- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-07
- Bylos Nr.
- 2S-1520-259/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Leonas Jachimavičius, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- P., P. V.
- Atsakovas
- E. B.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 20-ojo notaro biuro
- Advokatai
- Gitana Butrimienė
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. V. atstovės advokato padėjėjos Gitanos Butrimienės atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-106-657/2010, kuria patenkintas atsakovės E. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei E. B., tretiesiems asmenims Kauno miesto 20-ojo notaro biuro notarei R. V., M. V., S. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010-05-25 nutartimi (b.l.53) tenkino atsakovės E. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovę E. B. paskyrė po P. V., mirusio 2009-08-21, mirties paveldimo turto palikimo administratore iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.
Teismas nustatė, jog ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu yra priimtas 2009-09-09, į palikimą įeina turtas (ginčas vyksta dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune), kuriam reikalinga pastovi priežiūra. Teismas nustatė, jog atsakovė namų valdą prižiūri, moka dalį mokesčių, todėl pripažino, jog reikalinga imtis priemonių palikimui apsaugoti, dėl ko skyrė atsakovę paveldimo turto palikimo administratore iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.
Atskiruoju skundu (b.l.54-56) ieškovo P. V. atstovė advokato padėjėja Gitana Butrimienė su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti, dėl šių motyvų:
1) teismas pažeidė LR CPK 230 str. ir 245 str. Atsakovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengiamojo teismo posėdžio metu, t. y. 2010-05-25. Šiame posėdyje taip pat dalyvavo ieškovas su atstove bei kitos šalys. Tačiau teismas, priimdamas atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šalių su pateiktu prašymu bei pridėtais įrodymais nesupažindino, ieškovo nuomone nepasidomėjo, nesuteikė ieškovui teisės išsakyti savus argumentus bei išdėstyti aplinkybes apie tai, ar būtina skirti turto administratore atsakovę bei ar iš tikrųjų teismo sprendimas byloje gali pasunkėti ar tapti negalimu įvykdyti. Atsižvelgiant į LR CPK 230 str., reglamentuojančio parengiamojo teismo posėdžio eigą, nuostatas, šaliai pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengiamojo posėdžio metu, teismas privalo supažindinti su pateiktu prašymu bei įrodymais kitas šalis, aptarti aplinkybes ir įrodymus, kuriais šalis, šiuo atveju atsakovė, remiasi, bei išklausyti ieškovo nuomonės bei atsikirtimų šiuo klausimu;
2) teismas pažeidė CPK 148 str. CPK 148 str. numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomą. Teismas nutartį priėmė nepranešęs ieškovui. Nutartyje nenurodyta jokių motyvų ar argumentų, kodėl klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiamas nepranešus ieškovui. Pagal pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį toks pranešimas nebūtų sukėlęs realios grėsmės jų taikymui. Priešingai, ieškovas būtų turėjęs galimybę pateikti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusius įrodymus bei nurodyti reikšmingas aplinkybes;
3) teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti skiriamos tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl negalima paskirti tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios konkrečiu atveju neturi jokios įtakos teismo sprendimo įvykdymui (LAT 2004-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2004). Šiuo atveju ieškovas yra pareiškęs ieškinį dėl testamento nuginčijimo, todėl teismo paskirtos laikinosios apsaugos priemonės neturi jokios įtakos galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Be to, atsakovė šioje byloje nėra pareiškusi jokių savarankiškų reikalavimų, todėl nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių jos prašymu;
4) vadovaudamasis LR CK 5.55 str. ir 5.65 str., teismas nepagrįstai administratore paskyrė atsakovę. CK 5.55 str. 1 d. numato, jog tais atvejais, kai paveldima individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis arba palikėjo skolos gali viršyti palikimo vertę, įpėdinis, priėmęs palikimą, gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą, prašydamas paskirti palikimo administratorių arba paskirti palikimo administratorių ir spręsti klausimą dėl varžytynių ar bankroto bylos iškėlimo. Tokiu atveju palikėjo skolos padengiamos tik iš palikimo. Šiuo atveju ginčas kilo dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune. Šiame name nuo pat testatoriaus mirties gyvena jo sūnus - ieškovas, kuris tik prieš mėnesį tapo pilnamečiu. Ieškovas namą prižiūri, juo rūpinasi, jame gyvena. CK 5.55 str. 6 d. numato, kad įpėdiniams perėmus valdyti paveldimą turtą, palikimo administratorius nenustatomas. Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-09 nutartimi jau yra sudarytas testatoriaus turto apyrašas Nr. 0088/09/00782, iš kurio matyti, jog testatoriaus turtą sudaro namų valda bei kitas kilnojamasis turtas. CK 5.65 str. numato, jog jeigu į palikimą įeina turtas, kurį reikia tvarkyti (individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis, vertybiniai popieriai ir kt.), ir to negali atlikti testamento vykdytojas arba įpėdinis, taip pat jeigu palikėjo kreditoriai pareiškia ieškinį prieš priimant įpėdiniams palikimą, tai apylinkės teismas skiria paveldimo turto palikimo administratorių, kuris turi CK 5.38 str. nustatytas teises. Į testatoriaus paveldimą turtą įeina namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, kurioje šiuo metu gyvena įpėdinis - ieškovas, kuris turtą prižiūri, juo rūpinasi, šienauja žolę, maitina šunis, moka mokesčius, ką patvirtina antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei kvitai (b.l.57-78). Ieškovas yra priėmęs palikimą po palikėjo mirties, todėl skirti administratore atsakovę nebuvo teisinio pagrindo. Kadangi paveldimas turtas nėra nei personalinė įmonė, nei ūkininko ūkis bei palikėjo skolos neviršija palikimo vertės, o namų valdoje gyvena įpėdinis - ieškovas, kuris rūpinasi šiuo turtu ir moka mokesčius, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi CK 5.55 str. ir 5.65 str. ir iki teismo sprendimo priėmimo byloje paskyrė atsakovę testatoriaus turto administratore;
5) šioje byloje ginčo turtas yra namų valda (duomenys neskelbtini), Kaune, kurią neprižiūrėjus kiekvieną dieną tiek namo, tiek sklypo vertė iš dalies krenta. Įpėdinis – ieškovas šią namų valdą prižiūri, ja rūpinasi, nuo tėvo mirties moka mokesčius. Visą žiemą ieškovas kasė sniegą bei rūpinosi namo šildymu (kūreno malkomis pečių). Šios aplinkybės patvirtina, kad namų valda yra prižiūrima, todėl teismas nepagrįstai patenkino atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nėra pagrindo manyti, kad teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.83-84) atsakovė E. B. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skirti paveldimo turto administratorių nagrinėjimą ieškovui buvo žinoma, nes prašymo pateikimo metu jis dalyvavo teismo posėdyje, o savo atsikirtimus turėjo teisę išdėstyti įstatymo nustatyta tvarka teikdamas atskirąjį skundą. Šia teise ieškovas ir pasinaudojo;
2) skundo motyvas, jog teismas nepagrįstai nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes paveldimas turtas nėra nei personalinė įmonė, nei ūkininko ūkis, o ieškovas rūpinasi namų valda (duomenys neskelbtini), Kaune, ją prižiūri, nepagrįstas. Atsakovė yra testamentinė įpėdinė, todėl po tėvo mirties būtent ji ėmė paveldėtu turtu rūpintis ir prižiūrėti. Nuvykusi į tėvo namus, ji rado juos užrakintus. Todėl atsakovė raštu kreipėsi į R. J. V., tikėdamasi kad ši grąžins atsakovei raktus, tačiau R. J. V. tai daryti atsisakė. Nuo to laiko name niekas negyvena, turto niekas neprižiūri. Ieškovo nurodytos aplinkybės neatitinka faktinės situacijos - ginčo namų valdoje ieškovas negyvena, pilnametystės jis sulaukė tik prieš mėnesį laiko, todėl neturi jokių pajamų, darbo, o kartu ir galimybių pasirūpinti ginčo valda. Ieškovas gyvena kartu su motina R. J. V. (duomenys neskelbtini) , Kaune, ką pagrindžia ir procesiniuose dokumentuose nurodomas adresas. Savo gyvenamąją vietą ieškovas taip pat yra deklaravęs (duomenys neskelbtini) , Kaune, o ne (duomenys neskelbtini). Nors ieškovas pateikia 2010-06-03 anstolio R. S. pateiktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą apie tai, kad jis neva nuolatos gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, kad ten yra jo daiktų, nušienauta žolė, tačiau šioms aplinkybėms paneigti atsakovė kartu su antstoliu V. K. buvo nuvykusi į šią namų valdą 2010-06-18 13 val. 35 min. Antstolio akte konstatuota, kad name (duomenys neskelbtini), Kaune, niekas negyvena, kiemo vartai užrakinti, namuose nieko nėra, įėjimai į sklypą užrakinti, neatsidarė, namo durų spynos taip pat užrakintos (b.l.87). Ginčo namų valdą prižiūrėti ir tvarkyti tenka tik atsakovei - šienauti žolę, rūpintis dviem pririštais šunimis. Būtent atsakovė, o ne ieškovas nuolat pjauna žolę, maitina šunis, kas konstatuota ieškovo pateiktame antstolio akte. Pažymėtina, kad šie neva atlikti darbai yra konstatuoti iš ieškovo žodžių, nesant objektyvių duomenų, kad šiuos darbus atliko ieškovas. Mokesčius už gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kurie yra siunčiami atsakovės tėvo vardu, taip pat moka atsakovė. Norėdama išvengti pastato nuvertėjimo dėl galimo gamtinių jėgų, ugnies, vandens ar trečiųjų asmenų poveikio, atsakovė būstą yra apdraudusi. Kadangi namų valdą reikia prižiūrėti kiekvieną dieną, nes priešingu atveju namas bei žemės sklypas netektų savo vertės, teismas laikinąsias apsaugos priemones nusprendė taikyti pagrįstai;
3) skunde pats ieškovas pripažįsta, kad neprižiūrėjus namų valdos (duomenys neskelbtini), Kaune, kiekvieną dieną krenta tiek namo, tiek sklypo vertė, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kristų paveldėto turto vertė;
4) skundas yra pasirašytas asmens, neturinčio teisės jį paduoti, nes advokato padėjėjas negali atstovauti apeliacinės instancijos teismuose (LR advokatūros įstatymo 34 str. 2 d.).
