Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis O. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad dėl jos padarymo gailisi. Kaltinamasis teigė, jog pas jį į svečius atvažiavo J. M., jie kartu pavartoję alkoholio nutarė nuvažiuoti pas T. K. ir su juo išsiaiškinti dėl nemokamo išlaikymo vaikui, dėl skolos I. M.. Pas nukentėjusįjį vyko kartu su J. M., kadangi nenorėjo, jog T. K. kiltų noras muštis. Iš pradžių su T. K. buvo bendraujama telefonu. Nukentėjusysis pasiūlė atvažiuoti pas jį ir išsiaiškinti. Vykstant pas T. K., sutiko L. V. ir A. Č., kurie iki nukentėjusiojo namų vyko kartu. Nuvykus prie nukentėjusiojo namų, I. M. pasiūlė išeiti T. K. į lauką, o šis pasiūlė užeiti į butą. Nukentėjusysis į butą kvietė užeiti tik I. M.. Kai buvo atidarytos buto durys, į butą užėjo jis, J. M. ir L. V.. O. Ž. teigė, jog jis galėjo suduoti smūgį T. K.. Su nukentėjusiuoju bendravo virtuvėje, su juo kalbėjo apie susidariusią skolą dėl vaiko išlaikymo, apie skolos grąžinimą, reikalavo pinigų. Pokalbio metu paėmė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy S3, kadangi šis pasakė, jog neturi pinigų. Šį telefoną paėmė nuo stalo. Taip pat buvo paimtas spausdintuvas, jis buvo nuvežtas į lombardą, tačiau jo priduoti nepavyko. Tuomet buvo vėl grįžta į butą, kuriame buvo paimtas televizorius, kurį taip pat buvo ketinama priduoti į lombardą. O. Ž. negalėjo nurodyti, kas ką tiksliai bute paėmė. Apie paimtus daiktus sužinojo iš J. M. ir L. V., kurie išėjus iš buto pasakė, ką paėmė. Mobiliojo ryšio telefoną, automobilio raktelius, grynuosius pinigus paėmė J. M., o juvelyrinius dirbinius paėmė L. V..

Teisiamojo posėdžio metu J. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad dėl jos padarymo gailisi. Kaltinamasis teigė, jog įvykio dieną kartu su O. Ž. vartojo alkoholį ir O. Ž. pasiūlė važiuoti pas T. K. pasiaiškinti dėl skolos, susijusios su vaiko išlaikymu. Vykdami pas nukentėjusįjį susitiko L. V. ir dar vieną asmenį. L. V. pasiūlė važiuoti kartu ir šis sutiko. Į nukentėjusiojo butą pakliuvo jis, O. Ž. ir L. V., kai nukentėjusysis atidarė buto duris. L. V. stovėjo buto koridoriuje, o O. Ž. su T. K. virtuvėje kalbėjo dėl vaiko išlaikymo. O. Ž. prašė iš T. K. pinigų, klausė, ar šis ruošiasi mokėti. J. M. teigė, jog jis vėliau su nukentėjusiuoju nuėjo į kambarį, kur paėmė telefoną Samsung, automobilio raktelius su pulteliu ir 18 Eur iš piniginės. Daiktus ir pinigus paėmė, kadangi galvojo, jog taip bus atlyginta padaryta žala. Įvykio metu T. K. buvo suduotas vienas smūgis, jį sudavė O. Ž., kai buvo užeita į butą. T. K. buvo pasiūlyta užstatyti spausdintuvą lombarde. Spausdintuvas buvo nuvežtas į lombardą, tačiau jis nebuvo užstatytas. Vėliau vėl buvo grįžta į nukentėjusiojo butą ir paimtas televizorius. Išeinant iš buto, O. Ž. sakė, jog paėmė nukentėjusiojo telefoną, o L. V. aiškino, kad paėmė juvelyrinius dirbinius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu L. V. savo kaltę pripažino, labai gailėjosi ir parodė, kad 2016 m. sausio 31 d., apie 18.00 val., prie parduotuvės „Maxima“ Baltupiuose susitiko su A. Č., kuris pasakė, kad jam skambino Ž. ir O. Ž. gyvena Oškinių kaime, o O. K. g. A. Č. norėjo važiuoti į susitikimą su Ž. A. Č. jį įkalbinėjo važiuoti kartu, jis sutiko ir jie nuvažiavo prie Pramogų arenos. Čia turėjo atvažiuoti Ž., O. ir šio žmona I.. Ž. norėjo pakalbėti su A. Č.. Jie susitiko visi prie Pramogų arenos ir autobusu nuvažiavo iki Žaliojo tilto. A. Č. pasikalbėjo su Ž. ir jie nusprendė važiuoti į Savanorių pr. pasiimti skolos. Jie troleibusu nuvažiavo iki Savanorių pr., išlipo stotelėje „Savanorių pr.“, šalia parduotuvės „Maxima“. Jie perėjo gatvę ir nuėjo į šalia stovintį namą. A. Č. pasiliko lauke prie namo. Su A. Č. pasiliko jo draugė S., kurią jie visi sutiko autobuse važiuojant nuo Pramogų arenos. Jis, Ž., O. ir I. užėjo į laiptinę ir laipteliais užlipo į pirmą aukštą. O. žmona paskambino į buto duris, esančias kairėje pusėje. Buto duris atidarė vaikinas. Tik vaikinui pradarius duris, Ž. dešinės rankos kumščiu tam vaikinui sudavė, bet nematė, kur sudavė. Po smūgio Ž. vaikiną įstūmė į buto vidų, o jis ir O. užėjo paskui Ž. Ž. liepė užrakinti buto duris. Kadangi jis buvo paskutinis, tai buto duris ir užrakino. O. ir Ž. vaikiną įstūmė į virtuvę, jis pasiliko koridoriuje. Inga į butą nėjo. O. ir Ž. pasisodino vaikiną ant kėdės ir rusiškai pradėjo klausinėti „ar žino, kas jie“, „ar žino, dėl ko atvažiavo“. Kiek jis suprato, I. anksčiau gyveno su minėtu vaikinu ir turi bendrą vaiką. Ž. ir O. reikalavo pinigų už pragyventą laiką su I. Jie reikalavo 200 Eur vaikui, vėliau Ž. pasiūlė tuoj pat duoti 50 Eur ir jį paliktų ramybėje mėnesiui. Jis girdėjo duslius garsus ir suprato, kad buvo suduoti smūgiai. Bet jis nematė, nei kas, nei kur sudavė. Vaikinas Ž. davė 18 Eur, kadangi daugiau pinigų neturėjo. O. ir Ž. ragino dėti daiktus į maišą, kad juos būtų galima priduoti į lombardą. Vaikinas atjungė spausdintuvą ir įdėjo į „Maxima“ maišą. Jie visi nuvažiavo į lombardą, esantį Kalvarijų g. Lombarde spausdintuvo nepriėmė, todėl jie grįžo visi atgal į butą. Vaikinas įdėjo į šiukšlių maišus televizorių. Tą liepė jam padaryti O. ir Ž. Išėjus iš buto jie ėjo link autobusų sustojimo. Stovint stotelėje „Savanorių pr.“ prie šviesoforo sustojo policijos automobilis ir tuo metu vaikinas, kurio bute buvo, staigiai nubėgo prie pareigūnų. A. Č., Ž. ir O. nubėgo. O. ir Ž. nubėgo į vieną pusę, o A. Č. į kitą pusę. Jis liko stovėti stotelėje. S. ir I. jau nebuvo, nes jos dar prieš einant į lombardą išvažiavo namo. Jis buvo priverstas važiuoti su Ž. ir O., nes prieš savaitę Ž. jį buvo sumušęs, kadangi buvo apkaltintas, jog pavogė jo motinos telefoną. Jis turėjo panašų telefoną, kurį jam nupirko močiutė. Pagal galimybę žalą pasižada atlyginti. (t. 1, b. l. 106, 114-115)

