Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-11 · Administracinė byla Nr. I-6143-484/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-11
Bylos Nr.
I-6143-484/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Jolita Rasiukevičienė, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
H. T.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namams
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. I-6143-484/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00088-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 22; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDI MA SLietuvos Respublikos vardu2015 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Mariaus Bajoro, dalyvaujant pareiškėjui H. T., atsakovo atstovui D. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. T. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl nutarimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas H. T. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 2014-11-18 nutarimą Nr. 28-60(2) ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2014-12-22 sprendimą Nr. 2S-6736 (16-19 b. l.). Skunde nurodė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, atskirajame sektoriuje Sniego g. 2, Vilnius, 2014-11-13 apie 15 val. 30 min. buvo darbų skirstytojo patalpoje. Dėl to jo atžvilgiu buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkto reikalavimų pažeidimų. Vilniaus PN direktoriaus 2014-11-18 nutarimu Nr. 28-60(2) jam skirta nuobauda – papeikimas. Nurodė ir tai, kad nurodytą nutarimą ginčijo Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, tačiau skundas buvo atmestas.

Pareiškėjo tvirtinimu, kad ginčijamame nutarime nurodytų pažeidimų jis nepadarė, laikėsi pataisos įstaigų vidaus tvarkos. Paaiškino, kad į darbų skirstytojo patalpą užėjo sužinojęs, jog jo ieškojo darbų skirstytojas. Jokio užrašo ant darbų skirstytojo patalpos durų, kad nuteistiesiems draudžiama įeiti į šią patalpą, nebuvo. Pažymėjo, kad ant kitų pataisos įstaigos patalpų durų yra užrašai, informuojantys, kad nutiestieji šiose patalpose gali lankytis nustatytu grafiku.

Pareiškėjo teigimu, tarnybinis pranešimas jam surašytas už tariamą pažeidimą, nes Vilniaus PN atskirojo sektoriaus prižiūrėtojai yra suinteresuoti surašyti daugiau tarnybinių pranešimų.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus PN su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad 2014-11-13 buvo gautas Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyr. inspektoriaus V. Š. tarnybinis pranešimas Nr. 43-104(2), kuriuo pranešta, jog 2014-11-13 apie 15.30 val. darbų skirstytojo patalpoje buvo pastebėtas 11-ajam nuteistųjų būriui priskirtas nuteistasis H. T., kuris minėtoje patalpoje negyvena ir nedirba. Nuteistasis H. T. be leidimo būdamas patalpoje, kurioje negyvena ir nedirba pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punktą, kuriame nustatyta nuteistųjų pareiga laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių: nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia, reikalavimus. Remiantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 punktu, pareiškėjui buvo suteikta teisė pasiaiškinti dėl įtariamo nusižengimo. Pareiškėjas 2014-11-14 rašytiniame pasiaiškinime nurodydamas, kad lankėsi patalpose, kuriose nedirba ir negyvena be leidimo, iš esmės pripažino pažeidimą. Atsižvelgdamas į dokumentinę medžiagą, padaryto pažeidimo aplinkybes, į pareiškėjo anksčiau padarytų pataisos įstaigų vidaus tvarkos pažeidimų skaičių ir jų pobūdį, atsakovas daro išvadą, kad Vilniaus PN direktoriaus 2014-11-18 nutarimas Nr. 28-60(2), kuriuo pareiškėjui H. T. buvo paskirta nuobauda - papeikimas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad pareiškėjui skirta nuobauda yra ne per griežta, atitinkanti pareiškėjo padaryto pažeidimo sunkumą ir nustatytas įvykio aplinkybes (30-31 b. l.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepime su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą akcentavo, kad teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 113 straipsnis), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos yra specialioji įstatymu nustatyta neteistųjų pareiga (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1,2 punktai). Pareiškėjas su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarkės reikalavimais, nuteistojo teisėmis, pareigomis ir draudimais pareiškėjas buvo supažindintas 2013-11-22, todėl teiginys, kad jam nebuvo žinoma, jog darbų skirstytojo patalpoje lankytis negalima, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 110 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta speciali pareiga nuteistiesiems laikytis pataisos įstaigos tvarkos. Taip pat buvo pažeisti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkto reikalavimai. Pagal BVK 142 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-25/2014). Kalėjimų departamento vertinimu, pareiškėjui drausminė nuobauda-papeikimas paskirta griežtai vadovaujantis BVK 143 straipsnio reikalavimų, Vilniaus PN direktoriaus 2014-11-18 nutarime Nr.28-60(2) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir su įvykiu susijusią medžiagą, pagrindų nuobaudai panaikinti nenustatė, priešingai, konstatavo, jog pareiškėjas padarė pažeidimą ir jos panaikinti nėra pagrindo. Teigia, kad paskirta nuobauda atitiko padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Mano, kad Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, pareiškėjo 2014-11-18 skundą (reg. 2014-11-21 Nr. 2G-4171) išnagrinėjo tinkamai, skundžiamas 2014-12-22 sprendimas Nr. 2S-6736 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, jame nurodyta apskundimo tvarka. Šis sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas (35-37 b. l.).

