Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. T-32-753/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-20
Bylos Nr.
T-32-753/2020
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00305-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
A. Ž.
Kategorijos
Byla Nr. T-32-753/2020
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00305-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 20 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. Ž. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 29 d. priimtu nutarimu Nr. 93-284 nutarta taikyti nuteistajam A. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 3 mėn. 16 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 28 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 37 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas, nedirba dėl amžiaus ir sveikatos problemų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

A. Ž. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 11 m. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2011 m. kovo 14 d., pabaiga – 2022 m. kovo 14 d.

Anksčiau teistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. S. skundas dėl Komisijos nutarimo, kuriuo prašoma Komisijos nutarimo netvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas tenkintinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Ž. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, du kartus skatintas, nedirba dėl amžiaus ir sveikatos problemų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, A. Ž. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, pastebėtina, kad nuteistasis, laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuo 2011 m., skatintas tik vieną kartą. Pagal „OASys“ metodiką A. Ž. nustatyta žema – 37 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 7 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtaką darantys kriminogeniniai veiksniai: ankstesni teistumai; gyvenimo stilius ir draugai.

Teismas įvertina ir tai, kad A. Ž. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį) nusikaltimo padarymą, teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, be to, nuteistasis anksčiau taip pat teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, jam taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas atskleidžia antivisuomenines A. Ž. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nors nuteistojo gyvenimo stiliuje ir nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau nuteistasis vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu siekdamas, kad kiti jam paklustų. Nors jis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta prisidėjęs prie jos atsiradimo, yra prieštaravimų.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. Ž. neatliktos bausmės dalis (2 m. 3 mėn. 16 d.), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis A. Ž. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam A. Ž. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 93-284.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. S. skundą tenkinti ir atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 93-284 taikyti nuteistajam A. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė