Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-07-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1040-516/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-08
Bylos Nr.
2A-1040-516/2011
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-02899-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
Ieškovas
V. A.
Atsakovas
UAB „A&DConsulting“
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1040-516/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02899-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.3; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,

sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui UAB „A&DConsulting“ dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė V. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo UAB „A&DConsulting“ 1184,83 Lt darbo užmokesčio ir delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą.

Nurodė, jog ieškovė ir atsakovas UAB „A&D Consulting“ 2009-12-01 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. VL-05, pagal kurią ieškovė nuo 2009-12-01 dirbo atsakovo parduotuvės vadybininke. Darbo sutartis nutraukta 2010-02-19, vadovaujantis DK 125 str. 1 d., abipusiu šalių susitarimu. Iš ieškovės 2010-02-20 sutikimo, kurį atsakovas yra patvirtinęs, atsakovas įsipareigojo ieškovei visą priklausantį darbo užmokestį bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas sumokėti per kalendorinį mėnesį nuo darbo sutarties nutraukimo dienos: 1048,5 Lt (atskaičius mokesčius) įsiskolinimą už sausio mėnesį – iki 2010-03-01, o likusį 756,78 Lt (atskaičius mokesčius) įsiskolinimą – iki 2010-03-19. Atsakovas iki kovo 29 d. sumokėjo ieškovei 620 Lt ir liko skolingas 1184,83 Lt.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. spalio 5 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo UAB „A&D Consulting“ 1184,83 Lt neišmokėto darbo užmokesčio. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, jog atsakovas neatsiskaitė visiškai su atleista iš darbo ieškove per šalių susitarime numatytą terminą, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1184,83 Lt neišmokėto darbo užmokesčio suma. Dėl delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą teismas nurodė, jog ieškovės ir atsakovo darbo santykiai baigėsi 2010-02-19. Pagal ieškovės 2010-02-20 sutikimą, atsakovas turėjo atsiskaityti su ieškove iki 2010-03-19, t.y. jau pasibaigus darbo santykiams tarp šalių, todėl ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė V. A. prašo:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-10-05 sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovei DK 141 str. 3 d. pagrindu vidutinį darbo užmokestį už vilą laiką, kurį atsakovas delsia su ieškove atsiskaityti, t.y. nuo 2010-03-19 iki šio apeliacinio skundo padavimo dienos, iš viso 8250 Lt, bei 0,07 proc. dydžio procesines palūkanas nuo reikalavimo pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos arba,Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-10-05 sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovei 0,07 proc. dydžio delspinigius nuo iki šiol atsakovo nesumokėtos 1184,83 Lt sumos, pradedant skaičiuoti nuo 2010-03-19 iki visiško atsiskaitymo su ieškove, arbaVilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-10-05 sprendimą pakeisti ir priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 1184,83 Lt sumos nuo 2010-03-19 dienos iki visiško atsiskaitymo su ieškove dienos.priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

pirmosios instancijos teismas nepaaiškino apeliantei apie galimas teisines gynybos priemones, neatsižvelgė, kad ieškovės ieškinys surašytas netiksliai, nepakankamai kvalifikuotai, kad apeliantė neturi advokato, todėl apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti DK 141 str. 3 d. pagrindu vidutinį darbo užmokestį už visą laiką, kurį darbdavys delsia su ieškove atsiskaityti, t.y. nuo 2010-03-19 iki šio apeliacinio skundo padavimo dienos. Teigia, kad ieškovės neterminuotos 2009-12-01 darbo sutarties 3 p. nustatyta, jog jos mėnesio atlyginimas sudaro 1100 Lt. Todėl už tuos 7,5 mėnesio nuo 2010 m. kovo vidurio iki 2010 m. lapkričio mėn. ieškovė prašo jai priteisti 8250 Lt kompensacijos;nei Delspinigių įstatymo 2 str., nei DK 207 str. 1 d. nėra nustatyta, kad delspinigiai skaičiuojami tik iki darbo santykių nutraukimo dienos. Apeliantė pabrėžia, kad šios teisės normos nustatytos darbuotojo naudai, ir darbuotojui visiškai nesvarbu, kodėl vėluojama jam sumokėti jo uždirbtą darbo užmokestį. Teigia, nuo 2010-03-19 ieškovei yra nesumokėtas jai priklausęs darbo užmokestis, todėl darbdavys privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio delspinigius, t.y. 0,07 proc. per dieną ir šiuo atveju darbdavio atsakomybei jokios įtakos negali turėti aplinkybė, ar apeliantė šiuo metu pas tą darbdavį dirba, ar ne. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojas yra socialine prasme ypač silpnas, pažeidžiamas subjektas. Teigia, kad delspinigiai ir palūkanos teisine prasme yra skirtingi dalykai, tačiau ieškovė nesutinka, kad darbuotojui, kaip silpnesniajai teisinių santykių šaliai nėra priteisiamos išmokos už tai, kad darbdavys vėluoja atsiskaityti. Delspinigių įstatyme nėra nurodyta, kad delspinigiai neskaičiuojami nutrūkus darbo santykiams – jie skaičiuojami nuo pavėluotos sumokėti sumos už visą uždelsimo laiką.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Dėl teismo pareigos būti aktyviam nagrinėjamoje byloje.

