Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. V. (A. V.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. tiksliai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. kovo 22 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme aštriu kietu daiktu subraižė UAB „X“ priklausančio automobilio „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį variklio gaubtą, dešinės pusės priekinį žibintą, priekines radiatoriaus groteles ir sugadino svetimą, UAB „X“ priklausantį turtą, padarydamas 842 eurų žalą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

A. V., 2020 m. kovo 22 d. apie 6.35 val., automobilių stovėjimo aikštelėje esančioje (duomenys neskelbtini), aštriu kietu daiktu tyčia subraižė UAB „X“ priklausančio automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį automobilio variklio gaubtą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus 2020 m. kovo 22 d. apie 13.24 val. automobilių stovėjimo aikštelėje esančioje (duomenys neskelbtini) aštriu kietu daiktu subraižė UAB „X“ priklausančio automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį kairės pusės sparną bei tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. kovo 22 d. subraižė minėto automobilio dešinės pusės galines dureles ir dešinės pusės sparną, t.y. sugadino svetimą, UAB „X“ priklausantį turtą, padarydamas 704,05 eurų žalą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje A. V. kaltės neprisipažino. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name. Prieš daug metų jis finansiškai prisidėjo prie daugiabučio įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės praplėtimo ir jos sutvarkymo. Prie to prisidėję ketvirtoje laiptinėje butus turintys gyventojai (jis gyvena ketvirtoje laiptinėje) tarpusavyje sutarė, kad kiekvienas iš jų parkuos turimą automobilį konkrečioje stovėjimo vietoje, kuri atžymėta ant asfalto dangos nurodytu buto numeriu. Prieš kelis metus ketvirtoje laiptinėje butą įsigijo T. M.. Iš pradžių jis įsigytą butą remontavo, o 2020 metų pradžioje apsigyveno ir pradėjo statyti du naudojamus „Renault“ automobilius namo gyventojų lėšomis įrengtoje aikštelėje. Jis pareiškė T. M. pretenzijas dėl jo statomų dviejų tarnybinių automobilių, tačiau jų nebraižė ir negadino. Jis (A. V.) ir kiti kaimynai taip pat buvo nepatenkinti, kad T. M. įrenginėja vaizdo stebėjimo kameras. Kas galėjo subraižyti T. M. naudojamus automobilius, jis nežino. Gal tai padarė vaikai, nes netoliese yra mokykla. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus T. M. įrengtos stebėjimo kameros vaizdo įrašą, A. V. neneigė, tai jis buvo užfiksuotas minėtame įraše, tačiau aiškino, kad buvo priėjęs prie savo automobilio, o T. M. automobilių nelietė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. V. kaltės nepripažino. Jis nurodė, kad su kaimynais gyvenančiais viename name, turi problemų, nes neužtenka šalia daugiabučio įrengtos automobilių aikštelės. Neseniai į jų namą atsikraustė naujas kaimynas. Kaimyno vardo ir pavardės nežino ir nenori žinoti. Šis kaimynas nuolat stato du automobilius „Renault“ jų valst. Nr. nepamena. Atrodo, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Konfliktas su minėtu kaimynu prasidėjo nuo pat pirmos dienos, kai šis atsikraustė į jų namą. Jis pasakė kaimynui, kad darbo automobilius statytų prie savo darbo, nes aikštelė skirta tik gyventojų automobiliams. Kaimynas atsakė, kad tai ne jo reikalas ir jis toliau statys automobilį, kur panorės. Vėliau kaimynas jį perspėjo, kad įrengs kameras. Žino, kad kaimyno automobiliai buvo braižomi, dėl to jis kameras ir įsirengė. Jis yra prieš kamerų įrengimą. Mano, kad jos įrengiamos jam ir kitiems kaimynams stebėti. Į klausimą, kur jis buvo 2020 m. kovo 22 d. apie 6.35 val., gali atsakyti, kad ėjo į darbą. Į klausimą, ar parodytame vaizdo įrašo fragmente jis mato save, atsakė, kad taip. Į klausimą, kokį daiktą nešėsi rankoje ryte eidamas į darbą, atsakė, kad raktus nuo automobilio. Į klausimą, ar prisipažįsta subraižęs automobilį, atsako, kad prisipažinti nenori. Į klausimą, ar jis tą pačią dieną grįžo prie automobilio apie 13.24 val. atsako, kad taip, jis grįžo prie savo automobilio pasiimti izoliacinės medžiagos ir tada sugrįžo į darbą. Į klausimą, kada ir kaip automobiliai buvo subraižyti, atsako, kad jis nieko nežino ir daugiau nieko pasakyti nenori (b. l. 95-97).

