- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-30
- Bylos Nr.
- 1-2154-1017/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57066-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- T. A.
- Advokatai
- Giedrius Baziulis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A.A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), turintis 10 klasių išsilavinimą, oficialiai nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, vedęs (nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo), neteistas kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. 2015 m. spalio 14 d., apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti sutuoktinę T. A., t. y., būdamas agresyvus, įžeidinėdamas nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, sugriebė ją už drabužių ties kaklu, ir, prispaudęs prie spintos, pagrasino nužudyti, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. A. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2015 m. spalio 14 d. įvykį prisimena gerai. Nurodė, kad priklausomybės alkoholiui neturi, tačiau tą vakarą namo parėjo išgėręs; buto durys buvo uždarytos. Jo kambarys yra užėjus į butą ir paėjus koridoriumi tiesiai pasukant į kairę, taip pat, užėjus į namus, dešinėje pusėje yra spinta, ji jam buvo už nugaros. Tą vakarą žmona, pasitikusi jį koridoriuje, pradėjo ant jo rėkti. Ji koridoriuje jam užstojo praėjimą ties užsukimu, ir jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, priekaištavo, kad jis išgėręs, stumdėsi ir sakė, kad jis jai sugadino gyvenimą. Žmona jį nori išmesti iš buto. Konflikto metu jis nieko nedarė, kaltinamajame akte nurodytų veiksmų neatliko, žmonos palietęs nebuvo, jos adresu necenzūrinių žodžių nevartojo, negrasino, viskas, kuo yra kaltinamas, yra melas. Jis savo žmonos išvis nei vieno karto nemušė. Konflikto metu jis koridoriuje atsisėdo ant pufo ir laukė, kol žmona nusiramins. Per tą laiką niekas į butą užėjęs nebuvo. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad nuėjo miegoti, nežino, nes dar jam nespėjus nueiti iki savo kambario, atvažiavo policija. Pažymėjo, kad žmona visada kviečia pagalbą, bet ankščiau pareigūnai nebuvo kviečiami, tik jis yra vieną kartą kvietęs policiją. Paaiškino, kad yra paėmęs paskolą, kurią apmokėdavo ir jis, ir žmona. Kiek liko paskolos, nežino, buvo paimta 180 000 Lt, bet jau grąžino daugiau negu pusę. Savo paskolos dalį jis dėdavo žmonai į pašto dėžutę. Prieš tai turėjo autoservisą, žmona buvo įmonės direktoriaus pavaduotoja. Šį autoservisą 2014 m. jis pardavė neatsiklausęs žmonos. Tuo metu buvo depresijoje, norėjo pradėti viską iš naujo. Už autoservisą gavo 20 000 Lt, žmonai davė pusę sumos – 10 000 Lt. Prieš pusę metų iki aptariamo konflikto žmona pradėjo rėkauti, prasidėjo konfliktai dėl parduoto autoserviso. Žmona pati pradėdavo skandalus, jį žadindavo, po to verkdavo ir skambindavo dukrai pranešti, kad jis ją skriaudžia, tačiau jis negrasino jos nužudyti, jos nelietė. Ką girdėjo kaimynai, nežino, jis jos visada prašydavo nerėkti.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji T. A. nurodė, kad A. A. yra jos vyras. Paaiškino, kad nuo to laiko, kai jis pardavė autoservisą, kiekvieną dieną gėrė, niekur nedirbo, būdavo prie netoli namų esančių parduotuvių. Įvykio dieną ji žiūrėjo televizorių ir išgirdo durų kodo skambutį, suprato, kad grįžo kaltinamasis. Kai jis atėjo prie buto durų, neveikė skambutis ir jis smarkiai beldė į duris, rėkė, kad jas išlauš. Ji jo prašė išeiti ir neateiti daugiau girtam namo. Ji atidarė duris, nes bijojo, kad išlauš duris. Kaltinamasis buvo girtas, agresyvus ir pradėjo eiti link jos, ji jo prašė eiti iš čia, sakė, kad jis eitų ten, kur gėrė. Viskas vyko koridoriuje, ji paėjo porą žingsnių atgal, tada jis pradėjo griežti dantimis, sugniaužė kumščius ir ėjo link jos. Staiga ją sugriebė už chalato, ties kaklu ir su jėga pristūmė prie spintos ir sakė, kad nužudys. Suprato, kad jis jau nesustabdomas, ji realiai galvojo, kad jis ją gali nužudyti, apkalbėti žmogaus ji nenori. Kai jis ją sugriebė, ji labai išsigando ir pradėjo rėkti. Buto durys buvo atidarytos ir ji prašė, kad žmonės jai padėtų. Visi kaimynai girdėjo, kaip ji rėkė. Negalvojo, kad kažkas gali iškviesti policiją. Kai kaltinamasis išgirdo, kad ji rėkia, jis ją paleido ir nuėjo į savo kambarį. Jis nespėjo prigulti, kai atvažiavo policija. Jeigu nebūtų kvietusi pagalbos, nežino, kas būtų vėliau, nes tikrai galvojo, kad jis ją norėjo nužudyti. Pažymėjo, kad tokie atvejai jau buvo ir ankščiau, tai prasidėjo 2014 metais. Jis neblaivus jai visada grasina, tačiau šis įvykis yra kitoks, nes prieš ją buvo panaudota jėga.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja A. P. paaiškino, kad nukentėjusioji yra jos kaimynė. Įvykis buvo prieš metus, 2015 m. spalio mėnesį, po 19.00 val. Tuo metu ji su šuniu grįžo namo. Nuėjo į svetainę ir šuo, išgirdęs vartomų baldų garsą, pradėjo loti. Ji pasižiūrėjo, kas darosi laiptinėje, pakilo į viršų ir per vieną aikštelės, vidury tarp aukštų išgirdo, kad virto baldai, trankėsi durys, kaimynė iš 32 buto nežmonišku, isterišku balsu, būdama savo buto koridoriuje, mažiausiai tris kartus prašė pagalbos. Ji rusiškai šaukė „Pomogite“, o vyriškas balsas sakė: „Posmotri, što on s toboj sdelal“; daugiau vyriškas balsas nieko nesakė, girdėjosi ir moters, ir vyro sakomi keiksmažodžiai. Tuomet, pamaniusi, kad žmogui tikrai reikia pagalbos, grįžo į savo butą ir iškvietė policiją. Pati nebandė eiti į tą butą, nes bijojo, tuo metu tikrai buvo kilusi reali grėsmė. Atvykęs ekipažas skambino į kaimynų duris, jos buvo uždarytos. Pažymi, kad konfliktus, bildesį, virstančių baldų garsą iš to buto girdėjo nuolat, nuo tuo laiko, kai ten gyvena, maždaug nuo 2015 m. birželio mėnesio, ji kaimynę skatino kreiptis į pareigūnus. Ankstesni savininkai, iš kurių ji pirko butą, sakė, kad virš jų gyvena tvarkinga mokytoja. Paaiškino, kad po nagrinėjamo įvykio konfliktų nesigirdi.
Teismo posėdžio metu liudytojas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 2-ojo būrio patrulis A. K. (A. K.), nurodė, kad įvykio aplinkybių neatsimena. Patvirtino paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 2-ojo būrio patrulis A. K. (A. K.) paaiškino, kad 2015 m. spalio 14 d., apie 20.10 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. S., iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), moteris prašo pagalbos, girdisi muštynių garsai. Atvykus į įvykio vietą, kreipėsi kaimynai, bet pagalbos reikėjo T. A.. Tuomet jie paskambino į 32 buto duris, jas atidarė apsiverkusi T. A., kuri paaiškino, kad jos vyras A. A. nuolat ją muša, įvykio dieną garsino jai susidorojimu, stumdė, puolė mušti. Pranešėja atrodė labai susijaudinusi, todėl pareikšimo parašyti negalėjo, drebėjo. Pats A. A. sakė, kad nieko nebuvo, jis buvo neblaivus (b. l. 18).
