Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 3 500 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde bei atsikirtime į atsakovės atsiliepimą nurodė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 24 d. iki 2023 m. balandžio 3 d. atlikinėjo bausmę Kauno kalėjime. Teigia, jog kameroje Nr. 303 buvo netinkamai įrengti sanitarinio mazgo kranai, kadangi bėgo tik karštas vanduo, dėl to nebuvo galimybės normaliai apsiprausti. Kameroje buvo sulaužytos spintelės (be durelių), neatsidarė langas, todėl trūko oro, nebuvo tinkamo natūralaus apšvietimo, nes šviesos patekimą į kamerą užstojo grotos, nebuvo galimybės užsivirti vandens, nes kameroje nebuvo įrengtos rozetės, Nuo įrengto sanitarinio mazgo kilo nepakenčiama smarvė, kameroje buvo didelė drėgmė, vizualiai matėsi pelėsis ir grybelis, neužtikrintas privatumas kalbant taksofonu, pokalbius girdėdavo nuteistieji ir pareigūnai. Dėl šių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nuolatos patirdavo emocinių, psichologinių ir dvasinių išgyvenimų, psichologinį sukrėtimą, pareiškėjas jautėsi kankinamas, buvo žeminamas jo orumas.

Atsakovo atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – atsakovė) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad nuteistieji nuolatos gadina kalėjimo kamerų inventorių, kurie pagal poreikį būna remontuojami. Pareiškėjas dėl sulaužytų langų rankenėlių į Kauno kalėjimo administraciją nesikreipė, todėl apie sulaužytas langų rankenėles niekas nieko nežinojo. Pareiškėjui pateikus skundą kameroje Nr. 303 langų rankenėlės buvo pataisytos. Kameroje Nr. 303 yra įrengtos spintelės daiktams susidėti, taip pat papildomai daiktams susidėti pagal poreikį yra išduodamos plastikinės dėžės. Kauno kalėjime elektros instaliacijos lizdai ir jungikliai yra įrengti šalia kiekvienos kameros koridoriuose. Koridoriuje prie kameros sumontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais būtų galima valdyti naktinį apšvietimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą. Dėl minėtų trūkumų pareiškėjas į kalėjimo administraciją nesikreipė, todėl administracija negalėjo žinoti, kurioje kameroje konkrečiai yra gedimai bei trūkumai ir juos pašalinti.

Kauno kalėjime minėti taksofonai įrengti bendro naudojimo patalpose, tačiau interneto telefonija įrengta atskiroje patalpoje, kurioje privatumas užtikrinamas pilnai. Galiojantys teisės aktai nenustato jokių reikalavimų skambinimo patalpų įrengimui bausmės atlikimo vietų įstaigose (kalėjimuose), todėl pareiškėjo teisė skambinti įtvirtinta tesiės aktuose pažeista nebuvo.

Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Laikantis teisės aktų, užtikrinama, kad kamerose šiltuoju mėtų laiku oro judėjimo greitis būtų 0,15 m/s–0,25m/s., šaltuoju – 0,05–0,15, dirbtinė apšvieta – 200 lx. Kamerose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Patalpas valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsių, grybelio ir smirdančio sanitarinio mazgo yra atmestini. Pareiškėjas skunde minėjo, kad jis nuolatos smirdi dėl drėgmės, tačiau pareiškėjas turėjo teisę ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę nusiprausti duše, o kameros sanitariniame mazge kiekvieną dieną nusiprausti šaltu vandeniu iki pusės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 24 d. iki 2023 m. balandžio 3 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

Dėl higienos

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą grindžia tuo, kad kameroje nebuvo vėdinimo, apšvietimas ir oro temperatūra nepakankama, buvo didelė drėgmė vizualiai matėsi pelėsis ir grybelis.

Kalinimo įstaigoms taikomoje Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma) 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas).

Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 12.10 punkte pažymėta, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per varstomus langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 4 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros turi būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Atsakovė savo atsiliepime nurodė, jog kamerose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, taip pat yra naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas bei prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kadangi kameroje įrengta ir šildymo bei vėdinimo sistema, todėl teismas konstatuoja, kad šioje dalyje nėra pagrindo konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 16 punkto ir Taisyklių pažeidimo dėl netinkamo patalpų vėdinimo.

Higienos normos HN 134:2015 39 punkte numatyta, jog ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius. Duomenų apie tai, jog kreiptųsi į administraciją ar kitas institucijas dėl Higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimų nėra. Iš skundo matyti, kad pareiškėjas drėgmės kaupimąsi kildino būtent iš, jo teigimu, netinkamo patalpos vėdinimo, todėl šis argumentas taip pat atmestinas kaip išvestinis, vadovaujantis aukščiau minėtais motyvais. Be to, pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose, taigi ir patalpų vėdinimas priklauso būtent nuo jų valios.

Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl pelėsio buvimo gyvenamosiose patalpose yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

Pagal ginčo laikotarpiu galiojusias Eksploatavimo taisykles 12.9 punktą, kamerose naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo ankeriai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Šiuo atžvilgiu teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra reglamentuojamas minimalus natūralaus apšvietimo koeficientas pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose, o grotų ant langų įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl nepakankamo dieninio apšvietimo pareiškėjui kilo kokios nors neigiamos pasekmės. Neįrodžius neturtinės žalos fakto, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamos šviesos atmetami kaip nepagrįsti.

Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje nėra įmanoma uždaryti langų, nes jie yra be rankenėlių. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad pareiškėjas dėl sulaužytų langų rankenėlių iki 2023 m. gegužės 30 d. į Kauno kalėjimo administraciją nesikreipė, todėl Kauno kalėjimo administracija apie sulaužytas langų rankenėles nieko nežinojo. Pareiškėjui 2023 m. gegužės 30 d. pateikus skundą Nr. GA-19-55 kameroje Nr. 303 langų rankenėlės buvo pataisytos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kalinimo įstaiga užtikrina HN 134:2015 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės, vykdymą. Švarai ir tvarkai palaikyti suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas – šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Pareiškėjas skunde dėl valymo priemonių nesuteikimo pretenzijų nekėlė. Taigi, teismo vertinimu, jei gyvenamojoje patalpoje gyvenantys nuteistieji būtų gerai atlikę savo budėtojo pareigas (kasdien tinkamai jas valytų, vėdintų), patalpoje nebūtų buvę pelėsio, todėl atsakovė dėl buvusio pelėsio patalpoje teisės aktų normų nėra pažeidusi, dėl to šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad kameroje buvo netinkamai įrengti sanitarinio mazgo kranai, nes bėgo tik karštas vanduo, kuris buvo per karštas praustis (šaltas vanduo nebėgo), taip pat jis nuolatos smirdėjo dėl drėgmės. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas nesikreipė su prašymais ar skundais į Kauno kalėjimo administraciją dėl tinkamų sąlygų praustis po dušu bei galimybės praustis po dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 ,,Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo” 24.5 papunkčiu pareiškėjas turėjo teisę ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę nusiprausti duše, o kameros sanitariniame mazge kiekvieną dieną nusiprausti šaltu vandeniu iki pusės. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų privalėjusi sudaryti sąlygas pareiškėjui daugiau nei du kartus per savaitę prausti visą kūną po dušu, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Kauno kalėjimo administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į kalėjimo administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpos kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad neturėjo galimybės išsivirti vandens, nes rozetės yra įrengtos už kameros koridoriuje. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų ,,Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ patvirtinimo 12.8 papunktyje nurodytais reikalavimais, kad elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose. Koridoriuje prie kameros sumontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais būtų galima valdyti naktinį apšvietimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą. Nuteistiesiems suteikiama galimybė naudotis el. prailgintuvais - koridoriuje, prie kameros durų esančių kištukinių lizdų pajungiami ilgintuvai ir perduodami į kameras. taip nuteistieji gali naudotis savo el. prietaisais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, jog aplinkybė dėl elektros kištukinių lizdų nebuvimo, niekaip negali pažeisti pareiškėjo teisių. Kadangi jokių nusiskundimų pareiškėjas dėl kištukinių lizdų nebuvimo kameroje kalėjimo administracijai nėra pareiškęs, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Kauno kalėjimo veiksmų dėl elektros nesuteikimo.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos žmogaus teisių teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90).

