Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. P. kaltės nepripažino, parodė, kad tada mirė jo motina, neatlaikė nervai, pradėjo atsipalaiduoti alkoholiu. Nukentėjusiojo A. net nepažįsta, ar jis buvo kaltinamojo bute, ar nebuvo, nežino, bet jeigu rado bute kraujo, vadinasi, buvo, bet jis (kaltinamasis) nukentėjusiojo net nematė. (Duomenys neskelbtini) didelė žmonių koncentracija, gal nukentėjusįjį iš veido ir matė parduotuvėje, tačiau kaip asmens jo nepažįsta. Parodė, kad tada ryte pradėjo gerti vienas, o paskui dieną nežino, gal prie parduotuvės sutiko ir pasikvietė pas save kaltinamuosius. Nukentėjusysis galimai bute ir buvo, bet jis (kaltinamasis) į butą jo neįleido, jo veido nematė, matė tik nepažįstamą žmogų iš nugaros pusės, kurį varė iš buto. Dėl savo būklės tuo metu parodė, kad tada gėrė 4 dienas, ne tik su kaltinamaisiais gėrė, ir su kitais. Kai jam parodė A., atsiminė, kad vieną kartą su juo alų gėrė. Tame bute yra 3 kambariai, jis išeidavo į kitą kambarį pagulėti, pamiegojęs grįždavo, kai pasidarydavo ne kas, kai reikėdavo pavartoti alkoholio, gal kas valandą taip išeidavo. Atsimena, kad buvo A. ir jie trys, pasirodė, kad bute buvo vienas nepažįstamas asmuo, bet jam nerūpėjo, norėjo „tik gramą padaryti“. Paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, vairuoti nemoka, buvo girtas ir su viena koja, kur toks būtų norėjęs važiuoti, apie automobilį sužinojo pirmo tardymo metu. Nurodė, kad bėgti jis negali, nutraukti kojų raiščiai ir prasidėjo artrozė, įvykio metu irgi negalėjo bėgti. Patikslino, kad Š. bute atsirado dieną prieš tai, kai atvyko pareigūnai, jie yra pažįstami, jis (kaltinamasis) galėjo jį pakviesti, nežino, ar Š. nakvojo bute, ar jis išeidavo iš buto, bet jį pareigūnai rado. Išgėrimų metu muštynių bute nebuvo, po to nebuvo sulaužyti baldai.

Kaltinamasis A. Š. kaltės nepripažino, parodė, kad tada mirė jo žmona ir jis „užgėrė“; tada sėdėjo dviese, gėrė, o prieš tai gėrė pas J. Š. – jis (kaltinamasis), A. [P.] ir A. Tada kai sėdėjo pas A., paskambino A., paklausė, kur jie yra, kaltinamasis pasakė, kur, o A. pasakė, kad ateis, bet neatėjo, po to kaltinamasis nuėjo miegoti. Prabudo, išgirdo klyksmą, nuėjo pažiūrėti ir rado sumuštą A. Parodė, kad kiekvieną kartą, kai nukentėjusysis geria, gauna. Kaltinamasis A. atidarė duris ir jis išėjo namo. Kai atidarė duris, bute buvo A., daugiau bute nieko nebuvo. L., A. V. gal dieną matė. Tą dieną jis (kaltinamasis) buvo labai girtas, gėrė gal savaitę laiko. P., A. pažįsta, nes gyvena (duomenys neskelbtini), turėjo A. telefono numerį. Parodė, kad A. jis nemušė, nukentėjusysis jį vežė į kapines, pas motiną prieš tai dieną, paskui gėrė pas J., o kitą dieną sėdėjo pas A. Patikslino, kad pas A. kaltinamasis atėjo vienas, pas jį nieko nebuvo, gėrė dviese, pas jį ir nakvojo. Iki tol, kol nuėjo miegoti, buvo dviese, o pabudo, kai išgirdo triukšmą, tada bute, apart A. ir A. nieko nebuvo. Nežino, ar jam miegant į butą galėjo kas nors ateiti, ar ne. Parodė, kad galėjo eiti į parduotuvę, gal 3 kartus, neprisimena, ar vienas ėjo, ar ne. Vairuotojo pažymėjimo neturi, vairuoti nemoka ir tą naktį niekur nevažiavo su mašina. Jam esant, A. P. iš buto neišeidinėjo. A. buvo girtas, kaltinamasis galvojo, kad jis atėjo jau sudaužytas, nes kiek jis (nukentėjusysis) geria, tiek gauna. Matė jį gal 20 minučių, jis nesiskundė, kad paimti jo daiktai. Neprisimena, kiek miegojo, iki atsibudo nuo triukšmo; jis pasakė, ko nukentėjusysis rėkia, pasakė, kad nerėktų, nes kaimynai galėjo iškviesti policiją. Kai A. apsiramino, jie toliau gėrė. A. po to matė teisme, buvo susitikęs po to, sakė, kad pastarasis jam jokių pretenzijų neturi.

Kaltinamasis A. V. kaltės nepripažino, parodė, kad susitiko su L. prie Iki, užėjo į parduotuvę, sutiko Š., jis pasakė, kad palaidojo žmoną ir nori išgerti. Jis sutiko išgerti, nusipirko degtinės, Š. pasiūlė nueiti pas P. į namus, jie atėjo pas P. ir gėrė degtinę. Po kažkiek valandų Š. paskambino A., iš balso jis buvo girtas, paklausė, ką veikia, Š. atsakė, kad geria ir sutiko, kad nukentėjusysis ateitų. Po kurio laiko atėjo A., kuris buvo girtas, pasakė, kad jį išvarė iš darbo. Po valandos girtas pradėjo šūkauti, kabinėtis, kiek kaltinamasis pamena, nes buvo jau daug išgėręs, jis sėdėjo ant fotelio, jis ant sofos, nukentėjusysis pradėjo kabinėti, kodėl kaltinamasis geria, kodėl ne su vaikais ir žmona, nors kaltinamasis išsiskyręs, ir nukentėjusysis išsiskyręs. Pamatė kad nukentėjusysis suspaudęs kumštį, galvojo, kad jam (kaltinamajam) trenks, todėl atsistojo ir trenkė du kartus delnu į kaklo sritį. Nukentėjusysis pastūmė jį į koridorių, jis (kaltinamasis) parkrito, o L. pradėjo jį raminti. Nežino, ar buvo atėjęs P., Š. lyg ir miegojo. A. nusiramino, dar išgėrė ir vėl pradėjo šūkauti, rėkauti. Kaimynai pradėjo skųstis, nes jie geria ir rėkia. Varė A. iš buto, bet jis neišėjo. Po kurio laiko prisigėręs atsistojo ir išėjo pro duris. Nepamena, ar jį kažkas išleido. Išėjo ir L. Apie 23 val. ir jie su Š. išėjo namo, kiek atsimena. Kitą dieną susitiko, P. vėl pakvietė į namus, „padaryti pachmielą“, o dieną atvyko pareigūnai ir juos sulaikė. Apie mašiną sužinojo pas tyrėją. Parodė, kad tada nebuvo jokio reikalavimo pinigų, kalbų apie garažą irgi nebuvo. A. minėjo, kad grįžo iš darbo išgėręs, apie mašiną neminėjo. Paaiškino, kad su P. susipažino per Š., nes draugauja su Š. sūnumi E. A. nepažįsta, gal matęs parduotuvėje ar stotelėje. Su L. netoli vienas kito gyvena, tai ir bendrauja. Patikslino, kad kai A. paskambino Š., mano, kad jis girtas buvo, iš balso, nes jam pynėsi liežuvis, Š. buvo įjungęs garsiakalbį. Su L. pas P. jie atėjo apie 14-15 val., o nukentėjusysis atėjo gal 18-19 val. Kai atėjo A., bute buvo kaltinamasis, P., kuris ateidavo kas pusvalandį iš kito kambario. Dėl sudavimo parodė, kad delnu trenkė į kaklo sritį, prie ausies, gal kaklo, akies; du kartus su laiko tarpu. L. veiksmų neatsimena, nematė, kad jis trenktų, gal kaltinamasis buvo kur nuėjęs ar nusisukęs. Neatsimena, kas buvo patalpoje, kai trenkė, gal P. A. pasakė, kad paskambins draugams, kurie juos sumuš; kambaryje buvo P., kuris nukentėjusįjį nuramino, kad jei jis šūkaus, eitų namo, kad nenori konfliktų su kaimynais. Konfliktinė situacija tęsėsi apie 15 minučių. Nukentėjusysis buvo apsirengęs juoda striuke ir darbinėmis kelnėmis, nematė, kad jis kažką turėtų. Kai jis atėjo, minėjo, kad atvažiavo, bet nesakė, ar pats atvažiavo, ar jį kas atvežė, pasakė, kad yra išgėręs ir jį išvarė iš darbo. Patikslino, kad kai atvažiavo A., jo veidas buvo patinęs, prie žandikaulio, bet nebuvo, kad jis būtų mėlynas, buvo patinęs veidas kai atėjo; po kaltinamojo sudavimo buvo patinusi kairės pusės akis. Jis buvo apsirengęs su striuke, todėl rankų nematė. Nurodė, kad lyg ir buvo Š., kai atėjo A., bet jis miegojo, o kai jie ėjo namo, Š. išėjo su jais. Kitą dieną „daryti pachmielo“ atėjo su Š. - susiskambino su juo, sutarė eiti į parduotuvę, prie jos susitiko P. ir nuėjo pas P.. Įvykio metu P. vis išeidavo į kitą kambarį, gal miegodavo, jis buvo neblaivus, nesiruošė niekur važiuoti. Bute nematė nei raktų, nei nieko, nežino, kaip atrodo nukentėjusiojo automobilis.