Ikiteisminio tyrimo metu O. Ž. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo drauge I. M.. I. M. turi vienerių metų dukrą, kurios tėvas yra T. K., su kuriuo ji apie metus laiko yra išsiskyrus. I. M. su T. K. nesutaria, jie dažnai konfliktuoja dėl pinigų vaiko išlaikymui. Pas jį 2016 m. sausio 31 d., apie 15.00 val., į svečius atėjo pažįstamas J. M., su kuriuo išgėrinėjo alkoholinius gėrimus. Dviese išgėrė 0,5 1 talpos dengtinės butelį. Namuose taip pat buvo I. M.. Pobūvio metu jis papasakojo J. M. apie susidariusią probleminę situaciją su T. K. ir jie, jau būdami šiek tiek išgėrę, nusprendė nuvažiuoti pas jį namo pasikalbėti. Visų pirma norėjo pasikalbėti apie jo skolas, kadangi pinigų dukrai išlaikyti jis nemoka. Jau susiruošus važiuoti J. M. paskambino bendriems pažįstamiems – L. V. ir A. Č., kuriam iš jų tiksliai jis paskambino, nežino ir pasiūlė prisijungti prie jų. Tuomet jie su J. M. ir I. M. įsėdo į autobusą. Pakeliui, stotelėje „Pramogų arena“, prie jų prisijungė L. V. ir A. Č.. Visi važiavo į Savanorių pr., kur išlipo prie parduotuvės „Maxima“, ir nuėjo pas T. K., tikslaus adreso jis nežino. Į laiptinę įėjo jis, L. V., I. M. ir J. M.. A. Č. liko lauke, jis stovėjo su savo mergina, kurios jis nepažįsta, A. Č. buvo ją sutikęs pakeliui. I. M. nuėjo į pirmą aukštą prie durų, o jie liko stovėti ant laiptų. I. M. paskambino T. K. telefonu, po to išėjo į lauką kalbėdama telefonu, tada vėl sugrįžo ir tada T. K. atidarė duris, tačiau I. M. į butą nėjo, įėjo jis, J. M. ir L. V.. Pirmas į butą užėjo J. M., tada ėjo L. V., tada jis. Užėjęs į butą paskutinis, pamatė stovintį T. K., kuris buvo prisidengęs kūną ranka. Taip atrodė, kad jis galėjo dengtis nuo kažkokio smūgio, tačiau jis nematė, kad kažkas būtų trenkęs T. K. į veidą ar dar į kurią nors vietą, taip pat pats jis jam netrenkė. Užėjęs į butą, jis paėmė T. K. už peties ir liepė eiti su juo į virtuvę pasikalbėti. Jis nuvedė T. K. į virtuvę laikydamas jį už peties ir liepė jam atsisėsti. Jie su T. K. pradėjo dviese kalbėtis, J. M. sėdėjo šalia, o L. V. liko stovėti koridoriuje prie durų, stebėti, kad niekas neužeitų. Kalbėdamasis su T. K. nematė, kad ant veido ar dar kur nors būtų kraujo. Pokalbio metu jis supyko ant T. K. dėl jų seno ginčo ir dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė T. K. į veidą. Tuomet J. M. jį apramino, pasakė, kad kalbėtųsi ramiai. Jie toliau kalbėjo su T. K. apie jų senus ginčus, taip pat apie jų nesutarimus su I. M.. Susitarė su T. K., kad jis atvažiuos pas juos antradienį, t. y. 2016 m. vasario 2 d., kaip tik jų dukros gimimo dieną ir atveš pinigų už senas skolas I. M., taip pat atveš vaikui dovaną. T. K. pasakė, kad jis turi dvi dienas tam, kad atsiskaitytų už skolas, taip pat pareikalavo T. K. atnešti jam visus pinigus, kuriuos jis turi su savimi ir atiduoti jam. T. K. nuėjo į kambarį, J. M. nuėjo iš paskos, bet į kambarį, kiek matė, J. M. nebuvo įėjęs, liko stovėti koridoriuje. T. K. išnešė rankose pinigus, kiek tiksliai, jis nežino, bet matė 10 Eur kupiūrą ir monetas, ir padavė juos J. M.. Tačiau J. M. to buvo maža ir jis paklausė T. K., ką jis dar turi, gal turi kokį turtą užstatyti. Jis tuo metu stovėjo virtuvėje ir rūkė, daugiau nieko nekalbėjo. J. M. su T. K. nuėjo į kambarį. Baigęs rūkyti, nuėjo į kambarį pasižiūrėti, ką jie ten daro, ir pamatė, kaip T. K. surinkinėja spausdintuvą, o J. M. kambaryje nuo stalo ima mobiliojo ryšio telefoną, juodos spalvos, su raudonos spalvos dėklu, liečiamu ekranu, markės ir modelio neįsidėmėjo. Toliau T. K. su J. M. nuėjo į kitą kambarį. Jis matė, kaip J. M. norėjo paimti televizorių, tačiau kažkodėl jo nepaėmė. Tada jie nusprendė paimti tik spausdintuvą ir nunešti jį į lombardą, pasiklausti, ar duos pinigų už jį, ar ne. J. M. liepė T. K. apsirengti. Kaip J. M. ėmė antrą telefoną ir raktus nuo automobilio, jis nematė. Tuomet jie visi kartu, t. y. jis, J. M., T. K., L. V., I. M., A. Č. ir jo mergaitė išėjo į lauką, kur J. M. jam padavė kitą pilkos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“, sudaužytu ekranu, kurį jis, kaip pasirodė, taip pat buvo paėmęs pas T. K. namuose. Jis paėmė šį telefoną ir perdavė jį I. M., o ji pasakė, kad šį telefoną grąžins T. K.. Jie visi kartu su troleibusu nuvažiavo į Kalvarijų g. esantį lombardą, esantį priešais Kalvarijų turgų, kur J. M. kartu su T. K. nunešė į lombardą spausdintuvą, tiksliai neprisimena, bet gal su jais buvo nuėjęs ir L. V.. Lombarde pinigų už spausdintuvą jie negavo ir J. M. nusprendė grįžti pas T. K. ir paimti televizorių. Tuomet jie visi kartu, išskyrus I. M., kuri išvažiavo namo, grįžo į Savanorių pr. pas T. K. namo, kur įėjo jis, J. M., L. V. ir T. K.. A. Č. vėl liko stovėti lauke, kiek prisimena, su savo mergina. Jis asmeniškai užėjo pas T. K. paprašyti cigarečių, o J. M. tuo metu pradėjo surinkinėti televizorių. Surinkus J. M. televizorių, jie visi kartu išėjo į lauką. L. V. nuėjo pas A. Č., o jis, J. M. ir T. K. nuėjo iki stotelės. Su savimi turėjo televizorių ir spausdintuvą. Po kiek minučių T. K. pradėjo bėgti nuo jų. Jis, pamatęs policijos patrulių automobilį, pradėjo bėgti į kitą pusę. J. M. taip pat pradėjo bėgti. Jis nubėgo iki netoli esančio darželio, kur sutiko J. M., kuris jau buvo darželio teritorijoje. Jie su juo išsiskyrė, jis ėjo toliau ir tuomet jį pasivijo policijos pareigūnas, kuris jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Jis pas T. K. nėjo tikslu vogti ir mušti, norėjo tik pakalbėti. Gailisi, kad taip išėjo. Įsipareigoja atlyginti padarytą žalą. (t.1, b. l. 131-132)

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu O. Ž. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, įsipareigoja atlyginti padarytą žalą. (t. 1, b. l. 137, 140-141)

Ikiteisminio tyrimo metu J. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2016 m. sausio 31 d. jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 13.30 val. jam paskambino O. Ž. ir pakvietė į svečius. O. Ž. gyvena Žirmūnų mikrorajone, netoli parduotuvės „Rimi“. Namuose O. Ž. buvo ne vienas, buvo ir jo draugė I., kurios pavardės nežino. Jie sėdėjo ir gėrė degtinę. Besėdint O. Ž. ir I. pradėjo kalbėti apie kažkokią skolą. Jis jų paklausė, apie kokią skolą jie kalba, o O. Ž. ir I. paaiškino, kad I. buvęs draugas jai yra skolingas 200 Eur. I. susirašinėjo SMS su tuo vaikinu ir tarėsi susitikti. Į susitikimą planavo važiuoti I. ir O. Ž.. Jis pasisiūlė važiuoti kartu su jais ir jie sutiko. Prieš važiuojant atsiimti skolos iš I. buvusio draugo, jis paskambino A. ir paaiškinęs jam visą situaciją pasiūlė važiuoti kartu. Iš pradžių A. nenorėjo važiuoti, nes turėjo susitikti su drauge. Antrą kartą paskambinus A., telefoną perdavė O. Ž.. Jie susitarė susitikti apie 18.00 val. stotelėje „Pramogų arena“. Nuo O. Ž. namų važiavo troleibusu iki stotelės „Tauragnų“, o paskui nuėjo iki stotelės „Pramogų arena“. Po 5-10 minučių minėtoje vietoje pasirodė ir A., kuris buvo su L. V. ir drauge, kurios nepažįsta. L. V. nenorėjo važiuoti, bet jam pasakė, kad, jei jis važiuos kartu, nurašys jam skolą. L. V. buvo jam skolingas, nes prieš metus ar daugiau iš jo mamos pavogė mobilaus ryšio telefoną. L. V. sutiko važiuoti. Jie visi nuvažiavo iki nukentėjusiojo namų. I. nurodė, kur yra nukentėjusiojo namai. A. su jais nėjo, jis pasiliko su drauge. Jis stovėjo nuo stotelės gal 10 metrų atstumu. Jie užėjo į namo laiptinę, durys buvo su kodu, bet I. žinojo kodą ir atidarė laiptinės duris. Į laiptinę ėjo jis, O. Ž., L. V. ir I. O. Ž. ėjo pirmas, jis ėjo paskui O. Ž., o L. V. paskui jį. I. ėjo paskutinė. Po to I. užlipo į viršų ir pasakė, kad parašys tam vaikinui SMS žinutę, kad jis atidarytų buto duris. Tas vaikinas, pas kurį jie ėjo, gyveno pirmame aukšte. Kai vaikinas atidarė buto duris, O. Ž. viena ranka paėmė už durų ir jas atidarė, o po to atidaręs duris jis tą vaikiną pastūmė į buto vidų. Jis į butą užėjo kartu su O. Ž., o paskui juos ėjo L. V.. I. į butą nėjo. Užėję į butą, jis ir O. Ž. tą vaikiną nusivedė į virtuvę. Virtuvėje vaikinas atsisėdo ant kėdės, o O. Ž. stovėjo šalia to vaikino ir pradėjo aiškintis. L. V. jis liepė stovėti koridoriuje. Jo dar paklausė, ar uždarytos buto durys, o jis pasakė, kad ne, ir tada jis liepė jas uždaryti. O. Ž. su tuo vaikinu, vėliau sužinojo, kad jo vardas T., iš pat pradžių kalbėjo ramiai, prašė atiduoti skolą. O. Ž. prašė atiduoti 200 Eur, bet T. pasakė, kad neturi. O. Ž. sakė, kad greitai vaiko gimtadienis ir reikia pinigų, o T. jam pasakė, kad vaikas ne jo. Po šių žodžių O. Ž. supyko ir vieną kartą iš dešinės rankos kumščio ar tai delno, tiksliai pasakyti negali, T. sudavė į kairės pusės veido sritį. Jis tuo metu buvo šalia ir pasakė, kad daugiau nemuštų. O. Ž. pasakė, kad nemuš daugiau, ir toliau bendravo su T. pakeltu tonu. Virtuvėje ant stalo gulėjo pilkos-sidabrinės spalvos mobilaus ryšio telefonas „Samsung S3“. Jis O. Ž. pasakė, kad eina pasižiūrėti, ar yra dar kas nors namuose. Norėjo įsitikinti, ar T. namuose yra vienas. Jis vėl sugrįžo į virtuvę, bet jau ant stalo nebuvo mobilaus ryšio telefono. Jis nei O. Ž., nei T. neklausė, kur telefonas. O. Ž. su T. kalbėjo visą laiką apie skolą, aiškinosi santykius. T. pasakė, kad turi tik 10 Eur. Jie visi nuėjo iki kambario, T. iš piniginės ištraukė 10 Eur ir juos padavė jam. Pinigus jis įsidėjo į kišenę ir O. Ž. pasakė, kad vėliau atiduos I. Po to jis ant stalo prie kompiuterio pamatė juodos spalvos „Nokia“ mobilaus ryšio telefoną ir T. paklausė, ar jis veikia. T. pasakė, kad veikia ir galima jį paimti, neva nurašant skolą apie 20-30 Eur. T. jam pats padavė mobilaus ryšio telefoną, bet, kai jis norėjo paimti, iškrito telefono akumuliatorius. Patį telefoną padavė jam, o T. pasilenkė pakelti akumuliatoriaus, kurį pakėlęs padavė jam. Jis telefoną įsidėjo į striukės kišenę. Jis matė ant stalo prie kompiuterio spausdintuvą ir pasiūlė tą spausdintuvą priduoti į lombardą, o pinigus atiduoti O. Ž. už skolą. T. sutiko, pats spausdintuvą įdėjo į maišą. T. nuėjo rengtis, o L. V. pasakė, kad nueis apžiūrėti kambarių. L. V. jam atnešė kažkokių kvepalų dėžutę