Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui G. D.,

administracine tvarka kaltinamai K. J., jos atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Žiemiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka kaltinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas (toliau – protokolas) už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir atsakingu asmeniu, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų - darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d. leido dirbti minėtoje įmonėje Ž. S. vadybininkės darbą, kai darbuotoja būdama pavaldi darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, paklusdama darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai : bendrauti su ūkio subjektais ir daryti užsakymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminamos produkcijos realizavimo, iš ūkio subjektų priimti pinigus ir pasirašinėti pinigų priėmimo kvitus už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkio subjektams pristatytas prekes, bei atlikti kitas vadybininkės darbo funkcijas, nustatyta tvarka nesudariusi darbo sutarties raštu, bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbo sutarties su Ž. S. sudarymą ir jos priėmimą į darbą, t. y. nelegaliai, ir tokiu būdu ji pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas, o atsakomybė už šį nusižengimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinio nusižengimo byla nutrauktina K. J. veiksmuose nesant administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro atitinkamame ANK straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį darbdavys ar kitas atsakingas asmuo atsako už nelegalų darbą.

K. J. kaltė, padarius administracinį teisės nusižengimą buvo grindžiama administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkta medžiaga : protokolu (1 t., b. l. 3), K. J. rašytiniu paaiškinimu (t. 1, b. l. 4), Ž. S. skundu (1 t., b. l. 6, 7); Ž. S. rašytiniais paaiškinimais ir prie šio pridėta rašytine medžiaga (1 t., b. l. 8-18), A. V. rašytiniais paaiškinimais (1 t., b. l. 19); reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t. b. l. 22), nelegalaus tyrimo aktu (1 t., b. l. 24, 25), pinigų priėmimo kvitais (1 t., b. l. 32-40), prekių pirkimo ir pardavimo sutartimi Nr. 3 (b. l. 41), pareiškimu (1 t., b. l. 42), 2020 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (1 t., b. l. 43-48), darbuotojų saugos ir sveikatos informacine sistemos duomenimis (1 t., 49), darbo sutartimi Nr. 09 (1 t., b. l. 50, 51), darbo sutartimi Nr. 20 (1 t., b. l. 52), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu (1 t., b. l. 53-55), 2021 m. birželio 7 d. VDI nutarimu (1 t., 103, 104), antstolės D. P. 2021-09-08 patvarkymu (1 t., b. l. 105, 106), Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2021-06-19 nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03833-21 (1 t. b. l. 107-114), liudytojo G. Ž. paaiškinimais.

DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbas vertinamas kaip nelegalus, kai konstatuojami nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai: 1) nustatyta, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.

Teismas, atsižvelgdamas į paminėtą teisinį reglamentavimą, ištyręs ir įvertinęs šioje byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad Ž. S. realiai nedirbo K. J. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai; Ž. S. ir K. J. neturėjo darbo teisinių santykių požymių.

Pagal byloje surinktus įrodymus (rašytinę medžiagą, teismo posėdžio metu K. J., liudytojų G. Ž., A. V., Ž. S. duotus paaiškinimus) nustatyta, kad :

pagal 2020 m. gegužės 22 d. Prekių pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3 (toliau - Sutartis) tarp UAB „.(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos įgaliotos personalo vadovės A. V. ir MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės Ž. S., bei A. V. anksčiau aprašytus paaiškinimus, susiklostė tarpusavio komerciniai santykiai, nes šalys susitarė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos tiekimo į MB „(duomenys neskelbtini)“ pasirinktas vietas bei MB „(duomenys neskelbtini)” surastiems klientams. Sudarant šį sandorį, K. J. nedalyvavo ir su Ž. S. nebendravo. Tai patvirtino Ž. S.. Ši sutartis buvo vykdoma realiai. Tai patvirtina K. J. paaiškinimai, jog UAB „(duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020-05-22 iki 2020-11-19 vien tik MB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė produkcijos už 12 869,17 Eur sumą. Aplinkybės, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020-05-22 iki 2020-11-19 MB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė produkcijos, Ž. S. neneigė;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-01-29 kreipėsi į Marijampolės AVPK Šakių rajono PK su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame iš esmės nurodė, jog pareiškime aprašytuose Ž. S. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje. Prašo šios atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą;