Civilinio proceso kodekso XX skyrius, reglamentuojantis darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, numato tam tikrą aktyvų teismo vaidmenį, nagrinėjant dėl darbo santykių kylančius ginčus, kaip antai, teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrą atsakovą, jeigu nustato, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti alternatyvius darbuotojo teisų gynimo būdus (Civilinio proceso kodekso 414, 417 str.). Tačiau pažymėtina, jog toks teismo vaidmuo numatytas, kai nagrinėjamas dėl darbo teisnių santykių kilęs ginčas (Civilinio proceso kodekso 410 str.).

Nagrinėjamu atveju, nors ieškinio dalyką sudaro ieškovei neišmokėto darbo užmokesčio priteisimas, kilusį ginčą kvalifikuoti kaip darbo ginčą nėra pagrindo dėl tos priežasties, kad tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta 2010-02-19, 2010-02-20 susitarimu (b.l. 4) šalys susitarė, kaip po darbo santykių pasibaigimo (kokiais terminais ir kokio dydžio sumomis) buvęs darbdavys (atsakovas) atsiskaitys su buvusia darbuotoja (ieškove). Taigi, šio susitarimo pagrindu įvyko šalių teisnių santykių novacija (Civilinio kodekso 6. 141 str. 1 d.), kurios pagrindu tarp šalių buvę darbo teisniai santykiai buvo pakeisti civiliniais teisniais santykiais, t.y. susitarimu dėl neišmokėto darbo užmokesčio sumokėjimo dalimis bei termino mokėti atidėjimo. Todėl nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas kvalifikuojamas ne kaip ginčas, kilęs iš darbo teisnių santykių, bet kaip civilinis teisinis ginčas, kurio nagrinėjimui taikomos bendrosios Civilinio proceso kodekso normos, bet ne Civilinio proceso kodekso XX skyriaus normos. Dėl to apeliantės argumentai, esą teismas turėjo būti aktyvus, viršyti byloje pareikštus reikalavimus ir kt., pripažįstami nepagrįstais.

Dėl Darbo kodekso 141 str. 3 d. taikymo.

Vienu iš alternatyviai pareikštų apeliacinio skundo reikalavimų prašoma priteisti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką Darbo kodekso 141 str. 3 d. pagrindu. Civilinio proceso kodekso 306 str. 2 d. nustato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o Civilinio proceso kodekso 312 str. yra įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką ieškovė nebuvo pareiškusi, o, kaip jau buvo minėta, pagrindo viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvius teisių gynimo būdus, nagrinėjamoje byloje dėl įvykusios novacijos, nebuvo, todėl, remiantis aptartomis Civilinio proceso kodekso normomis, šių apeliacinio skundo reikalavimų bei motyvų, kaip viršijančių byloje pareikštus reikalavimus, teisėjų kolegija nevertina ir dėl jų visiškai nepasisako.

Dėl pagrindo priteisti delspinigius egzistavimo.

