad „Ginčo prekių ženklas turi silpną skiriamąjį požymį“, nepatvirtina faktas, kad „ESINT yra apskritai atsisakiusi registruoti prekių ženklą „GET JET“ 39-oje klasėje (priedas Nr. 1) kaip neatitinkantį absoliučių prekių ženklams keliamų reikalavimų, aprašomąjį ir neturintį skiriamojo požymio“, nes Ieškovas nepateikė paaiškinimų ekspertui– labai dažnai, pateikus paaiškinimus, sprendimas neregistruoti prekių ženklo yra pakeičiamas. Ginčo prekių ženklo skiriamasis požymis turi būti vertinamas vidutinio Lietuvos vartotojo, o ne ES vartotojo atžvilgiu. Tuo tarpu Ieškovas neįrodė, kad prekių ženklą „GETJET“ vidutinis Lietuvos vartotojas supranta Ieškovo nurodyta prasme. Ginčo prekių ženklą sudaro ne paprasti, dažnai kasdienėje šnekamojoje kalboje naudojami anglų kalbos žodžiai, todėl Ginčo prekių ženklo suvokimas ieškovo nurodyta prasme tuo labiau yra neįrodytas. Be to, Ieškovo nurodyta prasmė „keliauk lėktuvu“ yra netiksli, nes ginčo prekių ženklo vertimas „gauk reaktyvinį“ nėra tiesiogiai aprašomasis 39 klasės paslaugų atžvilgiu, todėl ir Ieškovo prekių ženklas, jam pateikus paaiškinimus ekspertui, neabejotinai būtų buvęs įregistruotas visų 39 klasės paslaugų atžvilgiu kaip turintis skiriamąjį požymį, kaip yra įregistruotas ir Ginčo prekių ženklas, jam atlikus ekspertizę tais pačiais teisiniais pagrindais. Taigi ieškovo teiginys, kad „papildomas žodinis elementas „AIRLINES“ bei išsiskiriantys grafiniai elementai (du specifiški raudonos ir mėlynos spalvų pusapskritimai ženkle Nr. 77151 ir stilizuotas, iš lėktuvų atvaizdų sudarytas pienės pūkas ženkle Nr. 018015039) neabejotinai pakeičia Ginčo prekių ženklo skiriamąjį požymį, dėl ko žymens „GETJET“ inkorporavimas į kitus Atsakovo prekių ženklus (Nr. 77151 , Nr. 018015039 ) negali būti traktuojamas kaip Ginčo prekių ženklo faktinis naudojimas“ taip pat yra nepagrįstas.

10. Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai, atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti ir priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Valstybinio patentų biuro atstovė prašė ieškinį atmesti ir palikti nepakeistą ginčijamą Valstybinio patentų biuro apeliacinio skyriaus sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 28 d. Rusijoje registruota įmonė „Your Charter Solutions“ LLC, kurio teises vėliau perėmė Maltoje registruota įmonė Get Jet Limited, Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui pateikė prašymą panaikinti UAB „GetJet Airlines“ priklausančią prekių ženklo „GETJET“ registraciją Nr. 69892 39 klasės paslaugoms „oro transportas, pilotavimas“, kaip neatitinkančią PŽĮ 23 straipsnio 1 dalies reikalavimų (el. bylos III tomas, b. l. 2-5). VPB, išnagrinėjęs prašymą, 2022 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašymą atmetė (I tomas, b. l. 15-22, III tomas b. l. 558-565).