Ikiteisminio tyrimo metu A. A., apklaustas įtariamuoju, savo kaltės neprisipažino ir nurodė, kad 2015 m. spalio 14 d., apie 20.10 val., grįžo į namus (duomenys neskelbtini), išgėręs alkoholinių gėrimų. Kadangi iš jo buto raktai yra atimti, skambutis atjungtas, reikia belstis į duris. Žmona, atidariusi duris, iš karto pradėjo rėkti ant jo ir pati jį mušti ir šaukti pagalbos, kaip visada. Jis, kai būna išgėręs, visada eina miegoti, ir tą kartą nuėjo miegoti. Atvyko policijos pareigūnai ir išvežė jį į policijos komisariatą. Dėl to, kad buvo neblaivus, gailisi (b. l. 49).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji T. A. nurodė, kad 2015 m. spalio 14 d., apie 20.00 val., jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), į namus sugrįžo jos sutuoktinis A. A., kuris buvo neblaivus. Jai atidarius buto duris, A. A. be jokios priežasties ją užsipuolė įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu sutuoktinis ją sugriebė už drabužių, tačiau iš karto ją paleido. Vėliau, konfliktuodamas, pradėjo žodžiais jai grasinti fiziniu susidorojimu, žadėdamas ją užmušti. Panašūs atvejai kyla nebe pirmą kartą. Įvykio metu jai fizinis skausmas nebuvo sukeltas, kūno sužalojimai nebuvo padaryti. Prašo imtis priemonių dėl vyro grasinimų susidoroti su ja. Papildė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), šiame bute gyvena ji ir jos vyras A. A.. 2003 m. kartu su A. A. įkūrė UAB „A“. 2004 m. atidarė autoservisą ir teikė automobilių remonto paslaugas. 2014 m. ji sužinojo, kad A. A. be jos žinios pardavė jiems abiems priklausantį autoservisą su jame esančias įrengimais trečiajam asmeniui. Gavęs grynuosius pinigus už autoserviso pardavimą, jis tuos pinigus pragėrė ir pralošė lošimo namuose, kadangi, kaip ji vėliau sužinojo iš pažįstamų asmenų, jau seniai lošė kazino ir daug gėrė. 2015 m. spalio 14 d., apie 20.30 val., tikslaus laiko pasakyti negali, žiūrėjo žinias per TV, A. A. atėjo prie buto durų, pradėjo stipriai daužyti kumščiais į buto duris, rėkė už buto durų, reikalavo, kad ji atidarytų jam buto duris ir jį įleistų. Ji pasakė, kad jis apsiramintų ir išeitų, kad girtas į namus neitų, netriukšmautų prie durų. Jis ir toliau daužė duris, pagrasino, kad jeigu ji neatidarys jam durų, jis jas išlauš. Kadangi jis jau buvo vieną kartą išlaužęs duris, ji atidarė duris. A. buvo stipriai girtas, todėl ji paprašė jo, kad jis išeitų, kad netrukdytų nei jai, nei kaimynams. Jis nereagavo į jos pastabas, įsiveržė į butą ir ją pastūmė. Ji jam pasakė, kad jis jos neliestų, kad išeitų. A. buvo agresyvus, įniršęs. Ji pradėjo verkti, prašė, kad jis paliktų ją ramybėje. Vyras pradėjo juoktis, šaipėsi iš jos, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. A. sugniaužė kumščius, griežė dantimis, pradėjo eiti link jos ir sušuko: „Nužudysiu, suka“, sugriebė ją už drabužių kaklo srityje ir laikydamas ją stipriai prispaudė prie koridoriuje esančios spintos. Ji pradėjo rėkti, šauktis pagalbos, rėkė: „Žmonės, gelbėkite kas nors, padėkite“. Buto durys buvo praviros. A. A. ir anksčiau ne kartą naudojo prieš ją fizinę jėgą, buvo sugriebęs ją už kaklo, smaugė. Tuomet A. A. ją paleido ir nuėjo į savo kambarį. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė kaimynai. Be jos ir vyro A. A., nieko kito bute nebuvo. Policijos pareigūnai išvežė A. A. į policijos komisariatą (b. l. 9, 11).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. P. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2015 m. spalio 14 d., apie 19.30 val., grįžo namo su šuniu, po kažkiek laiko pradėjo loti šuo, tada ji išėjo į laiptinę, nes pagalvojo, kad kažkas yra už durų, kadangi jos šuo neloja be pagrindo, ir tada išgirdo, kad kaimynė iš 32 buto rusų kalba rėkė, kad jai reikia pagalbos, šaukė, kad ją reikia gelbėti. Girdėjosi muštynių garsai, riksmai. Girdėjo, kad, be pačios kaimynės bei jos vyro, bute buvo dar kažkas, nes girdėjo vyrišką balsą, kuris bandė paprotinti kaimynę T. A., sakė, kad reikia kažką daryti, o kaimynė T. A. teigė, kad ji negali išvaryti iš buto savo vyro, kad jam nėra kur eiti, kad kur jis eis. Tame bute nuolat vyksta konfliktai, girdisi muštynių garsai, riksmai, daužomi baldai. Per tą savaitę, kai įvyko tas konfliktas, ne vieną kartą iki įvykio girdėjosi riksmai, šauksmai. Taip pat nori pasakyti, kad visą konfliktą girdėjo kaimynė iš 31 buto, kadangi ji buvo pradariusi savo buto duris ir girdėjo visą konfliktą, vykusį 32 bute (b. l. 20).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 2-ojo būrio patrulio A. K. (A. K.) tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad atvykę į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), nustatė, jog policiją kvietė kaimynai. Buto duris atidarė apsiverkusi T. A., kuri paaiškino, kad jos vyras A. A. nuolat ją muša, tą vakarą grasino susidorojimu, stumdė, puolė muštis. Pareiškimo parašyti negalėjo dėl to, kad buvo labai išsigandusi ir drebėjo (b. l. 1-2).
