Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Zakarauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), Kaune, ištekėjusi, nedirbanti, esanti vaiko priežiūros atostogose, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje ir BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. T. 2021 m. vasario 1 d. tarp 17.13 val. iki 17.50 val. LSMU Kauno klinikose, adresu Eivenių g. 2, Kaune, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, žinodama, kad jos sutuoktinis L. T. jokio nusikaltimo jų mažamečio sūnaus D. T., gimusio 2020 m., atžvilgiu nepadarė, melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y. kad L. T. panaudojo fizinį smurtą prieš jų sūnų – pradėjo jį purtyti, sukinėti į įvairias puses ir smaugti suėmęs rankomis jam už kaklo, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnams, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, tokiu būdu melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Be to, 2021 m. vasario 1 d. tarp 17.50 val. ir 18.27 val. LSMU Kauno klinikose, adresu Eivenių g. 2, Kaune, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei būdama įspėta apie teisę neduoti parodymų prieš savo šeimos narį, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnų apklausiama liudytoja melagingai nurodė, kad 2021 m. vasario 1 d. laikotarpiu nuo 03.00 val. iki 04.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kambaryje, jos sutuoktinis L. T. negalėdamas nuraminti jų mažamečio sūnaus D. T., gimusio 2020 m., pradėjo jį purtyti, sukinėti į įvairias puses, po to laikydamas abejomis rankomis jį už kaklo smaugė, suko jo kaklą, tampė jį už kojų, be to, 2021 m. vasario 2 d. tarp 13.31 val. ir 14.41 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei būdama įspėta apie teisę neduoti parodymų prieš savo šeimos narį, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato pareigūnams atliekant liudytojos parodymų patikrinimą vietoje patvirtino savo 2021 m. vasario 1 d. vykusios apklausos metu duotus parodymus ir melagingai parodė, kad jos sutuoktinis L. T. rankomis paėmęs iš lovytės jų mažametį sūnų laikydamas jį už pažastų papurtė, metė į orą, po to ranka suėmė jam už galvos ir suko ją šoną, sakydamas ,,nori, nusuksiu jam sprandą“, tokiu būdu apklausiama liudytoja davė žinomai melagingus parodymus.

L. T. kalta prisipažino visiškai ir apklausiama įtariamąja parodė, kad ji gyvena kartu su savo sutuoktiniu L. T. ir jų mažamečiu sūnumi D. T. nuomojamame bute. Šiuo metu ji niekur nedirba, kadangi augina savo mažametį sūnų. Šeimą materialiai išlaiko jos vyras L.. Ji prisimena savo 2021 m. vasario 12 d. ir 2021 m. kovo 18 d. vykusių apklausų metu, kuomet buvo apklausiama kaip liudytoja, duotus parodymus, juos tvirtina ir jų laikosi. Kaip ir minėjo apklausų metu, ji po 2021 m. vasario 1 d. nakties metu įvykusio žodinio konflikto tarp jos ir sutuoktinio, labai pyko dėl jo išsakytų priekaištų ir įžeidimų jai, todėl 2021 m. vasario 1 d. ir 2021 m. vasario 2 d. vykusių apklausų metu tyčia, dėl to kad buvo pikta, melavo pareigūnams bei žurnalistams apie tai, kad jis panaudojo fizinį smurtą prieš jų sūnų ir planavo tai daryti viso proceso metu, tokiu būdu norėdama atkeršyti už jo išsakytus žodžius. Tačiau praėjus kelioms dienoms suprato, kad pasielgė netinkamai, todėl papildomai apklausiama kaip liudytoja papasakojo, kad ankstesnių apklausų metu melavo ir kad L. iš tiesų nemušė jų sūnaus. Tada sakė tiesą. Ji pasirašytinai buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir už melagingų parodymų davimą, ji tai suprato ir gerai žinojo, kad policijos pareigūnams meluoti negali, tačiau tuo metu į tai nekreipė dėmesio, nes bet kokiu būdu norėjo atkeršyti savo vyrui už jo įžeidinėjimus. Jai taip pat buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo šeimos narį, tačiau ji šia teise nepasinaudojo, kadangi kaip tik norėjo tuo metu L. iš pykčio pakenkti. L. niekada nėra smurtavęs prieš jų sūnų, visuomet su juo elgiasi gražiai, rūpinasi juo labiau, nei ji pati. Supranta, kad pasielgė netinkamai ir dėl to labai gailisi. Dėl šio įvykio L. jau atsiprašė, jie susitaikė. Pasižada ateityje daugiau taip nebesielgti (b. l. 59–60, 155–156).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų ir prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Iš 2021 m. vasario 1 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, jog 2021 m. vasario 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03392-21 pagal BK 140 straipsnio 3 dalį L. T. atžvilgiu (b. l. 1–5).