12. Atsakovui UAB „GetJet Airlines“ priklauso žodinis ginčijamas prekių ženklas GET JET, reg. Nr. 69892, registruotas 2014 m. lapkričio 24 d., paraiškos padavimo data - 2014 m. vasario 24 d. šių klasių pagal Nicos klasifikaciją prekėms ir paslaugoms: 37 lėktuvų priežiūra ir taisymas; 39 oro transportas, pilotavimas (I tomas b. l. 23, III tomas b. l. 9). Atsakovui taip pat priklauso nacionalinis vaizdinis prekių ženklas „GETJET AIRLINES“, kurio paraiškos data 2017 m. birželio 14 d., registracijos Nr. 77151, registracijos data 2017 m. spalio 31 d. ; registruotas 12-os klasės prekėms ir 39-os klasės paslaugoms (I tomas b. l. 24), Europos Sąjungos vaizdinio prekių ženklo „GETJET AIRLINES“ paraiška, dėl kurios yra pareikštas protestas, paraiškos data 2017 m. liepos 14 d., paraiškos Nr. 016985781; ženklas pareikštas registruoti 12 klasės prekėms (transporto priemonės ir vežimėliai), 39 klasės paslaugoms (vežimas) ir 42 klasės paslaugoms - mokslo ir technologijų paslaugos, Europos Sąjungos vaizdinis prekių ženklas getjet airlines, reg. Nr. 018015039, kurio paraiškos data 2019 m. sausio 26 d. (I tomas b. l. 27). Ieškovui priklauso tarptautinis vaizdinis prekių ženklas GetJet, reg. Nr. 1329229, registracijos data – 2016 m. gegužės 26 d. (I tomas b. l. 10).

Dėl Prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo

13. Ieškovas byloje reikalauja panaikinti atsakovo žodinio prekių ženklo GETJET, reg. Nr. 69892, registruoto 2014 m. lapkričio 24 d. 39 klasės paslaugoms „oro transportas“, „pilotavimas“, registraciją kaip neatitinkančią PŽĮ 23 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. dėl nenaudojimo.

14. PŽĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu nepertraukiamą penkerių metų laikotarpį jis nebuvo iš tikrųjų naudojamas Lietuvos Respublikoje prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti ir jeigu nėra svarbių priežasčių jo nenaudoti.

15. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisės normų, reglamentuojančių prekių ženklo registracijos panaikinimą dėl nenaudojimo, ratio legis (liet. įstatymo prasmė) yra ta, kad išimtinių teisių pagrindu nebūtų saugomi „miegantys“ prekių ženklai. Ženklas savo funkcijas, iš kurių pagrindinė yra skiriamoji, gali atlikti tik tada, jeigu yra naudojamas. Kai registruotas prekių ženklas nenaudojamas, reiškia, kad realiai apsauga yra suteikta teisinei fikcijai. Šiai fikcijai pašalinti ir yra numatyta galimybė ženklą panaikinti dėl nenaudojimo. Nurodyta taisyklė yra taikoma ir tais atvejais, kai ženklo registraciją dėl nenaudojimo prašoma panaikinti iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2011).

16. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl PŽĮ nuostatų, susijusių su prekės ženklo nenaudojimu, taikymo, atsižvelgdamas į atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką, yra nurodęs, kad, sprendžiant šios kategorijos ginčus, naudojimas turi būti suprantamas kaip „naudojimas iš tikrųjų“ (angl. genuine use). Prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, kai jis naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį – užtikrinti prekių ir paslaugų, kurioms jis yra užregistruotas, kilmės tapatybę šių prekių realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo tikslais, neatsižvelgiant į simbolinį prekių ženklo naudojimą, siekiant išsaugoti jo suteikiamas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010). „Naudojimas iš tikrųjų“ turi atitikti esminę prekių ženklo funkciją – užtikrinti prekių ar paslaugų kilmės tapatumą pirkėjui ar galutiniam naudotojui, leidžiant jam be suklaidinimo galimybės atskirti produktą ar paslaugą nuo kitų kitos kilmės produktų ar paslaugų. Vertinant, ar ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes; visų pirma ar tokį naudojimą reikia vertinti kaip tokį, kuriuo atitinkamame ekonomikos sektoriuje užsitikrinama išlaikyti ar įgyti šiuo ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį (ESTT 2003 m. kovo 11 d. sprendimas byloje C-40/01). Siekiant įrodyti prekių ženklo naudojimą turi būti pateikiami įrodymai apie prekių ženklo naudojimo atitinkamoms prekėms ir paslaugoms vietą, laiką, apimtį ir pobūdį (ESTT 2010 m. spalio 5 d. sprendimas byloje T-92/09).