Teisiamojo posėdžio metu išaiškinus kaltinimų perkvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galimybė, nurodė, kad dėl to kaltę pripažįsta – t. y. kad sudavė nurodytomis aplinkybėmis du kartus nukentėjusiajam, dėl to gailisi.

Nukentėjusysis S. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykis buvo seniai, atėjo į svečius, galvojo, kad ten yra kaimynas, bet jo nebuvo, kažko susiginčijo su A. ir jie susimušė. Patikslino, kad neatsimena, kada tai buvo, koks dienos metas, buvo vasara, tuo metu pažinojo visus kaltinamuosius, buvo susitikę vieną kartą ir šiaip iš matymo pažinojo, nes visi iš (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo pas „B.“, (duomenys neskelbtini) gatvė, buto neatsimenu, galvojo, kad bus kaimynas J., bet jo nebuvo, kai ten nuėjo, ten buvo A., „B.“, daugiau nieko nematė, ten kalbėjosi, apie ką – neatsimena, vakare dar buvo Š., nežino, kas ką darė, jis (nukentėjusysis) miegojo. Jį išleido – atidarė duris „B.“, o prieš tai kai norėjo išeiti, durys buvo užrakintos. Išėjo iš buto sumuštas, galva visai nedirbo. Apie sumušimą nelabai gali papasakoti, nes neatsimena, atsimena, kad A. vieną ar du kartus davė su ranka į galvą, ar kiti kaltinamieji mušė, neatsimena. Daug ko neatsimena, nes viskas seniai buvo, ir dėl smūgių į galvą neteko sąmonės ir suprastėjo atmintis; sumušimo žymės buvo tik ant galvos, kitos kūno sritys nebuvo sumuštos. Nežino, ar bute buvo vartojamas alkoholis. Patikslino, kad vakare bute buvo Š., nukentėjusysis gulėjo koridoriuje ir kai atsikėlė, Š.buvo kambaryje; jis priėjo prie Š., Š. paklausė, iš kur jis (nukentėjusysis) čia, atrodo, kad Š. jam atidarė duris ir pasakė, kad eitų namo, jis (Š.) prie jį fizinio smurto nenaudojo. Kai neteko sąmonės, nežino, kas įvykyje dalyvavo, atsimena, kad A. sudavė vieną smūgį, kitų asmenų, kurie buvo bute, veiksmų negali nurodyti, konfliktų su kitais asmenimis neturėjo. Nurodė, kad kai išėjo iš buto, ėjo autopilotu namo, kitur nebuvo, tačiau kaip ėjo namo, atsigulė ten, neatsimena. Kai išėjo iš buto, ten liko P. ir Š., kitų nematė, nežino, kurią valandą išėjo, motina pasakė, kad į namus jis grįžo 23.30 ar 23.45 val., jo butas nuo P. buto yra apie 300 metrų atstumu, 5-6 minutės pėsčiomis.

Apie automobilį nieko neatsimena, paliko jį prie parduotuvės, nežino, kas jį paėmė, gal jis neužrakino, būna taip. Automobilio rakteliai buvo jo rankinėje, kai grįžo namo, vaikas ar motina paklausė, kur rankinė, jis pasakė, kad nežino. Automobilį pastatė 15.00 ar 16.30 val. parduotuvės aikštelėje, bet tiesą pasakius, nežino; kai atvažiavo į aikštelę, buvo blaivus, kur tiksliai automobilį pastatė, negali pasakyti – kur buvo vietos, ten ir pastatė. Automobilio raktas P. bute buvo su juo, rakto niekam nedavė, ar kažkas jį paėmė – nežino. Nežino, ar raktas buvo paimtas bute, ar kai nukentėjusysis išėjo iš buto, norėjo grįžti kuo greičiau namo, nes skaudėjo galvą. Kai išėjo iš P. buto, rankinės neturėjo, vėliau ją atnešė policija ir joje buvo raktas nuo automobilio. Nežino, ar kažkas galėjo pasinaudoti automobiliu, nesinaudojant raktu, kuris buvo tašėje; gyvena (duomenys neskelbtini), galėjo kas ir pasinaudoti. Vėliau jį iškvietė į policiją (duomenys neskelbtini) ir pasakė apie įvykį su jo automobiliu, kad (duomenys neskelbtini) kaime sulaužytos tujos, sakė, kad yra vaizdo įrašas, bet nieko nesimatė, tik nustatė, kad ten jo automobilis. Automobilio apgadinimai po įvykio buvo – kairės pusės vairuotojo durys, slenkstis, kur moldingas eina, o iki įvykio buvo nubrozdintas bamperis. Nurodė, kad dėl mašinos niekam pretenzijų neturi.

Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nurodė, kad parodymų pilnai patvirtinti negali; pareigūnai jo klausinėjo gal 3 kartus, iš pradžių ligoninėje, vėliau komisariate, jis sakė, kad nieko neatsimena, jam skaudėjo galvą; nurodė, kad nesakė, kad jį girdė alkoholiu, ar kad turėjo pinigus atiduoti, kitaip kažkaip buvo; jis lietuviškai neskaito, vertėjas nedalyvavo, nesakė, kad jam reikalingas vertėjas, savo protokolų neskaitė, kažką pasirašinėjo.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. M. parodė, kad įvykyje nedalyvavo, apie 9 val. buvo mamos skambutis, ji pasakė, kad brolio nėra namie, negrįžo po darbo, neatsako telefonu; tai nebuvo standartinė situacija, jis paprastai pasakydavo, jei kažkur užtrukdavo. Jis turi širdies stimuliatorių, todėl atsirado nerimas, ji pabandė paskambinti, buvo apie 9.15 val., jis neatsiliepė, nurodė, kad abonentas už ryšio zonos ribų. Prieš 12 val. mama paskambino ir pasakė, kad grįžo namo, sumuštas, atsiuntė nuotrauką, kaip jis atrodė, ji pasakė, kad atvažiuos. Įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) pamatė autobusų stovėjimo aikštelėje, kad stovi brolio mašina ir greitosios ekipažas, greitoji brolį jau buvo nuvežę į ligoninę. Sustojo prie mašinos, paklausė, kas vyksta, paaiškino, kad greitoji važiavo su švyturėliais, kad mašina sustojo, įjungė signalizaciją ir asmenys pabėgo; pranešė policijai, kuri liepė pabudėti, kol jie atvyks. Ji pakalbėjo su tuo ekipažu, paėmė mamą iš namų, važiavo į ligoninę ir pravažiuojant pamatė, jog atvyko policija; pakalbėjo, pasakė, kad jie mašinos saugoti negali paimti, nes nėra savininko pareiškimo, mašinos atsarginio rakto nebuvo, pasiūlė ją pasaugoti joms. Mašinoje matėsi kebabo likučiai, kažkieno paliktas telefonas, policija pasakė, kad reikia laukti iki ryto, kad parašyti pareiškimą. Kai nuvyko į ligoninę, paklausė, kur jis paguldytas, koks gydytojas, bet atsakė, kad asmuo dingęs. Labai supanikavo, ką tik mamos matyti vaizdai kėlė dar didesnę paniką, paskambino 112, pradėjo galvoti, kad jis išsigando. Pastovėjo prie ligoninės ir išvažiavo, pasivažinėjo po (duomenys neskelbtini). Ligoninėje davė savo telefono numerį, kad jeigu jis atsirastų, praneštų, ryte skambino į ligoninę, bet telefonu nieko neinformavo. Ryte važiavo į policiją rašyti pareiškimą dėl asmens dingimo ir ten paaiškėjo, kad jis vėl ligoninėje. Nukentėjusysis paaiškino, kad jis išėjo parūkyti. Kitą dieną policijos pareigūnai tame bute rado jo raktus, asmens dokumentus. Su broliu liudytoja tą vakarą nebendravo, mama sakė, kad brolis padrikai kalbėjo, kad jį išleido tik su sąlyga, jog jis nesikreips į policiją. Vėliau brolis jai pasakojo, kad jam pylė degtinę, jis saugojo širdies stimuliatorių, todėl daugiausia nukentėjo galva; po įvykio jis kreipėsi į gydytoją, žala padaryta, širdies stimuliatoriaus sutrumpėjo laikas, nes šį pavasarį reikėjo keisti; po įvykio turėjo ir atminties problemų, pasikeitė bendravimas. Kiek liudytoja suprato iš nukentėjusiojo, kaimynas paprašė nueiti į butą padėti kažką nunešti, o nukentėjusiojo minkštas charakteris, jis ir sutiko; iš buto jis negalėjo išeiti, nes buvo uždarytas; ten vyko išgėrinėjimas, paskui mušimas, sakė, kad jis momentais prarasdavo sąmonę. Jis apie tai kalbėjo ligoninėje; sakė, kad jis į butą nuėjo su kaimynu, kurį pažįsta, tačiau tų, kurie jį mušė, nepažįsta, pabaigoje kažkas išeidinėjo, važinėjo su mašina; pasui į butą atėjo žmogus, pamatė, kaip atrodo nukentėjusysis ir liepė jį paleisti; buvo paleidimo sąlygos, kad jis nesikreiptų į policiją, prigirdė degtine – atidarė burną ir pylė. Patikslino, kad ji automobilį apėjo, buvo apibrozdinimas, labiau į priekį apibrozdinta, prie bamperio, tada buvo apie 24 val. Negali teigti, kad apgadinimai buvo padaryti būtent tą vakarą. Nukentėjusysis pasakė, kad mašiną paliko prie IKI parduotuvės, apie 18 val., jis tą dieną neskolino niekam automobilio. Automobilį apžiūrėjo kai važiavo į (duomenys neskelbtini) viena, ir po to jau kai važiavo į ligoninę su mama, tada jau buvo atvykusi policija. Nurodė, kad nukentėjusysis nepiktnaudžiauja alkoholiu, gal savaitgaliais, per šventes vartoja.

Liudytojas R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo kvietimas į (duomenys neskelbtini), dėl sumušimo. Gydytojas nuėjo pagal adresą, atvedė vyruką, kuris buvo sumuštas, užtinęs veidas, liudytojas padėjo jam įlipti, nuvežė į Lazdynus. Pakeliui pasakė, kad sumušė ir pavogė mašiną, o važiuojant ant sankryžos stovėjo mašina, iš jos išlipo vyras. Nukentėjusysis pasakė, kokia mašina, kad juoda Audi, ir kai jie važiavo atgal, pamatė tokią mašiną, bet ji buvo tuščia. Kai atvyko policija, jie išvažiavo. Mašina buvo neapdaužyta, o kai ryte važiavo iš darbo gal apie 7 val., nes į namus reikia pro tą vietą važiuoti, mašinos kairė pusė buvo apdaužyta. Kai atvyko pagal adresą į iškvietimą, jau buvo tamsu. Patikslino, kad vežant asmenį į ligoninę matė tą automobilį, prie sankryžos, netoli yra stotelė, stovėjo autobusas ir iš mašinos išlipo vyras su „barsetka“, jo veido nematė, bet matė, kaip vyras išlipo iš vairuotojo pusės, jis nebėgo, neskubėjo, išlipo įprastai; jam buvo keista, kad buvo žalias šviesos signalas ir vyras išlipo iš mašinos. Nukentėjusysis jiems pasakė, kad pavogė mašiną ir pasakė valstybinius numerius, kai jie grįžo atgal, mašina stovėjo toje pačioje vietoje, jie pažiūrėjo, kad stovinčios mašinos numeriai sutampa; grįžo iš Lazdynų ligoninės į (duomenys neskelbtini) gal po pusės valandos. Kai pamatė automobilį, sustojo, pažiūrėjo, buvo išlipęs ir jis, daktarė, sanitaras; matė, kad automobilis uždarytas, viduje jokių daiktų nepastebėjo, viskas buvo tvarkinga; tiksliai nepasakys, bet lyg avarinė buvo įjungta; atrodo, kai jie atvažiavo, jau buvo policija, bendravo su policija. Policija matė, kad kairė pusė neapdaužyta, o ryte jau buvo apgadinta priekinės kairės pusės durys, galinės durys. Patikslino, kad kai pirmą kartą pamatė mašiną, apgadinimų nebuvo. Nurodė, kad pastebėjo, kad automobilis apgadintas, apie 5 val. ryto, kai turėjo paskutinį iškvietimą ir važiavo į ligoninę, automobilis stovėjo toje pačioje vietoje. Galbūt automobilis galėjo būti apgadintas kito automobilio vien dėl to, kad buvo netinkamoje vietoje pastatytas. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad juos patvirtina, tada atsiminė aplinkybes geriau; patikslino, kad mobilų telefoną visi matė, nes pareigūnai pašvietė prožektoriumi ir matė.