2021-02-05 Marijampolės AVPK Šakių rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Šis tyrimas nutrauktas 2021-06-19;

ikiteisminio tyrimo metu Ž. S. bei teismo posėdžio metu iš esmės paaiškino, jog ji internete susirado UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji į šią įmonę paskambino telefonu ir bendravo su moterimi, tačiau nenurodė, jog ji bendravo su K. J.. Po šio pokalbio pas ją atvyko A. V., ši jai prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Jos sutarė, kad Ž. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus įdarbinta kaip Žemaitijos regiono vadybininke. 2021 m. birželio 1 d. ji nuvažiavo į Kybartus, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ cechą. Čia susitiko su A. V. ir jos toliau kalbėjosi apie jos (Ž. S.) darbo sąlygas. Jos sutarė, kad ji (Ž. S.) dirbs su savo automobiliu, o jie jai apmokės kurą. Jokios įdarbinimo sutarties ji nepasirašė, šią žadėjo pasirašyti kitą kartą. Be to, jai sakė, jog ji įdarbinama kaip akcininkė. Po kelių dienų jai buvo duotas telefonas, SIM kortelė, prekių pirkimo ir pardavimo sutartys, kvitai. Po to ji pradėjo ieškoti klientų. Surastiems klientams ji palikdavo pirkimo ir pardavimo sutartis. Toliau iš esmės vyko prekyba, šios reikalais ji bendravo su vairuotoju (duomenys neskelbtini), A. V., vėliau (duomenys neskelbtini). Dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji nei kiek negavo darbo užmokesčio. Jos buvo sutarę, kad iš pradžių reikia pažiūrėti kokia bus apyvarta, o tada aptars darbo užmokestį. Jos tik sutarė, kad jie iš jos nereikalaus mokėti už jai pateiktas prekes, todėl už produkciją ji nemokėjo, jei gerai pamena, nuo rugpjūčio mėnesio iki kiek žino dėl to yra susidariusi skola. MB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėta pinigų suma už produkciją yra adekvati tai sumai, kurią jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo kaip darbo užmokestį;

vykstant minėtam ikiteisminiam tyrimui, pagrįstai tikėtina po Ž. S. apklausos pas pareigūną, ši 2021 m. balandžio 1 d. skundu kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, kuriame nurodė, jog „2020 m. birželio 1 d. buvo apgaulingai įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje. Į darbo pokalbį kvietė adresu, kur yra įmonės cechas (duomenys neskelbtini) A. V. ir įforminimą darė akcininko teisėmis.“ 2021-04-07 elektroniniu paštu Vyriausiam darbo inspektoriui K. B. Ž. S. parašė - „susipažinau su UAB (duomenys neskelbtini) direktore A. V.“, „su direktore A. V. ir aptarėme rezultatus“, „Lapkričio mėnesį sunegalavus sveikatai gavau iš šeimos gydytojos nedarbingumo lapelį ir tuomet sužinojau, kad jokių draustų pajamų ir valandų neturiu iš UAB (duomenys neskelbtini) pusės. Atsisakiau dirbti tą pačią dieną, bet nesibylinėjau ir neskundžiau, nes rekomendacija buvo lovos režimas ir jokiais būdais nesinervuoti“.

Šios aplinkybės patvirtina tai, kad Ž. S. santykių užmezgimo metu su A. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujų darbuotojų neieškojo, internetiniuose darbo paieškos portaluose ar kitose visuomenės informavimo priemonėse nebuvo patalpinusi jokių darbo skelbimų bei nevykdė darbuotojų paieškos ir kitomis priemonėmis. Byloje tai patvirtinančių duomenų pateikta nėra. Be to, pagal Ž. S. paaiškinimus ji nerašė prašymo ją priimti dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės pareigose. Ji su UAB „(duomenys neskelbtini) direktore K. J., - kaip darbdave, dėl būtinųjų darbo sąlygų nesitarė. Ji šios, nei prieš pradėdama dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei jos (Ž. S.) nurodytu darbo laiku, netgi nemačiusi.

Ž. S. yra patvirtinusi, kad jokio atlygio už savo darbą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra gavusi, jog dėl konkretaus, periodiško darbo užmokesčio nei su K. J., nei su A. V. nesusitarė. Patikimų duomenų apie tai, kad Ž. S. būtų gavusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kokį tai atlygį už darbą, byloje nėra. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog Ž. S. per laikotarpį nuo 2020-04-01 iki 2020-11-12 būtų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavusi sumokėti neišmokėtą darbo užmokestį ar įstatymo nustatyta tvarka būtų pasikreipusi dėl šio išieškojimo.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Ž. S. naudojosi savo telefonu - (duomenys neskelbtini). Tačiau patikimų duomenų, kad už P. S. pokalbius jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų kompensavusi byloje nėra.

Ž. S. nurodė, kad ji naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefono kortele Nr(duomenys neskelbtini)Tačiau K. J. pateikti į bylą rašytiniai duomenys (2 t., b. l. 46-48) šias aplinkybes paneigė, nes minėtas telefono numeris UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo registruotas (duomenys neskelbtini). Patikimų duomenų, kad Ž. S. būtų naudojusi šį telefono numerį, šioje byloje nėra.