17. Prekių ženklai turi būti naudojami teritorijoje, kur yra saugomi (nacionaliniai ženklai – valstybės narės teritorijoje, tarptautinės registracijos atveju – atitinkamų šalių teritorijoje).

18. PŽĮ nurodytas penkerių metų terminas skaičiuojamas nuo tokio reikalavimo pateikimo dienos. Bylos duomenimis, ieškovas reikalavimą dėl atsakovo Prekių ženklo GETJET registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo pateikė 2019 m. lapkričio 28 d., todėl nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, ar Prekių ženklas buvo naudojamas Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d.

19. Įstatymas prekių ženklo naudojimo reikalavimą sieja su tomis prekėmis ir (arba) paslaugomis, kurioms žymėti yra registruotas prekių ženklas. Byloje nustatyta, kad atsakovo žodinis Prekių ženklas GETJET reg. Nr. 69892, registruotas 2014 m. lapkričio 24 d šių klasių pagal Nicos klasifikaciją prekėms ir paslaugoms: 37 lėktuvų priežiūra ir taisymas; 39 oro transportas, pilotavimas. Ieškovas prašo panaikinti atsakovui priklausančio prekių ženklo registraciją tik 39 klasės paslaugoms „oro transportas, pilotavimas“.

20. Atsakovas byloje pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d. prekių ženklas GETJET yra naudojamas. Tai patvirtina tiek 2016 m. kovo 31 d. Civilinės aviacijos administracijos atsakovui UAB „GetJet Airlines“ išduotas vežėjo pažymėjimas, 2016 m. gegužės 17 d. licencija (III tomas b. l. 18-19), tiek 2016-2019 metinės finansinės ataskaitos (III tomas b. l. 20-25), tiek 2017-2019 m. sąskaitos už oro transporto paslaugų teikimą, 2015-2019 m. PVM sąskaitos faktūros (III tomas b. l. 26-54, 79-126), pažyma apie pajamas 2015-2019 metais (III tomas b. l. 127-131), getjet.aero domeno registracijos nuo 2014 m. duomenys (III tomas b. l. 55), tiek mokymo, paslaugų sutartys, atributika su prekių ženklu GETJET (III tomas b. l. 132-165), tiek skrydžių suvestinė už 2016-2019 metus, priedai prie sutarčių su skrydžių grafikais, straipsniai spaudoje, atsakovo rašytiniai paaiškinimai ir kt. (III tomas b. l. 170-528).

21. Šių aplinkybių, teismo vertinimu, pakanka tam, kad būtų galima konstatuoti, jog atsakovas ginčo laikotarpiu naudojo Prekių ženklą pagal pagrindinę paskirtį, t. y. siekdami užtikrinti prekių ir paslaugų, kurioms jis yra užregistruotas, kilmės tapatybę šių prekių realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo tikslais. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad visi ginčijamo prekių ženklo savininko pateikti įrodymai patvirtina ginčo žymens naudojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje būtent 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d. laikotarpyje.

22. Ieškovas teigia, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie žodinio žymens „GETJET“ panaudojimą. Ieškovo teigimu, nei viename iš atsakovo pateiktų įrodymų jis nebuvo panaudotas toks, koks įregistruotas, tačiau kaip viena iš sudėtinių atsakovo juridinio asmens pavadinimo UAB „GetJet Airlines“ dalių arba kaip sudėtinis kitų atsakovo prekių ženklų (Nr. 77151, Nr. 018015039) elementas.

23. Teismas sutinka, jog didžioje dalyje pateiktų įrodymų ginčo ženklo žymuo „GETJET“ yra naudojamas kartu su atsakovo kaip juridinio asmens pavadinimu (UAB „GetJet Airlines“) ir /ar kitais atsakovo turimais prekių ženklais GETJET AIRLINES, getjet airlines. Tačiau tai, priešingai nei nurodo ieškovas, nepaneigia aplinkybės, jog ginčijamas prekių ženklas buvo naudojamas. Teismo vertinimu, žymens naudojimą kaip įmonės pavadinimą galima laikyti prekių ženklo naudojimu, kai žymuo naudojamas taip, kad yra nustatomas ryšys tarp įmonės pavadinimo ir paslaugų, o ginčijamo prekių ženklo GETJET naudojimas nepakeičiant ženklo skiriamojo požymio, nepriklausomai nuo to, kad jis naudojamas su kitais atsakovo registruotais prekių ženklais taip pat nepaneigia ginčijamo prekių ženklo naudojimo.