ir kažkokius sidabrinius papuošalus. Jis jam pasakė, kad jam jų nereikia, ir L. V. juos įsidėjo į kišenę. Kai O. Ž. kalbėjo su T. virtuvėje, jis girdėjo, kad kažkas užėjo į butą. Jis L. V. paklausė, kas buvo užėję į butą, ir jis pasakė, kad buvo atėjusi I. į tualetą. Kai T. apsirengė, jie visi išėjo į lauką. Jie pas T. bute buvo apie vieną valandą. A. su drauge jų laukė netoli stotelės. A. pasakė, kad važiuoja iki Kalvarijų turgaus į lombardą. A. paaiškino, kad veža į lombardą spausdintuvą. T. nešė spausdintuvą. Nuvažiavo iki Kalvarijų turgaus. Jis, L. V., O. Ž. ir T. nuėjo į lombardą, o A., A. draugė ir I. pasiliko stovėti netoli gatvės. Lombarde T. paklausė, ar reikia spausdintuvo, o darbuotojas pasakė, kad ne, ir jie visi išėjo. I. nusprendė važiuoti namo, jis jai davė 10 Eur viena kupiūra, bet I. pasakė, kad per daug, ir davė 5 Eur, sakė cigarečių galės nusipirkti. Kažkas iš jų pasiūlė sugrįžti į butą, nes ten yra plazminis televizorius, kurį galima užstatyti. T. iš pradžių nenorėjo, bet po to jis T. paaiškino, kad galės išsipirkti kitą dieną, ir jis sutiko. A. draugė pasakė, kad važiuoja namo ir išvažiavo, o jis, T., A., L. V. ir O. Ž. nuvažiavo į T. butą. A. nėjo su jais į buto vidų, pasiliko laukti lauke. Spausdintuvą T. padavė A., o jie nuėjo į butą. Bute T. atjungė televizorių iš rozetės ir įdėjo į šiukšlių maišus, uždengė ekraną. Jie paėmė televizorių ir išėjo į lauką. Televizorių nešė L. V.. Išėjus į lauką, O. Ž. jų paklausė, ar kas nors iš jų paėmė pultą nuo televizoriaus. Niekas iš jų pulto nepaėmė, todėl L. V., O. Ž. ir T. sugrįžo į butą, o jis pasiliko su A. Televizorių išeidami jie paliko prie jų. Kai jie sugrįžo, O. Ž. jam padavė raktelius nuo automobilio ir pultą nuo televizoriaus. Jis paspaudė pultelį nuo automobilio, bet jokia signalizacija nesuveikė. Raktelius nuo automobilio jis įsidėjo į kišenę. Stovint stotelėje prie šviesoforo sustojo policijos automobilis ir Tomas pradėjo bėgti link jų. A. su L. V. nubėgo į vieną pusę, o O. Ž. jam pasakė bėgam ir jis kartu su juo nubėgo. Jie su O. Ž. perlipo darželio tvorą ir išsiskyrė. Bėgdamas link parduotuvės „Rimi“ per gatvę išgirdo, kad kažkas iškrito. Jis nesustojo pažiūrėti, kas iškrito, tik pažiūrėjo į savo rankinę, ar yra telefonas. Patikrino kišenes, tačiau jose nieko nebuvo. Kur jam iškrito telefonas ir raktai nuo automobilio, nežino. Vakare susitiko su I., nes jam reikėjo pinigų taksi. O. Ž. su I. nebuvo. Ji klausė, ar jis nežino, kur O. Ž. yra. Jis atsakė, kad nežino. Jie iš anksto visi nieko nesitarė. J. M. galvojo, kad su T. bus gražiai pakalbėta, grąžinta skola. Jis mano, kad jei būtų buvęs šalia namų T. automobilis, būtų su juo išvažiavę. O. Ž. sakė, kad T. turi automobilį, todėl jį bus galima paimti, tačiau J. M. atsakė, kad nereikia to daryti. Iš O. Ž. vėliau sužinojo, kad jo ieškos policija, todėl jis pats paskambino tyrėjui. Jis gailisi dėl savo veiksmų, pažada per pus su O. Ž. padengti padarytą žalą. (t. 1, b. l. 150-151, t. 2, b. l. 2, 5-6)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. K. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jam 2016 m. sausio 31 d. SMS pranešimą parašė jo buvusi sugyventinė I. M., kuri su juo negyvena jau apie metus laiko. Ji pranešime parašė, kad nori susitikti pakalbėti dėl jų bendro vaiko, kuris gyvena pas ją. Jis jai atrašė, kad serga, pasiūlė atvykti pas jį. Apie 20.00 val. I. M.jam paskambino telefonu ir pasakė, kad yra šalia jo namo, prašė išeiti į lauką. Jis paprašė užeiti į butą, nes sirgo. Po kelių minučių ji paskambino į jo buto duris. Jis bute buvo vienas. Atidaręs duris pamatė I. M. ir iš karto iš koridoriaus į jo butą įbėgo du vaikinai, vienas iš jų trenkė kumščiu jam į dešinę akį, kuris tiksliai tai padarė, neprisimena, nes viskas įvyko labai greitai. Vienas iš jų buvo O. Ž., jis žino jį, kadangi O. Ž. šiuo metu gyvena su I. M., jo žiniomis, jis yra jos sugyventinis. Jis jo asmeniškai nepažįsta, tačiau yra matęs jo nuotrauką „Facebook“ socialiniame tinkle, todėl jį atpažino. Kito vaikino, buvusio su O. Ž., jis nepažįsta, niekada ankščiau jo nėra matęs. Nepažįstamas vaikinas buvo apie 20 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plaukai tamsūs, apsirengęs juodą striukę ir tamsios spalvos treninginėmis kelnėmis, ant nosies buvo nedidelė žaizda. Vėliau girdėjo, kaip O. Ž. minėtą vaikiną vadino vardu „Ž.“. Jie tarpusavyje kalbėjo rusų kalba, su juo lietuviškai. Jie iš karto pradėjo šaukti, kad duotų pinigus, sakė atiduoti 100 Eur, po to sakė duoti 200 Eur. Po to klausė, kiek jis iš viso turi pinigų, sakė duoti viską, ką turi. O. Ž. teigė, kad jis yra skolingas I. M., tačiau, dėl ko jis skolingas, O. Ž. nenurodė, tiesiog teigė, kad „I. M. buvo jo meilė, o jis įsiterpė tarp jų, kol jis atlikinėjo bausmę pataisos namuose“. Kai jam trenkė per veidą, iš jo rankų iškrito ant grindų telefonas Samsung Galaxy S3, kurio vertė apie 120 Eur. O. Ž. jį pakėlė ir pasiėmė sau. Nuo stalo kambaryje vaikinas vardu „Ž.“ paėmė kitą jo telefoną Samsung Galaxy Thrend, kurio vertė apie 100 Eur. Jie vėliau išėmė ir atidavė jam abiejų telefonų SIM korteles, o telefonus pasiliko sau. Kai jie pradėjo reikalauti pinigų, jie pradėjo grasinti jam fiziniu susidorojimu, grasino sumušti, be to, O. Ž. šaukė „duok, aš jam perpjausiu koją“. Jis išsigando ir ištraukęs savo piniginę atidarė ją bei atidavė visus ten buvusius pinigus – apie 18 Eur: vienas banknotas buvo 10 Eur, kiti monetomis. Šiuos pinigus iš jo paėmė vaikinas vardu „Ž.