Apklaustas teisme liudytojas T. M. nurodė, kad 2019 metų pabaigoje apsigyveno (duomenys neskelbtini) įsigytame bute. Toje pačioje laiptinėje gyvena ir kaltinamasis A. V.. Jis dirba bendrovėje „X“ ir naudojasi dviem tarnybiniais automobiliais. 2020 m. sausio mėnesį pradėjo pastebėti, kad yra braižomi jo naudojami automobiliai. Iš pradžių pagalvojo, kad tai galėjo įvykti juos parkuojant prekybos centrų stovėjimo aikštelėse, tačiau netrukus atkreipė dėmesį, kad jo automobiliai subraižomi prie gyvenamojo namo įrengtoje aikštelėje. Pastačius automobilį vakare įbrėžimų nebūdavo, o atėjus prie automobilių ryte jau matydavosi įbrėžimų žymės. Nusprendęs sužinoti, kas braižo jo naudojamas mašinas, įrengė vaizdo stebėjimo kamerą. Buvo užfiksuota, kad tai daro A. V.. Apie tarnybinių automobilių tyčinį gadinimą bendrovės vadovybė informavo ikiteisminio tyrimo įstaigą. Po pranešimo policijai buvo nukirpti įrengtos vaizdo stebėjimo kameros laidai. Tada jis įrengė kitą kamerą, kuri buvo nukreipta stebėti pirmąją ir paaiškėjo, kad jo įrengtas vaizdo kameras gadina vienas iš namo gyventojų (J. K.). Jis pasakė A. V., kad įrengtos kameros jį užfiksavo braižant automobilius ir jis dėl to labai supyko. Po kreipimosi į policiją ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo jo naudojami automobiliai daugiau nebraižomi.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. M. parodė, kad nusipirko butą adresu (duomenys neskelbtini). Dirba įmonėje „X“ (duomenys neskelbtini). Nuo šių metų pradėjus gyventi šiame bute, pastebėjo ant automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuolat skirtingose vietose atsirandančius pabraižymus. Automobiliai priklauso UAB „X“. Jis turi teisę jais važinėti į darbą ir iš darbo. Jam bestatant tai vieną, tai kitą įmonei priklausantį automobilį, kaimynas, gyvenantis tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini), ne kartą grasinančiai pasakė, kad nestatytų automobilių į tam tikrą aikštelės vietą, nes tai jo vieta. Automobilius jis ir toliau statė, kur yra vietos, kadangi aikštelėje vietos nėra išpirktos, ar sužymėtos kažkokiais ypatingais ženklais. Tai bendro naudojimo aikštelė, kurioje kiekvienas gali statyti automobilį, kur yra laisva vieta. Kelios dienos prieš nustatant automobilio subraižymo faktą jis sumontavo vaizdo stebėjimo kamerą prie laiptinės lango, kad būtų filmuojami kieme stovintys automobiliai. 2020 m. kovo 22 d. ryte pastebėjo naują įbrėžimą automobilyje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kapoto ir priekinio sparno. Peržiūrėjus kameras atpažino, kad automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), subraižė kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vardo ir pavardės nežino. Automobilis „Renault Megane“ buvo subraižytas 2020 m. kovo 22 d., sekmadienį, apie 6.00 val. ryte, atrodo iš pradžių buvo subraižytas kapotas, o apie 13.00 val. buvo subraižytos to paties automobilio priekinės durelės. Iš kitų kaimynų yra girdėjęs, kad šis asmuo nuolat konfliktuoja dėl automobilių statymo vietos aikštelėje ir yra ne vienam kaimynui subraižęs automobilius. Kada automobiliuose atsirado įbrėžimai, tiksliai negali atsakyti, bet jie kaskart atsirasdavo skirtingose vietose. Gali pasakyti, kad buvo subraižytas „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini): kapotas - 2 įdrėskimai, 1 nufilmuotas, kitas ne, keleivio pusėje - sparnas, keleivio pusėje - galinės durelės, keleivio pusėje- galinis sparnas ir vairuotojo pusėje - priekinis sparnas. Įbrėžimai atsirado skirtingais laikais. Tikslių datų nepasakys. „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini): subraižytas priekinis kapotas, keleivio pusėje - šviesos žibintas, priekinės grotelės. Pabraižymai šiame automobilyje atsirado per kovo mėnesį. Įmonei padaryta žala dėl subraižytų automobilių viso – 1 546,05 Eur. Automobiliai apdrausti „Kasko“ draudimu. Papildomos apklausos metu nurodė, kad įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą per e.policiją.lt sistemą užregistravo tikriausiai kovo mėnesį. Vieną iš kamerų pasistatė laiptinėje šalia lango, kuri filmuoja kiemo aikštelę, kurioje stovi jo ir kitų jų namo kaimynų automobiliai. Kamera nukreipta būtent į jo statomų automobilių vietą. Antrą stebėjimo kamerą pasistatė laiptinėje virš skaitliuko skydelio. Ji filmuoja penkto aukšto laiptinę. Jis gavo žodinį kaimynų gyvenančių 4-ame daugiabučio aukšte sutikimą. Įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą užregistravo per e.policija.lt, bet kadangi sistema strigo, registracija buvo patvirtinta tik balandžio 23 d. Lauko aikštelės vaizdo stebėjimo kamerą įrengė, nes buvo subraižyti automobiliai, o daugiabučio laiptinėje - kadangi kažkas prieš tai buvo nukirpęs pirmos vaizdo kameros laidus (b. l. 31-33, 61-63).