2015 m. gruodžio 31 d. apžiūros protokole užfiksuota iš Bendrojo pagalbos centro gauto garso įrašo stenograma (b. l. 15-16).
Alkotesterio kvito duomenimis, 2015 m. spalio 14 d., 21.15 val., A. A. buvo nustatytas 1,90 promilių neblaivumas (b. l. 25).
Policijos registruojamų įvykių registro išrašo duomenimis, 2015 m. spalio 14 d., 20.04 val., į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini),, buvo iškviesti policijos pareigūnai, nes pranešėja girdi riksmus, daiktų mėtymo garsus, muštynes, moteriškas balsas verkia ir rusų kalba šaukiasi pagalbos (b. l.5).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016). Be to, teismų praktikoje pažymima, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2014). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).
Iš aukščiau nurodytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis A. A. 2015 m. spalio 14 d., apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,90 promilės), grįžo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose tuo metu gyveno kartu su savo sutuoktine – nukentėjusiąja T. A.. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Be to, byloje esantys įrodymai (tarp jų kaltinamojo paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios T. A. bei liudytojos A. P. paaiškinimai teisme, sutampantys su jų parodymais ikiteisminio tyrimo metu, išrašai iš Policijos registruojamų įvykių registro, Bendrojo pagalbos centro pateiktas policijos pareigūnų iškvietimo garso įrašas, jo apžiūros protokolas, taip pat Įvykių paieškos išrašas) patvirtina aplinkybę, kad po to, kai kaltinamasis (galimai apie tai nieko nepranešęs nukentėjusiajai) 2014 m. pardavė autoservisą ir gautus pinigus galimai išleido pats, prasidėjo konfliktai tarp kaltinamojo bei nukentėjusiosios, kuriuos ne kartą girdėjo vienu aukštu žemiau nuo 2016 m. birželio mėnesio gyvenanti kaimynė – liudytoja A. P., kuri netgi siūlė nukentėjusiajai dar iki įvykio kreiptis į policijos pareigūnus. Be to, dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini),, policijos pareigūnai buvo iškviesti ir 2014 m. rugsėjo 29 d. (dukters iniciatyva, nurodant, kad tėvas (kaltinamasis) grasina jai ir mamai; vyras pagrasino papjauti bei užmušti, nukentėjusioji grasinimus priima rimtai ir bijo dėl savo sveikatos) bei 2015 m. sausio 11 d. (dukters iniciatyva, nurodant, kad tėvas (kaltinamasis) grasina pareiškėjai ir motinai), o pati nukentėjusioji paaiškino, kad ji savo iniciatyva niekada nekvietė pagalbos, kadangi nenorėjo, kad apie tai sužinotų aplinkiniai, tačiau grasinimų ji iš neblaivaus kaltinamojo sulaukdavo nuolat, bijodavo, kai jis grįždavo namo, išgirdus, kad grįžta kaltinamasis, iš karto skambindavo dukrai; ir nagrinėjamu atveju pareigūnus iškvietę ne nukentėjusioji, bet liudytoja A. P.. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kuriais vadovaujantis darytina išvada, jog iki nagrinėjamo įvykio tarp kaltinamojo ir nukentėjusios buvo susiklostę konfliktiniai santykiai dėl kaltinamojo galimai neteisėtų veiksmų (grasinimų) prieš ją bei kitus šeimos narius.