Dėl privalumo naudojantis taksofonu

Pareiškėjas teigė, kad jo galimybės pasikalbėti su artimaisiais telefonu buvo ribojamos, kadangi neužtikrinamas privatumas, kiti asmenys galėjo girdėti pareiškėjo pokalbius.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 102 straipsnyje yra numatyta nuteistųjų teisė paskambinti telefonu. Pagal šio straipsnio 5 dalį, skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte (redakcijoje nuo 2020 m. sausio 22 d. – 37 punkte) nurodyta, be kita ko, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu; skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.

Taigi, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką, numatyti tam tikri šios teisės apribojimai, susiję su ypatingu nuteistųjų teisiniu statusu, be kita ko, nustatyta maksimali telefoninių pokalbių trukmė ir skaičius, galimybė kontroliuoti, su kuo telefonu bendrauja nuteistasis, registruojant jo skambučius nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje, ir pažymint joje asmens, kuriam skambinama, telefono numerį, vardą ir pavardę. Be to, pareigūnams yra suteikta galimybė nutraukti telefoninį pokalbį tuo atveju, jeigu nuteistasis nesilaiko teisės aktuose nustatytos skambinimo tvarkos.

Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad pareigūnai privalo stebėti nuteistąjį, besinaudojantį teise paskambinti ir nustačius pažeidimą, jo pokalbį nutraukti. BVK nuostatos nenumato, kad nuteistųjų bendravimas su artimaisiais turi būti konfidencialus. Toks nuteistojo stebėjimas nelaikytinas jo teisių pažeidimu, o teisės paskambinti telefonu ribojimas, jeigu jis yra numatytas įstatymu ir pagrįstas, pats savaime negali būti suprantamas, kaip teisės pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad įstaigoje esantys taksofonai būtų izoliuoti nuo bendros erdvės, taip pat nenustatyta, ar yra įrengtos būdelės, atitvarai, todėl galimai kiti asmenys galėjo girdėti telefonu kalbančio asmens pokalbį. Atsakovė atsiliepime į skundą nenurodė, kokių priemonių įstaigos administracija imasi, siekdama užtikrinti nuteistųjų pokalbių neliečiamumą ir apsaugoti skambinančiųjų privatumą nuo kitų asmenų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiškėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu, todėl nėra pagrindo teigti, kad aptartas teisės į privatumą neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad būtų realiai sukliudęs pareiškėjui palaikyti telefonu socialinius, šeiminius ryšius. Be to, ir pareiškėjo skundo argumentai, kad jo pokalbius galėjo girdėti, yra hipotetiniai. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad pažeidimai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Kauno kalėjimo elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad dėl netinkamų skambinimo sąlygų pareiškėjui atsirado reikšmingų ar nepataisomų neturtinių padarinių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl šio pažeidimo nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl emocinės būklės

Teisminėje praktikoje laikomasi aiškinimo, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, jo patirti pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas, t. y. žalingos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai; neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, todėl, priklausomai nuo ginamų vertybių specifikos, vieni kriterijai gali būti laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į atsakovę dėl skunde nurodytų aplinkybių susijusių su netinkamomis kalinimo sąlygomis kamerų tipo patalpose ar dėl perkėlimo į kitą kamerą, nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad pareiškėjo skunde minimi neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs. Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Kauno kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.