Pirmosios instancijos teismo išvada, jog pasibaigus darbo santykiams, nėra teisinio pagrindo priteisti delspinigius remiantis Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymu, yra pagrįsta bei teisinga, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (Civilinio proceso kodekso 4 str.).

Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas taikomas delspinigiams, kurie turi būti sumokami už darbuotojams ne dėl jų kaltės pavėluotai išmokamą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, skaičiuoti ir priteisti. Priklausanti išmokėti suma yra ta, kurią darbuotojas turi teisę gauti pagal darbo sutartį, kolektyvinę sutartį ar kitus teisės aktus. Delspinigiai yra skaičiuojami už laiką, kol darbuotojui išmokamos pavėluotos išmokos, bet ne ilgiau, kaip iki darbo santykių su išmokas pavėlavusiu išmokėti darbdaviu pasibaigimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-679/2001, 2003 m. rugsėjo 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-856/2003 ir kt.).

Kadangi ieškiniu buvo prašoma priteisti delspinigius už laikotarpį, kada darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasibaigę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nepriteisė, o apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi teisinio pagrindo tenkinti šį reikalavimą.

Dėl pagrindo priteisti procesinio pobūdžio palūkanas egzistavimo.

Kaip trečią alternatyvų apeliacinio skundo dalyką ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-10-05 sprendimą ir priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 1184,83 Lt sumos nuo 2010-03-19 dienos iki visiško atsiskaitymo su ieškove dienos.

Šis apeliantės prašymas iš dalies tenkintinas.

Buvo nurodyta, jog remiantis Civilinio proceso kodekso 312 str., apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tačiau šioje procesinėje normoje taip pat numatyta, kad naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Toks teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui svarstyti trečiojo apeliacinio skundo dalyką sudarančio ieškovės reikalavimo pagrįstumo klausimą.

Kaip jau buvo paminėta, ieškovei su atsakovu sudarius susitarimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio mokėjimo atidėjimo bei išdėstymo, novacijos pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisniai santykiai, kylantys sutarties (susitarimo) pagrindu.

Bet kokios piniginės prievolės neatskiriama savybė yra palūkanos, kurios saugo kreditoriaus turtinius interesus. Kai darbuotojui laiku neišmokamas darbo užmokestis, pradedami skaičiuoti delspinigiai, nustatyti 1996 m. vasario 20 d. Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatyme. Dėl to šiuo atveju CK 6.210, 6.261 straipsniai netaikomi. Tačiau šis Įstatymas taikomas tik tada, kai šalis sieja darbo santykiai. Kai darbo santykiai nutrūksta, buvusių darbo sutarties šalių santykiams darbo teisė nebetaikoma. Tokiais atvejais šalių turtiniams santykiams turi būti taikomos CK normos, ginančios kreditoriaus turtinius interesus. Taigi piniginės prievolės atveju buvę darbuotojai turi teisę reikalauti priteisti iš buvusio darbdavio palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį. Atsisakymas tenkinti tokius reikalavimus pažeistų lygybės įstatymui principą, o buvusių darbuotojų turtiniai interesai būtų ginami menkiau negu kitų kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-856/2003).

Vadinasi, ieškovės prašymas priteisti jai penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas, tačiau, kadangi, minėta, jog šis reikalavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareikštas nebuvo, pirmosios instancijos teismas jo nesvarstė, ir pareigos svarstyti be reikalavimo, neturėjo (Civilinio proceso kodekso 265 str. 2 d.), tai pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra, jis paliekamas iš esmės nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.), papildant sprendimo rezoliucinę dalį nuostata dėl palūkanų priteisimo.

Apeliantė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų teismui nei pirmojoje, nei apeliacinėje instancijose nėra pateikusi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimo rezoliucinę dalį papildyti taip: priteisti iš atsakovo UAB „A&DConsulting“ ieškovei V. A. penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1184,83 Lt sumą nuo 2010 m. balandžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo UAB „A&DConsulting“ į valstybės biudžetą 5,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų (įmokos kodas 5660).

Teisėjai Rasa GudžiūnienėRomualda JanovičienėAndžej Maciejevski