2021 m. vasario 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti L. T. parodymai apie tai, kad 2021 m. vasario 1 d. laiko tarpe nuo 03.00 val. iki 04.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, sūnus pabudo verkdamas, kadangi kiekvieną naktį panašiu metu pabunda pavalgyti. Ji atsikėlė pamaitino jį ir paguldė atgal į lova. Paguldžius sūnų į lovą, jis pradėjo verkti dar labiau, negalėjo jo nuraminti. Kadangi sūnus verkė, L. atėjo prie jo lovos, abiem rankomis iš lovos išėmė jų sūnų ir pradėjo jį purtyti, sukinėti į įvairias puses. Laikydamas abiem rankomis jį už kaklo smaugė, suko jo kaklą, tampė jį už kojų. Ji pradėjo šaukti, kad paleistų vaiką, todėl jis dar labiau susinervino ir numetęs vaiką ant lovos išėjo į balkoną parūkyti, o ji tuo tarpu greitai paėmė nuo lovos vaiką ir supdama jį užmigdė. Iš balkono grįžęs L. daugiau prie jos ir vaiko nelindo, tik atsigulė į lovą iš užmigo. Prieš ją nesmurtavo. Ji apie naktį įvykusį įvykį pranešė savo sesei M. K., kuri gyvena Anglijoje. Taip pat paskambino Lietuvoje esančiai socialinei darbuotojai, kuri iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 31–41).

Iš 2021 m. vasario 1 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešė L. T., kuri paaiškino, jog naktį, tikslaus laiko nežino (iš 2021 sausio 31 d. į 2021 m. vasario 1 d.) jos vyras L. T. būdamas namuose, esančiuose adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), miegamajame, abiem rankomis paėmė iš lovos savo sūnų D. T. ir pradėjo jį purtyti, sukinėti į įvairias puses ir smaugti suėmęs už kaklo. L. T. teigė, jog D. T. dėl to pradėjo labai stipriai verkti, o pagalbos negalėjo išsikviesti, nes bijojo savo vyro L. T., kadangi jis šeimoje dažnai smurtauja prieš sūnų D. T.. L. T. teigė, jog sūnumi rūpinasi ir prieš jį nesmurtauja. Taip pat pažymėta, kad ant mažamečio D. T. kūno išorinių sužalojimų neužfiksuota (b. l. 21–24).

2021 m. vasario 12 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. T. parodė, kad ji gyvena kartu su savo vyru L. T. ir jų bendru mažamečiu sūnumi D. T.. Sūnus gimė 2020 m. spalio 11 d., gimė sveikas, tačiau jo galvytė buvo šiek tiek deformuota. Gimus vaikui, L. taip pat juo labai rūpinosi, padėjo jai. 2021 m. vasario 1 d. nakties metu jie visi, t. y. ji, L. ir jų sūnus D. buvo namuose. D. tuo metu miegojo, o jie gulėjo lovoje, taip pat ruošėsi miegoti. Apie 03.00 val. – 04.00 val., tikslaus laiko pasakyti negali, prabudo jų sūnus D., kadangi jis kiekvieną naktį prabunda panašiu laiku pavalgyti ir pradėjo verkti. Ji tuomet atsikėlė iš lovos ir nuėjo į virtuvę, pašildyti mišinuko. Pašildžiusi D. mišinuką, grįžo į kambarį ir pamaitino D., gulėjusį savo lovytėje. Kai pamaitino sūnų, ji vėl atsigulė į lovą. L. tuo metu buvo nusisukęs į kitą pusę ir bandė miegoti, kadangi jam kitą rytą reikėjo eiti į darbą. Praėjus 5–10 min. D. vėl pradėjo verkti. Ji pradėjo raminti jį, glostė, tačiau sūnus vis tiek nenurimo. Tuomet L. atsisuko ir pradėjo ant jos rėkti. L. būdamas lovoje perlipo per ją, iš lovytės ant rankų paėmė D. ir laikydamas jį rankose kambaryje įjungė šviesą. Ji tuomet taip pat atsikėlė, apsirengė. L. laikydamas D. ant rankų toliau jai priekaištavo dėl to, kad ji nemoka pasirūpinti vaiku. Vaikas pradėjo verkti dar labiau. Tuomet L., laikydamas sūnų rankose, pradėjo jį supti, tokiu būdu bandydamas jį raminti. Ji, būdama pikta, pradėjo sakyti, kad jis nepurtytų vaiko. L. tada dar labiau supyko sakydamas, kad jis nepurto vaiko, o jį supa, vėl jai priekaištavo, kad yra bloga mama, nesugeba auginti vaiko, kad negali būti tokia kaip jos mama, jis sakė, kad pats užaugins jų vaiką, o ji gali eiti iš jų namų. Toks jų su L. konfliktas truko apie 30 minučių. Per tą laiką D. nurimo, L. jį paguldė atgal į lovytę ir nuėjo į virtuvę parūkyti. Ji tuo metu taip pat nusiraminusi atsigulė į lovą ir užmigo. Daugiau tą naktį su L. ji nieko nekalbėjo. Kitą rytą