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. A. parodė, kad su nukentėjusiuoju kartu negyvena, bet ji kiekvieną dieną ateina, pasivaikščiodama, galvojo ir tą dieną, kad ateis pas anūką, sūnų; nukentėjusysis turėjo grįžti iš darbo, jis paprastai grįžta apie 16.30 val., ji užėjo pas jį, nieko nebuvo namie, skambino, bet telefonas neveikė. Nutarė laukti, pažiūrėti, kas nutiko, mašinos nebuvo, nors turėjo stovėti. Nukentėjusysis namo grįžo apie 12 valandą, visas sumuštas, neatpažino jo., ji pradėjo rėkti, anūkas jau miegojo, bet išbėgo, pamatė, nuėjo į savo kambarį ir iškvietė policiją, greitąją. Sūnus išgirdo, kad skambina policijai, pasakė, kad nereikia, nes jį užmuš, ji paklausė, kas užmuš, pasakė, kad greitoji vis tiek iškvies policiją. Jam skaudėjo viską, drabužiai sudraskyti. Grįžo be dokumentų, kur mašina – nežinojo, su sudaužytu telefonu; jis sakė, kad saugojo širdies stimuliatorių, o ne galvą. Ji sakė, kad jis girtas, o jis pasakojo, kad prašė vandens, o jie jam davė degtinės ir jis išgėrė, nieko neatsimena, nes buvo be sąmonės, sakė, kad bėgti neturėjo galimybės, kad atėjo buto šeimininkas, atidarė duris ir jį išleido. Ji paklausė, už ką mušė, jis atsakė, kad reikalavo pinigų, reikalavo, kad garažą parduotų ar perrašytų. Viską jai papasakojo, kai grįžo. Neminėjo nei vardų, nei pavardžių, nesakė, kad pažįsta tuos žmones, nežino, kas sumušė, sakė, kad iš pradžių mušė vienas, paskui – kitas, jis sakė, kad bute buvo trise. Į tą butą nuėjo, nes, kaip sakė sūnus, jie pasakė, kad kažkas sugedo, ar kranas, kad reikia pataisyti, jis santechnikoje daug supranta. Atvyko medikai ir nuvežė į Lazdynų ligoninę. Ji kartu nevažiavo, nes laukė policijos, iškvietė dukrą, kuri atvyko greitai, su dukra nuvažiavo į ligoninę, jis jau buvo paguldytas. Kai grįžo namo, prie degalinės stovėjo greitoji ir šalia jos stovėjo jų mašina. Jos paklausė, ką jie daro, o medikai pasakė, kad važiavo su signalu ir iš mašinos pabėgo į krūmus keli vaikinai, greitosios darbuotojai sustojo ir paskambino policijai. Ji su dukra pasakė, kad tai jų mašina, ji buvo užrakinta. Ji mano, kad jie kažkur važiavo su mašina, išsigando, kai išgirdo greitosios signalą, galvojo, jog policija, nes policija bute rado jo rankinę, su dokumentais, raktais, o po kurio laiko jiems atėjo kvietimas važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur pasakė, kad su jų mašina yra sudaužyta tvora, bet nukentėjusysis negalėjo, nes tuo metu gydėsi. Nurodė, kad sūnus dažniausiai mašiną palieka prie namo, jų namas prie IKI parduotuvės, todėl jeigu nėra vietos prie namo, tai palieka IKI aikštelėje. Ji tikrino prie namo, Iki parduotuvės, ir 19, ir 20 ir 21 val., bet mašinos nematė. Sūnus namo parėjo vienas, ji suprato, kad jį ką tik paleido ir jis iš karto atėjo namo, iš pasakojimo suprato, kad bute jis buvo ilgai. Patikslino, kad automobilis po to buvo su apgadinimais, kurių anksčiau nebuvo; kai automobilis stovėjo prie degalinės, su dukra buvo prie jo priėję, buvo tamsu, jokių apgadinimų nematė, mašinos tada neapžiūrėjo; automobilio stovėjimo vieta nuo jų namų gal 10 minučių kelio pėsčiomis, prie automobilio stovėjo kol atvyko policija, pirmoji išvažiavo greitoji, policija pasakė, kad jeigu nori, tai jos turi pasirūpinti saugoti automobilį, bet jos su dukra išvažiavo, automobilis liko, o ryte jį nutempė evakuatorius. Sūnus ligoninėje buvo nuo liepos 30 d. iki rugsėjo 6 d. Sūnus retai išgeria, kai pasveiko, grįžo į tą patį darbą, nesakė, kad jis būtų buvęs atleistas iš jo. Nurodė, kad nežino, kokios būklės sūnus tą dieną grįžo iš darbo ir nuėjo į tą butą.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 181-183), nurodė, kad patvirtina juos, nes tuo metu geriau atsiminė aplinkybes.

Duomenų patikslinimo tikslais teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti mirusio J. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad 2019 m. liepos mėnesio pabaigoje, ketvirtadienį, jis iš kaimo atvyko pas sesę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Planavo po kelių dienų vėl išvykti į kaimą (duomenys neskelbtini) rajone. Savaitgalį pasiliko (duomenys neskelbtini). Šeštadienį, dienos nepasakys, dienos metu, jis sutiko pažįstamą A. Š., gyvenantį (duomenys neskelbtini), gretimame name. Jo sugyventinė neseniai mirė. Pastarasis pasiūlė nueiti pas P., pravarde ,,B.“, gyvenantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo ir buto numerio nežino, išgerti alkoholio. Jie užėjo dar į parduotuvę, nusipirko svaigalų ir nuėjo. Pas P. bute ėmė gerti degtinę. Jis apsvaigo, kadangi nemažai išgėrė ir visų aplinkybių neatsimena. Atsimena, kad prie išgertuvių prisijungė dar du jaunesni už jį vyrai, irgi (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstami. Vieno vardas A., o kito – nežino. Santykių su jais jis nepalaiko, kas juos pakvietė pas ,,B.“ į butą, nežino. Tie vyrukai gerai pažįsta Š. Kelintą valandą vyrukai prisijungė prie jų kompanijos jis negali pasakyti. Jau vakare, jis būdamas neblaivus, paskambino pažįstamui S. A.. Jis yra jo vaikystės draugas. Paprašė jo atnešti užkandos bei nuvesti jį iki namų, nes buvo girtas. A. paaiškino, kur jis yra, pasakė kaip rasti P. butą. Po kurio laiko į P. butą atėjo A., atnešė užkandos. Jam atrodo du vaikinai apie kuriuos jis paminėjo bute dar buvo. S. A. tikrai pažinojo A. Š. iš matymo. Truputį dar pabuvo pas ,,B.“, pabaigė alkoholį ir nutarė su Š. jau eiti namo. Ar A. vartojo alkoholį, neatsimena. A. jį ir Š. parvedė namo, kadangi jie jau vos pastovėjo ant kojų. Pirmiausiai palydėjo Š. iki namų, o po to A. jį palydėjo iki namų. Sekmadienį ir pirmadienį jis su pažįstamais alkoholio nevartojo. Atsimena, kad ar tai sekmadienį ar pirmadienį, vakare paskambino A. Š. ir pasiūlė susitikti. Jis atsisakė, nes blogai jautėsi ir pasakė, jog niekur neis, be to planavo kitą dieną išvykti į kaimą. Telefoną išjungė, kad niekas netrukdytų. Kitą dieną išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Po kelių dienų iš pažįstamų sužinojo, kad Š. ir tie du vyrukai buvo sulaikyti policijos dėl S. A. sumušimo. Smulkiau apie šį įvykį jis nesidomėjo. Žino, kad A. gulėjo ligoninėje. A. telefoninio pokalbio metu apie įvykio detales jam nepasakojo. Nemano, kad A. Š. galėjo prisidėti prie S. A. sumušimo, nes jis nėra tokio būdo, nelinkęs konfliktuoti (t. 1, b. l. 189-190).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2659/2019(01) nurodyta, kad S. A. nustatyti sužalojimai: muštinė žaizdelė dešinės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, rankose, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir galvos smegenų sumušimas, dešinės akiduobės lateralinės sienelės ir nosikaulių lūžiai; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip 9 trauminiais poveikiais, sužalojimai galėjo būti padaryti tiek po kito asmens suduotų smūgių, tiek pačiam nukentėjusiajam nevienkartinai užsigaunant, pavyzdžiui, nugriuvus ar nukritus, iki stacionarizavimo į ligoninę (20149 m. liepos 30 d.); muštinės žaizdelės dešinės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, rankose vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir galvos smegenų sumušimas, dešinės akiduobės lateralinės sienelės ir nosikaulių lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimuose nėra pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio (įrankių) formą, dydžius (t. 1, b. l. 171-173).