Ž. S. iš esmės teigė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita užsipildavo kurą į savo automobilį, už šį išleistus pinigus jai kompensuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. K. J. bei A. V. šias aplinkybes neigė, juolab jos nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi ir anksčiau neturėjo kurui įsigyti kortelių. Ž. S. anksčiau aprašytiems teiginiams patvirtinti papildomų įrodymų byloje nesurinkta.

Byloje nėra surinkta patikimų duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ aprūpino, ar turėjo pareigą aprūpinti Ž. S. darbo priemonėmis, suteikti jai darbo vietą.

Byloje nėra surinkta patikimų duomenų, kad Ž. S. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Taip pat byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė K. J. prašė Ž. S. laikytis kokių tai taisyklių ar vidinės šios bendrovės darbo tvarkos. Juo labiau, pati Ž. S. nenurodė, jog ji laikėsi kokių tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės K. J. nustatytų taisyklių ar darbo tvarkos.

Byloje nėra jokių duomenų, kad K. J. ir Ž. S. susitarė dėl kasmetinių apmokamų ar neapmokamų atostogų suteikimo, kvalifikacijos kėlimo tvarkos ir kitų darbo santykiams būdingų sąlygų. Be to, nėra jokių duomenų, jog Ž. S. būtų prašiusi K. J. kaip darbdavės kokių tai atostogų.

Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad Ž. S. K. J., kaip darbdaviui, įsipareigojo dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas.

Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes, bei įvertinęs K. J. kaltę grindžiančius anksčiau aprašytus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta visumos patikimų, vieni kitus papildančių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad Ž. S. šioje byloje nurodytas darbas turi būti vertinamas kaip nelegalus, nes nekonstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji minėti trys požymiai.

Pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbusio asmens paaiškinimai, bei pareigūnų, bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-575-535/2012). Be to, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimai dėl nelegalaus darbo, gali būti padaromi veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-575 -704/2012 ir kt.).

Šiuo atveju nustatyta, kad Ž. S. pirminiai paaiškinimai dėl nelegalaus darbo jos duoti 2021-04-01, t. y. po jos, kaip ji nurodžiusi, darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukimo, po ikiteisminio tyrimo dėl galimo jos sukčiavimo pradėjimo, pagrįstai tikėtina po jos apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, o VDI pareigūnų, bendravusių su ja parodymai dėl nelegalaus darbo, duoti tik po Ž. S. kreipimosi su skundu į VDI. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog anksčiau paminėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl galimo Ž. S. sukčiavimo ir šiame tyrime asmenys buvo apklausti būtent dėl šio, o ne dėl nelegalaus darbo. Be to, pagal K. J. paaiškinimus MB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos žiniomis, dėl skolos gražinimo A. V. skambino telefonu Ž. S.. Ši žadėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gražinti skolą. Tačiau skolos negrąžino. Tai teismo posėdžio metu patvirtino A. V.. Dėl skolos ir dėl delspinigių UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka (civilinė byla Nr. e2-2943-829/2022 Marijampolės apylinkės teismas, Šakių rūmai). Ž. S. teismo posėdyje iš esmės nurodė, kad MB (duomenys neskelbtini)“ neskolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, o iš esmės nesumokėta pinigų suma už produkciją yra adekvati tai sumai, kurią jai UAB „(duomenys neskelbtini) nesumokėjo kaip darbo užmokestį.

Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šioje byloje Ž. S. duoti paaiškinimai bei jos pateikta rašytinė medžiaga (kelionės maršrutas 2020-10-08 su priedais, 1 t., b. l. 10-18), nėra patikimai pirminiai, o duoti esant situacijai, jog jos A. V. prašė grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl jos (Ž. S.) atžvilgiu ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir šiam vykstant. Be to, nėra surinkta duomenų, kad Ž. S. pateiktas Valstybinei darbo inspekcijai minėtas kelionės maršrutas su priedais derintas, suderintas su K. J., jog ši šiam pritarė, ir aplamai, kad ji apie šį ką tai žinojo.

