Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-01-17 · Civilinė byla Nr. 2A-63-125/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-17
Bylos Nr.
2A-63-125/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Jonas Pesliakas
Pareiškėjas
A. Š., R. Š.
Kategorijos
  • 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas B. Valius Civilinė byla Nr. 2A-63-125/2008

Teisėjas R. Dilys Procesinio sprendimo kategorijos 75.4.1; 121.20; 121.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. sausio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Jono Pesliako, Virginijos Nijolės Griškevičienės, sekretoriaujant Ingai Sutulaitei, dalyvaujant pareiškėjams A. Š., R. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-9346-676/2007 pagal pareiškėjų A. Š. ir R. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-09-27 sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino ? nutraukė santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo pareiškėjai paliko jos santuokinę pavardę – Š.; patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas padarė išvadą, jog santuoka tarp pareiškėjų faktiškai iširusi, galimybės sutuoktiniams gyventi kartu nebėra.

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. Š. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-27 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismas pažeidė materialinės teisės normą ? CK 3.53 str. 4 d. bei procesinės teisės normas. Nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodo, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pasirašė sutuoktinės suklaidintas dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydžio. Teigia, kad teismo posėdžio metu paaiškino teisėjui, kad nesutinka mokėti 4 MGL kas mėnesį savo vaikui išlaikyti, o gali mokėti tik 2 MGL išlaikymo kas mėnesį, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Mano, kad teismas negalėjo tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kadangi ši sutartis pažeidė jo, kaip sutuoktinio, teisėtus interesus, todėl teismas turėjo bylą sustabdyti, kol sutuoktiniai susitars ir sudarys naują sutartį.

Atsiliepimas

Pareiškėja A. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-27 sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos buvo aptartos ir pasirašytos gera valia. Teismo posėdyje pareiškėjas dalyvavo, tačiau jokių prieštaravimų dėl sutarties sąlygų nepareiškė, o tik patvirtino savo norą ir prašymą nutraukti santuoką bei patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis buvo suklaidintas ir kad sutartį pasirašė ne savo valia. Mano, kad teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 p. sąlyga, numatanti pareiškėjo įsipareigojimą teikti išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 4 MGL kas mėnesį, buvo sutarta atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius, infliaciją bei pareiškėjo pajamas, todėl ši sutartis nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (b.l.6), santuokoje gimė trys vaikai: sūnus S. Š., (duomenys neskelbtini) (b.l. 9), duktė E. Š., (duomenys neskelbtini) (b.l. 8), sūnus T. Š., (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Sutuoktiniai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu (b.l. 3, 30) bei pateikė teismui 2007-09-03 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 31). Pirmosios instacijos teismas pareiškėjų prašymą tenkino, nutraukė pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino jų pateiktą sutartį (b.l. 39-40).

Šalių santuoka teismo sprendimu nutraukta CK IV skyriaus antrojo skirsnio „Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu“ nustatyta tvarka. Nutraukti santuoką sutuoktinių bendru sutikimu galima, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos nutraukimo padarinių. Tokiu atveju sutuoktiniai, sutardami, kad jų santuoka iširo, ir norėdami pasinaudoti supaprastinta santuokos nutraukimo tvarka, privalo susitarti ir dėl teisinių jos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 str.). CK 3.53 str. 3 dalyje nustatyta, kad pagrindinė teismo funkcija nagrinėjant tokias bylas yra patikrinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį, ar šalių pateiktos teismui tvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos teisėtos, t. y. ar jos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesų, ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių interesų. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Taigi teismas ne tik formaliai turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka minėtus CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad iki teismo sprendimo, į kurį įtraukta šalių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos, įsiteisėjimo tarp sutuoktinių kilo ginčas dėl nepilnamečio sūnaus T. Š. išlaikymo dydžio. Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, nes netinkamai taikė ir aiškino CK 3.53 str. 4 d., todėl teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia jo, kaip sutuoktinio, teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 3.53 straipsnio 4 dalies normą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad, prieš patvirtindamas šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas iš esmės netyrė ir nevertino jos sąlygų pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.