2019 m. liepos 29 d., 23.32 val. bendrajam pagalbos centrui nukentėjusiojo S. A. sūnus pranešė, kad S. A. atėjo į namus sumuštas, veidas sumuštas, kraujuoja, akyse kraujosruvos, MRT sudaužytas, kas sumušė, neaišku, kur neaišku, aplinkybės neaiškios (t. 1, b. l. 9). Su įvykiu susietas ir kitas pranešimas – RVU ligoninės slaugytoja pranešė, kad 0.06 val. GMP į ligoninę pristatė S. A., kuris atvežtas iš namų dėl sumušimo; dėl įvykio nieko nepaaiškino, diagnozuoti krūtinės ir galvos sumušimai, akies voko žaizda.

2019 m. liepos 30 d. V. M. parašė pareiškimą, kuriame nurodė aplinkybes dėl S. A. sumušimo, nuvežimo į ligoninę iš dingimo iš jos, dėl automobilio (t. 1, b. l. 11).

2019 m. liepos 30 d. surašytas protokolas- pareiškimas, pasirašytas S. A., kuriame nurodė, kad 2019 m. liepos 29 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), bute jį per prievartą laikė jam nepažįstami asmenys, mušė į galvos sritį, krūtinę, reikalavo pinigų; kas buvo j bute laikę asmenys, jis nežino ir nieko neįtaria (t. 1, b. l. 14).

Apžiūrėjus įvykio vietą – butą adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 30 d. surašytas apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, be kita ko, kad paimtos nuoplovos su galimais kraujo pėdsakais, vyriška rankinė; protokole nurodyta, kad vyriškoje rankinėje yra automobilio (duomenys neskelbtini) dokumentai, rakteliai, banko kortelės, teisės, buto raktai ir kt. daiktai; atitinkamas aplinkybes užfiksavus ir nuotraukose (t. 1, b. l. 43-60).

Apžiūrėjus automobilį (duomenys neskelbtini), esantį autobusų stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 30 d. surašytas apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, be kita ko, kad automobilio kairėje pusėje ant kėbulo yra matomi pažeidimai, t. y. ant automobilio slenksčio yra likę braukimai, įlenkimai, jie yra geltonos ir baltos spalvos, ant galinių durelių ir galinio yra braukimai, įlenkimai, jie yra rausvos ir baltos spalvos; automobilis yra neužrakintas, automobilio langai pradaryti, automobilio sėdynės yra odinės, užvedimo spynelė vizualiai yra neapgadinta (t. 1, b. l. 61-69).

Automobilis (duomenys neskelbtini) priklauso S. A. (t. 1, b. l. 71), buvo grąžintas jam (t. 1, b. l. 73-75).

Policijoje buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, susijusį su automobiliu (duomenys neskelbtini), jog 2019 m. liepos 29 d., apie 21.23 val., kad (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į tvorą, apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasitraukė (t. 1, b. l. 76-81).

Apžiūrėjus buto (duomenys neskelbtini) duris, 2019 m. spalio 3 d. surašytas apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 82-87).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad S. A. atpažino asmenis – A. V., P. L.; A. Š. ir A. P. neatpažino (t. 1, b. l. 101-116).

2019 m. rugpjūčio 16 d. surašytas apžiūros protokolas, apžiūrėjus nukentėjusiojo pateiktą apgadintą mobiliojo ryšio telefoną (t. 1, b. l. 118-122).

2019 m. rugpjūčio 14 d. apžiūrėti daiktai – vyriška rankinė su daiktais ir dokumentais, kuri buvo paimta 2019 m. liepos 30 d. atliekant buto, esančio (duomenys neskelbtini) apžiūrą, kuriame nurodyta, be kita ko, kad rankinėje yra ir dokumentai, išduoti S. A. vardu, taip pat automobilio (duomenys neskelbtini) dokumentai, užvedimo raktas (t. 1, b. l. 123-135). Minėti daiktai 2019 m. rugpjūčio 16 d. pakvitavimu grąžinti S. A. (t. 1, b. l. 136-137).

Susipažinus su telekomunikacines paslaugas teikiančių įmonių pateikta informacija apie, be kita ko, kaltinamųjų naudotų telefono numerių jungimąsi prie bazinių stočių, 2019 m. spalio 8 d. surašytas tarnybinis pranešimas dėl pokalbių išklotinių analizės (t. 2, b. l. 1-13).

Tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2019 m. liepos 30 d., bute (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir sulaikyti neblaivūs A. V. (t. 2, b. l. 14-17), A. Š. (t. 2, b. l. 92-93, 96), P. L. ir A. P. (t. 3, b. l. 1-4, 44-45).

Kaltinamieji P. L. ir A. V. kaltės dėl jiems pareikšto kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nepripažįsta. Kaip matyti iš jų parodymų, jie neneigia faktinių aplinkybių, kad nurodytą dieną – 2019 m. liepos 29 d., tikslesnio laiko nurodyti negalėjo, jie buvo minėtame bute (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholį, taip pat nurodė, kad į minėtą butą atėjo ir nukentėjusysis S. A., kuris, kaip parodė abu kaltinamieji, buvo neblaivus. P. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neblaivus nukentėjusysis pradėjo jį įžeidinėti, todėl jis trenkė nukentėjusiajam delnu vieną kartą, į ausies sritį, neatsimena, kurios pusės; po to pabuvo gal 5 minutes, pamatė, kad nieko gero, iš išėjo; nurodė, kad minėtame bute tada buvo be jo ir nukentėjusiojo taip pat A. V., A. P., A. Š.. Kaltinamasis A. V. bylą nagrinėjant teisme parodė, kad kai jis buvo minėtame bute, kuriame taip pat buvo P. L., A. Š. ir A. P., atėjo neblaivus S. A., kuris būdamas girtas pradėjo šūkauti, kabinėtis, pamatė, kad nukentėjusysis yra suspaudęs kumštį, todėl pagalvojo, kad nukentėjusysis kaltinamajam trenks, todėl atsistojo ir trenkė jam du kartus delnu į kaklo sritį – prie ausies, gal kaklo, akies, trenkė du kartus su laiko tarpu; nematė, kad kažkas kitas nukentėjusiajam būtų trenkęs.

