Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Lino Žukausko,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. G. prašymą pakeisti kardomąją priemonę suėmimą į kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, bei nubaustas laisvės atėmimu 12 metų; bausmę subendrinus su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 metų ir 3 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Jis nuteistas už tai, kad, veikdamas savo paties organizuota grupe su R. J., J. Š., V. A. (V. A.), kartu su L. K. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent:

V. G. 2013 m. kovo 23 d. nuo 17.18 val. iki 19.28 val. telefonu ir per elektroninį paštą „gmail“ susitarė su V. A., kad tą pačią dieną 20 val. pas V. A. atvyks tyrimo metu nenustatytas asmuo ir iš anksto perduos pinigus už narkotinę medžiagą heroiną. Tą pačią dieną apie 20.15 val. minėtas nenustatytas asmuo prie prekybos centro „Ermitažas“, esančio Vilniuje, Ozo g. 25, V. G. nurodymu V. A. perdavė 28 000 Lt (8 111 Eur) už narkotinę medžiagą. Vėliau V. A. jo turėtus 299,35 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 74,510 g narkotinės medžiagos heroino, padėjo sutartoje vietoje – prie garažų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini). V. G. 2013 m. kovo 23 d. 21.38 val. telefonu pranešus V. A., kad nurodytą dieną minėto kiekio narkotinės medžiagos heroino niekas negalės paimti, 21.42 val. V. A. nurodė J. Š. paimti paslėptą narkotinę medžiagą, ir pastarasis iš sutartos vietos – prie garažų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paėmė 74,510 g narkotinės medžiagos heroino bei laikė su savimi iki 2013 m. kovo 25 d. 14.04 val. Tęsdamas nusikalstamos veikos organizavimą, V. G. 2013 m. kovo 25 d. nuo 11.12 val. iki 12.35 val. telefonu susitarė su L. K., jog jis už 100 Lt (28,96 Eur) atlygį kartu su R. J. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš Kėdainių nuvyks į Vilnių ir parodys vietą, kur bus palikta V. G. užsakyta narkotinė medžiaga. Po to V. G. 11.34 val. telefonu pranešė V. A., kad tą pačią dieną apie 17 val. iš sutartos vietos bus paimtas jo užsakytas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos heroino. Tuo tikslu V. A. telefonu nurodė J. Š. į sutartą vietą – prie garažų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), padėti 74,510 g narkotinės medžiagos heroino, ir 14.04 val. J. Š. patvirtino telefonu V. A., jog minėtą narkotinę medžiagą padėjo į sutartą vietą. Tą pačią dieną, 2013 m. kovo 25 d. apie 21.10 val., R. J. su tyrimo nenustatytu asmeniu iš Panevėžio miesto automobiliu „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Kėdainius, kur prie prekybos centro „Techasas“, esančio Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), paėmė L. K., kuris apie 21.16 val. pranešė telefonu V. G. jau vykstantis į Vilnių. L. K. kartu su R. J. bei tyrimo nenustatytu asmeniu automobiliu „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 22.55 val. įvažiavo į teritoriją, esančią Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), kur L. K. iš sutartos vietos paėmė labai didelį kiekį – 74,510 g narkotinės medžiagos heroino ir iš karto minėtame automobilyje perdavė R. J. bei tyrimo nenustatytam asmeniui. Apie 23.15 val. L. K. pranešė V. G. apie įvykdytą jų susitarimą ir pats liko Vilniuje, o R. J. bei tyrimo nenustatytas asmuo minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino automobiliu „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno į Panevėžį. 2013 m. kovo 26 d. apie 0.40 val. policijos pareigūnai kelio Vilnius–Panevėžys 72 km sustabdė R. J. vairuojamą automobilį „Fiat Stilo“. Sustabdžius R. J. sulaikė policijos pareigūnai, o tyrimo nenustatytam asmeniui pavyko pabėgti. 2013 m. kovo 26 d. apie 3.45 val. kelio Vilnius–Panevėžys automobilio „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdymo vietos pradžioje (71 km) atliktos įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė išmestą labai didelį kiekį – 74,510 g narkotinės medžiagos heroino.

2. Minėtu nuosprendžiu nuteistajam V. G. kardomoji priemonė suėmimas palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Šis nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka.

3. Nuteistasis V. G. pateikė prašymą pakeisti kardomąją priemonę suėmimą į kelias švelnesnes kardomąsias priemones: namų areštą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei intensyvią priežiūrą.

3.1. Nuteistasis nurodo, kad dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo teismas nusprendžia posėdyje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) XI skyriaus nuostatomis (BPK 233 straipsnio 5 dalis). Pagal BPK 320 straipsnio 6 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taikomos BPK XIX skyriaus bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos, atsižvelgus į šiame skyriuje numatytus ypatumus, o būtent, suėmimo terminas negali būti neterminuotas, suėmimo terminas kaskart negali būti pratęstas ilgesniam nei 3 mėnesių terminui. BPK 127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog „konkretų suėmimo terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas <...>, tačiau iš karto suėmimas negali būti paskirtas ilgesnis kaip trys mėnesiai“. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos taikymą nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta ar palikta galioti kardomoji priemonė suėmimas netampa neterminuota ir/ar galiojanti neapibrėžtą laikotarpį. Priešingai, apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtas ir/ar paliktas suėmimas galioja iki to momento, kol nuosprendis nepradedamas vykdyti, tačiau su sąlyga, jog jis nėra skundžiamas apeliacine tvarka, arba ne ilgiau kaip tris mėnesius, jei paduodamas apeliacinis skundas (BPK 336 straipsnis).