Be to, nagrinėjamu atveju iš nukentėjusiosios nuoseklių ir tarpusavyje sutampančių paaiškinimų (tiek iš karto po įvykio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme), kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai (liudytojų A. P. ir A. K. paaiškinimai teisme, sutampantys su jų paaiškinimais tyrimo metu, tarnybinio pranešimo, išrašo iš Policijos registruojamų įvykių registro, Bendrojo pagalbos centro pateikto policijos pareigūnų iškvietimo garso įrašo, jo apžiūros protokolo, alkotesterio kvito duomenys) nustatyta, kad A. A., 2015 m. spalio 14 d., apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini),, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grįžęs namo buvo agresyvus (jis šaukė, daužė buto duris, o įleistas į butą, pradėjo artintis link nukentėjusiosios, grieždamas dantimis ir laikydamas sugniaužtus rankų kumščius), įžeidinėjo nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, tuomet kaltinamasis sugriebė nukentėjusiajai už drabužių ties kaklu, ir, prispaudęs ją prie koridoriuje esančios spintos, pagrasino nužudyti, rusų kalba sakydamas „Nužudysiu, kale“. Ji pradėjo rėkti, šauktis pagalbos, rėkė: „Žmonės, gelbėkite kas nors, padėkite“. Šį pagalbos šauksmą (būtent tokius žodžius) išgirdusi liudytoja A. P. iškvietė pareigūnus. Nukentėjusioji paaiškino, kad anksčiau yra buvę tokių atvejų ne kartą, kai kaltinamasis jai grasino, bet šis įvykis išskirtinis, nes buvo panaudota fizinė jėga. Tai, kad nukentėjusioji labai smarkiai išsigando ir manė, jog kaltinamasis gali įvykdyti savo grasinimus, patvirtina ne tik jos paaiškinimai teisme, bet ir liudytojos A. P. teiginys, jog nukentėjusioji pagalbos šaukėsi nežmonišku balsu, labai garsiai ir ne kartą, o liudytoja pati bijojo eiti į butą, kuriame įvyko įvykis, kol neatvyko policijos pareigūnai. Taigi byloje įrodyta, kad nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.
Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios paaiškinimais, kuri pati netgi ir nekvietė pagalbos, to prašė kitų, įvykio metu garsiai šaukdama, policijos pareigūnus iškvietė liudytoja (kaimynė), nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, nuo pat įvykio ji savo paaiškinimų nekeitė, be to, ir pats kaltinamasis teisme nurodė, jog nukentėjusioji nelinkusi meluoti, jis nežino tokio atvejo, kuomet nukentėjusioji būtų dėl esminių dalykų melavusi. Taip pat nenustatyta ir pagrindo netikėti liudytojos A. P. paaiškinimais. Tuo tarpu kaltinamojo versija, kad jis nukentėjusiajai negrasino ir fizinės jėgos prieš ją nenaudojo, nepasitvirtino.
Dėl aukščiau nurodyto darytina išvada, kad A. A. 2015 m. spalio 14 d., apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti sutuoktinę T. A., t. y., būdamas agresyvus, įžeidinėdamas nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, sugriebė ją už drabužių ties kaklu, ir, prispaudęs prie spintos, pagrasino nužudyti, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta A. A. tyčinė veika, grasinant nužudyti žmogų, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. A., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas prieš šeimos narį – sutuoktinę), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas kaltinamajam esant neblaiviam, namuose, panaudojus fizinę jėgą ir grasinimus žodžiu), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir yra pagrindo manyti, jog tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – baustas administracine tvarka (b. l. 73-75), neteistas (b. l. 76-77), VSDFV duomenimis, nedirbantis (b. l. 70), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 89); Vilniaus priklausomybės ligų centre per 5 metus nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 87), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 88).
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. A. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, paskyrus vieną iš šio straipsnio sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimo 1 metams bausmę, įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje arba mokytis; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 3 p., 7 d.); taip pat bausmės vykdymo laikotarpiu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios T. A. ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su ja, taip pat nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu (BK 67 str. 3 d., 72¹ str.).
Bylos duomenimis, kaltinamasis A. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. spalio 14 d., 21.00 val. iki 2015 m. spalio 15 d., 17.00 val. (b. l. 27, 29-30), be to, jis buvo suimtas nuo 2016 m. rugsėjo 15 d., 7.00 val. iki 2016 m. rugsėjo 16 d., 15.50 val. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies bei 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, 1 laikinojo sulaikymo ar suėmime išbūtą parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d., 66 str.).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas – pakeista į kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios T. A., paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant A. A.: 1) pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje arba mokytis; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kartu su bausme A. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios T. A. ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su ja, taip pat nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į A. A. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015 m. spalio 14 d., 21.00 val. iki 2015 m. spalio 15 d., 17.00 val. (viena para) ir suėmimą išbūtą laiką nuo 2016 m. rugsėjo 15 d., 7.00 val. iki 2016 m. rugsėjo 16 d., 15.50 val. (dvi paros).
A. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios T. A. nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini),, ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.