Pažymėtina, kad kiti bute buvę kaltinamieji – A. Š. ir A. P. nurodė, kad nematė smurtinio pobūdžio veiksmų prieš nukentėjusįjį: teisiamojo posėdžio metu A. P. nurodė, kad iš viso neatsimena, kad minėtu laiku nukentėjusysis buvo jo bute, kadangi buvo labai neblaivus, gėrė ne vieną dieną, taip pat A. Š. nurodė, kad minėtame bute gėrė su A. P., atsibudo, kai išgirdo riksmą, nuėjo pažiūrėti ir pamatė sumuštą nukentėjusįjį; kitų asmenų bute nebuvo, pagalvojo, kad nukentėjusysis jau atėjo sumuštas; nurodė, kad buvo neblaivus, gėrė ne vieną dieną.

Nukentėjusysis S. A. teisiamajame posėdyje, kiek tai susiję su jo sumušimu, parodė, kad nurodytu laiku, bet tiksliau neatsimena, buvo minėtame bute, ten jis susiginčijo su A. V. ir jie susimušė; atsimena tik, kad A. V. vieną ar du kartus sudavė ranka į galvą, ar kiti kaltinamieji mušė – neatsimena, buvo netekęs sąmonės, iš buto išėjo sumuštas, sumušimai buvo tik galvos srityje; kitų asmenų, kurie buvo bute, veiksmų negalėjo nurodyti, konfliktų su kitais neturėjo.

Kiek tai susiję su nukentėjusiojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, pažymėtina, kad jis buvo apklaustas 4 kartus, atitinkamos aplinkybės jo parodymuose buvo nurodytos skirtingos. Kiek tai susiję su smurtinio pobūdžio veiksmais jo atžvilgiu, kaip matyti, kitą dieną po įvykio apklausiamas ligoninėje 2019-07-30 jis parodė, be kita ko, kad minėtame bute jam atsisakinėjant gerti, vienas asmuo jam smogė ranka į veido sritį, klausinėjo, ar jis turi pinigų, sakė, kad jis pasiskolintų iš kažkur ir vėl mušė į veido, krūtinės sritį (t. 1, b. l. 89-90). Apklausiamas 2019-08-12, jis parodė, kad kai jis atsisakinėjo paskolint pinigų, kilo žodinis konfliktas su vienu iš vyrų, pastarasis jam trenkė dešinės rankos kumščiu į kairę akį, po ko jis prarado sąmonę; kai atgavo sąmonę, pamatė du vyrus – tamsių plaukų, kuris jam pirma trenkė, ir šviesių plaukų; po to staiga vėl gavo smūgį jau iš kito vyro, kurio plaukai šviesūs, vėl prarado sąmonę, gulėjo ant grindų, vėliau kai atsikėlė, vyresnis už jį vyras trenkė kumščiu į veidą, vėl jam aptemo protas; dar kai nuėjo iš svetainės į koridorių iki įėjimo durų, gavo smūgį į galvą, bet nuo ko – nežino, po smūgio vėl nieko neprisimena; nurodė, kad pamena 4 smūgius, suduotus jam į galvą – 3 smūgius sudavė jam kiekvienas asmuo, o kas sudavė 4 smūgį, kuomet jis ketino išeiti iš buto, negali pasakyti; mano, kad buvo mušamas būdamas be sąmonės, bet kas mušė ir kaip, nežino (t. 1, b. l. 91-93). Papildomai apklausiamas 2019-10-03, S. A., be kita ko, atsakydamas į klausimus, susijusius su tuo, kad tam tikros aplinkybės pirmos ir antros apklausos metu buvo nurodytos skirtingai, nurodė, kad vadovautis reikėtų antros apklausos metu duotais parodymais; dėl to, kad akistatos su A. Š. metu jis nurodė, kad A. Š. trenkė jam rankos kumščiu ar delnu į galvą, o po pastarojo parodymų, nukentėjusysis nurodė, kad A. Š. jį tik pastūmė, nukentėjusysis nurodė, kad gal pastarasis jį pastūmė, negali tvirtai teigti, kad trenkė (t. 1, b. l. 95-97). Ketvirtos apklausos metu 2020-03-02 nukentėjusysis nurodė, kad A. V. jam sudavė smūgį kumščiu į galvą; P. L. jam sudavė ne mažiau 2-jų smūgių į galvą, negali pasakyti, ar smūgius daužė vieną po kito, ar su pertraukomis; taip pat kad A. P. ir A. Š. jo nemušė (t. 1, b. l. 99). Taigi vertinant nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, yra pagrindo pripažinti, kad atitinkamais aspektais jie nėra visiškai nuoseklūs, nes tam tikras – netgi pakankamai reikšmingas aplinkybes, jis nurodė skirtingai – keitė parodymus (pvz., dėl to, kad vieną iš smūgių jam sudavė ir A. Š.). Be to, akcentuotina, kad pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu teisiamajame posėdyje, nukentėjusysis vis dėlto nurodė, kad negali jų patvirtinti, dėl aplinkybių, susijusių su A. V. ir P. L. suduotais smūgiais, nurodė, kad jam atrodo, jog A. sudavė du smūgius, nuo antro jis nukrito, negali patvirtinti, kad L. sudavė jam du smūgius. Ir nors sutiktina, kad atitinkami parodymų aspektų skirtumai gali būti akivaizdžiai paaiškinti aktualioje situacijoje, įvertinus, kad nukentėjusiajam buvo nustatyta galvos trauma, be kita ko, kaip jis parodė – jis buvo praradęs ir sąmonę, vis dėlto tai nepaneigia būtinumo visus duomenis – taip pat ir nukentėjusiojo parodymus, vertinti pagal atitinkamas proceso įstatyme numatytas įrodymų vertinimo taisykles.

Taigi aktualioje situacijoje konstatuotina, kad pakankamais duomenimis iš esmės nustatyta tai, kad A. V. nukentėjusiajam trenkė ranka į veido sritį 2 kartus, o kaltinamasis P. L. – vieną kartą, ką patvirtina pačių kaltinamųjų parodymai bei iš dalies – ir nukentėjusiojo S. A. parodymai.

Byloje iš pranešimo apie įvykį (t. 1, b. l. 9), medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 162-163, 165, 170-172), juos vertinant visumoje su nukentėjusiojo bei liudytojo R. A. ir V. M. parodymais, kiek tai susiję su nukentėjusiojo grįžimo namo aplinkybėmis, taip pat nustatyta, kad S. A. 2019 m. liepos 29 d., apie 23.30 val. grįžo namo sumuštas bei kaip matyti iš specialisto išvados, jam buvo nustatyti tokie sužalojimai: muštinė žaizdelė dešinės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, rankose, kraujo išsiliepimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir galvos smegenų sumušimas, dešinės akiduobės lateralinės sienelės ir nosikaulių lūžiai; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip 9 trauminiais poveikiais, sužalojimai galėjo būti padaryti tiek po kito asmens suduotų smūgių, tiek pačiam nukentėjusiajam nevienkartinai užsigaunant, pavyzdžiui, nugriuvus ar nukritus, iki stacionarizavimo 2019-07-30. Taigi pirmiausia pastebėtina, kad minėti visi konstatuoti sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip 9 trauminiais poveikiais, bei pagal specialisto išvadą jie galėjo būti sukelti tiek dėl kito asmens suduotų smūgių, tiek ir nukentėjusiajam nugriuvus ar nukritus. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis nurodė ikiteisminio tyrimo metu, kad jis ne kartą nugriuvo po jam suduotų smūgių, teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis buvo netekęs sąmonės po jam suduotų smūgių. Kaltinamieji A. V. ir P. L. tokių aplinkybių - kad dėl jų suduotų smūgių nukentėjusysis būtų nugriuvęs, nenurodė.

Kiek tai susiję su inkriminuotais smurtinio pobūdžio veiksmais, pastebėtina, kad kaltinamiesiems inkriminuotas veikimas bendrininkų grupėje, atitinkamai, kaip matyti, iš esmės jiems kaip bendrininkams ir inkriminuotos kilusios visos faktinės pasekmės – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vis dėlto aktualioje situacijoje, įvertinus surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad duomenimis nėra patikimai patvirtinta, kad kaltinamųjų A. V. ir P. L. veikos gali būti kvalifikuojamos kaip įvykdytos bendrininkų grupėje.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi būtinas bendrininkavimo požymis – tai bendrininkų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant atitinkamų bendrų nusikalstamų ketinimų. Atsižvelgiant į pareikštą kaltinimą, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jiems inkriminuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas iš chuliganiškų paskatų, taigi turi būti nustatytas ir bendras asmenų veikimas minėto tikslo (paskatų) prasme. Dėl pastarųjų aplinkybių pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra pakankamai duomenų, galinčių patvirtinti bendrą kaltinamųjų veikimą siekiant sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamieji nurodė, kad minėtus smūgius jie sudavė dėl to, kad nukentėjusysis elgėsi konfliktiškai, būdamas neblaivus, kabinėjosi ir pan., t. y. iš esmės išplaukia, kad minėti veiksmai buvo suduoti asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju metu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis, kiek tai susiję su A. V. suduotais smūgiais, iš esmės parodė taip pat – t. y. kad jis sukonfliktavo su A. V. ir pastarasis jam sudavė. Ir nors kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė savo poziciją, jog, jo nuomone, smurtas prieš jį buvo naudotas iš chuliganiškų paskatų, vis dėlto, kaip minėta, teisiamajame posėdyje ikiteisminio tyrimo metų duotų parodymų jis nepatvirtino, atkreipiant dėmesį, kad pastaruoju aspektu – dėl prieš jį pavartoto smurto motyvų ir tikslų, jo parodymai esmingai keitėsi (t. y. buvo nurodyta, kad ir iš jo buvo reikalaujama pinigų, kad jis buvo verčiamas vartoti alkoholį, nors šių aplinkybių teisiamajame posėdyje nepatvirtino). Be to, taip pat teismas iš esmės neturi pagrindo pagal kaltinamųjų ir paties nukentėjusiojo parodymus spręsti, jog A. V. ir P. L. veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip padaryti bendrininkų grupėje. Pastebėtina, kad net ir iš nukentėjusiojo parodymų neišplaukia, kad A. V. ir P. L. būtų veikę bendrai – minėta, nukentėjusysis nurodė, kad atsimena, jog jam sudavė A. V., bet nenurodė, kad kartu su pastaruoju būtų buvęs P. L.. Savo ruožtu A. V., kaip minėta, nurodė, kad du kartus nukentėjusiajam sudavė su laiko pertrauka, dėl pastarojo, kaip nurodė – konfliktinių veiksmų (kabinėjimosi, be to, pamatęs, kad nukentėjusysis sugniaužė kumštį, pagalvojo, kad jis nori kaltinamajam suduoti, ir pan.), P. L. nebuvo šalia bei jis (A. V.) nematė, kad P. L. būtų sudavęs A. V.. Savo ruožtu ir P. L. nurodė, kad sudavė nukentėjusiajam dėl to, kad pastarasis pradėjo jį įžeidinėti. Todėl visumoje įvertinus minėtas aplinkybes bei duomenis, teismas neturi pagrindo spręsti, kad A. V. ir P. L. būtų veikęs bendrai bei siekdami nurodytų pasekmių. Atitinkamai, tokioje situacijoje, siekiant tinkamai kvalifikuoti kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiojo sveikatai sukeltų pasekmių prasme, būtina nustatyti kiekvieno kaltinamojo atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų sukeltas pasekmes nukentėjusiajam.

Kiek tai susiję su nukentėjusiajam padarytu sveikatos sutrikdymu, specialisto išvadoje yra diferencijuoti atitinkami nukentėjusiajam padaryti sveikatos sutrikdymai, o būtent, padaryta išvada, kad dalis sužalojimų – muštinė žaizdelė dešinės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, rankose vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, o kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir galvos smegenų sumušimas, dešinės akiduobės lateralinės sienelės ir nosikaulių lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taigi atsižvelgiant į ankstesnius išaiškinimus, būtina įvertinti duomenis, kokius konkrečiai padarinius sukėlė kiekvieno iš kaltinamųjų atlikti veiksmai.

Nukentėjusysis, kaip minėta, nurodė, kad buvo sumuštas būtent minėtame bute, bet, kaip matyti iš jo parodymų, konkrečių aplinkybių, kada jis išėjo iš minėto buto, kaip ir kada grįžo namo, nenurodė, nes to neatsimena; taip pat jis nurodė, kad bute buvo praradęs sąmonę, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ne kartą buvo praradęs sąmonę, nugriuvęs. Kaltinamasis A. Š., be kita ko, parodė, kad kai jis atsibudo, pamatė nukentėjusįjį, kuris buvo sumuštas, galvojo, kad jis jau sumuštas atėjo į butą. Kaltinamasis A. V. nurodė, kad po sudavimo buvo patinusi nukentėjusiojo kairės pusės akis, be to, nurodė, kad kai nukentėjusysis atvyko, buvo patinęs veidas prie žandikaulio, bet nebuvo taip, kad jis būtų mėlynas, Todėl įvertinus šiuos duomenis, be kita ko, akcentuojant, kad, kaip minėta, specialistas padarė išvadą, kad sužalojimai, tarp jų – ir lėmę nesunkų sveikatos sutrikdymą (kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir galvos smegenų sumušimas, dešinės akiduobės lateralinės sienelės ir nosikaulių lūžiai) galėjo būti padaryti tiek dėl smūgių sudavimo, tiek ir dėl nukentėjusiojo nukritimo / griuvimo, o duomenų, susijusių su nukentėjusiojo grįžimo namo aplinkybėmis, šiuo atveju nėra, be to, atsižvelgiant į tai, kad aktualioje situacijoje duomenys nėra pakankami daryti išvadą, ar kažkurio iš kaltinamųjų bei jei taip – kurio iš jų veiksmai galėjo lemti būtent nesunkų sveikatos sutrikdymą, sprendžia, kad šiuo atveju aktualus principas, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai bei asmens kaltė turi būti patvirtinta pakankamais ir patikimais įrodymais, bei negali būti grindžiama prielaidomis. Atitinkamai, pripažintina, kad šiuo atveju nepakanka duomenų spręsti, kad A. V. ir / ar P. L. atlikti veiksmai – suduoti smūgiai nukentėjusiajam, lėmė kilusias pasekmes – nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kita vertus, įvertinus aktualią faktinę situaciją, nukentėjusiojo bei pačių kaltinamųjų parodymus, pripažintina, kad jie yra pakankami patikimai konstatuoti, kad kaltinamųjų smurtinio pobūdžio veiksmai – sudavimas nukentėjusiajam į veido sritį, lėmė atitinkamus sužalojimus veido srityje, t. y. lėmė nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, ir tai visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius (pastebint, kad ikiteisminiame tyrime yra išreikšta nukentėjusiojo pozicija dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo). Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad galimos situacijos, kai baudžiamojoje byloje kai kurios faktinės aplinkybės ne visada gali būti itin tiksliai nustatomos, tačiau tai neužkerta kelio taikyti baudžiamajai atsakomybei, jeigu bylos duomenys leidžia patikimai nustatyti esmines teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybes. Šiuo atveju nors, įvertinus jau minėtus kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymus, pripažintina, kad tiksliai nustatyti, kokias pasekmes sukėlė A. V. ir P. L. veiksmai (į kurią tiksliai vietą buvo suduota ir pan.), aktualiu atveju nėra galimybės, vis dėlto pačių veiksmų pobūdis – kaip minėta, sudavimas nukentėjusiajam į veido sritį, jam vėliau nustatyti sužalojimai, leidžia spręsti, kad abejonių nekelia aplinkybė, jog nurodyti kaltinamųjų veiksmai lėmė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl konkrečiu faktinių aplinkybių taip pat pastebėtina, kad kaltinime inkriminuota, jog nurodytus veiksmus kaltinamieji įvykdė 2019 m. liepos 29 d., apie 15.00 val. Vis dėlto kiek tai susiję su konkrečiai nurodytu laiku, teismas vertina, kad jis tiek tiksliai, kiek nurodyta kaltinime, nėra patikimai įrodytas, dėl ko pastaroji aplinkybė tikslintina, nurodant, kad kaltinamųjų veiksmai buvo atlikti nurodytą dieną, tiksliau nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 23.15 val. (įvertinus galimas anksčiausią nukentėjusiojo nurodytą atvykimo į minėtą butą laiką bei galimą jo vėliausią išėjimo iš buto laiką, atsižvelgiant į atstumą iki nukentėjusiojo namų bei pranešimą apie įvykį bendrajam pagalbos centrui).