Apklausta teisme liudytoja J. A. paaiškino, kad jai žinoma, jog buvo braižomi jos laiptinės kaimyno T. M. parkuojami automobiliai. Anksčiau ir jos automobilis buvo braižomas. Jai sakė (neįvardino kas), kad tai daro A. V., tačiau iš pradžių ji netikėjo. Ji matė T. M. apibraižytus automobilius, bei jo įrengtos vaizdo kameros užfiksuotą A. V., kuris gadino T. M. automobilius. Girdėjo tarp A. V. ir T. M. dėl to kilusį konfliktą. T. M. įrengus vaizdo kamerą automobilių braižymai pasibaigė.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. A. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Dėl kaimyno subraižyto automobilio sužinojo iš kaimyno T., gyvenančio penktame aukšte. Jų daugiabutyje gyvena kaimynas, kuris atsikėlė į jų namą po Naujųjų metų. Prieš tai jis ilgai remontavo butą ir jie susipažino. Jo vardas T.. Šis kaimynas nuolat statydavo du automobilius kieme įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Abi mašinos buvo „Renault“ markės. Šių metų kovo mėnesį T. jai sakė, kad jo automobilius kažkas subraižė. Ji asmeniškai matė vieną subraižytą automobilį. Pamena, kad įdrėskimai buvo švieži, neseniai padaryti. Buvo subraižytas automobilio variklio gaubtas. Vieną kartą, dabar tiksliai nepasakys kada, ar prieš subraižymą automobilio ar po, būdama laiptinėje girdėjo, kaip A. V. sakė T., kad šis nestatytų transporto priemonių ten, kur jas stato, nes pasigailės. Kai kaimynui T. buvo subraižyti automobiliai, šis įsirengė vaizdo stebėjimo kameras. Vieną vaizdo kamerą pastatė, kad stebėtų vaizdą automobilių stovėjimo aikštelėje, o kitą, kad stebėtų daugiabučio laiptinę. Praėjus apie porą savaičių T. jai parodė vaizdo įrašą, kaip A. V. braižo jo automobilį. Prieš tai ji turėjo informacijos iš pažįstamų, kad automobilį galėjo subraižyti A. V.. Bet ji netikėjo. Ji pati asmeniškai nematė, kas ir kada braižė T. automobilius. Kai T. įsirengė vaizdo kamerą ir pamatė, kad A. V. subraižė jo automobilį, daugiau tokių įvykių jų kieme nėra. Automobiliai daugiau nebraižomi. Prieš porą metų jos automobilis, stovėjęs kieme, taip pat buvo subraižytas, bet ji neišsiaiškino, kas jį braižė. Pareiškimo nerašė. Automobilis stovėjo taip pat aikštelėje šalia namo ir buvo daug kartų apibraižytas. Tuo metu jai buvo pasakę, kad galimai galėjo subraižyti A. V., bet ji netikėjo. Žino, kad A. V. prieš penkis metus nesutarė su vienu iš kaimynu, o kai pastarojo dukra nusipirko automobilį ir šis pastoviai buvo apibraižytas. Tuo metu visi žinojo, kad tai A. V. kerštauja kaimynui, su kuriuo pykosi. Bet po to kaimynai išsikraustė, o kaip baigėsi situacija dėl subraižyto automobilio, ji nežino (b. l. 55-58).