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.88-89) tretieji asmenys M. V. ir S. B. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Mirus P. V., yra likęs jo turtas, dėl kurio paveldėjimo užvesta ši civilinė byla. Teismo procesas gali užtrukti, o turtu reikia rūpintis, jį prižiūrėti, mokėti mokesčius, todėl buvo būtina paskirti turto administratorių. Pats ieškovas skunde teigia, kad, nesirūpinant turtu, tiek namo, tiek sklypo vertė iš dalies krenta, todėl nelogiška teigti, jog nėra pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti. Būtina užkirsti kelią aplinkybėms, kurios gali pasunkinti arba padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo vykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės pagal CPK 144 str. taikomos būtent esant tokioms aplinkybėms;
2) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė pateikė teisme, pasisiūlė pati administruoti turtą. Turto administratorių paskiria teisinas, remdamasis savo vertinimu, kaip siūlomas asmuo sugebės pasirūpinti turtu, atlikti turto išlaikymo prievoles ir pan., bei atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus. Nėra pagrindo pripažinti, kad teismo vertinimas yra netinkamas. Be to, priimta nutartis ir taikomos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia nė vienos šalies interesų. Turto administratorius neįgyja jokių teisių į turtą ir neatima jokių teisių dėl turto iš ieškovo. Jis tik prisiima atsakomybę ir rūpinasi turtu, kol bus priimtas teismo sprendimas. Atsakovės paskyrimas turto administratore ne tik nepažeidžia ieškovo teisių, bet ir palengvina jo turto priežiūros naštą;
3) CPK 144 str. reglamentuojamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - turto administratoriaus paskyrimas - neapsiriboja tik atvejais, nurodytais LR CK 5.55 str. ir 5.65 str., kaip teigia ieškovas. Teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti ir kitais atvejais, kai nustato, kad jų nepritaikius, gali būti apsunkintas arba nebeįmanomas teismo sprendimo vykdymas. Teismas teisingai nustatė laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikalingas sąlygas, jas taikė teisėtai, todėl ieškovo argumentai apie paveldimo turto sudėtį ir LR CK 5.55 str. ir 5.65 str. numatytų sąlygų nebuvimą neturi teisinio pagrindo;
4) ieškovo argumentai apie tai, kad ieškovui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su prašymu, nelogiški. Prašymas pateiktas parengiamojo teismo posėdžio metu, todėl ieškovas turėjo galimybę susipažinti bei pareikšti savo nuomonę, o teismas neturėjo pareigos kitaip informuoti ieškovą apie pateiktą prašymą. Be to, dažniausiai dėl itin trumpo trijų dienų termino prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti, apie prašymo nagrinėjimą nebūna galimybės pranešti, todėl apie jo išnagrinėjimą pranešama nedelsiant, priėmus nutartį. Tokia procedūra nepažeidžia nei vienos šalies teisių ar teisės normų, nes pats laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis reikalauja jas taikyti skubiai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje nutrauktinas.
Lietuvos Respublikos CPK 315 str. 2 d. 2 p. nustatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
Iš bylos duomenų matyti, jog Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-106-657/2010 pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei E. B., tretiesiems asmenims Kauno miesto 20-ojo notaro biuro notarei R. V., M. V., S. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu 2010 06 07 buvo pateiktas P. V. atstovės advokato padėjėjos Gitanos Butrimienės pasirašytas atskirasis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutarties kuria patenkintas atsakovės E. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje (b.l. 54-56). Kauno miesto apylinkės teismas 2010 06 09 teisėjos rezoliucija atskirasis skundas buvo priimtas (b.l. 54).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas yra pasirašytas asmens, neturinčio teisės jį paduoti, nes advokato padėjėjas negali atstovauti apeliacinės instancijos teismuose (LR advokatūros įstatymo 34 str. 2 d.). Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutrauktinas (LR CPK 315 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 143 str. 3 d., 315 str. 5 d. ir 338 str.,
nutaria:
apeliacinį procesą civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. atstovės advokato padėjėjos Gitanos Butrimienės atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-106-657/2010 nutraukti.