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus. Paaiškino, kad su vidaus tvarkos taisyklėmis nebuvo supažindintas išsamiai. Pataisos įstaigoje, jam buvo paduoti jau užpildyti dokumentai, kuriuos jis privalėjo skubiai pasirašyti, nes tą dieną baigėsi administracijos darbo laikas. Būrio vadai pasakė, kad su patalpomis, kur galima eiti, kur ne, supažindins kiti nuteistieji. Su vidaus tvarkos taisyklėmis nėra susipažinęs iki šiol. Į darbų skirstytojo patalpą nuėjo, nes sužinojo, kad darbų skirstytojas jo ieško. Ant durų jokių užrašų, kad negalima lankytis šioje patalpoje, nėra. Darbų skirstytojo patalpa yra rūsyje, tai atskiras kabinetas. Pažymėjo, kad po nubaudimo administracijos paprašė iškabinti informatyvius ženklus. Šioje patalpoje jis nedirbo. Taip pat paaiškino, kad pataisos namuose nuteistųjų būriai nėra atskirti: vienoje patalpoje gali gyventi skirtingiems būriams priklausantys asmenys. Akcentavo, kad dėl galiojančios nuobaudos negali kreiptis dėl lygtinio paleidimo, gauti paskatinimų. Daugiau nuobaudų nėra turėjęs. Mano, kad Vilniaus PN pareigūnai jam galimai kerštauja už tai, kad skundėsi dėl prasto maitinimo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pažeidimas užfiksuotas praėjus metams po pareiškėjo etapavimo į Vilniaus PN. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko ir galimybių susipažinti su Vilniaus PN vidaus tvarkos taisyklėmis. Pareigūnas, aptikęs nuteistąjį patalpoje, kurioje jis negyvena ir nedirba, privalėjo užfiksuoti pažeidimą. Nuteistieji privalo žinoti, kur jiems leidžiama būti, o kur ne. Teisės aktai nenustato imperatyvo kabinti informacinių užrašų ant kiekvienų pataisos namų patalpų durų. Pažeidimo medžiagoje nėra užfiksuotas faktas, kad pareiškėjo ieškojo darbų skirstytojas. Pareiškėjas negalėjo nurodyti asmens, kuris pasakė, kad jo ieškojo darbų skirstytojas. Darbų skirstytojas nebuvo apklaustas, kadangi pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti faktą, kad nuteistasis buvo patalpoje, kurioje nedirba ir negyvena. Šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas. Pažymėjo, kad pagal pataisos įstaigos režimo reikalavimus nuteistasis negali savarankiškai nuspręsti, kur gali eiti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus PN. Jis priklauso paprastajai grupei, yra priskirtas 11 būriui (42 b. l.).

Vilniaus PN direktoriaus 2014-11-18 nutarimu Nr. 28-60(2) pareiškėjui H. T. už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkto nuostatų pažeidimus paskirta nuobauda – papeikimas (32 b. l.).

Pareiškėjas nuobaudos paskyrimo pagrįstumą 2014-11-18 ginčijo Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos (38 b. l.). Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos 2014-12-22 sprendime Nr. 2S-6736 nurodė, kad nuobauda Vilniaus PN direktoriaus 2014-11-18 nutarimu Nr. 28-60(2) pareiškėjui paskirta pagrįstai ir pareiškėjo skundo netenkino (44-45 b. l.).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl drausminės nuobaudos už pataisos įstaigos režimo pažeidimą skyrimo nuteistajam teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis BVK 10 straipsnio 1 dalimi, bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymuose nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 12 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato bendrą nuteistųjų pareigą vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, be kita ko, pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remiantis BVK 12 straipsnio 3 dalimi, nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pagal BVK 142 straipsnį tai, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdo, yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracine byla Nr. A143-874/2011, pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 straipsnis), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios.

Bausmių vykdymo teisėje nuteistojo pareigos apibūdinamos kaip teisės normose nustatytos bausmių vykdymo teisinio santykio subjekto privalomojo elgesio ribos ir taisyklės, kurių subjektas negali atsisakyti vykdyti arba laikytis. Pareigos neatlikimas/netinkamas atlikimas yra bausmių vykdymo teisės pažeidimas ir tai sudaro drausminės atsakomybės pagrindą.

Kaip matyti iš pareiškėjo ginčijamo Vilniaus PN direktoriaus 2014-11-18 nutarimo Nr. 28-60(2) (32 b. l.), šiuo nutarimu pareiškėjui nuobauda paskirta už tai, kad jis padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. 2014-11-13 apie 15.30 val. buvo pastebėtas 11 ir 12 būrių darbų skirstytojo patalpoje, kur nuteistasis nedirba ir negyvena.

Bylos duomenys rodo, kad nurodytą pažeidimą užfiksavo Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyr. inspektorius, kuris 2014-11-13 tarnybiniame pranešime dėl drausmės pažeidimo pranešė, kad 2014 metų lapkričio 13 dieną, apie 15.30 val., jam įėjus į darbų skirstytojo patalpą, minėtoje patalpoje buvo 11-ojo būrio nuteistasis H. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. Pažymėta, kad minėtoje patalpoje H. T. negyvena ir joje nedirba. Paklausus nuteistojo, ką jis čia veikia, nuteistasis nieko nepaaiškino. Tarnybiniame pranešime pareigūnas konstatavo, kad tokiu savo elgesiu 11-ojo būrio nuteistasis H. T. pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkto reikalavimus (33 b. l.).

Pareiškėjas 2014-11-14 paaiškinime nurodė, kad 2014-11-13 iš asmens, kurio nurodyti negali, sužinojo, kad yra ieškomas darbų skirstytojo. Manydamas, kad tai svarbu, nuėjo į rūsį, kur galėjo darbų skirstytoją. Ant durų nematydamas jokio draudžiamo ženklo ar perspėjimo, kad pašaliniams lankytis draudžiama, įėjo į tą patalpą. Iš karto po jo įėjo Kriminalinės žvalgybos skyriaus (KŽS) darbuotojas (34 b. l.).

BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, be kita ko, pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (110 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Įstatyme nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatyme nustatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis, t. y. drausminėmis nuobaudomis, kurių rūšis ir skyrimo tvarką nustato BVK. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas – blanketinė bendro pobūdžio norma, kuri (dėl šio savo pobūdžio) turi būti taikoma kartu su minėtą tvarką reglamentuojančio ir detalizuojančio teisės akto atitinkama norma (LVAT administracinė byla Nr. A143-2211/2012), nagrinėjamu atveju – su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punktu, nustatančiu, kad nuteistieji privalo nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia.