Apklaustas teisme liudytojas V. I. nurodė, kad kaltinamasis A. V. ir liudytojas T. M. yra jo kaimynai. Atsikėlus į jų namą T. M. šis pradėjo prie namo parkuoti du tarnybinius automobilius. Su vienu išvažiuodavo, o kitą palikdavo. Jis asmeniškai apie tai sakė T. M., bet dėl to su juo nekonfliktavo. Vienu metu, parkuodamas savo automobilį šalia T. M. naudojamo automobilio pastebėjo, kad jis visas subraižytas. Kas taip padarė jis nežino.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. I. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo Naujųjų metų į jų namą atsikraustė nauja šeima. Vyras, kurio vardo ir pavardės nežino, aikštelėje šalia namų pradėjo statyti du automobilius. Tai vienas baltas „Renault“ automobilis, antras „Renault“ tamsesnės spalvos. Šie automobiliai trukdė kitiems daugiabučio gyventojams, nes jiems nebuvo vietos statyti savo automobilių. Jis su nauju kaimynu konfliktų neturėjo. Iš kitų kaimynų girdėjo, kad jie nelabai patenkinti, jog nevažiuojanti transporto priemonė stovi ir užima vietą. Naujas kaimynas išvažiuodavo vienu automobiliu, o kitą nuolat palikdavo stovėti. Šių metų vasario 8 d. jis atvyko į aikštelę nusipirkęs naują automobilį. Jį pastatė šalia naujojo jų kaimyno „Renault“ automobilio, pailgo, rudos spalvos. Automobilis iš išvaizdos matėsi, kad yra naujas. Jis atkreipė dėmesį, kad naujame „Renault“ automobilyje įbrėžtas užpakalinis dešinysis sparnas. Nustebo, kad toks naujas automobilis, o jau subraižytas. Kas ir kada apibraižė naujo kaimyno automobilius, jis nežino. Kad naujojo kaimyno automobiliai buvo subraižyti, sužinojo iš kaimynų. Kiek jam žinoma, prieš tai jų aikštelėje subraižytų automobilių nebuvo. Trūksta automobilių statymo vietų, dėl to kyla konfliktai (b. l. 46-47).

Apklausta teisme liudytoja V. Š. nurodė, kad ji prašė T. M., kad šis neparkuotų savo automobilių namo gyventojų pastangomis įrengtoje aikštelėje, tačiau jis išvadino ją visokiais žodžiais. T. M. jai pasakė, kad jo mašinas kažkas braižo, todėl jas ir toliau parkuos. Jai asmeniškai nebuvo reikalo braižyti T. M. naudojamų automobilių.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, jog 2020 m. kovo 22 d. 18.36 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad UAB „X“ pranešė, kad ryte kaimynas aštriu daiktu (galimai raktu) subraižė du pranešėjui priklausančius automobilius „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Turi įrašą, kaip braižomas vienas automobilis, kito automobilio braižas tas pats. Kaimynas nuolat grasina pranešėjui (b.l. 6).