Atkreiptinas dėmesys, kad teisiamajame posėdyje išaiškinus kaltinamiesiems, kad gali būti svarstoma galimybė jų veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip nežymų sveikatos sutrikdymą, jie nurodė, kad šioje dalyje kaltę pripažįsta.

Todėl atsižvelgiant į jau minėtus argumentus, spręstina, kad byloje pakankamais įrodymais yra nustatyta tai, kad A. V. nukentėjusiajam S. A. sudavė du smūgius į veido sritį, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vertinant, kad nustatyta ne tik objektyvioji, bet ir subjektyvioji pusė jo veikoje, kadangi akivaizdu, jog atlikdamas smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu (į veido /galvos sritį), jis suvokė ir galimas kilti pasekmes, t. y. kad gali būti sutrikdyta sveikata, bei jų siekė. Taip pat pripažintina, jog byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti, kad P. L., suduodamas nukentėjusiajam į veido sritį, sukėlė pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vertinant, kad ir jo veikoje nustatyta ne tik objektyvioji nurodyto nusikaltimo sudėties pusė, tačiau ir subjektyvioji – tiesioginė tyčia.

Baudžiamojoje byloje P. L., A. P., A. V. ir A. Š. kaltinami padarę nusikaltimą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. pagrobę automobilį, o būtent – jie kaltinami tuo, kad 2019 m. liepos 29 d., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 20.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje, pagrobė iš nukentėjusiojo S. A. rankinės raktus nuo automobilio (duomenys neskelbtini), priklausančio S. A., po ko pasinaudodami minėto automobilio raktu iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie parduotuvės „IKI“, (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam S. A. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini).

Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę be kita ko tam, kas pagrobė automobilį. Kaip matyti iš kaltinimo, visi kaltinamieji – P. L., A. V., A. P. ir A. Š. kaltinami tuo, kad tuo metu, kai bute adresu (duomenys neskelbtini), buvo nukentėjusysis S. A., kuris su savimi turėjo rankinę, kurioje buvo be kitų daiktų – ir nukentėjusiojo automobilio. (duomenys neskelbtini) raktai, juos paėmė bei jais pasinaudodami pagrobė minėtą automobilį.

Kaltinamieji kaltės dėl pastarosios jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, iš esmės nurodydami, kad net nežinojo, kad S. A. turi automobilį ir / ar kokį, neėmė minėto automobilio raktų bei niekur su automobiliu nevažiavo.

Kiek tai susiję su byloje esančiais įrodymais, pripažintina, kad abejonių nekelia aplinkybė, jog 2019 m. liepos 29 d., nukentėjusysis, atėjęs į kaltinamojo A. P. butą adresu (duomenys neskelbtini), su savimi turėjo rankinę, kurioje, be kitų daiktų, buvo ir raktai nuo minėto automobilio, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų (policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, apžiūros protokolo), minėta rankinė su raktais buvo rasti minėtame bute kitą dieną, paimti ir vėliau grąžinti nukentėjusiajam. Pastarąja aplinkybę iš esmės patvirtino ir nukentėjusysis savo parodymuose; netiesiogiai aplinkybes dėl rankinės su daiktais bei raktais radimo bei grąžinimo patvirtino ir apklaustos liudytojos V. M. bei R. A.. Taigi pastaroji aplinkybė pripažintina įrodyta. Vis dėlto kiek tai susiję su tuo, ar kaltinamieji – visi ar kažkas iš jų, iš tikrųjų paėmė minėto automobilio raktus bei jais pasinaudodami – paėmė ir automobilį, teismo vertinimu, išvadoms padaryti šiuo atveju pakankamų ir patikimų duomenų šiuo atveju nesurinkta.

Kaip spręstina iš kaltinimo, jis iš esmės grindžiamas tuo, kad, kaip nurodė nukentėjusysis – jis savo automobilį paliko prie namų esančios Iki parduotuvės aikštelėje, tačiau tikslios vietos, kaip matyti iš jo parodymų, nurodyti negalėjo. Tačiau automobilis minėto įvykio naktį buvo rastas kitur – autobusų stovėjimo aikštelėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – pagal proceso dalyvių paaiškinimus bei pagal viešai prieinamus maps.lt duomenis, palyginus netoli nukentėjusiojo namų (inter alia – iš nukentėjusiojo, liudytojos R. A. parodymų išplaukia, kad pėsčiomis nueiti užtruktų apie 5-10 min.), bei taip pat pagal informaciją apie nurodytą dieną užregistruotus įvykiu, minėtas automobilis buvo užfiksuotas kaip dalyvavęs įvykyje 2019 m. liepos 29 d., apie 21.23 val., (duomenys neskelbtini), kai minėto automobilio vairuotojas, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į tvorą minėtu adresu, bei pasišalino iš įvykio vietos. Vis dėlto jokių patikimų duomenų, kas konkrečiai vairavo bei buvo minėtame automobilyje, šiuo atveju baudžiamojoje byloje nėra, juolab atkreiptinas dėmesys, kad minėto eismo įvykio liudytojai rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad automobilis į tvorą įvažiavo priekiu (ar galu į kažką) (t. 1, b. l. 79-80), vis dėlto iš nuotraukų, padarytų automobilio apžiūros metu, taip pat nukentėjusiojo parodymų matyti, kad kaip tą dieną padaryti apgadinimai (kurių iki tol nebuvo) buvo nurodyti apgadinimai, padaryti automobilio vairuotojo pusėje – ties priekinėmis ir galinėmis durelėmis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas R. S. nurodė, be kita ko, kad automobilis stovėjo taip, kad galėjo trukdyti eismui, bei apgadinimai buvo padaryti būtent toje automobilio pusėje, kurią galėjo kliudyti kiti automobiliai.

Nustatant konkretų bausmės dydį, atsižvelgtina į P. L. atžvilgiu nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, ypač atsižvelgiant į ankstesnių teistumų skaičių, kita vertus – tai, jog, kaip matyti, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, jis turi šeimą, dirba, todėl jam skirtina artima straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui bausmė, o būtent, P. L. skirtinas laisvės atėmimas 6 mėnesiams.