3.2. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pasisakęs, kad teismo sprendime, kuriuo ribojama asmens laisvė, turi būti nurodytas konkretus terminas, kuriam iš žmogaus atimama laisvė (sprendimas byloje Meloni prieš Šveicariją). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 5 straipsnio 3 bei 4 dalyse įtvirtinta pareiga ir kartu įteisinta galimybė atimti žmogaus laisvę, tik griežtai laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Šį laikymąsi ex officio nagrinėdamas skundus privalo kontroliuoti apeliacinės instancijos teismas.

3.3. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į proceso greitumo (operatyvumo) principą, kuris įpareigoja teismą išnagrinėti bylą per įmanomai trumpiausią laiką. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso, Konvencijos, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatas šio reikalavimo privaloma laikytis visose proceso stadijose.

3.4. Nuteistojo baudžiamoji byla bus nagrinėjama dar pakankamai ilgą laiką. Ši aplinkybė, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo A. Kruopio pranešimo „Baudžiamojo proceso trukmės problemos. Lietuvos apeliacinio teismo patirtis“ išvadas, yra pagrindas jį paleisti iš suėmimo. Teismo nurodytos išskirtinės priežastys, suteikiančios teisę ilgesnį laiką jam taikyti suėmimą, negali būti pagrindas ir toliau laikyti jį suimtą. Juo labiau kad ilgas bylos nagrinėjimas pažeidžia Konvencijos 6 straipsnyje nustatytą sulaikyto (nuteisto) asmens teisę, jog jo byla būtų nagrinėjama per kiek įmanoma trumpiausią laiką. Sprendime Balčiūnas prieš Lietuvą EŽTT konstatavo, kad nacionalinės teisminės institucijos turi užtikrinti, jog įtariamojo kalinimas nebūtų pernelyg ilgas. Jeigu teisminis bylos nagrinėjimas kaip įmanoma greičiau neužbaigiamas, suimtasis turi teisę būti paleistas bylos nagrinėjimo metu.

3.5. V. G. iš esmės atitinka visus kriterijus, kad būtų paskirta švelnesnė kardomoji priemonė: turi tvirtus socialinius ryšius, su artimaisiais bendrauja telefonu ir per pasimatymus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, o teismui pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus raštas patvirtina, jog paleistas į laisvę jis bus įdarbintas, taigi turės teisėtų lėšų pragyvenimui.

3.6. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog, kuo ilgiau asmuo yra suimtas, tuo mažesnė tikimybė, kad jis bėgs, slėpsis, darys nusikaltimus ar poveikį proceso dalyviams. Visais atvejais turi būti įvertintas proporcingumo principas. Be to, atsižvelgiant į gana ilgą kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti ilgą kardomojo kalinimo laiką Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies prasme (EŽTT sprendimas byloje Lavents prieš Latviją). Kuo ilgiau asmuo laikomas suimtas, tuo kruopščiau ir atidžiau turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suimtą.

3.7. V. G. taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė tik iš pradžių galėjo būti pateisinama pagrįstu manymu, jog jis bėgs, slėpsis. Šiuo metu jis yra suimtas daugiau kaip 52 mėnesius, todėl jam taikoma griežčiausia kardomoji priemonė yra per griežta. Byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių, nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, jis gali būti kalinamas tokį ilgą laiką. Priimant sprendimą, nuteistasis prašo teismo atsižvelgti į jam inkriminuojamo nusikaltimo straipsnio sankcijoje nustatytą bausmę bei jos dydį.

4. Teismo posėdyje nuteistasis V. G. ir jo gynėjas prašė tenkinti prašymą, prokuroras prašė nuteistojo prašymą atmesti.

5. Nuteistojo V. G. prašymas dėl kardomosios priemonės suėmimo pakeitimo į švelnesnes kardomąsias priemones atmetamas.

5.1. Nuteistasis V. G. laikomas suimtas, nepažeidžiant BPK 119, 121, 122 straipsnių reikalavimų bei laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų.

5.2. BPK 119 straipsnyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pagal BPK 139 straipsnio 1 dalies nuostatas paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.