El. paslaugų portale „E-policija“ 2020 m. kovo 23 d. apie 11:44 val. gautas pranešimas, kad kovo 22 d. buvo tyčia apgadinti UAB „X“ du automobiliai, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), stovėję adresu (duomenys neskelbtini). Automobilius piktybiškai apgadino gyventojas, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Tuo metu jo automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo šalia apgadintų automobilių. Darbuotojas pamatęs apgadintus automobilius pranešė policijai. Darbuotojas turi vaizdo medžiagą (b.l. 7).

2020 m. balandžio 1 d. UAB „X“ direktorė su pranešimu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir nurodė, kad laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 kovo 22 d. buvo apgadinti du bendrovei priklausantys automobiliai: „Renault Megane“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Kangoo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėję (duomenys neskelbtini) gatvės kieme. Dėl automobilių apgadinimo bendrovei padaryta turtinė žala. Automobilių apgadinimo momentas užfiksuotas vaizdo kameros įrašu (b.l. 9, 11).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas kiemas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Kieme stovi blokinis namas Nr. (duomenys neskelbtini). Ant šio namo įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Automobilių stovėjimo aikštelėje priparkuoti automobiliai, priekine dalimi nukreipti į namą Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus rudos spalvos automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad aštriu daiktu įdrėkstas priekinio variklio gaubtas, priekiniai dešinės ir kairės pusės sparnai, dešinės pusės galinės durelės, galinis dešinės puses sparnas. Apžiūrėjus automobilį „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad automobilis apklijuotas reklaminiais įmonės logotipais „vaizdo kameros, vaizdo įrangos montavimas ir kt.“ Apžiūros metu taip pat nustatyta, kad aštriu daiktu įdrėkstas priekinis variklio gaubtas, priekinis dešinys žibintas, priekinės radiatoriaus grotelės (b.l. 13-18).

Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas iš USB laikmenos, pateiktas UAB „VS sistemos“. Įraše Nr. 1 (2020-03-23-10-18-19) užfiksuoti automobilių stovėjimo aikštelėje priparkuoti automobiliai. 00.17 įrašo sekundę užfiksuotas iš namo išeinantis pražilusiais plaukais vyriškis, kuris dešinėje rankoje nešasi juodos spalvos krepšį. 00.28 sek. užfiksuotas vyriškis prieina prie „Audi“ markės automobilio ir prie automobilio priekinės dalies ant žemės palieka krepšį. 00.35 sek. vyriškis atidaro automobilio „Audi“ priekines kairės pusės dureles ir įsėda į automobilį. 00.46 sek. su raktu atrakina automobilio daiktadėžę ir iš jos pasiima juodą rankinę. 00.59, 1 min. 04 sek. vyriškis išlipa iš automobilio ir jį užrakina. 1 min. 22 sek. vyriškis pajuda nuo automobilio „Audi“ ir eina link automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairėje rankoje nešdamas krepšį ir praeidamas pro „Renault Megane“ automobilį dešinėje rankoje laikytu daiktu įbrėžia automobilio variklio gaubtą. Įraše Nr. 2 (2020-03-23-101-19-41) užfiksuota, kaip tas pats vyriškis prieina prie aikštelėje stovinčio automobilio „Audi“ ir dešine ranka kažką paima nuo priekinių automobilio valytuvų. Toliau minėtas vyriškis stovi tarp automobilio „Audi“ ir „Renault Megane“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugara prisispaudęs prie automobilio „Megane“ ir kairėje rankoje laikydamas kažkokį (nenustatytą) daiktą braižo automobilio „Renault Megane“ valst. Nr. JUD priekinį automobilio sparną. Įraše užfiksuota, kaip vyriškis išmeta rankoje laikytą daiktą (b.l. 21-27).

Baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai duomenys (b.l. 70-83), patvirtina UAB „X“ naudojamų automobilių „Renault Megane“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Kangoo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą, jų remonto išlaidas. Bendrovės atstovas rašytiniu pareiškimu informavo teismą, kad turtinių pretenzijų A. V. neturi ir civilinio ieškinio byloje nereiškia (b.l. 136).