24. Pirmiausia, nagrinėjamu atveju, iš anksčiau minėtų įrodymų visiškai akivaizdu, kad žymuo „GETJET“ yra naudojamas kaip ginčijamo prekių ženklo savininko UAB „GetJet Airlines“ pavadinimo simbolinė dalis, kurios pagrindinė licencijuojama veikla yra oro transporto paslaugų teikimas, oro transportui būdingų paslaugų veikla (III tomas b. l. 57). Bendrovė yra profesionalus aviacijos vežėjas, teikiantis pervežimo oru paslaugas (III tomas b. l. 18-19), veikiantis pagal išduotą licenciją, suteikiančia teisę vykdyti komercinę pervežimo oru veiklą bei gaunantis pajamas už oro transporto paslaugas. Ginčijamo ženklo savininkas savo vardu teikia oro transporto paslaugas (užsakomųjų skrydžių vykdymas, orlaivio, įgulos parūpinimas) kelionių organizatoriams (III tomas b. l. 170-528). Pranešimų keleiviams knygos ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad informacija apie tai, kad skrydžiai yra vykdomi „GetJet Airlines“ lėktuvais, yra nurodoma keleiviams kiekvieno skrydžio metu. Todėl pripažintina, kad jog šiuo atveju egzistuoja tiesioginis ryšys tarp įmonės UAB „GetJet Airlines“ ir ginčijamo prekių ženklo GETJET 39 klasės paslaugų „oro transportas, pilotavimas“, kurioms žymėti yra naudojamas ginčijamas prekių ženklas „GETJET“. Pagal tai ginčijamo ženklo naudojimas įmonės pavadinime laikytinas prekių ženklo naudojimo įrodymu.

25. Antra, ESTT praktikoje taip pat nurodoma, jog jei asmuo naudoja tokį žymenį taip, kad atsiranda ryšys tarp žymens ir asmens parduodamų prekių arba teikiamų paslaugų, toks žymuo yra naudojamas „prekėms ar paslaugos" (ESTT 2007- 09-11 sprendimas byloje C-17/06, Celine, 23 p.). Taigi šiuo konkrečiu atveju, esant byloje nustatytai aplinkybei – atsakovo veikla yra oro transportas ir pilotavimas (šių aplinkybių neginčijo ir ieškovas), prekių ženklo panaudojimas juridinio asmens pavadinime turi būti vertinamas tinkamu priekių ženklo naudojimu PŽĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme.

26. Trečia, nagrinėjamu atveju kitų atsakovo prekių ženklų GETJET AIRLINES, getjet airlines, sudarytų iš junginio „GETJET“, išpildyto mėlyna ir raudona spalvomis, didžiosiomis raidėmis, po kuriuo smulkiomis raidėmis užrašytas žodis „AIRLINES“, ir greta įkomponuotas grafinis elementas, naudojimas, taip pat iš šių elementų sudaryto nespalvoto žymens, sudarytas iš mažosiomis raidėmis užrašyto žodžio „getjet“ ir „airlines“, tarp kurių įkomponuotas pienės pūko grafinis elementas, naudojimas, papildomai nurodant žodį AIRLINES“ (angl. avialinijos),) yra aprašomasis paslaugų „oro transportas, pilotavimas” atžvilgiu, taigi ženklas naudojamas su papildomais aprašomaisiais bei dekoratyvinio pobūdžio elementais ir nekeičia ženklo skiriamojo požymio. Bendrasis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu ženklo papildymas neturi skiriamojo požymio, yra silpnas ir (arba) nedominuojantis, jis nepakeičia registruoto prekių ženklo skiriamojo požymio (Bendrojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimas byloje T-353/07, Coloris, 29-33 p.).