“ ir įsidėjo į savo kišenę. I. M. tuo metu buvo kažkur išėjusi, jis jos nematė. Jam atrodo, kad bute tuo metu buvo dar vienas asmuo, tačiau jis jo nematė, galimai kažkas buvo likęs prie įėjimo durų. Jie nuolat klausinėjo, ką jis turi vertingo, pradėjo patys ieškoti vertingų daiktų ir pinigų, atidarinėjo spintas, tikrino visus baldus abiejose kambariuose ir virtuvėje. Po to „Ž.“ apieškojo jo rankinę ir joje rado jo automobilio „BMW 530“, v. n. (duomenys neskelbtini) raktelį, išėjo į kiemą ieškoti jo automobilio. Automobilio prie namo nebuvo, jis jį paliko prie savo darbovietės, todėl „Ž.“ neradęs mašinos sugrįžo į butą. Jie jo bute buvo apie vieną valandą, apieškojo visą butą, nuolat reikalavo duoti pinigų arba atiduoti jiems vertingus daiktus. Daugiau pinigų jie jo bute nerado, todėl „Ž.“ pasakė „paimsime tavo spausdintuvą, važiuosime kartu į lombardą, ten savo vardu priduosi spausdintuvą ir pinigus atiduosi man“. Spausdintuvą įdėjo į maišelį ir visi kartu, t. y., jis, O. Ž. ir „Ž.“ išėjo iš namo į lauką. Lauke prie jų prisijungė I. M. ir dar vienas vaikinas, kurį jis matė pirmą kartą, vėliau, atvykus policijos pareigūnams, paaiškėjo, kad tai A. Č.. Jie visi nuėjo į visuomeninio transporto sustojimą ir troleibusu nuvažiavo į Kalvarijų g. Prie Kalvarijų turgavietės jie užėjo į kažkokį lombardą ir parodė lombardo darbuotojui spausdintuvą, tačiau jis atsisakė jį priimti, sakė, kad spausdintuvas senas ir jo vertė yra maža. Tuomet „Ž.“ pasakė, kad jie grįš atgal į jo butą ir paims plazminį televizorių, kurį taip pat priduos į lombardą. Jis lombardo darbuotojo klausė, kiek maždaug gaus pinigų už televizorių. Jie vėl visi nuėjo į visuomeninio transporto sustojimą Kalvarijų g. I. M. įsėdo į troleibusą ir viena nuvažiavo į Žalgirio g. pusę, jis po to jos daugiau nematė. Jis, O. Ž., „Ž.“ ir A. Č. troleibusu nuvažiavo atgal ir grįžo į jo butą. Buvo apie 22.00 val. A. Č. su jo spausdintuvu pasiliko laukti kieme, o jie trise užėjo į jo butą paimti televizoriaus. „Ž.“ liepė duoti maišų, jis atnešė šiukšlėms skirtus juodus maišus ir jie suvyniojo televizorių į maišus ir išėjo į visuomeninio transporto stotelę „Savanorių“, važiuojant miesto centro kryptimi. Belaukiant troleibuso jis pamatė gatvėje sustojusį policijos tarnybinį automobilį maždaug 20 metrų atstumu nuo jų. Tai pamatęs „Ž.“ pasakė jam „ateik čia“ ir artinosi link jo, lyg norėdamas sugrėbti už rankos ar už striukės, tačiau jis puolė bėgti link policijos automobilio ir šaukėsi pagalbos. Tada „Ž.“, A. Č. ir O. Ž. puolė bėgti į skirtingas puses, o televizorius ir spausdintuvas liko stotelėje ant suoliuko. Policijos pareigūnai nusivijo vaikinus. Daiktus jis nunešė namo. Atėjęs namo jis iš kaimyno telefono paskambino telefonu 112 ir pranešė apie įvykį, po to kreipėsi į policijos komisariatą. Policijos pareigūnai į komisariatą pristatė O. Ž. ir A. Č.. Vaikinas vardu „Ž.“ sulaikytas nebuvo. A. Č. viso įvykio metu jam negrasino ir pinigų iš jo nereikalavo, tiesiog važiavo kartu į lombardą ir atgal prie jo namų, nešė jo spausdintuvą. Įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas dėl smūgio į akį, žymesnių kūno sužalojimų nepadaryta. Taip pat iš jo buvo pagrobta apie 18 Eur, mobilus telefonas Samsung Galaxy S3, pilkos spalvos, ir telefonas „Samsung Galaxy Thrend“, juodos spalvos, raudoname dėkle. Jam bendrai padaryta apie 240 Eur turtinė žala, taip pat patyrė fizinę ir moralinę žalą. (t. 1, b. l. 22-23)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. K. papildomai parodė, kad įvykio metu telefoną Samsung S3 iš jo atėmė O. Ž., tačiau šis telefonas jam buvo grąžintas policijos tyrėjo. Telefoną Samsung Galaxy Thrend įvykio metu iš jo paėmė asmuo, kurį kiti nusikaltime dalyvavę asmenys vadino „Ž.“, kaip vėliau paaiškėjo, tai J. M.. Šis telefonas jam grąžintas nebuvo, jo vertė tuo metu buvo apie 70 Eur, taip pat minėtasis J. M. iš jo paėmė jam priklausančio automobilio BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) raktelį, prie kurio buvo prisegtas automatinių vartų pultelis. Dėl to, kad nebuvo grąžintas raktas, teko priverstinai atidaryti minėtą automobilį, ši paslauga kainavo 30 Eur, naujo raktelio gamyba kainavo 150 Eur, naujas automatinių vartų pultelis kainavo 20 Eur. Dėl jo paminėtų aplinkybių jis patyrė 270 Eur turtinę žalą. Minėtų telefonų dokumentų bei atliktų darbų sąskaitų pateikti negali, nes jų neišsaugojo ir šiuo metu jau nebeturi. (t. 1, b. l. 26)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. K. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumi T. K.. Jai 2016 m. vasario 1 d. grįžus namo iš draugo jos sūnus papasakojo, kad jį, būnant namuose, apiplėšė ir bandė pagrobti namuose buvusius daiktus – buitinę techniką (televizorių, spausdintuvą, mobiliojo ryšio telefonus). Sūnus jai trumpai papasakojo įvykio aplinkybes, o būtent, kad jo buvusi draugė I. M. kartu su kitais keliais asmenimis apgaule įkalbėjo atrakinti buto duris ir įėję asmenys iš namų pagrobė telefonus, pasikėsino pagrobti kitus anksčiau įvardytus daiktus. Labai detaliai įvykio aplinkybių jai sūnus nepasakojo, tiesiog pasiūlė apžiūrėti butą, ar niekas daugiau nedingo. Ji apžiūrėjusi butą, pastebėjo, kad iš jos kambaryje buvusios sekcijos buvo pagrobti sidabriniai juvelyriniai dirbiniai: delfinų imitacijos auskarai (2 vienetai), kurių vertė 30 Eur, kabantys auskarai (2 vienetai), kurių vertė 20 Eur, kriauklelės formos auskarai (2 vienetai), kurių vertė 15 Eur, kabantys auskarai su cirkonio akmenukais (2 vienetai), kurių vertė 25 Eur, kabantys auskarai su perliuku ir blizgančiais akmenėliais (2 vienetai), kurių vertė 30 Eur, žiedas su dviem cirkonio akmenėliais, kurio vertė 30 Eur, televizoriaus nuotolinio valdymo pultas, kurio vertė 5 Eur, 1,5 m laidas, kurio vertė 3 Eur, viso buvo pagrobta turto už 158 Eur. Mano, kad šią vagystę galėjo įvykdyti jos sūnaus minėtieji asmenys. Apie įvykio aplinkybes nieko papasakoti negali, nes pati įvykio nematė ir jame nedalyvavo. (t. 1, b. l. 33)

Apklausta apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką I. M. parodė, kad ji pažįsta T. K., su juo gyveno gal du metus, turi dukrą I., kuriai yra metukai. Su T. K. išsiskyrė daugiau nei prieš metus, kai dar nebuvo gimusi dukra. Dukra turi jos pavardę. Kai dukrai buvo trys mėnesiai, T. K. norėjo su ja pasimatyti. Jie buvo susitikę, bet kada tiksliai, ji nepamena. Jie kalbėjosi dėl vaiko išlaikymo. Visus tuos metus T. K. nenorėjo padėti jai nei finansiškai, nei kitaip. Kai jis jai paskambindavo, ji visada jo prašydavo jas paremti kuo gali: pinigais, maistu, rūbais, bet jis niekada nėra nei karto padėjęs, bet pasimatyti su dukra norėjo. O. Ž. ji pažįsta seniai. Jie kartu pradėjo gyventi nuo 2015 m. lapkričio mėnesio. Ji su juo draugavo dar prieš T. K., bet po to jie išsiskyrė. Dukra gimė (duomenys neskelbtini). 2016 m. sausio 31 d. ji su O. Ž. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 14.00 val. pas juos į svečius atvažiavo Ž., kurį ji tą dieną matė antrą kartą. O. Ž. ir Ž. gėrė degtinę. Jie su O. Ž. pradėjo kalbėti apie artėjantį I. gimtadienį. Jie pakalbėjo apie T. K., kad jis nepadeda išlaikyti dukros, yra skolingas. Ji nepamena, ar pokalbio metu O. Ž. minėjo, kokią pinigų sumą skolingas T. K.. T. K. norėjo su ja susitikti ir pasikalbėti dėl jų asmeninių reikalų, todėl ji jam parašė ir pasiūlė susitikti. Ji su juo norėjo susitikti mieste, bet jis pakvietė ją atvažiuoti pas jį namo. Jie susitarė susitikti Savanorių pr., prie parduotuvės „Maxima“. O. Ž. ir Ž. nusprendė ją palydėti. Jie nusprendė ją palydėti todėl, kad T. K. 2015 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslios datos ji nepamena, buvo ją ir O. Ž. užpuolęs. T. K. tą dieną O. Ž. sumušė. O. Ž. į policiją nesikreipė. Su T. K. ji norėjo pasikalbėti dėl vaiko išlaikymo. Prie „Pramogų arenos“ prie jų prisijungė du nepažįstami vaikinai ir dvi merginos. Juos tą dieną matė pirmą kartą. Ji suprato, kad juos pažįsta Ž. ir O. Ž.. Ji su O. Ž. visą laiką buvo šiek tiek toliau nuo jų, todėl, apie ką jie kalbėjo, ji negirdėjo. Pas T. K. jie nuvažiavo apie 18.00 val., buvo jau tamsu, tikslaus laiko ji nežino. Kai jie buvo Savanorių pr., ji paskambino T. K. ir paprašė, kad jis išeitų į lauką, tačiau jis jai pasakė, kad serga, ir pakvietė ją užeiti pas jį. Ji nenorėjo ir vis prašė, kad jis išeitų, bet jis nesutiko. Ji jam sakė, kad yra ne viena, o su O. Ž.. T. K. norėjo pasikalbėti tik su ja. Ji kalbėjosi su T. K. telefonu, užėjo į jo laiptinę ir paskambino į jo duris. Paskui ją ėjo O. Ž., Ž. ir vaikinas, kurio ji nepažįsta, bet neseniai sužinojo jo vardą – L. Kitas vaikinas ir merginos pasiliko lauke. Kai T. K. atidarė duris, O. Ž., Ž. ir L. pradėjo su juo aiškintis. Ji nematė, kas vyko bute, kai durys atsidarė, nes durys atsidaro iš laiptinės į vidų, durys visą vaizdą jai užstojo. O. Ž., Ž. ir L. užėjo į butą, o ji išėjo iš laiptinės. Ji nėjo į butą, nes pagalvojo, kad O. Ž. aiškinsis dėl vaiko išlaikymo, o, be to, į butą užėjo daug žmonių. Gal po pusvalandžio ji užėjo į laiptinę. Vos tik jai užėjus, atsidarė T. K. buto durys, kurias atidarė L. Ji užėjo į vidų, nes norėjo į tualetą. Ji matė tik L., kuris buvo prie durų, kur buvo kiti, ji nematė. Triukšmo bute nebuvo. Ji iš buto išėjo gal po vienos ar trijų minučių. Ji dar ilgai stovėjo lauke, kol išėjo O. Ž., Ž., T. K. ir L. L. nešė šviesios spalvos maišelį, kas buvo jo viduje, ji nežino. Ji neklausė, ką jie nešė krepšyje. Jie visi nuvažiavo link Kalvarijų g. Jie atvažiavo prie Kalvarijų turgaus. Ji su O. Ž., A. bei mergina nuėjo toliau nuo stotelės, o T. K., Ž. ir L. nuėjo toliau. Tuo metu ji nežinojo, kur jie eina, bet vėliau sužinojo, kad ėjo į lombardą. Kai jie grįžo, minėtą krepšį jau nešė T. K., o ne L.. Po to ją O. Ž. palydėjo iki stotelės ir ji nuvažiavo namo. Kai jie stovėjo stotelėje, O. Ž. jai padavė mobiliojo ryšio telefoną Samsung. Ji pagalvojo, kad telefonas yra Ž., bet, kai buvo komisariate, sužinojo, kad telefonas yra T. K., ir jį grąžino. A. merginą irgi palydėjo, nes taip pat planavo važiuoti namo. Ji matė, kaip T. K., O. Ž., Ž., L. ir A. perėjo į kitą gatvės pusę. Ž. jai tą dieną davė 10 Eur viena kupiūra ir pasakė, kad atiduoda skolą, kaip žadėjo. Ji jam pasakė, kad per daug, ir 5 Eur grąžino. Ji jam prieš tai dieną paskolino 5 Eur. Pinigus jis jai padavė Savanorių pr. Apie 22.00 val. jai paskambino Ž. ir pasakė, kad laukė O. Ž., o jis neatėjo, todėl greičiausiai jį sulaikė. Tada ji paskambino O. Ž., o jis nekėlė ragelio. Vėliau ji sužinojo, kad O. Ž., L. ir A. buvo sulaikyti. Kai jie važiavo pas T. K., jie neplanavo jo sumušti ar apiplėšti, norėjo tik išspręsti klausimą dėl dukters išlaikymo. T. K. yra jai skolingas už dukters išlaikymą. Ji norėjo su juo dėl to išsiaiškinti, nes T. K. nori matyti dukrą, bet atsisako ją išlaikyti, todėl ji norėjo jam pasiūlyti atsisakyti teisės į dukrą ir leisti ją įsivaikinti O. Ž.. Šiuo metu jos dukrą I. išlaiko O. Ž., o ne T. K.. (t. 1, b. l. 57-59)