Kaltinamasis A. V. nepripažino jam teikiamų kaltinimų ir dėl savo įvykdytų veiksmų nesigailėjo. Jam nepatiko kaimyno T. M. veiksmai, kad du tarnybinius automobilius jis parkuoja automobilių stovėjimo aikštelėje, įrengtoje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje aikštelėje automobilių stovėjimo vietos neoficialiu sutarimu buvo pasidalintos tarp ketvirtos namo laiptinės gyventojų. Į T. M. pareikštą pastabą dėl tarnybinių automobilių parkavimo šis nereagavo ir toliau aikštelėje laikė įmonės, kurioje jis dirbo, tarnybinius automobilius. Nors kaltinamasis A. V. nepripažino savo kaltės, tačiau byloje esantys duomenys (vaizdo įrašas) patvirtina, kad kaltinamasis buvo užfiksuotas tyčia gadinantis svetimą turtą UAB „X“ priklausantį automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad UAB „VS sistemos“ priklausančių ir jų darbuotojo T. M. parkuojamų automobilių apgadinimo faktą patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklausti liudytojai J. A. ir V. I.. Minėti asmenys nurodė, kad jie nežino, kas tai padarė, tačiau liudytoja J. A. neįvardinama konkrečių asmenų patvirtino, kad namo gyventojams buvo žinoma, kad taip elgiasi A. V., kuris jos girdėto konflikto metu išsakė neapibrėžtus grasinimus T. M., už tai, kad šis parkuoja automobilius A. V. įsitikinimu jam nepriklausančioje vietoje. Pažymėtina ir tai, kad T. M. įrengtos vaizdo stebėjimo kameros pagalba užfiksavus nusikalstamus veiksmus atliekantį A. V. ir apie tai informavus ikiteisminio tyrimo įstaigą, jo naudojami automobiliai daugiau nebuvo braižomi. Tai patvirtino ir liudytoja J. A.. Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti įrodymai suponuoja išvadą, kad kaltinamas A. V. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tyčia gadino svetiną turtą UAB „X“ naudojamus automobilius, padarė turtinę žalą, nes reikėjo remontuoti sugadintus automobilius, o remonto išlaidas patvirtina byloje esantys dokumentai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kaip dvi realios nusikalstamos veikos, nes skirtingu metu buvo apgadinti skirtingi UAB „X“ priklausantys automobiliai „Renault Megane“.

Teismas nenustatė A. V. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (iki šių nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka). Kaltinamasis gauna senatvės pensiją ir dirba. UAB „X“ turtinio pobūdžio pretenzijų kaltinamajam nereiškia ir civilinio ieškinio byloje nepateikė. Kaltinamąjį A. V. ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis už šiuo nuosprendžiu nustatytų veikų padarymą bus pasiekta jam paskyrus laisvės apribojimo bausmes, kurių dydis nustatytinas mažesnis už jų vidurkį. BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos jo atžvilgiu netaikytinos.

Nagrinėjant bylą, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nurodė gerai nemokantis valstybinės kalbos, teismas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu kreipėsi į Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad kaltinamajam būtų paskirtas gynėjas. Šios tarnybos sprendimu kaltinamojo A. V. gynėju buvo parinkta advokatė Liudmila Karvelienė. 2020 m. gruodžio 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad advokato teiktos antrinės teisinės pagalbos A. V. išlaidos sudaro 108,00 Eur, kurias prašė priteisti iš kaltinamojo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Kaltinamasis yra senyvo amžiaus asmuo, pensininkas, jo darbinės pajamos yra nedidelės (Sodros duomenimis vidurkis apie 820 Eur, neatskaičius mokesčių), taip pat įvertinus, kad kaltinamasis gerai nemoka ir nesupranta jam iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjime proceso naudotos valstybinės kalbos, todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. V. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. V. (A. V.), a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Renault Kangoo“ apgadinimo) ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Pripažinti A. V. kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Renault Megane“ apgadinimo) ir nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti ir A. V. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti A. V. jam paskirtos laisvės apribojimo laikotarpyje toliau tęsti darbą.

A. V. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. V. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. V..

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

USB laikmeną su video įrašu palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.