27. Ketvirta, ESINT konvergencijos programos 2020 m. spalio 15 d. bendruoju pranešimu „Prekių ženklo naudojimas kita forma, nei jis yra įregistruotas“ paskelbtoje bendrojoje praktikoje nurodyta, kad papildymas skiriamojo požymio neturinčiais arba silpną skiriamąjį požymį turinčiais elementais, paprastai skiriamojo požymio nekeičia, neatsižvelgiant į tai, ar tie elementai vizualiai dominuoja, ar ne (4.3.2 p.). Taip pat nurodyta, kad iš esmės specifinis žodinio prekių ženklo pateikimas, pavyzdžiui naudojant konkretų šriftą, stilių, dydį, spalvas arba padėtį, nekeičia įregistruoto žodinio ženklo skiriamojo požymio, jeigu žodis, naudojamas tokia forma, išlieka atpažįstamu (4.5.1 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad ginčijamas prekių ženklas GETJET buvo naudojamas tokia forma, kuri nepakeičia įregistruoto ženklo skiriamojo požymio, dėl ko išlieka atpažįstamu.

28. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovo prekių ženklas GETJET turi silpną skiriamąjį požymį, nes anglų kalbą mokančių Lietuvos gyventojų, kurių yra dauguma, bus lengvai suprantamas kaip turintis reikšmę „naudokis/sėsk į reaktyvinį lėktuvą“, kas yra aprašomojo pobūdžio informacija 39 klasės paslaugoms (oro transportas, pilotavimas), ši aplinkybė, teismo vertinimu, nėra įrodyta (CPK 178 straipsnis). Šią aplinkybę paneigia ir atsakovo pateikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa (II tomas b. l. 101), kurioje nurodoma, jog net 79,4 proc. apklaustų respondentų nežino ką reiškia GETJET žodis. Be to, nei vienas iš pateiktų atsakymų nėra „keliauk lėktuvu“, taigi minėta visuomenės nuomonės apklausa įrodo, kad 100 proc. respondentų nesupranta atsakovo prekių ženklo GETJET ieškovo nurodyta prasme. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad vartotojas atsakovo prekių ženklą suvoktų būtent taip, kaip nurodė ieškovas, be to, tai dar nereiškia, kad tokia ženklo prasmė gali būti laikoma aprašomąja registracijoje nurodytų paslaugų atžvilgiu. Tokį vertinimą eliminuoja ir pats faktas, kad atsakovo žodinis prekių ženklas GETJET yra įregistruotas ir galiojantis. Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas kaip nepagrįstas ir ieškovo teiginys, kad papildomas žodinis elementas „AIRLINES“ bei išsiskiriantys grafiniai elementai (du specifiški raudonos ir mėlynos spalvų pusapskritimai ženkle Nr. 77151 ir stilizuotas, iš lėktuvų atvaizdų sudarytas pienės pūkas ženkle Nr. 018015039) pakeičia Ginčo prekių ženklo skiriamąjį požymį, dėl ko žymens „GETJET“ inkorporavimas į kitus Atsakovo prekių ženklus (Nr. 77151 , Nr. 018015039 ) negali būti traktuojamas kaip Ginčo prekių ženklo faktinis naudojimas.

29. Šios išvados nepaneigia ir ieškovo nurodoma aplinkybė, kad ginčo prekių ženklas turi silpną skiriamąjį požymį patvirtina faktas, kad ESINT yra apskritai atsisakiusi registruoti prekių ženklą „GET JET“ 39-oje klasėje kaip neatitinkantį absoliučių prekių ženklams keliamų reikalavimų, aprašomąjį ir neturintį skiriamojo požymio, kadangi ginčo prekių ženklo skiriamasis požymis turi būti vertinamas vidutinio Lietuvos vartotojo, o ne ES vartotojo atžvilgiu, be to, kaip nurodo atsakovas, pačiame sprendime konstatuota, jog prekių ženklo savininkas nepateikė pastabų, paaiškinimų, dėl ko atitinkamai tai galėjo turėti įtakos galutiniam sprendimui. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, ieškovas neįrodė, kad prekių ženklą GETJET vidutinis Lietuvos vartotojas supranta ieškovo nurodyta prasme, dėl ko nėra jokio pagrindo išvadai, kad ginčo prekių ženklas GETJET neturi skiriamojo požymio.