Be to, šiuo atveju teismas nenustatė, jog byloje yra surinkta visuma patikimų duomenų padaryti išvadai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė K. J. nebuvo pakankamai rūpestinga, jog ji neužtikrino, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, jog ji buvo pasyvi Ž. S. atžvilgiu. Ši išvada darytina ir dėl to, jog pagal Ž. S. paaiškinimus ji tik vieną kartą buvo (duomenys neskelbtini) būtent pieš pas ją (duomenys neskelbtini) minėtos pirkimo ir pardavimo sutarties sudarymą, ir ji niekad žodžiu su K. J. nebendravo. Be to, byloje nėra duomenų (įrodymų), jog Ž. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė, kreipėsi raštu į K. J., ar į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kokiu tai klausimu, ar pasirašė ant kokio tai dokumento kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė, kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroras minėtame ikiteisminiame tyrime nenustatė padaryto administracinio nusižengimo požymių, motyvuotu nutarimu neperdavė turimą medžiagą įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Todėl šiame nutarime nurodytų asmenų aprašyti paaiškinimai vertinami kritiškai, ne prejudiciniais faktais.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis sprendžia, jog byloje nėra patikimų duomenų ir neįrodyta, jog K. J., esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, laikotarpiu nuo 2020-06-01 iki 2020-11-12 leido dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Ž. S. protokole aprašytą vadybininkės darbą už atlygį, nustatyta tvarka nesudariusi su šia darbo sutarties raštu, bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbo sutarties su Ž. S. sudarymą ir jos priėmimą į darbą, t. y. nelegaliai.

Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes teismas sprendžia, jog K. J. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

K. J. prašo priteisti iš valstybės 600 Eur bylinėjimo išlaidų už jai suteiktą šioje byloje teisinę pagalbą. Nurodė, kad už jos advokato padėjėjo K. Žiemio atstovavimą teisme patyrė bendrai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 12, 49).

Prašymas tenkinamas.

ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Proceso išlaidų ir jų atlyginimo klausimus reglamentuoja BPK 103–106 straipsniai. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma – BPK 106 straipsnis, todėl pagal galiojančią teismų praktiką baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose tokios išlaidos proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažįstamos. BPK 106 straipsnis nereglamentuoja išteisintojo išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimo (apmokėjimo) klausimo. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu buvo pripažinta, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, ir kad šis straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021, konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog specialioji išlaidų advokato paslaugoms apmokėti padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad šiuo metu įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo šiuo aspektu dar nėra nustatęs, šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 5 dalies nuostatomis, tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal teismui K. J. pateiktus dokumentus (2022 m. kovo 29 d., 2022 m. balandžio 28 d. pinigų priėmimo kvitus) akivaizdu, jog ji, kurios atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, už advokato padėjėjo K. Žiemio teisinę pagalbą, - dalyvavimą teismo posėdžiuose administracinio nusižengimo byloje, šiam sumokėjo bendrai 600 Eur. Šias išlaidas, K. J. prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš Valstybės, atstovaujamos Valstybės ir darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kaip patvirtina šios bylos medžiaga, advokato padėjėjas K. Žiemys K. J. atstovavo 2022-03-29 teismo posėdyje nuo 13.00 val. iki 16.17 val., bei 2022-04-28 nuo 13.00 val. iki 14.53 val., be to, šis surašė baigiamąją kalbą, kurią pateikė teismui. Teismas minėtas išlaidas laiko įrodytomis. Mokėjimo kvituose nurodytas teisinės pagalbos turinys, jo papildomai detalizuoti, teismo vertinimu nėra būtina, kadangi atstovo teiktos pagalbos apimtį patvirtina bylos dokumentai ir eiga. Šiuo nutarimu administracinio nusižengimo teisena K. J. atžvilgiu nutraukta. Todėl, pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bei įvertinus administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pobūdį, bylos nagrinėjimo dviejuose posėdžiuose laiką, atsižvelgiant į bylos rezultatą, protingumo bei sąžiningumo principus, darytina išvada, kad K. J. patirtos išlaidos buvo būtinos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. J. atstovas advokato padėjėjas K. Žiemys atstovavo K. J. dviejuose teismo posėdžiuose apylinkės teisme, parengė baigiamąsias kalbas. K. J. prašymas atlyginti patirtas proceso išlaidas, vertinant suteiktos pagalbos reikalingumą, pobūdį bei sudėtingumą, tenkinamas visiškai, jai iš Valstybės priteisiant 600 Eur turėtų išlaidų atstovo advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Šiuo atveju taikant įstatymo analogiją, remiantis BPK 105 straipsnio 5 dalimi, kuri nustato, kad tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų, 600 eurų pagrįstos proceso išlaidos priteistinos K. J. iš Valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 666 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 5 dalimi,

nutarė:

nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą K. J. atžvilgiu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nes K. J. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymių.

K. J. prašymą tenkinti visiškai. Priteisti K. J. iš Valstybės (atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) 600 Eur (šešis šimtus eurų) patirtoms išlaidoms už advokato padėjėjo paslaugas atlyginti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.