L. išėjo į darbą. Ji atsikėlusi žaidė žaidimą, kurio metu galima bendrauti su kitais žmonėmis, žaidžiančiais tą žaidimą. Žaisdama tą žaidimą, ji tokiu būdu susisiekė su savo sese M. K., kuri gyvena Anglijoje, ir jai papasakojo, kad ji pykstasi su L., kad jis purto jų vaiką. Tuomet jos sesuo paklausė, ar turi jų šeimos socialinės darbuotojos kontaktus. Ji jai parašė, kad jų socialinė darbuotoja yra E. V.. Sesuo, kiek jai yra žinoma, internete surado socialinės darbuotojos kontaktus ir jai paskambinusi pranešė apie jų namuose esančią situaciją. Tą pačią dieną, jai vienai su D. būnant namuose, kuomet L. buvo darbe, atvyko socialinė darbuotoja kartu su policijos pareigūnais. Ji tuo metu jiems papasakojo, kad L. su ja elgiasi negražiai, taip pat, kad skriaudžia jų vaiką, t. y. jį purto, smaugia, mėto. Dėl to jie iškvietė greitosios pagalbos medikus, kurie atvykę ir apžiūrėję D. išvežė juos į gydymo įstaigą tolimesniems tyrimams. Atvykusiai socialinei darbuotojai ir policijos pareigūnams pasakė, kad L. purtė, smaugė ir mėtė jų sūnų, kadangi ji tuo metu buvo ant L. labai supykusi, bijojo, kad jis iš tikrųjų gali atimti iš jos vaiką. Kuomet jų namuose buvo atvykusios visos tarnybos, ji pati L. per ,,Messenger“ programėlę nusiuntė nuotrauką, kurioje matėsi, kad jų namuose yra policijos pareigūnai. Tuomet L. iš karto grįžo į jų namus, kur jį sulaikė policijos pareigūnai. Ji žino, kad L. tą pačią dieną, iš karto po jų konflikto, įvykusio naktį, užregistravo D. pas gydytoją. L. D. tikrai nemušė, jo nepurtė, nemėtė, nesmaugė. Ji taip pat jo nemaldavo, kad jis nemuštų sūnaus. Ji apie tai visoms tarnyboms papasakojo ir pamelavo todėl, kad labai ant L. pyko dėl jo išsakytų žodžių. Po šio įvykio ant jų sūnaus nebuvo matyti jokių sužalojimų, taip pat ir gydymo įstaigoje atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad jis nebuvo sužalotas. L. niekada nėra tyčia mušęs jų vaiko, jis kaip tik juo rūpinasi labiau, negu ji pati. Prieš ją L. taip pat nesmurtauja, niekada nėra to daręs (b. l. 54–57).

2021 m. vasario 2 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotas liudytojos L. T. parodymų patikrinimas vietoje. L. T. parodė įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, ir nurodė analogiškas aplinkybes apie tai, kad L. T. panaudojo fizinį smurtą jų sūnaus D. T. atžvilgiu. Parodymų patikrinimo vietoje metu buvo filmuojama telefonu ,,Samsung“ (b. l. 48–52).

2021 m. vasario 2 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Z. D. parodė, kad ji dirba LSMU Kauno klinikų 2-ame vaikų ligų skyriuje, gydytojos – rezidentės pareigose. Ji nuo 2021 m. vasario 2 d. gydė mažametį pacientą D. T.. Šis mažametis, turimais duomenimis, į LSMU Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių buvo pristatytas greitosios medicinos pagalbos medikų dėl galimo tėčio smurto prieš jį. Mažametis po pirminės apžiūros tolimesniam stebėjimui buvo perkeltas į skyrių, kuriame ji dirba. Pacientui buvo atlikta kaklo, dubens ir krūtinės ląstos rentgenografija, taip pat pilvo organų ir galvos ultragarso tyrimas. Atliktų tyrimų metu nebuvo pastebima pakitimų, nenustatyta jokių neigiamų reiškinių. Taip pat dėl šio mažamečio buvo konsultuotasi su oftamologu ir ortopedu – traumatologu, kurie nurodė, kad D. būklė yra gera, be jokių pakitimų. Nuo to laiko, kuomet mažametis buvo pristatytas į gydymo įstaigą, du kartus buvo tirtas jo akių dugnas, tačiau kraujosruvų tinklainėje nestebima. Apžiūrint D. pastebėjo, kad kairėje jo šlaunyje, vidiniame trečdalyje yra apie 4 cm ilgio linijinė kraujosruva. Taip pat šio mažamečio galva yra deformuota, bet, turimais duomenimis, taip yra nuo jo gimimo. Daugiau atliktų tyrimų ir apžiūrų metu jokių D. sužalojimų nepastebėta. Mažamečio būklė vertinama gerai. Mažametis gydymo įstaigoje buvo paliktas vienas, personalo priežiūroje, jo mama iš gydymo įstaigos, parašiusi prašymą, pasišalino (b. l. 62–64).