Iš I. M. paaiškinimo matyti, kad 2016 m. sausio 31 d. jis su savo draugu O. Ž. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 14.00 val. į svečius atvažiavo Ž. Kadangi jos buvęs draugas T. K. anksčiau norėjo su ja susitikti ir pakalbėti dėl jų asmeninių reikalų, jie susitarė susitikti T. K. rajone – Savanorių pr., prie parduotuvės „Maxima“. O. Ž. ir Ž. nusprendė ją palydėti. Nuvykus prie parduotuvės „Maxima“, esančios Savanorių pr., prie namo, kurio Nr. 45, paskambino T. K. ir paprašė, kad šis išeitų į lauką. T. K. pasakė, kad serga, ir paprašė užeiti pas jį į namus. Ji nenorėjo eiti pas jį, bandė įkalbėti, kad jis išeitų į lauką, nurodė, kad yra ne viena, o su O. Ž.. T. K. nurodė, kad nenori, jog dar kas nors būtų, bet vis tiek kvietė pas save. Ji bekalbėdama telefonu su T. K., nuėjo į jo laiptinę ir paskambino į buto duris. Atsidarius buto durims, O. Ž., Ž. ir dar vienas asmuo, kurio vardo nežino, pradėjo aiškintis, kalbėtis tarpusavyje. Ką jie kalbėjo, negirdėjo, nes paskambinus į duris ji išėjo į lauką, net nespėjo pamatyti T. K.. Išėjo iš laiptinės, nes nenorėjo klausytis, kaip jie pykstasi. Lauke buvo ilgai. Paskui išėjo T. K., O. Ž., Ž. ir asmuo, kurio vardo nežino, su maišu, kurio anksčiau nematė. Ji neklausė, kas yra maiše. Jie visi nuvažiavo troleibusu iki Kalvarijų g., kur paėjo šiek tiek toliau už Kalvarijų turgaus. Ji su O. Ž. sustojo palaukti, o T. K., Ž. ir asmuo, kurio vardo nežino, lyg tai nuėjo į lombardą, tiksliai nežino. Kai jie grįžo, išvažiavo namo. Ją iki stotelės palydėjo O. Ž., kartu su ja sulaukė troleibuso. Prieš tai jai Ž. padavė kažkokį telefoną, kad parvežtų namo. Ji dėl telefono nieko nespėjo pasakyti, nes Ž. nuėjo į kitoje pusėje esančią stotelę. Ji namie buvo prieš 22.00 val. Grįžusi namo pamatė, kad Ž. jai davė telefoną Samsung liečiamu ekranu, viršutinis ekranas buvo suskilęs. Kieno tai buvo telefonas, ji nežinojo. Kas vyko toliau, ji nieko nežino. Jai paskambino Ž. ir pasakė, kad galbūt yra sulaikytas O. Ž.. Po pokalbio su Ž. ji bandė skambinti O. Ž., bet jis nekėlė ragelio. Prieš vidurnaktį pas ją atvyko Ž. ir papasakojo apie galimą sulaikymą. Kur jai išvykus namo nuvažiavo T. K., O. Ž., Ž. ir asmuo, kurio vardo nežino, nežino, jai pasakė važiuoti namo. (t. 1, b. l. 52)

Ikiteisminio tyrimo metu A. Č., apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad 2016 m. sausio 31 d., apie 15.00 val., jam į telefoną paskambino Ž., kurio pavardės nežino, pasiūlė susitikti. Susitarė susitikti prie Pramogų arenos, kadangi ten turėjo susitikti su drauge S.. Po 15 minučių jam paskambino L. ir susitarė susitikti Baltupiuose prie parduotuvės „Maxima“. Jis su L. susitiko apie 18.00 val. Jis buvo su pusbroliu E., o su L. buvo draugas M.. L. jis pasakė, kad su juo nori susitikti Ž.. L. nurodė, kad jam Ž. taip pat skambino. L. Ž. bijojo, nes Ž. jį buvo dėl kažko prigąsdinęs. Jie visi keturi nuvažiavo prie Pramogų arenos. Ž. dar nebuvo. E. ir M. nuvažiavo į prekybos centrą „Banginis“. Po 5 minučių nuo stotelės „Licėjus“ prie jo ir L. atėjo Ž., O. ir O. žmona Inga. O. pavardės nežino, seniau jis gyveno Baltupiuose. I. matė pirmą kartą. Ž. pasikalbėjo su L., o tada jie visi nuėjo iki stotelės „Pramogų arena“ ir sulaukę jo draugės S. sėdo į 10 maršruto autobusą, nuvažiavo iki Žaliojo tilto, o nuo ten sėdo į 6 maršruto troleibusą ir nuvažiavo į „Krasnuką“, esančią Savanorių pr. Jie išlipo prie parduotuvės „Maxima“. Ž. pasakė „einam skolą pasiimti“. Jie perėjo gatvę, priėjo prie penkiaauškčio namo, kuris buvo netoli stotelės, O., L., Ž. ir I. užėjo į trečią namo laiptinę. Kvietė eiti ir jį, bet jis nesutiko. Jis, S., jos draugė M. pasiliko lauke, stovėjo netoli automobilių stovėjimo aikštelės. S. į susitikimą atvyko kartu su drauge M.. Po 30-40 minučių iš laiptinės išėjo I.. Jis I. paklausė, kur yra kiti asmenys, ji nurodė, kad bute. Jis nežino, pas ką jie visi nuėjo į butą. I. gal keturis kartus buvo užėjusi į laiptinę, ten pabūdavo apie 5 minutes. Ž. vis skambindavo I. ir sakydavo, kad išeis po 5 minučių, bet neišeidavo. Po 15-20 minučių iš laiptinės išėjo Ž., O., L. ir dar vienas vaikinas, kaip vėliau suprato, tai vaikinas, kurio bute visi buvo. L. maiše nešė spausdintuvą. Jie pasakė jam, kad važiuoja į lombardą. Jis pamanė, kad vaikinas, kurio bute buvo, neturi pinigų, todėl važiuoja printerio užstatyti. Jie nuvažiavo prie Kalvarijų turgaus. M. jau nebuvo, nes ji buvo išvažiavusi namo tuomet, kai bute buvę asmenys išėjo į lauką. Į lombardą užėjo L., Ž. ir tas vaikinas, kurio jis nepažįsta. Jis, O., I. ir S. stovėjo prie „Casino“. Po kiek laiko jie išėjo ir pasakė, kad lombardas spausdintuvo nepriėmė. Jis tuomet nuėjo palydėti savo draugės iki stotelės. Jiems stovint stotelėje, prie jų priėjo O., I., Ž., L. ir tas nepažįstamas vaikinas. Jo draugė išvažiavo namo, o jis pasiliko su jais. I. taip pat išvažiavo autobusu. Iš pradžių jie visi nuvažiavo iki Žaliojo tilto, o paskui į „Krasnuką“. Ž. su O. pasakė, kad nepriima spausdintuvo, todėl reikia važiuoti ir pasiimti televizorių. Jis pasiliko netoli stotelės, jam paliko spausdintuvą. Į nepažįstamo vaikino butą nuėjo L., Ž. ir O.. Jie grįžo atgal po 5 minučių. Ž. nešė televizorių, kuris buvo įdėtas į du juodus maišus. Jis televizoriaus nematė, matėsi tik jo kojelė. Ž. ar O. pasakė, kad pamiršo televizoriaus pultą, todėl nuėjo jo paimti į butą. Paimti pultelio ėjo O., L. ir nepažįstamas vaikinas. Grįžus jis L. paprašė telefono, nuėjo toliau ir paskambino draugei, nes suprato, kad vyksta kažkas negerai. Jis nuo visų buvo nuėjęs 100 m. Tuo metu prabėgo policijos pareigūnas ir paklausė, ar nebuvo kas prabėgę. Jis parodė, kad prabėgo ir nurodė tiesiai, nes matė prabėgantį sportininką. Jis nuėjo iki kitos stotelės, prie jo privažiavo policijos automobilis. Jis kviečiamas priėjo prie tarnybinio automobilio, pateikė moksleivio pažymėjimą. Jis buvo įsodintas į policijos automobilį. Kadangi jis visus asmenis paliko laukti stotelėje, nematė, kas ten buvo. Apie telefonus jis nieko nežino, tik girdėjo, kaip nepažįstamas asmuo, kurio bute buvo jo draugai, Ž. prašė atiduoti jo telefonus. Apie kokius telefonus buvo kalbama, negali pasakyti. Jis matė, kad pas nepažįstamą vaikiną prie dešinės akies yra mėlynė, gal randas. Kada tas sužalojimas atsirado, negali pasakyti. (t. 1, b. l. 73-74)

Papildomai apklaustas kaip įtariamasis A. Č. parodė, kad įvykio metu jis nieko nedarė, tik stovėjo lauke ir laukė savo draugų J. M., O. Ž., L. V., kurie su I. M. nuėjo pas jos buvusį draugą, vaiko tėvą, atsiimti skolos. Kokiu būdu jie reikalaus grąžinti skolą, jam nesakė, nieko iš anksto nesitarė. Jis manė, kad T. K. savo iniciatyva pasiūlė parduoti televizorių ir grąžinti skolą. Ką padarė jo draugai, jis nežino, nes T. K. bute nebuvo. (t. 1, b. l. 77)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Č. davė tokus pat parodymus kaip apklaustas įtariamuoju. (t. 1, b. l. 92)

Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2016 m. sausio 31 d. 22.19 val. buvo gautas pranešimas, jog į policijos ekipažą 29 kreipėsi ką tik apiplėštas vyriškis. Buvo trys įtariamieji. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad sulaikyti du įtariamieji. (t. 1, b. l. 15)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. sausio 31 d., apie 22.10 val., patruliuojant Savanorių pr., pribėgo T. K., kuris parodė į tris bėgančius asmenis ir pasakė, kad jį apiplėšė. Patrulis V. M. išlipo iš tarnybinio automobilio ir pradėjo vytis nurodytus asmenis, kurie išsiskyrė ir dingo kiemuose. Ieškant asmenų prie Žemaitės g. 11 policijos pareigūnai pastebėjo įtartiną vaikiną, kuris pamatęs policijos pareigūnus pradėjo bėgti. Bėgantis asmuo buvo sulaikytas, jam uždėti antrankiai. Nustatyta, kad asmuo yra O. Ž., kuris paaiškino, kad eina iš draugo. Kitas policijos pareigūnas Žemaitės g. 1 sulaikė A. Č., kuris atitiko įtariamųjų požymius. Vėliau T. K. atpažino abu sulaikytus asmenis kaip įvykdžiusius apiplėšimą. T. K. paaiškino, kad į namus pasibeldė I. M.. Atidarius duris, pro jas įbėgo trys vaikinai, kurie sumušė pranešėją, atėmė 16 Eur ir privertė jį vežti daiktus į lombardą užstatyti, o gautus pinigus atiduoti jiems. Be to, asmenys iš jo atėmė du Samsung telefonus. T. K. paaiškino, kad stovėjo stotelėje su plėšikais, ruošėsi važiuoti į lombardą, tačiau pamatęs policijos pareigūnus pradėjo bėgti link jų. Sulaikyti asmenys buvo pristatyti į policijos komisariatą. (t. 1, b. l. 16)

Iš T. K. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2016 m. sausio 31 d., apie 20.00 val., į butą įsibrovė du nepažįstami vaikinai, kumščiu trenkė į veidą ir grasindami panaudoti smurtą atėmė du mobilaus ryšio telefonus Samsung ir apie 18 Eur. Padaryta apie 240 Eur turtinė žala. (b. l. t. 1, b. l. 14)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus nustatyta, kad butas yra dviejų kambarių, įsikūręs daugiabučio pirmame aukšte. Buto įėjimo durys be laužimo pėdsakų. Įėjus į butą patenkama į prieškambarį, kuriame ant grindų supakuotas į maišelį „Maxima“ stovi juodos spalvos spausdintuvas „HP“. Šalia į juodos spalvos maišą įpakuotas juodos spalvos televizorius Samsung. Kairėje pusėje nuo įėjimo yra virtuvė, toliau kairėje pusėje yra kambarys, dešinėje pusėje yra kitas kambarys. Virtuvėje yra spintelė, šaldytuvas, dujinė viryklė, skalbimo mašina, kriauklė. Kriauklėje yra nešvarūs indai. Bendra tvarka virtuvėje nepažeista. Viename kambaryje yra sofa, sekcija, kineskopinis televizorius, stalinis kompiuteris, monitorius „LG“, namų kinas „Philips“, stiprintuvas „Odissei“, dvi garso kolonėlės „S-904“. Sekcijos spintelių durelės pravertos. Prie sofos stovi šviesios spalvos puodelis, kuris yra tuščias. Kitame kambaryje yra spinta, sofa, staliukas, spintelė, muzikinis centras su dviem muzikos kolonėlėmis „Philips“. Spintos durelės praviros, viduje matosi rūbai. Apžiūrėjus paimti 4 DAL su rankų pėdsakais nuo spausdintuvo „HP“ ir televizoriaus Samsung, buvusių prieškambaryje, nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais nuo puodelio kambaryje. (t. 1, b. l. 18-19)