5.3. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kardomoji priemonė suėmimas nuteistajam V. G. paskirta, dar vykstant ikiteisminiam tyrimui. Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, jis laikinai sulaikytas 2014 m. sausio 21 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartimi jam nustatytas kardomosios priemonės suėmimo terminas trims mėnesiams, kuris vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas. 2015 m. birželio 25 d. baudžiamoji byla perduota Vilniaus apygardos teismui. Šio teismo nutartimis kardomosios priemonės suėmimo terminas V. G. ir toliau buvo tęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas nesuimtas jis bėgs, slėpsis nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, konstatuojant, kad šie pagrindai nėra išnykę. Tokį sprendimą teismas motyvuodavo, atsižvelgęs į inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, baudžiamajame įstatyme įtvirtintą bausmę, kuri susijusi išimtinai tik su ilgalaikiu laisvės atėmimu, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kitas suėmimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Teismo išvada – paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

5.4. Šiuo metu baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme baigtas. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Apkaltinamuoju nuosprendžiu už labai sunkaus nusikaltimo padarymą nuteistajam paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė dvylikai metų, atliktina pataisos namuose. Kardomoji priemonė suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendis, kuriuo nuteistas V. G., neįsiteisėjęs, kadangi apskųstas apeliacine tvarka.

5.5. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad nagrinėjamas prašymas paduotas, praėjus dviem mėnesiams nuo ankstesnio prašymo. Nuo to laiko nepasikeitė suėmimo taikymo pagrindai, kurie buvo išsamiai aptarti Lietuvos apeliacinio teismo ankstesnėje 2018 m. kovo 22 d. nutartyje. Prašymo turinys yra analogiškas, todėl teisėjų kolegija nekartoja jau anksčiau išdėstytų motyvų, pagrindžiančių esant suėmimo pagrindus.

5.6. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis tokį ilgą laiką kalinamas, nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas leidžia kardomąsias priemones taikyti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, taigi ir tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, dar nėra įsiteisėjęs. Šioje nutartyje jau minėta kardomųjų priemonių paskirtis svarbi, ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

5.7. Nuteistasis neteisus teigdamas, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta ar palikta galioti kardomoji priemonė suėmimas galioja iki to momento, kol nuosprendis nepradedamas vykdyti, tačiau su sąlyga, kad jis nėra skundžiamas apeliacine tvarka, arba ne ilgiau kaip tris mėnesius, jei paduodamas apeliacinis skundas. Ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartyje jau buvo paaiškinta, jog sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam yra nuosprendžio sudedamoji dalis (BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir jam netaikomos BPK 127 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios suėmimo taikymo trukmę bei jo termino pratęsimą.

5.8. Nuteistasis V. G. teisus skunde nurodydamas, kad jis suimtas laikomas jau ilgą laiką, tačiau tai yra pateisinama nagrinėjamoje konkrečioje byloje. Suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Paskirta kardomąja priemone V. G. teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis).

5.9. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose iš tiesų yra nurodęs, jog, atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti tolesnį suėmimo taikymą. Šiuo atveju tokios išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį suėmimo taikymą, yra V. G. asmenybė, jos pavojingumas, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdis ir intensyvumas – jis pripažintas kaltu padaręs labai sunkų nusikaltimą, veikdamas organizuota grupe, nusikalstami veiksmai buvo neatsitiktiniai ir gerai organizuoti. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nors jis dar neįsiteisėjęs.

5.10. Be to, remiantis teismų praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nagrinėjamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti apeliacinės instancijos teisme ir teisiškai įvertinti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu iki jo įsiteisėjimo V. G. palikta kardomoji priemonė suėmimas pateisinama ir neprieštarauja jau minėtos Konvencijos suformuluotiems kriterijams, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

5.11. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, jog byla beveik baigta nagrinėti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad du teismo posėdžiai paeiliui neįvyko, nes vienas po kito sirgo laisvėje esantys nuteistieji J. Š. ir V. A., o į paskutinį teismo posėdį, turėjusį vykti 2018 m. gegužės 18 d., dėl ligos neatvyko nuteistojo R. J. gynėjas. Nors dėl didelio teisėjų kolegijos užimtumo ir kitų objektyvių priežasčių teismo posėdis numatytas tik 2018 m. rugsėjo 13 d. ir bylos nagrinėjimas dar kurį laiką užsitęs ne dėl teismo kaltės, tačiau ši aplinkybė nesuteikia pagrindo keisti V. G. taikomą kardomąją priemonę į švelnesnę, juo labiau kad ji palikta galioti apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu.

5.12. V. G. prašyme nurodytos aplinkybės dėl gyvenamosios vietos turėjimo, socialinių ryšių, galimybės įsidarbinti yra reikšmingos, tačiau nepašalina kardomosios priemonės suėmimo taikymo pagrindų.

5.13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad suėmimo taikymo nuteistajam V. G. pagrindai nėra išnykę. Įvertinus nusikaltimo, už kurį jis nuteistas, pobūdį ir sunkumą, taikoma kardomoji priemonė yra adekvati skundžiamu nuosprendžiu pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybei.

5.14. V. G. pakeitus suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, šioje byloje nebus užtikrintas nuteistojo dalyvavimas procese, o tai trukdys bylą baigti nagrinėti apeliacinės instancijos teisme ir pasiekti kitų kardomosiomis priemonėmis siekiamų tikslų.

5.15. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje nėra teisinio pagrindo nuteistajam V. G. pakeisti kardomąją priemonę suėmimą į nuteistojo prašomas švelnesnes kardomąsias priemones.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, 324 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. G. prašymą dėl kardomosios priemonės suėmimo pakeitimo į švelnesnes kardomąsias priemones atmesti.

Nutartis neskundžiama.