2021 m. vasario 2 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. V. parodė, kad ji dirba Kauno miesto socialinių paslaugų centre, vadybininkės pareigose. Dėl savo atliekamų pareigų ji bendrauja su šeimomis, kurios stokoja socialinių įgūdžiu, teikia joms pagalbą, ir tokius procesus koordinuoja. Ji nuo 2020 m. lapkričio 30 d. dirba su L. T. ir L. T. šeima, kuomet gavo informacinį raštą iš LSMU Kauno klinikų, su prašymu įvertinti socialinių paslaugų poreikius šiai šeimai, kadangi buvo pastebėta, jog minėti asmenys stokoja socialinių įgūdžių auginti ir prižiūrėti savo mažametį vaiką, kuriam tuo metu buvo vos mėnesis laiko. Į gautą raštą sureagavo ir 2020 m. gruodžio 1 d. ji pirmą kartą apsilankė šios šeimos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur ji atliko patikrinimą, įvertino buities ir gyvenimo sąlygas, tačiau tuo metu buvo nustatyta, kad sąlygos šios šeimos namuose buvo sudarytos tinkamos vaikų auginimui. 2020 m. gruodžio 3 d. ji išsiuntė paklausimą į ,, (duomenys neskelbtini)“, kurioje yra priregistruotas šios šeimos mažametis vaikas, siekdama išsiaiškinti, kaip tėvai rūpinasi savo vaiku. Minėta klinika jai pateikė atsakymą, kad tėvai savo mažamečio vaiko nepristatė į gydymo įstaigą numatytai apžiūrai, todėl jų rūpinimasis vaiku buvo įvardintas kaip nepakankamas. 2020 m. gruodžio 28 d. dėl šios šeimos buvo organizuojamas šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, buvo numatyti tėvų – L. ir L. T. įsipareigojimai, t. y. užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą, ugdyti tėvystės ir kasdieninius įgūdžius, užtikrinti L. emocinę (psichologinę) būseną, bendrauti ir bendradarbiauti su socialine darbuotoja. Nors šeimai buvo numatyti šie įsipareigojimai, tačiau jie jų laikėsi tik iš dalies. Bendraudama su jų šeimos gydytoja ji (liudytoja) sužinojo, kad tėvai reikiamu laiku nepristato savo mažamečio vaiko į gydymo įstaigą privalomoms apžiūroms, jie nenoriai bendraudavo su specialistais. Mažamečio mama L. būdama viena niekuomet su specialistais nebendraudavo, neatsiliepdavo į skambučius, tai darydavo tik tada, kai namuose būdavo L.. Jie nenorėdavo įsileisti į savo namus net socialinės darbuotojos. Ji pati su šia šeima dažnai nesimatydavo, jų šeimoje dažniau lankydavosi socialinė darbuotoja G. C., tačiau ji su L. intensyviai palaikydavo ryšį mobiliuoju telefonu. Iki įvykio su tėvais bendravo vieną kartą. Susitikimo su tėvais metu, ji nematė jokių sužalojimų nei ant L., nei ant jos mažamečio vaiko. Socialinė darbuotoja apie tai, kad vaikas gali būti sužalotas, taip pat jai niekada nenurodė. 2021 m. vasario 1 d. apie 13.00 val. – 14.00 val. jai mobiliuoju telefonu paskambino šios šeimos socialinė darbuotoja G., kuri nurodė, kad su ja susisiekė L. T. sesuo M. K., kuri gyvena Anglijoje, ir papasakojo, kad jos sesuo prašo socialinės darbuotojos pagalbos, nes L. naudoja psichologinį ir galimai fizinį smurtą prieš savo žmoną, ji negali su niekuo bendrauti, yra neišleidžiama iš namų. Apie naudojamą smurtą jų mažamečio vaiko atžvilgiu L. sesuo nieko nenurodė. Kadangi tuo metu socialinė darbuotoja negalėjo nuvykti į T. namus, apie tai pranešė jai ir į jų namus nuvyko ji pati. Nuvykus T. gyvenamuoju adresu beldė ir skambino į jų buto duris, tačiau niekas neatidarė. Iškvietė policijos pareigūnus, norėdama jų pagalba patekti į buto vidų ir išsiaiškinti, ar L. ir jų mažamečiui sūnui D. negresia pavojus. Kol į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, L. pati jai atidarė buto duris. Įėjus į butą, aplinka buvo pakankamai tvarkinga, daiktai nebuvo išmėtyti. Ant L. jokių sužalojimų nematė, ji atrodė sveika, nebuvo panašu, kad jai grėstų koks nors pavojus. Tuomet jai (liudytojai) pasiteiravus, kur yra L. sūnus, ji parodė, kad jos sūnus miega ant lovos, jis buvo apklotas, todėl ant jo jokių sužalojimų nematė. Paklausė L., kas atsitiko, kokios pagalbos jai reikia. Tuomet L. papasakojo, kad jos vyras L. laiko ją namuose, neleidžia su niekuo bendrauti bei nurodė, kad praėjusios nakties metu, jų sūnus D. pradėjo verkti, o tai išgirdęs L., priėjo prie lovoje gulėjusio vaiko, rankomis jį pakėlė ir papurtė. L. sakė, kad tuo metu vaikas pradėjo verkti. Bendraujant su L., į namus atvyko policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams, L. nurodė analogiškas aplinkybes. Dėl to policijos pareigūnai į įvykio vietą iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus. Neilgai trukus į įvykio vietą atvyko medikai, kurie apžiūrėjo mažametį D. ir nurodė jį vežti į Kauno klinikas detalesniam ištyrimui. Tuo metu įvykio vietoje pasirodė ir L.. L. grįžęs į namus elgėsi ramiai, neatrodė agresyviai nusiteikęs. Policijos pareigūnams L. paklausus apie šias aplinkybes, pastarasis neigė purtęs vaiką, sakė, kad jis juo rūpinasi, pats registruoja vaiką pas gydytojus. Ji pati šį pokalbį girdėjo todėl, kad tuo metu buvo šalia jo. Kadangi L. policijos pareigūnams nurodė, kad L. naudojo fizinį smurtą prieš jų vaiką, t. y. jį purtė, policijos pareigūnai L. sulaikė. Greitosios pagalbos medikai L. su D. išvežė į Kauno klinikas tolimesniems tyrimams. Vėliau ji sužinojo, kad L. palikusi vieną vaiką gydymo įstaigoje pati iš Kauno klinikų pasišalino ir grįžo atgal į savo namus (b. l. 66–68).

2021 m. vasario 3 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. C. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), socialinės darbuotojos pareigose. Dėl savo atliekamų pareigų jai tenka bendrauti su šeimomis, kurios patiria socialinę riziką. Nuo 2020 m. gruodžio mėnesio pradžios ji dirba ir su L. ir L. T. šeima. Su šia šeima dirba todėl, kad jie stokoja kasdieninių socialinių ir tėvystės įgūdžių augindami savo vos kelių mėnesių kūdikį D. T.. Su šia šeima ji dirba nepertraukiamai, tačiau jų darbas ir bendravimas buvo neintensyvus, kadangi šeima su ja bendravo nenoriai. Ji šią šeimą matė ir lankėsi jų namuose tik vieną kartą, t. y. 2021 m. sausio 6 dieną. Lankantis jų namuose pastebėjo, kad namai yra tvarkingi, švarūs, sąlygos juose buvo sudarytos tinkamos vaiko auginimui, jis buvo viskuo aprūpintas. Jos apsilankymo metu T. vaikas atrodė gerai prižiūrėtas, tvarkingai aprengtas. Su ja visus kartus, t. y. tiek apsilankius jų namuose, tiek telefonu, bendravo tik L., su L. jai bendrauti neteko, kadangi ji niekada neatsiliepdavo į skambučius, nereaguodavo į žinutes. L. visuomet jai (liudytojai) įrodinėjo, kad jų šeimai nėra reikalinga jokia pagalba, kad jie patys viską puikiai moka ir geba susitvarkyti, kaltino gydymo įstaigą, kad jie ,,prirašė“ nesąmonių, dėl to dabar juos tikrina. Jiems nespėta suteikti jokių paslaugų, kadangi jie patys nenorėjo bendradarbiauti ir priimti teikiamos pagalbos. 2021 m. vasario 1 d. apie 10.00 val. – 11.00 val. ji buvo nuvykusi į T. namus, tikėjosi juos aplankyti, tačiau tuo metu durų niekas neatidarė ir ji iš ten atvažiavo. Tą pačią dieną, vėliau, apie 12.30 val. į jos mobiliojo ryšio telefoną iš nepažįstamo, kaip suprato, užsienietiško numerio paskambino nepažįstama moteris, tai suprato iš jos balso, kuri prisistatė M. K. ir nurodė, kad ji yra L. T. sesuo. Ji telefoninio pokalbio metu nurodė, kad jos sesuo L. paprašė su susisiekti, kadangi L. L. yra uždraudęs bendrauti su specialistais, kurie dirba su jų šeima, yra kontroliuojamas jos mobilusis telefonas. Ji taip pat nurodė, kad L. uždrausta bendrauti