2007-09-03 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai sutarė, kad A. Š. pripažintina nuosavybės teisė į visą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: butą ir ūkinio pastato dalį, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė pagal byloje esančius VĮ Registrų centro duomenis sudaro 21 940 Lt (b.l. 16-19), realiai šio turto vertė gali būti daug didesnė. Taigi apeliantui nepaskiriama jokia santuokinio turto dalis, nenumatyta ir kompensacija už jam tenkančią turto dalį. Pažymėtina, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Nuo bendro turto lygių dalių principo leidžiama nukrypti tik CK 3.123 str. numatytais atvejais. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad bendras sutuoktinių turtas padalytas neadekvačiai, nelygiomis dalimis. Sutarties sąlyga dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nustatytas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis, teiktinas kiekvieno iš sutuoktinių, gali būti pripažinta iš esmės pažeidžianti vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus tuo atveju, jei vienam iš sutuoktinių bus uždėta akivaizdžiai per didelė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta, visų pirma atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir abiejų sutuoktinių gaunamas pajamas ir turimą turtą. Kaip matyti iš pareiškėjų 2007-09-03 sutarties sąlygų, išlaikymą nepilnamečiam sūnui įsipareigojo teikti tik vienas iš sutuoktinių, skirdamas po 4 MGL kiekvieną mėnesį, tuo tarpu kokį išlaikymo dydį teiks sutuoktinė, iš sutarties sąlygų neaišku. Sutuoktinė teigia, kad išlaikymo dydį nustatė, atsižvelgdami į vaiko amžių, jo poreikius bei sutuoktinio pajamas. Iš byloje esančios apelianto pateiktos pažymos matyti, kad sutuoktinio darbo užmokestis yra nedidelis (b.l. 22), apeliantas šiuo metu savo būsto neturi, todėl gyvena nuomojamame bute, už nuomą moka 700 Lt. Pirmosios instancijos teismas į šiuos byloje esančius duomenis neatsižvelgė, taip pat nevertino to fakto, kad apeliantas, atsižvelgdamas į vaiko interesus bei į nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymą su motina, paliko visą santuokos metu įgytą turtą sutuoktinei, kompensacijos nereikalavo. Taigi santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlyga, kurioje nustatytas nepilnamčio vaiko išlaikymo dydis, teiktinas tik vieno iš sutuoktinių iš esmės pažeidžia vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, nes jam uždėta akivaizdžiai per didelė nepilnamčio vaiko išlaikymo našta, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių gaunamas pajamas ir po santuokos nutraukimo likusį turtą.

Atsižvelgdama į anksčiau paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytos sąlygos dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui teikimo, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą teisės normų aiškinimą ir taikymą, nepagrįstai suteikia sutuoktinei A. Š. perdėtą pranašumą bei pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą, riboja sutuoktinio R. Š. turtines ar asmenines neturtines teises bei teisėtus interesus. Taigi pirmosios instancijos teismas negalėjo tvirtinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes jos sąlygos neatitinka įstatymų reikalavimų, ir nutraukti santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, remdamasis CK 3.51–3.54 straipsnių nuostatomis. Tokiu atveju teismas turėjo palikti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nenagrinėtą.

Teisėjų kolegija, remdamasi nutartyje išdėstytais argumentais ir nagrinėjamos bylos duomenimis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.53 straipsnyje įtvirtintas materialinės teisės normas, neįvykdė įstatymo nustatytos funkcijos užtikrinti, kad teismo sprendimu tvirtinama sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktų teisėtumo reikalavimus, nepažeistų vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų; netinkamas materialinės teisės normų taikymas nulėmė neteisingą bylai reikšmės turinčių aplinkybių aiškinimą, liko neatskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 1 d.). Bylą nagrinėjant iš naujo šalys turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą: ar spręsti santuokos nutraukimo klausimą ginčo teisena, ar abiejų susitarimu pateikti naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusKolegijos teisėjai Jonas PesliakasVirginija Nijolė Griškevičienė