Pareiškėjas pripažįsta, kad 2013-11-22 atvykęs į Vilniaus PN, savo parašu patvirtino, jog yra susipažinęs su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis. Teismo posėdyje pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis neturėjo galimybės išsamiai susipažinti su šių taisyklių tekstu, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas aptariamą nusižengimą padarė praėjus beveik vieneriems metams nuo atvykimo į Vilniaus PN. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad jis turėjo pakankamai laiko ir galimybių susipažinti su pataisos įstaigos režimą reglamentuojančiais teisės aktais. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją dėl galimybės susipažinti su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis ar kitais nuteistųjų laikymą šioje pataisos įstaigoje reglamentuojančiais teisės aktais, nėra (BVK 100 str.).

Įvertinus pareiškėjo paaiškinimo turinį, matyti, kad pareiškėjas iš esmės pripažįsta, jog nutarime nurodytu laiku buvo patalpoje, kurioje jis negyvena ir nedirba. Šią aplinkybę pareiškėjas aiškina tuo, kad sužinojo, jog jo ieško darbų skirstytojas ir nusprendė pas jį ateiti pats. Pažymėtina, kad paaiškinime, kuris rašytas kitą dieną po nusižengimo fakto konstatavimo, pareiškėjas negalėjo prisiminti ir nurodyti asmens, kuris jam pranešė apie tai, kad jo ieško darbų skirstytojas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo paaiškinime nurodyta versija dėl atvykimo į darbų skirstytojo patalpą priežasties yra neįtikinama ir vertintina, kaip būdas išvengti drausminės atsakomybės.

Taip pat jokiais objektyviais įrodymais nėra patvirtinti ir pareiškėjo teiginiai dėl galimo Vilniaus PN piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, neigiamo nusiteikimo pareiškėjo atžvilgiu nėra. Pažymėtina, kad viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių yra teisės bei režimo pažeidimų prevencija ir atskleidimas. Būtent šią pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonę ir vykdė Vilniaus PN pareigūnas, pastebėjęs pareiškėjo daromą nusižengimą.

Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkte nustatytas draudimas nuteistiesiems nesilankyti patalpose, kuriose jie nedirba ir negyvena, turi tik vienintelę išimtį – turi būti gautas pataisos įstaigos direktoriaus leidimas. Šiuo atveju pareiškėjas Vilniaus PN direktoriaus leidimo būti darbų skirstytojo patalpoje neturėjo, todėl neturėjo teisės joje būti. Ta aplinkybė, jog ant darbų skirstytojo kabineto nebuvo papildomo užrašo, jog nuteistiesiems negalima lankytis šioje patalpoje, pareiškėjo atsakomybės už padarytą pažeidimą nešalina.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamame Vilniaus PN 2014-11-18 nutarime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkto nuostatų pažeidimą.

Nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka reglamentuojama BVK 143 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo; skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Nustatyta, kad ginčijamas Vilniaus PN direktoriaus 2014-11-18 nutarimas Nr. 28-60(2) yra priimtas įgalioto pareigūno, laikantis teisės aktuose numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos ir terminų, o pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas nėra per griežta ir atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, todėl minėtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir surinktą dokumentinę medžiagą, taip pat nustatė, kad šiuo atveju nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir nėra jokio pagrindo ją naikinti. Pabrėžtina, kad Kalėjimų departamento 2014-12-22 sprendimas Nr. 2S-6736 yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, jis yra pakankamai aiškus ir motyvuotas, priimtas laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos ir pasirašytas įgalioto asmens, taigi taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2014-11-18 nutarimą Nr. 28-60(2) bei Kalėjimų departamento 2014-12-22 sprendimą Nr. 2S-6736 nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

H. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėJolita RasiukevičienėMarius Bajoras