- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-04
- Bylos Nr.
- I-1272-968/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, dalyvaujant pareiškėjui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–2), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN nuo 2015 m. buvo įdarbintas ir dirbo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2015 m. pradžios Vilniaus PN buvo įdarbintas šaltkalviu šių pataisos namų garaže. Nors buvo įdarbintas 0,25 etato, tačiau, kaip žymima išvedimo į darbą dokumentuose, dirbdavo nuo 8 val. iki 18 val. Teigia, kad turėjo remontuoti automobilius, tačiau atlikinėjo su tuo nesusijusius darbus. Garaže nebuvo sudarytos tinkamos darbui sąlygos, nebuvo ventiliacijos. Nuo 2015 m. pavasario administracijos nurodymu turėjo virinti iš cinkuoto metalo pagamintas grotas, tačiau, nepaisant to, kad cinkas yra labai kenksminga medžiaga, metalo pjaustymui ir suvirinimo darbams nebuvo išduotos jokios saugumo priemonės. Pareiškėjo manymu, pjaustant metalą, jam turėjo būti išduotas respiratorius ir akiniai, tačiau tai nebuvo padaryta. Tokių darbų metu pareiškėjas prisikvėpavo cinko dūmų, turėjo problemų su sveikata, jį purtydavo šaltis, pykindavo. Pareiškėjas nurodo, kad dėl metalo drožlių patekimo į akis kelis kartus buvo vežamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – LAVL). Pareiškėjas teigia, kad dirbant po 10 valandų per parą, jo etatas buvo padidintas iki pilno etato. Dėl tokių Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, pareiškėjas patyrė pažeminimą, tai jį sužlugdė tiek morališkai, tiek fiziškai. Patirtą moralinę ir dvasinę skriaudą vertina 50 000 Eur.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje pareiškėjas iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Pateikė papildomus paaiškinimus.
3. Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime (1 t., b. l. 10–14) su pareiškėjo skundu nesutinka, pašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas nuo 2016-06-15 iki 2017-08-04 dirbo Vilniaus PN Ūkio skyriaus šaltkalvio pareigose (nuo 2016-06-15 iki 2016-07-05 – 0,25 etato, nuo 2016-07-05 iki 2017-04-06 – 0,75 etato, nuo 2017-04-06 iki 2017-08-04 – pilnu etatu), o nuo 2017-08-08 iki 2017-08-16 pareiškėjas Vilniaus PN Ūkio skyriaus pagalbinio darbininko pareigose. Nuteistųjų laisvės atėmimu darbas yra viena iš nuteistųjų pataisos priemonių. Iš pateikiamų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad nuo 2016-06-15 iki 2017-08-16 pareiškėjas viršvalandinių darbų nedirbo, nefiksuota atvejų, kad pareiškėjas būtų dirbęs poilsio ir švenčių dienomis. Pagal Vilniaus PN Ūkio skyriaus šaltkalvio pareigybės aprašymą, šios pareigybės paskirtis – atlikti įrengimų, mechanizmų priežiūrą ir remontą, šaltkalvis turi tinkamai eksploatuoti priskirtą inventorių, informuoti tiesioginį viršininką pakitus darbo procesui, apie pavojingus, kenksmingus ir kitus rizikos veiksnius darbo vietoje. Šias pareigas einantis nuteistasis tiesiogiai pavaldus Ūkio skyriaus vyriausiajam specialistui. Pareiškėjui dirbant šaltkalvio pareigose jis atlikinėjo santechniko funkcijas pradžioje 0,5 vėliau 0,75 etato, dar vėliau pilnu etatu, jam nebuvo nustatyta konkretus darbo laiko grafikas, t. y. jis dirbo jo etatui nustatytą darbo valandų skaičių. Šaltkalvis darbo funkcijas vykdo pagal esantį poreikį, t. y. iškilus būtinybei, prireikus atlikti konkrečius darbus. Pareiškėjo argumentai dėl viršvalandinio yra visiškai abstraktūs, nepagrįsti jokiais jo žodžius patvirtinančiais įrodymais. Pareiškėjui nebuvo nustatytas konkretus darbo laiko grafikas, tačiau savo darbą jis organizuodavo pats, planuodavo savo laiką, nes buvo atsakingas už tam tikrą rezultatų pasiekimą, t. y. atlikti pataisos namų įrengimą ir mechanizmų priežiūrą ir, esant poreikiui remontą. Pareiškėjui Vilniaus PN administracijos nebuvo pavesta dirbti viršvalandinio darbo, pareiškėjas nesikreipė į tiesioginį vadovą dėl viršvalandinio darbo, jo apmokėjimo. Tai, kad Vilniaus PN dokumentuose dėl išvedimo į darbą nurodyta jog pareiškėjas dirbo nuo 8 iki 18 val., nereiškia, kad būtent tokį laiką pareiškėjas faktiškai dirbo, tai tik patvirtina, kad šiuo laiku Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai galėjo pareiškėją išvesti iš gyvenamosios zonos į darbą, o ne faktiškai dirbtos valandos. Dėl to, kad pareiškėjas, nuo 2016 m. dirbdamas šaltkalviu, dirbo viršvalandžius, už kuriuos su juo nebuvo atsiskaityta, jis kreipėsi su 2017-11-27 skundu į Vilniaus PN administraciją, dėl ko jam buvo atsakyta Vilniaus PN 2017-12-27 sprendimu, kur pažymėta, kad pareiškėjas darbo įstaigoje laikotarpiu, t. y. nuo 2016-06-15 iki 2017-08-16 į šios įstaigos administraciją dėl darbo apmokėjimo (taip pat dėl tariamai netinkamo aprūpinimo darbo priemonėmis (darbo saugos priemonėmis)) nesikreipė. Ginčo laikotarpiu Vilniaus PN administracija ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu pareiškėjui teikė atsiskaitymo lapelius, kuriais jis buvo informuojamas apie darbo sąlygas ir jo apmokėjimo tvarką ir turėjo galimybę susipažinti su visa su jo darbu susijusia informacija bei kilus bet kokiems neaiškumams kreiptis į įstaigos administraciją. Ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2016-06-15 iki 2017-08-16, pareiškėjas dirbo įstaigoje, vykdė savo darbines funkcijas, jokių pastabų ar pretenzijų pataisos įstaigos administracijai neturėjo, dėl galimai jo atžvilgiu daromų darbo santykius reglamentuojančių teises aktų pažeidimų nesikreipė. Skundą Vilniaus PN administracijai pareiškėjas pateikė tuomet, kuomet buvo perkeltas į kitą pataisos įstaigą, likusiai bausmės daliai atlikti. Pareiškėjas skunde nurodydamas realybės neatitinkančias aplinkybes, situaciją bando pakreipti sau naudinga linkme, klaidina teismą siekdamas finansinės naudos, t. y. pasipelnyti iš valstybės. Pareiškėjas neįrodė neturtinei žalai konstatuoti būtinų sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovai nedalyvavo, apie posėdį jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
4. Ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš, jo nuomone, neteisėtų Vilniaus PN pareigūnų veiksmų, jam nuo 2015 metų dirbant Vilniaus PN Ūkio skyriaus šaltkalvio pareigose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimo.
5. Administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, reiškiantis, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (žr., pvz., LVAT 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012), nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (žr., pvz., LVAT 2008-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008). Atsižvelgiant tai, įvertinus pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo turinį ir apimtį, nagrinėjamoje byloje bus vertinama tik tai, ar yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas Vilniaus PN Ginčo laikotarpiu dirbo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis ir ar dėl to yra pagrindas jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Todėl, nepaisant to, kad bylos šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodo argumentus, susijusius su galimai pareiškėjo dirbtu viršvalandiniu darbu, atlyginimu už jį, bei dėl galimai neužtikrinto saugaus darbo proceso padarytos turtinės žalos pareiškėjo sveikatai, šioje administracinėje byloje šie klausimai nebus vertinami.
Žemesnės instancijos teismas
6. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247straipsnis; 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Vis dėlto CK 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (LVAT 2017-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017).
7. Pareiškėjas Vilniaus PN Ūkio skyriaus šaltkalvio pareigose dirbo jo kalinimo Vilniaus PN metu, todėl jo darbo sąlygos kalinimo metu, susijusios su kalinimo sąlygomis. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta: pareiškėjas 2016-06-08 prašymu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, prašydamas priimti jį dirbti į garažą, kurį tenkinus Vilniaus PN direktoriaus 2016-06-15 įsakymu Nr. 7-200 pareiškėjas nuo 2016-06-15 įdarbintas Vilniaus PN Ūkio skyriaus šaltkalviu 0,25 etatu (1 t., b. l. 15–17); Vilniaus PN direktoriaus 2016-07-05 įsakymu Nr. 7-231 pareiškėjui, jo prašymu, nustatytas 0,75 šaltkalvio etatas nuo 2016-07-05 (1 t., b. l. 18–19); pareiškėjas 2016-03-30 prašymu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, nurodydamas, kad dirba šaltkalviu garaže ir prašydamas padidinti atlyginimą, kurį tenkinus Vilniaus PN direktoriaus 2017-04-06 įsakymu Nr. 7-112 pareiškėjui nustatė 1 šaltkalvio etatą nuo 2017-04-06 (1 t., b. l. 20–21); nuo 2017-08-04 pareiškėjas jo paties prašymu atleistas iš šaltkalvio pareigų (1 t., b. l. 22–23); nuo 2017-08-08 iki 2017-08-16 pareiškėjas dirbo Vilniaus PN Ūkio skyriaus pagalbiniu darbininku (0,5 etato) (1 t., b. l. 24–27).
9. Teismo posėdyje, vykusiame 2018-04-12, pareiškėjo iniciatyva apklaustas liudytojas Vilniaus PN Ūkio skyriaus vedėjas K. E., kuris, be kita ko, nurodė, kad: pareiškėjas įdarbintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 125 straipsniu, kuriame nurodyta, kad įdarbinimas yra socialinio užimtumo priemonė; visos saugumo priemonės, kurios priklauso buvo išduotos ir tai yra tinkamai užfiksuota; pareiškėjo darbo metu jis kreipėsi į Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą dėl to, kad kažkas buvo įkritę į akį; su išvedimu į darbą arba grąžinimu iš jo Ūkio skyrius neturi nieko bendra; paskyra dėl išėjimo į darbo vietą ir grįžimo iš darbo reiškia, kad tuo metu asmuo gali būti išvedamas arba grąžinamas, bet tai nereiškia jo darbo valandų, tuo metu nuteistasis gali laisvai išeiti ir vėl pareiti į darbo vietą; konflikto su pareiškėju neturi, kaip darbuotoją pareiškėją vertina gerai; pareiškėjui buvo išduodami ir akiniai ir respiratorius, priklausomai nuo to, kokį konkretų darbą jam tuo metu reikėjo atlikti; nurodė, kad nors paskyroje dėl išvedimo buvo nurodoma, kad pareiškėjas gali būti išvestas nuo 8 iki 18 val., praktiškai jis išeidavo įvairiai, priklausomai nuo konkretaus darbo; raktų išdavimo žurnalo įrašų pakomentuoti negalėjo; patvirtino, kad buvo virintos metalinės grotos (jos buvo sertifikuotos), iš kurių buvo gaminamos detalės (apie 80 vnt. detalių), grotų metalas buvo cinkuotas; teismui negali pateikti įrodymų, kad pareiškėjui virinant cinkuoto metalo grotas buvo išduotas skydelis ir respiratorius, tačiau paaiškino, kad tie darbai buvo atlikinėjami vasaros metu lauke; dėl to, kokios konkrečiai darbo saugos priemonės turėjo būti suteiktos negalėjo atsakyti, tačiau patvirtino, kad jokios darbo saugos priemonės pareiškėjui suteiktos nebuvo (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 13:43:56 iki 13:55:03).
10. Iš pareiškėjo skundo turinio ir jo pateiktų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš, jo nuomone, neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, susijusių su jo darbu šaltkalvio pareigose, kuriose, kaip nustatyta, jis dirbo nuo 2016-06-15 iki 2017-08-04 (toliau – Ginčo laikotarpis). Jo teigimu, atsakingi Vilniaus PN pareigūnai vertė jį atlikti darbo funkcijas, kurios jam nepriklausė, jis turėjo dirbti ilgiau nei buvo sutarta, už tai tinkamai neatlyginant. Teigia, kad darbo vietoje jam nebuvo užtikrintos tinkamos darbo sąlygos ir nebuvo suteiktos saugumo priemonės. Su šiais pareiškėjo argumentais atsakovės atstovas Vilniaus PN nesutinka.
11. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo įdarbintas šaltkalviu 0,25, 0,75 ir 1 etatais, kad jam už nurodytos apimties darbą buvo laiku išmokėtas Vilniaus PN direktoriaus įsakymuose dėl priėmimo į darbą nustatyto dydžio darbo užmokestis, ir kad Ginčo laikotarpiu Vilniaus PN administracija nefiksavo viršvalandinių darbų ir neskyrė pareiškėjui už tai jokių priedų ir (arba) priemokų. Šalys iš esmės nesutaria dėl faktinių aplinkybių, t. y. dėl to, ar šiuo laikotarpiu pareiškėjas buvo verčiamas atlikti šaltkalviui nepriskirtas darbo funkcijas, dirbti daugiau nei buvo sutarta (t. y. kiekvieną Ginčo laikotarpio dieną nuo 8 iki 18 val.) už tai tinkamai neatlyginant, taip pat dėl to, ar Ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos darbo sąlygos, suteiktos darbo saugos priemonės. Taigi nagrinėjamu atveju būtina įvertinti byloje surinktus įrodymus ir ginčijamu aspektu nustatyti faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo darbu Ginčo laikotarpiu.
12. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą nuodugniu, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas 2018-01-04 nutartimi įpareigojo atsakovės atstovą Vilniaus PN pateikti visą turimą su keliamu ginču susijusią medžiagą, be kita ko: duomenis apie pareiškėjo įdarbinimo laikotarpius; duomenis apie pareiškėjo atliekamas darbo funkcijas ir tai patvirtinančius rašytinius įrodymus; duomenis apie pareiškėjo darbo sąlygas, nustatytą darbo laiką, vietą, aprūpinimą darbo ir saugos priemonėmis, informaciją, kaip Vilniaus PN užtikrinama dirbančiųjų nuteistųjų sauga darbe ir tai patvirtinančius įrodymus, duomenis apie pareiškėjo darbo užmokestį, darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijas; taip pat duomenis apie tai, ar dėl netinkamų darbo sąlygų įkalinimo įstaigoje pareiškėjas su skundais ar prašymais yra kreipęsis į Vilniaus PN administraciją; duomenis, ar pareiškėjas su skundais ir prašymais yra kreipęsis į Vilniaus PN ar kitos sveikatos priežiūros įstaigos specialistus ir ar buvo hospitalizuotas (1 t., b. l. 5–6). Teikti nagrinėjamai administracinei bylai aktualius įrodymus atsakovės atstovas Vilniaus PN buvo įpareigotas ir teismo 2018-02-02 nutartimi (1 t., b. l. 82–83), ir 2018-04-12 protokoline nutartimi (2 t., b. l. 22, 26). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovės atstovas Vilniaus PN pateikė visą bylai išnagrinėti reikšmingą medžiagą.
14. Nagrinėjamas ginčas tiesiogiai susijęs su pareiškėjo, kuris Ginčo laikotarpiu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN ir tuo pačiu šioje įstaigoje buvo įdarbintas, darbo organizavimu. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbo organizavimo tvarka reglamentuojama BVK antrame skirsnyje „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas“, pagal kurią: nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis šio Kodekso 70 straipsnio (jame reglamentuojamas nuteistųjų atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos įstaigose) nustatytų atskiro nuteistųjų laikymo reikalavimų (125 straipsnio 6 dalis); pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (125 straipsnio 8 dalis); laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena, o darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio Kodekso 117 straipsnio (šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko nustatyta, kad nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinei reabilitacijai skirtą laiką), nuostatomis (128 straipsnio 1 dalis); nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą (128 straipsnio 2 dalis); nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų (128 straipsnio 3 dalis); nuteistųjų darbas organizuojamas remiantis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais (128 straipsnio 5 dalis); nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Vyriausybės nustatyta tvarka (131 straipsnio 1 dalis).
15. Ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) (redakcija galiojanti nuo 2016-04-01) 11 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (lot. k. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtinta darbdavio pareiga – sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, taip pat nustatyta, kad darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio Įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos, o darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis. Šio DSSĮ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones. DSSĮ 25 straipsnyje „Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas“, be kita ko, nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais: imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus (1 punktas); organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose, o nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą (2 punktas); pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas (3 punktas); užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų išsamią informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, apie paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais, ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus (4 punktas); tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybių aprašymus, vykdo kolektyvinės sutarties įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo (5 punktas); organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus, nustato darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarką (6 punktas); vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, pats praneša arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui pranešti apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstybės institucijoms, sudaro sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas (12 punktas); kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (13 punktas); atlieka kitas pareigas ir įgyvendina reikiamas priemones, sudarydamas darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (16 punktas).
16. Nurodytą teisinį reguliavimą aiškinant sistemiškai nagrinėjamos bylos kontekste, konstatuotina, kad pareiškėjui Ginčo laikotarpiu dirbant šaltkalvio pareigose:
(1) Vilniaus PN pareigūnai privalėjo užtikrinti, kad pareiškėjas dirbtų nustatytą darbo laiką, bet ne ilgiau kaip 8 valandas per dieną, o šios įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į pareiškėjo dienotvarkę, privalėjo nustatyti darbo pradžios ir pabaigos laiką (BVK 128 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu, pareiškėjui atliekant šaltkalvio funkcijas, dėl techninių gamybos sąlygų nebuvo galima laikytis kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, turėjo būti taikoma suminė darbo laiko apskaita (BVK 128 straipsnio 2 dalis). Esant būtinybei pareiškėjui galėjo būti pavedama dirbti poilsio arba švenčių dienomis, tačiau už tai jam turėjo būti suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų (BVK 128 straipsnio 3 dalis). pareiškėjo darbas turėjo būti apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Vyriausybės nustatyta tvarka (BVK 131 straipsnio 1 dalis);
(2) pareiškėjo darbas turėjo būti organizuojamas remiantis Ginčo laikotarpiu darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais (BVK 128 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, Vilniaus PN savo lėšomis pareiškėjui turėjo sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su jo darbu šaltkalvio pareigose susijusiais aspektais (DSSĮ 11 straipsnio 1 dalis). Vilniaus PN kaip pareiškėjo darbdaviui atstovaujantis asmuo, siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoti prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, privalėjo nustatyti Vilniaus PN šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirti darbdavio įgaliotus asmenis ir duoti jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones (DSSĮ 11 straipsnio 2 dalis). Vilniaus PN kaip pareiškėjo darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams (taigi ir pareiškėjui) saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais privalėjo: imtis priemonių, kad Vilniaus PN statiniai, kuriuose įrengta pareiškėjo darbo vieta, pati darbo vieta, pareiškėjui suteiktos darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus (DSSĮ 25 straipsnio 1 punktas); organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertinti (nustatyti) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę Vilniaus PN, įskaitant pareiškėjo darbo vietą, o nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų – organizuoti reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą (DSSĮ 25 straipsnio 2 punktas); pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę Vilniaus PN nuspręsti, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoti kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoti tokių priemonių patikrinimus, aprūpinti darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegti saugius darbo bei technologijos procesus, darboviečių vietose (DSSĮ 25 straipsnio 3 punktas); užtikrina, kad pareiškėjas įsidarbindamas ir darbo Vilniaus PN šaltkalvio pareigose metu gautų išsamią informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įstaigoje, apie esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, apie paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais, ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones (DSSĮ 25 straipsnio 4 punktas); patvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas (DSSĮ 25 straipsnio 5 punktas); užtikrinti, kad pareiškėjas būtų instruktuojamas priimant į darbą šaltkalvio pareigose, pakeitus jo darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus, nustatyti pareiškėjo mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarką (DSSĮ 25 straipsnio 6 punktas); pranešti apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstybės institucijoms, sudaryti sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas (DSSĮ 25 straipsnio 12 punktas); kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, Vilniaus PN nustatyta tvarka nušalinti nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (DSSĮ 25 straipsnio 13 punktas); atlikti kitas pareigas ir įgyvendinti reikiamas priemones, sudarydamas darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (DSSĮ 25 straipsnio 16 punktas);
(3) organizuojant pareiškėjo darbo procesą turėjo būti siekiama išmokyti pareiškėjo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (BVK 125 straipsnio 8 dalis).
17. Pareiškėjas skunde teigia, kad Ginčo laikotarpiu jis buvo įdarbintas Vilniaus PN garaže šaltkalviu ir turėjo remontuoti automobilius, tačiau atlikinėjo su tuo nesusijusius darbus, be kita ko, nuo 2015 m. pavasario administracijos nurodymu turėjo virinti iš cinkuoto metalo pagamintas grotas. Nurodo, kad jo darbo vietoje – garaže – nebuvo sudarytos tinkamos darbui sąlygos, nebuvo ventiliacijos, kad virinant iš cinkuoto metalo pagamintas grotas, metalo pjaustymui ir suvirinimo darbams nebuvo išduotos jokios saugumo priemonės. Pareiškėjo manymu, pjaustant metalą, jam turėjo būti išduotas respiratorius ir akiniai, tačiau tai nebuvo padaryta. Pareiškėjas nurodo, kad tokių darbų metu pareiškėjas prisikvėpavo cinko dūmų, turėjo problemų su sveikata, jį purtydavo šaltis, pykindavo. Pareiškėjas nurodo, kad dėl metalo drožlių patekimo į akis kelis kartus buvo vežamas į LAVL.
18. Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime patvirtino faktą, kad pareiškėjas Ginčo laikotarpiu dirbo Vilniaus PN Ūkio skyriaus šaltkalvio pareigose. Nurodė, kad pagal Vilniaus PN Ūkio skyriaus šaltkalvio pareigybės aprašymą, šios pareigybės paskirtis – atlikti įrengimų, mechanizmų priežiūrą ir remontą, tinkamai eksploatuoti priskirtą inventorių, informuoti tiesioginį viršininką pakitus darbo procesui, apie pavojingus, kenksmingus ir kitus rizikos veiksnius darbo vietoje, tačiau, dirbdamas šiose pareigose pareiškėjas atlikinėjo santechniko funkcijas. Atsakovės atstovas Vilniaus PN nurodo, kad Ginčo laikotarpiu pareiškėjas dirbo įstaigoje, vykdė savo darbines funkcijas, jokių pastabų ar pretenzijų pataisos įstaigos administracijai neturėjo, dėl galimai jo atžvilgiu daromų darbo santykius reglamentuojančių teises aktų pažeidimų nesikreipė. Skundą Vilniaus PN administracijai pareiškėjas pateikė tuomet, kuomet buvo perkeltas į kitą pataisos įstaigą, likusiai bausmės daliai atlikti. Pareiškėjas skunde nurodydamas realybės neatitinkančias aplinkybes, situaciją bando pakreipti sau naudinga linkme, klaidina teismą siekdamas finansinės naudos, t. y. pasipelnyti iš valstybės.
19. Minėta, kad Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo įdarbintas šaltkalviu. Vilniaus PN direktoriaus 2016-07-04 įsakymu Nr. 3-203 patvirtintame „Vilniaus PN Ūkio skyriaus šaltkalvio pareigybės aprašyme“ (toliau – Šaltkalvio pareigybės aprašymas) įtvirtintos šios funkcijos: tinkamai eksploatuoti priskirtą inventorių (6 punktas); atlikti pataisos namų įrengimų ir mechanizmų priežiūrą ir remontą (7 punktas); informuoti tiesioginį viršininką pakitus darbo procesui, apie pavojingus, kenksmingus ir kitus rizikos veiksnius darbo vietoje (8 punktas); žinoti ir vykdyti saugos darbe, gaisrinės saugos, elektrosaugos ir aplinkosaugos reikalavimus (9 punktas) (1 t., b. l. 28). Atsakovės atstovas Vilniaus PN teismui pateikė Vilniaus PN direktoriaus 2014-03-27 įsakymu patvirtintą Šaltkalvio remontininko saugos ir sveikatos instrukciją Nr. A19 (toliau – Instrukcija Nr. A19) (1 t., b. l. 42–45) bei Vilniaus PN direktoriaus 2014-03-27 įsakymu patvirtintą Darbuotojo, kuriam neprivaloma elektrotechnikos darbuotojo kvalifikacija dirbant įvairiais elektros įrenginiais, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. A2 (toliau – Instrukcija Nr. A2) (1 t., b. l. 46–49). Liudytojas K. E. patvirtino, kad pareiškėjui Ginčo laikotarpiu, be kita ko, buvo pavesta virinti metalines (cinkuotas) grotas, iš kurių buvo gaminamos detalės (apie 80 vnt. detalių) (žr. šio teismo sprendimo 9 punktą). Pareiškėjas teigia, kad sutikdamas dirbti šaltkalviu tikėjosi garaže remontuoti automobilius, o atsakovės atstovo Vilniaus PN atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjas Ginčo laikotarpiu atlikinėjo santechniko funkcijas.
20. Konstatuotina, kad Ginčo laikotarpiu tarp Vilniaus PN ir pareiškėjo buvo susiklostę darbo santykiai, todėl, nepaisant šių santykių specifikos, nulemtos pareiškėjo teisinio statuso, Vilniaus PN galiojo pareiga tinkamai organizuoti pareiškėjo darbą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos darbo kodekso 229 straipsnį (redakcija galiojusi iki 2017-07-01) ir 21 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2017-07-01)), be kita ko, aiškiai nustatyti kokias darbo funkcijas pareiškėjas turės atlikti, eidamas šaltkalvio pareigas. Ši Vilniaus PN pareiga tiesiogiai susijusi su pareiškėjo teise į tinkamą ir saugų darbo procesą, nes nuo to, kokios konkrečios darbo funkcijos pavedamos atlikti Vilniaus PN šaltkalvio pareigose dirbančiam nuteistajam, tiesiogiai priklauso, be kita ko, ir tai, kokios prevencinės priemonės (techninės, medicinos, teisinės, organizacinės ir kitos), skirtos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, privalėjo būti nustatytos Vilniaus PN, kokia šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarka turėjo būti įtvirtinta.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismo vertinimu, Šaltkalvio pareigybės aprašyme šaltkalvio funkcijos (t. y. tinkamai eksploatuoti priskirtą inventorių, atlikti pataisos namų įrengimų ir mechanizmų priežiūrą ir remontą) įtvirtintos neapibrėžtai, abstrakčiai, jos nesudaro pagrindo nuteistam asmeniui, paskirtam į šias pareigas, aiškiai suprasti, kokioms darbo funkcijoms atlikti jis yra priimtas. Šaltkalvio funkcijos konkrečiau nėra detalizuojamos ir teismui pateiktose Instrukcijoje Nr. A19 ir Nr. A2 (1 t., b. l. 42–49). Teismo vertinimu, nenustačius, kokias konkrečias funkcijas Ginčo laikotarpiu turėjo atlikti pareiškėjas, nebuvo sudarytos tinkamos prielaidos imtis priemonių, kad Vilniaus PN statiniai, kuriuose įrengta pareiškėjo darbo vieta, pati darbo vieta, pareiškėjui suteiktos darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus.
22. Pareiškėjas nurodo, kad, administracijos nurodymu virindamas iš cinkuoto metalo pagamintas grotas, jis prisikvėpavo cinko dūmų, turėjo problemų su sveikata, jį purtydavo šaltis, pykindavo, kad dėl metalo drožlių patekimo į akis kelis kartus buvo vežamas į LAVL. Tai, kad pareiškėjui buvo pavesta virinti iš cinkuoto metalo pagamintas grotas patvirtino ir liudytojas K. E. (žr. šio teismo sprendimo 9 punktą), kuris, be kita ko, patvirtino, jog virinimo darbai buvo atlikinėjami vasaros metu lauke, todėl tuo metu jokios darbo saugos priemonės pareiškėjui suteiktos nebuvo. Kartu liudytojas nurodė, kad pareiškėjas dėl darbo metu įvykusių incidentų buvo kreipęsis į Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą (dėl to, kad kažkas buvo įkritę į akį). Tai, kad pareiškėjui 2017-02-27 dirbant be apsauginių akinių (pjaustant metalą), į dešinę akį pateko smulkių dalelių dėl ko jis buvo gydomas ligoninėje, jam buvo išduotas nedarbingumas patvirtina ir išrašai iš medicininių dokumentų (žr. 2 t., b. l. 10–11).
23. Vilniaus PN teismui pateikė šios institucijos Ūkio skyriaus viršininko K. E. pasirašytą 2018 m. vasario mėn. pažymą (toliau – Pažyma), kurioje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2016-06-15 iki 2017-08-16 pareiškėjui pastoviai buvo išduodamos šios privalomos saugos priemonės: suvirintojo skydelis, darbo drabužiai, apsauginiai akiniai, apsauginės pirštinės (2 t., b. l. 5). Pažymoje pateikta informacija vertintina kritiškai. Ši informacija nesutampa su ją surašiusio asmens liudijimu teismo posėdyje, kuris paliudijo, kad, atliekant virinimo darbus vasaros metu lauke, pareiškėjui jokios darbo saugos priemonės suteiktos nebuvo. Pažymoje nurodyta informacija nesuderinama su atsakovės atstovo Vilniaus PN atsiliepime pateiktais rašytiniais paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas Ginčo laikotarpiu atliko santechniko funkcijas (teismo vertinimu, suvirintojo skydelis ir apsauginiai akiniai santechnikui visiškai nereikalingi). Pažymoje teigiama, kad privalomos saugos priemonės (t. y. suvirintojo skydelis, darbo drabužiai, apsauginiai akiniai, apsauginės pirštinės) pareiškėjui buvo išduodamos nuolat laikotarpiu nuo 2016-06-15 iki 2017-08-16, nors, kaip nustatyta, šaltkalvio pareigas pareiškėjas ėjo tik Ginčo laikotarpiu (t. y. nuo 2016-06-15 iki 2017-08-04), o nuo 2017-08-08 iki 2017-08-16 pareiškėjas dirbo Vilniaus PN Ūkio skyriaus pagalbiniu darbininku, pagal kurio pareigybės aprašymą (1 t., b. l. 29–30), teismo vertinimu, Pažymoje nurodytos tokios privalomos saugos priemonės kaip suvirintojo skydelis ir apsauginiai akiniai visiškai nereikalingi.
24. Teismui pateiktame Vilniaus PN apsaugos ir priežiūros skyriaus „Išduotų laikinai naudotis specialiųjų raktų apskaitos žurnale“ (toliau – Raktų apskaitos žurnalas) (2 t., b. l. 33–175) padaryti įrašai patvirtina pareiškėjo teiginius, kad Ginčo laikotarpiu jo darbo vieta buvo Vilniaus PN garažas (juose akivaizdžiai matosi, kad pareiškėjui Ginčo laikotarpiu buvo išdavinėjami raktai nuo Vilniaus PN garažo). Taip pat Raktų apskaitos žurnale esantys įrašai paneigia atsakovės atstovo Vilniaus PN atsiliepime išdėstytus teiginius, kad Ginčo laikotarpiu pareiškėjas atlikinėjo santechniko pareigas. Iš šio žurnalo įrašų akivaizdžiai matyti, kad raktus kaip santechnikas pasiimdavo visai kitas asmuo (žr. pvz., 2 t., b. l. 37, 39 ir kt.).
25. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, Šaltkalvio pareigybės aprašymo turinį, tai, kad atsakovės atstovas nepateikė jokių kitų lokalių teisės aktų, kuriuose būtų aiškiai nurodyta kokias darbo funkcijas atlieka Vilniaus PN šaltkalvio pareigose dirbantys nuteistieji, konstatuotina, kad Ginčo laikotarpiu, organizuojant pareiškėjo darbo procesą nebuvo apibrėžta, kokias konkrečias darbo funkcijas jis turėjo atlikti. Taip pat, kaip teismui patvirtino liudytojas, pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo pavesta atlikti su Šaltkalvio pareigybės aprašyme nurodytomis funkcijomis (t. y. tinkamai eksploatuoti priskirtą inventorių, atlikti pataisos namų įrengimų ir mechanizmų priežiūrą ir remontą) nesusijusias funkcijas, pavyzdžiui, virinti metalines (cinkuotas) grotas, iš kurių buvo gaminamos detalės (apie 80 vnt. detalių). Remiantis liudytojo parodymais ir pareiškėjo paaiškinimais, nustatyta ir tai, kad, atliekant virinimo (cinkuotų detalių gaminimo) darbus, jokios darbo saugos priemonės pareiškėjui suteiktos nebuvo. Visa tai, sudaro pagrindą išvadai, kad tokiu būdu atsakingi Vilniaus PN pareigūnai pažeidė BVK 128 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pareigą pareiškėjo darbą organizuoti remiantis Ginčo laikotarpiu darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat pažeidė DSSĮ 11 straipsnio 1, 2 dalis, 25 straipsnio 1 punktą.
26. Kartu teismas pažymi, kad atsakovės atstovė nepateikė duomenų apie garažo, kuriame Ginčo laikotarpiu pareiškėjas atlikinėjo šaltkalvio funkcijas, įrengimą. Vadinasi ji neįrodė, kad pareiškėjo darbo vieta buvo įrengta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, susiję su netinkamu darbo vietos įrengimu, vertintini pareiškėjo naudai. Kita vertus, teismas nenustatė pareiškėjo skunde nurodytų faktų, kad pareiškėjas darbo metu buvo apsinuodijęs cinko dūmais (šių aplinkybių nepatvirtina ir išrašai iš asmens sveikatos kortelės), todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
27. Minėta, kad pareiškėjui Ginčo laikotarpiu (t. y. 2017-02-27) dirbant be apsauginių akinių (pjaustant metalą), į dešinę akį pateko smulkių dalelių dėl ko jis buvo gydomas ligoninėje, jam buvo išduotas nedarbingumas (žr. išrašą iš medicininių dokumentų; 2 t., b. l. 10–11), tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apie šį nelaimingą atsitikimą darbe būtų nustatyta tvarka pranešta atitinkamoms valstybės institucijoms, kurioms būtų sudarytos sąlygos jį tirti. Vadinasi, Ginčo laikotarpiu, organizuojant pareiškėjo darbo procesą buvo pažeistas ir DSSĮ 25 straipsnio 12 punkte įtvirtintas reikalavimas pranešti apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstybės institucijoms, sudaryti sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas.
28. Pareiškėjas teigia, kad jis Ginčo laikotarpiu Vilniaus PN buvo įdarbintas šaltkalviu 0,25 etato, tačiau, kaip žymima išvedimo į darbą dokumentuose, dirbdavo nuo 8 val. iki 18 val., o, jam dirbant po 10 valandų per parą, jo etatas buvo padidintas iki pilno etato.
29. Atsakovės atstovas Vilniaus PN nurodo, kad pareiškėjas Ginčo laikotarpiu šaltkalvio pareigose dirbo 0,25 etato (nuo 2016-06-15 iki 2016-07-05), 0,75 etato (nuo 2016-07-05 iki 2017-04-06) ir pilnu etatu (nuo 2017-04-06 iki 2017-08-04). Teigia, kad iš pateikiamų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, jog nuo 2016-06-15 iki 2017-08-16 pareiškėjas viršvalandinių darbų nedirbo, nefiksuota atvejų, kad pareiškėjas būtų dirbęs poilsio ir švenčių dienomis. Pareiškėjui Ginčo laikotarpiu dirbant šaltkalvio pareigose ir atlikinėjant santechniko funkcijas nebuvo nustatyta konkretus darbo laiko grafikas, t. y. jis dirbo jo etatui nustatytą darbo valandų skaičių. Valstybės atstovo teigimu, šaltkalvis darbo funkcijas vykdo pagal esantį poreikį, t. y. iškilus būtinybei, prireikus atlikti konkrečius darbus, todėl pareiškėjui nebuvo nustatytas konkretus darbo laiko grafikas, savo darbą jis organizuodavo pats, planuodavo savo laiką, nes buvo atsakingas už tam tikrą rezultatų pasiekimą, t. y. atlikti pataisos namų įrengimą ir mechanizmų priežiūrą ir, esant poreikiui remontą. Pareiškėjui Vilniaus PN administracijos nebuvo pavesta dirbti viršvalandinio darbo, pareiškėjas nesikreipė į tiesioginį vadovą dėl viršvalandinio darbo, jo apmokėjimo, o tai, kad Vilniaus PN dokumentuose dėl išvedimo į darbą nurodyta, jog pareiškėjas dirbo nuo 8 iki 18 val., nereiškia, kad būtent tokį laiką pareiškėjas faktiškai dirbo, tai tik patvirtina, kad šiuo laiku Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai galėjo pareiškėją išvesti iš gyvenamosios zonos į darbą, o ne faktiškai dirbtos valandos. Dėl to, kad pareiškėjas, nuo 2016 m. dirbdamas šaltkalviu, dirbo viršvalandžius, už kuriuos su juo nebuvo atsiskaityta, jis kreipėsi su 2017-11-27 skundu į Vilniaus PN administraciją, dėl ko jam buvo atsakyta Vilniaus PN 2017-12-27 sprendimu, kur pažymėta, kad pareiškėjas darbo įstaigoje laikotarpiu, t. y. nuo 2016-06-15 iki 2017-08-16 į šios įstaigos administraciją dėl darbo apmokėjimo nesikreipė. Ginčo laikotarpiu Vilniaus PN administracija ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu pareiškėjui teikė atsiskaitymo lapelius, kuriais jis buvo informuojamas apie darbo sąlygas ir jo apmokėjimo tvarką ir turėjo galimybę susipažinti su visa su jo darbu susijusia informacija bei kilus bet kokiems neaiškumams kreiptis į įstaigos administraciją. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas dirbo įstaigoje, vykdė savo darbines funkcijas, jokių pastabų ar pretenzijų pataisos įstaigos administracijai neturėjo, dėl galimai jo atžvilgiu daromų darbo santykius reglamentuojančių teises aktų pažeidimų nesikreipė. Skundą Vilniaus PN administracijai pareiškėjas pateikė tuomet, kuomet buvo perkeltas į kitą pataisos įstaigą, likusiai bausmės daliai atlikti. Pareiškėjas skunde nurodydamas realybės neatitinkančias aplinkybes, situaciją bando pakreipti sau naudinga linkme, klaidina teismą siekdamas finansinės naudos, t. y. pasipelnyti iš valstybės.
30. Liudytojas K. E., be kita ko, nurodė, kad: paskyra dėl išėjimo į darbo vietą ir grįžimo iš darbo reiškia, kad tuo metu asmuo gali būti išvedamas arba grąžinamas, bet tai nereiškia jo darbo valandų, tuo metu nuteistasis gali laisvai išeiti ir vėl pareiti į darbo vietą; nors paskyroje dėl išvedimo buvo nurodoma, kad pareiškėjas gali būti išvestas nuo 8 iki 18 val., praktiškai jis išeidavo įvairiai, priklausomai nuo konkretaus darbo; raktų išdavimo žurnalo įrašų pakomentuoti negalėjo (žr. šio teismo sprendimo 9 punktą).
31. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo darbo šaltkalviu metu Ginčo laikotarpiu buvo pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (1 t., b. l. 55–69), iš kurių turinio matyti, kad juose nurodytas darbo valandų skaičius formaliai atitinka Vilniaus PN direktoriaus 2016-06-15 įsakyme Nr. 7-200, 2016-07-05 įsakyme Nr. 7-231, 2017-04-06 įsakyme Nr. 7-112 (1 t., b. l. 15–21) pareiškėjui nustatytą darbo laiko trukmę. Kita vertus, iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad pareiškėjui buvo pavedama darbo funkcijas atlikti savaitgaliais (žr., 2016 m. spalio 1, 2 d. (1 t. b. l. 59); 2017 m. vasario 11 d. (1 t. b. l. 63)). Iš byloje esančių nuteistojo išvedimo laiko, kurio metu nuteistąjį galima išvesti į darbo vietą (Rasų g. 8) pažymų (toliau – Išvedimo į darbo vietą pažymos) (1 t., b. l. 91–200; 2 t., b. l. 1–4) turinio matyti, kad laikas, kuriam pareiškėjas galėjo būti išvedamas į darbo vietą gerokai viršydavo Vilniaus PN direktoriaus 2016-06-15 įsakyme Nr. 7-200, 2016-07-05 įsakyme Nr. 7-231, 2017-04-06 įsakyme Nr. 7-112 (1 t., b. l. 15–21) pareiškėjui nustatytą darbo laiko trukmę, taip pat iš šių pažymų matyti, kad pagal šias pažymas pareiškėją buvo galima išvesti į darbo vietą net ir tomis dienomis, kuomet pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius buvo žymimo nedarbo dienos (žr., pvz., 2016-10-03, 2016-10-10 (1 t., b. l. 59, 123, 125) ir kt.).
32. Pareiškėjas teigia, kad įrašai Raktų apskaitos žurnale patvirtina, jog jis buvo verčiamas dirbti viršvalandžius. Atsakovės atstovas Vilniaus PN teigia, kad šiame žurnale fiksuotas raktų išdavimo ir grąžinimo laikas neatspindi pareiškėjo realiai dirbtų valandų skaičiaus, nes raktai pareiškėjui būdavo išduodami ryte ir jis juos turėdavo visą dieną, kad esant būtinybei, t. y. atsiradus poreikiui, pareiškėjas galėtų operatyviai imtis neatidėliotinų veiksmų vykdydamas savo darbines funkcijas. Iš teismui pateikto Raktų apskaitos žurnalo (2 t., b. l. 33–175) įrašų matyti, kad pareiškėjas beveik visą Ginčo laikotarpį (t. y. tomis šio laikotarpio dienomis, už kurias teismui yra pateiktas Raktų apskaitos žurnalas) raktus nuo garažo, kuriame jis atlikinėjo šaltkalvio funkcijas turėdavo gerokai ilgesnį laiką nei pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį numatytos darbo valandos (žr., pvz., laikotarpį 2016-12-08 – 2016-12-09, kuomet pareiškėja pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius turėjo dirbti po 6 valandas (1 t., b. l. 61, tačiau pagal įrašus Raktų apskaitos žurnale raktai nuo garažo jam buvo išduoti atitinkamai beveik po 9 val. (2 t., b. l. 142–143) ir pan.).
33. Teismo vertinimu, vien įrašai Išvedimo į darbo vietą pažymose, Raktų apskaitos žurnale ir jų neatitikimai su darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytų valandų skaičiumi nesudaro pagrindo teigti, kad Ginčo laikotarpiu visą laiką, atitinkamai kol buvo nustatyta galimybė pareiškėją išvesti į darbą ir (arba) pareiškėjo žinioje buvo raktai, pareiškėjas atlikinėjo jam pavestas darbo funkcijas ir dirbo viršvalandžius. Šie įrašai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus PN administracija pažeidė BVK 128 straipsnio 3 dalį, pagal kurią esant būtinybei gali būti pavedama dirbti poilsio arba švenčių dienomis, tačiau už tai turi būti suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų, arba BVK 131 straipsnio 1 dalį, pagal kurią nuteistojo darbas turi būti apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Vyriausybės nustatyta tvarka. Tačiau Išvedimo į darbo vietą pažymos ir įrašai Raktų apskaitos žurnale patvirtina atsakovės atstovo atsiliepime išdėstytus argumentus, kuriuos patvirtino ir liudytojas K. E., kad pareiškėjo darbas Ginčo laikotarpiu buvo dirbamas pagal poreikį, o tokiam darbui atlikti nebuvo nustatytas konkretus darbo grafikas. Tai patvirtina, kad, Vilniaus PN nuomone, pareiškėjui Ginčo laikotarpiu atliekant šaltkalvio funkcijas, dėl techninių gamybos sąlygų nebuvo galima laikytis kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės. Vadinasi, Ginčo laikotarpiu pareiškėjui pavedant atlikti šaltkalvio funkcijas, Vilniaus PN direktorius (jo įgaliotas asmuo) netinkamai įgyvendino pareigą, atsižvelgiant į pareiškėjo dienotvarkę, nustatyti darbo pradžios ir pabaigos laiką (BVK 128 straipsnio 1 dalis) ir, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, pareiškėjo darbą Ginčo laikotarpiu organizuoti taikant suminę darbo laiko apskaitą (BVK 128 straipsnio 2 dalis).
34. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, konstatuoja, kad Ginčo laikotarpiu (nuo 2016-06-15 iki 2017-08-04, t. y. vienerius metus ir 50 dienų) pareiškėjui dirbant Vilniaus PN Ūkio skyriaus šaltkalvio pareigose, atsakingi šios įstaigos pareigūnai pareiškėjo darbą organizavo pažeisdami BVK 128 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pareigą pareiškėjo darbą organizuoti remiantis Ginčo laikotarpiu darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais ir DSSĮ 11 straipsnio 1, 2 dalis, 25 straipsnio 1 punktą, DSSĮ 25 straipsnio 12 punktą. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui pavedant atlikti šaltkalvio funkcijas, Vilniaus PN direktorius (jo įgaliotas asmuo) netinkamai įgyvendino pareigą, atsižvelgiant į pareiškėjo dienotvarkę, nustatyti darbo pradžios ir pabaigos laiką (BVK 128 straipsnio 1 dalis) ir, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, pareiškėjo darbą Ginčo laikotarpiu organizuoti taikant suminę darbo laiko apskaitą (BVK 128 straipsnio 2 dalis). Šie pažeidimai nesudarė prielaidų BVK 125 straipsnio 8 dalyje nustatytam tikslui (t. y. organizuojant pareiškėjo darbo procesą turi būti siekiama išmokyti pareiškėją gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis) pasiekti.
35. Vadinasi, Vilniaus PN darbuotojai nagrinėjamu atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismo vertinimu, dėl to pareiškėjas galėjo patirti neigiamų pasekmių, t. y. jausti pažeminimą, moralinę skriaudą, nusivylimą valdžios institucijomis, todėl pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju nebūtų pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Vilniaus PN pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 500 Eur, todėl šį suma pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (į. k. 188721271) 5 00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.