30. Be kita ko, iš domeno (duomenys neskelbtini) duomenų (III tomas b. l. 55) matyti, jog atsakovo ginčijamas prekių ženklas GETJET ginčui aktualiu laikotarpiu naudojamas vien tik žodine forma, be jokių grafinių ar papildomų aprašomųjų elementų. Dėl to, teismas pritaria atsakovo pozicijai, jog vien tik šie įrodymai paneigia ieškovo teiginius, kad ginčo prekių ženklas nebuvo panaudotas toks, koks įregistruotas.

31. Ieškovas nurodo, jog VPB Apeliacinis skyrius, priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, būtent nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartyje Nr. 3K-3-600-687/2015 ir joje cituojamos LAT ir ESTT praktikos.

32. Teismas pažymi, kad ieškovo nurodomos kitos bylose faktinės aplinkybės skiriasi nuo faktinių aplinkybių, esančių šioje byloje. Vien tik teismų praktikos citavimas nesudaro pagrindo prielaidai, kad šios bylos aplinkybės nesiskiria nuo nagrinėjamos bylos. Nors ieškovo teigimu nurodytoje byloje taip pat kaip ir nagrinėjamoje byloje buvo vertinimas žymens naudojimas su papildomais elementais, tačiau minėtoje nutartyje prekių ženklo naudojimas buvo pripažintas nepakankamu dėl to, kad žodžių junginys su ginčijamu prekių ženklu buvo naudojamas kaip žodinis vaizdinis žymuo, sudarytas iš žodžio ir vaizdo visumos. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju nagrinėjamos ir cituojamos bylų aplinkybės skiriasi, nes atsakovo prekių ženklas nebuvo naudojamas su kitu skiriamąjį požymį turinčiu žymeniu.

33. Teismo vertinimu, šio ginčo konkrečiu atveju, ieškovas neįrodė aplinkybes, jog atsakovo ginčijamas prekių ženklas GETJET nepertraukiamą penkerių metų laikotarpį nebuvo iš tikrųjų naudojamas Lietuvos Respublikoje prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas. Be to, panaikinus ginčijimą prekės ženklo registraciją, ginčo registruoto ženklo ir kitų atsakovo turimų ženklų ir juridinio asmens pavadinimo teikiama apsauga prarastų prasmę. Todėl, teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad prekės ženklas nėra naudojamas iš tikrųjų ir/ar neatitinka esminės prekių ženklo funkcijos ir todėl jo registracija turi būti panaikinta vadovaujantis PŽĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu.

34. Kaip pažymėta kasacinės instancijos teismo praktikoje, neįmanoma abstrakčiai a priori nustatyti, kokia kiekybinė riba turi būti pasirinkta nustatant, ar prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų. Todėl de minimis taisyklė negali būti nustatyta. Taigi, kai juo siekiama realaus komercinio tikslo, net ir minimalus naudojimas gali būti pakankamas, kad būtų nustatytas naudojimo iš tikrųjų egzistavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010 10 p.).

35. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog ieškovo nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. 2Ap-2189, todėl ieškinys atmetamas.

36. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas patyrė bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

38. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 30 d.) dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

39. Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestas, todėl atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodo, jog patyrė 3.666,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys atmetamas, o atsakovo prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomendacinių dydžių (rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.19 p.), teismas tenkina atsakovo prašymą ir priteisia 3.666,30 Eur atstovavimo išlaidų iš ieškovo.

40. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Prekių ženklų įstatymo 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo Get Jet Limited ieškinį atmesti.

Palikti nepakeistą Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 2022 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo Get Jet Limited atsakovui UAB „Get Jet Airlines“ 3.666,30 EUR (trys tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt šeši eurai 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.