ne tik su specialistais, bet ir su jos pačios šeima. Ji pasakojo, jog L. jai guodėsi, kad jų namuose L. naudoja psichologinį ir galimai fizinį smurtą, dėl to kyla grėsmė ne tik L., bet ir jų vaikui. Taip pat L. seserimi prisistačiusi moteris nurodė, kad L. yra užrakinta savo namuose ir iš jų neišleidžiama. Po šio telefoninio pokalbio, ji su L. susisiekti nebandė, o apie tokią situaciją informavo atvejo vadybininkę E. V.. Ji pati tuo metu dėl atliekamo darbo negalėjo iš karto nuvykti į T. namus, todėl į juos nuvyko E.. Kiek jai yra žinoma, L. iš karto durų neatidarė, todėl iškviesti policijos pareigūnai, siekiant įsitikinti, kad T. kūdikiui nėra kilęs pavojus. Tačiau L. E. duris pati atidarė dar iki atvykstant policijos pareigūnams ir papasakojo apie šeimoje esančią situaciją, taip pat nurodė, kad 2021 m. vasario 1 d. nakties metu L. smurtavo prieš jų sūnų. Iki šio institucijų vizito jų namuose, apie L. naudojamą smurtą prieš mažametį vaiką nebuvo žinoma. Ji pati įvykio metu T. namuose nebuvo, todėl negali atsakyti, ar ant D. ar L. buvo matomi kokie nors sužalojimai. Ji su L. susitiko tik 2021 m. vasario 2 d. apie 16.30 val. Ji tuomet nuvažiavo pas L. į namus ir padėjusi jai susirinkti visus daiktus, pristatė į šeimos krizių centrą, kad jame galėtų įsikurti. Tuomet L. jai sakė, kad fizinį smurtą L. prieš ją naudojo tik Anglijoje, o gyvenant Lietuvoje jis prieš ją naudojo tik psichologinį smurtą. Taip pat nurodė, kad 2021 m. vasario 1 d. nakties metu L. rankose laikydamas jų vaiką D., jį mėtė į orą, purtė. Daugiau apie šį įvykį nieko nepasakojo. 2021 m. vasario 3 d. apie 11.00 val. ji su L. nuvyko į LSMU Kauno klinikas, kur ji galėjo pasiimti savo vaiką. Tuomet juos abu pristatė į šeimos krizių centą. Kiek jai žinoma, L. sūnaus būklė yra gera, jokių smurto žymių ant jo nebuvo nustatyta, sužalojimai nepadaryti. Bendraudama su L. mato, kad ji tikrai nepakankamai rūpinasi savo vaiku, juo nesidomi, vengia kontakto su juo, teigia, kad juo rūpintis jai padėdavo L., kad jai vienai tai daryti yra per sunku. L. pripažįsta, kad jai yra reikalinga specialistų pagalba ir noriai ją priima (b. l. 71–73).

2021 m. kovo 16 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. P. parodė, kad maždaug prieš pusę metų į butą, pažymėtą (duomenys neskelbtini) numeriu, kuris yra šalia jo buto, atsikraustė jauna šeima su kūdikiu. Šią šeimą žino tik iš matymo, jų asmeniškai nepažįsta. Būdamas savo bute labai dažnai, beveik kiekvieną naktį, girdėdavo triukšmą, sklindantį iš minėto buto. Triukšmas būdavo panašus į barnių, konfliktų garsus, girdėdavo, kad tiek moteris, tiek vyras rėkdavo tame bute vienas ant kito. Jie vienas kitą įžeidinėdavo ir vienas kitam priekaištaudavo, tas rėkimas tikrai nebūdavo jų kūdikio atžvilgiu. Tačiau kiekvieną kartą kai jie būdami tame bute konfliktuodavo, jis girdėdavo, kad tuo metu jų vaikas verkdavo, jie jo ilgai nenuramindavo. Nors dažnai girdėdavo konfliktus, tačiau niekada negirdėjo jokio smurto garsų, niekada negirdėjo, kad kas nors iš to buto prašytų pagalbos. Jis pats niekada nėra matęs jokių smurto žymių ant nei vieno iš tame bute gyvenančių asmenų, taip pat nėra matęs ir girdėjęs, kad tame bute tėvai smurtautų prieš savo kūdikį. Kiek yra matęs, tame bute gyvenanti šeima yra tvarkinga, alkoholiu nepiktnaudžiauja, pas juos pašaliniai asmenys nesilankydavo, panašu, kad jie konfliktuodavo dėl buitinių priežasčių. Apie tai, kas vyko 2021 m. vasario 1 d. naktį tame bute jis nieko konkrečiau nurodyti negali, kadangi jis triukšmą girdėdavo nuolatos, kai jie atsikraustė, o tada nieko neįprasto negirdėjo, tai buvo toks pat konfliktas tarp jų, kaip ir visada (b. l. 75–77).

2021 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2021 m. vasario 19 d. iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojos J. S. el. paštu gauto vaizdo įrašo, pavadinimu ,,R_Sumustas_kudikis_LNK01JV8.mp4“, apžiūra. Vaizdo įraše girdimas reporterės balsas, kuris sako: „Beveik keturių mėnesių kūdikio namuose nėra, likę tik žaislai ir tušti gultai. Vaikas ligoninėje, o dvidešimt penkerių tėvas areštinėje. Nenorėjusi prisistatyti mama pasakoja, kas vyko namuose“. Po to yra matomas vaizdas, kaip laiptinėje, reporterė, laikydama mikrofoną rankose, klauso nugara į vaizdo kamerą atsisukusios moters, kuri vilki pilkos spalvos megztinį (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai – liudytoja L. T.). L. T. reporterei nurodė aplinkybes apie tai, kad L. T. panaudojo fizinį smurtą jų sūnaus D. T. atžvilgiu. Po to vaizdo įraše yra matoma vyresnio amžiaus moteris, stovinti prie atidarytų buto durų, šviesių, trumpai kirptų plaukų, apsivilkusi mėlynos spalvos palaidinę, kuri sako: ,,Čia viršui labai triukšmai dideli, labai. Kaip pas mane nežinau, jau vakar irgi čia jie taip rėkavo, tai aš net norėjau jau nueit pasižiūrėt, galvojau kas čia“. Po to vaizdo įraše yra matomas važiuojančio policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdas ir girdimas reporterės balsas: „Vaiko teisių apsaugos tarnybai šeima nežinoma, daugiau vaikų šeimoje nėra. Kūdikis iš mamos paimtas nebus, tačiau specialistai sako, kad pagalba šeimai būtina“. Tuomet vaizdo įraše matoma kalbanti vidutinio amžiaus, tamsios spalvos surištų plaukų, apsivilkusi baltos spalvos megztinį, galimai vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja, kuri sako: „Atvejo vadyba, be abejo, vienareikšmiškai jau bus inicijuota, tai manau, kad tiek psichologinė pagalba čia bus reikalinga, tiek socialinių darbuotojų tęstinis darbas ir tikrai neatmetam galimybės, kad reikės labai artimos tos pagalbos“. Po to vėl matomas ligoninės patalpų vaizdas ir girdimas reporterės balsas: „Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui. Šiemet Kauno apskrityje tai pirmasis smurto atvejis prieš kūdikį“ (b. l. 98–100).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. vasario 2 d. rašte Nr. 2SD-777 nurodyta, kad L. T. ir L. T. šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui iki 2021 m. vasario 1 d. žinoma nebuvo (b. l. 115).

2021 m. vasario 2 d. L. T. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminiame tyrime Nr. 1-1-03392-21 parodė, kad jis gyvena kartu su savo žmona L. T. ir jų mažamečiu sūnumi D. T. nuomojamame bute. Jie su L. stokoja socialinių įgūdžių auginant vaiką, todėl jiems teikia pagalbą socialinė darbuotoja. Socialinės darbuotojos pagalba jie geranoriškai naudojasi. Jų sūnus D. jau gimė turėdamas deformuotą galvytę, todėl jiems yra reikalinga nuolatos lankytis pas gydytojus, jie rūpindamiesi savo sūnumi lankosi pas gydytojus. Daugiau jokių sveikatos sutrikimų jų sūnus neturi. 2021 m. vasario 1 d. nakties metu, galimai pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, jam, jo žmonai L. ir jų sūnui D. būnant namuose, tarp jo ir L. kilo žodinis konfliktas. Tuo metu jie abu buvo blaivūs. Tarp jų su L. kilo konfliktas dėl to, kad sūnus nakties metu verkė, trukdė miegoti. L. pasakė, kad ji turi nuraminti jų sūnų, kadangi jis nori išsimiegoti, nes kitos dienos ryte buvo susitaręs vykti atlikti automobilių remonto darbus, už kuriuos būtų gavęs pinigų pragyvenimui. L. jam atsakė, kad vaikas yra ne jos vienos problema ir kad jie abu turi rūpintis vaiku. Jie pradėjo vienas kitą įžeidinėti necenzūriniais žodžiais ir užgaulioti. Tuo metu D. verkė. Žodinio konflikto metu jis priėjo prie verkiančio sūnaus, kuris gulėjo savo lovytėje, abejomis rankomis jį suėmė už pažastų, pirštais prilaikydamas jo galvytę iš nugaros ir pradėjo jį švelniai sūpuoti, kad nusiramintų. Rankomis sūpuodamas sūnų, jis jį sukiojo į abi puses, tokiu būdu tikėdamasis jį nuraminti. Tuo metu sūnus nusiramino, nustojo verkti, pradėjo juoktis. Tada L. nuėjo į virtuvę ir padarė sūnui mišinuko, kad jis galėtų pavalgyti. Padarius D. mišinuką ji grįžo į kambarį, kuriame jis buvo su vaiku. Padėjo sūnų į jo lovytę ir jie abu su L. pakaitomis jį pamaitino. Sūnus užmigo. Sūnui užmigus, jie su L. daugiau nieko nekalbėjo, jis nuėjo miegoti. Atsikėlęs kitą rytą apie 09.00 val. pastebėjo, kad L. su D. miega, o jis susiruošęs išvyko į darbą. Jam dirbant, su L. dienos eigoje bendravo žinutėmis per „Messenger“ programėlę, aiškinosi savo santykius, užgauliojo vienas kitą. Apie 16.00 val. L. per „Messenger“ programėlę atsiuntė nuotrauką, kurioje matėsi vaikas, o fone – policijos pareigūnas. Jis tuomet paklausė, ką ji padarė, o ji nurodė, kad išvažiuoja. Dėl to jis iš karto grįžo į namus, kur jį sulaikė policijos pareigūnai, kadangi L. jį apkaltino, kad jis smurtavo prieš sūnų. Jis niekada nėra smurtavęs prieš vaiką, jo tyčia stipriai niekada nepurtė, nebent tik žaisdamas jį pasukiodavo. Jis tikrai rankomis niekada nesmaugė savo vaiko, jo netampė. Jis nesupranta, kodėl L. tokias aplinkybes nurodė policijos pareigūnams, kadangi tai nėra tiesa. Jis niekada tyčia nenuskriaustų savo vaiko. Iki šio įvykio jų santykiai su L. būdavo geri, jie draugiškai sutardavo, nesipykdavo. Jis niekada L. nedrausdavo bendrauti su artimaisiais ir draugais, tačiau ji žinojo, kad jam nepatinka jos sesės, dėl jų gyvenimo būdo. L. vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortelė pas jį buvo rasta dėl to, kad ją davė pati L.. L. draugė jai į banko sąskaitą pervedė 40 Eur ir ji norėjo, kad jis tuos pinigus išgrynintų. Jis nėra atėmęs L. priklausančios banko kortelės ir nėra taip, kad jis jai neleistų ja naudotis (b. l. 131–132).

2021 m. vasario 2 d. papildomos apklausos metu L. T. parodė, kad tai nėra pirmas kartas, kuomet L. taip elgiasi ir iškviečia policijos pareigūnus. Į Lietuvą jie su L. grįžo gyventi 2020 m. vasario 16 d., prieš tai jie abu kartu gyveno Anglijoje. Jiems gyvenant Anglijoje, L. taip pat vieną kartą, kilus konfliktui, buvo iškvietus jam policijos pareigūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams tuomet nurodė, kad jis neišleidžia jos iš namų. Dėl to jis taip pat buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tačiau po kelių valandų, išsiaiškinę realią situaciją, kad iš tikrųjų jis kaip tik norėjo, kad ji išeitų iš jo namų, nes ji tuose namuose apsivogė, jį iš karto paleido. Po šio įvykio jie su L. susitaikė, ji jo atsiprašė. Šį kartą L. vėl elgiasi taip pat, vėl jį kaltina nebūtais dalykais, todėl išeidamas iš namų girdint policijos pareigūnams jai pasakė, kad ji jam nepadarytų taip pat, kaip padarė Anglijoje (b. l. 133–134).

2021 m. kovo 22 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Zakarauskaitės tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos pateikti duomenys apie tai, jog 2021 m. vasario 1 d. pareiškimo apie nusikalstamą veiką ir veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog L. T., būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, nurodė, kad 2021 m. vasario 1 d. laikotarpiu nuo 03.00 val. iki 04.00 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, L. T. abiem rankomis iš lovos išėmė jų mažametį sūnų D. T., pradėjo jį purtyti, sukinėti į įvairias puses ir smaugti suėmęs rankomis jam už kaklo. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Atlikus apklausą L. T. patvirtino jau nuodytas aplinkybes bei papildė, kad L. atėjo prie jo lovos, abiem rankomis iš lovos išėmė sūnų ir pradėjo jį purtyti, sukinėti į įvairias puses. Laikydamas abiem rankomis jį už kaklo smaugė, suko jo kaklą, tampė jį už kojų. Ji pradėjo šaukti, kad paleistų vaiką, todėl jis dar labiau susinervino ir numetęs vaiką ant lovos išėjo į balkoną parūkyti, o ji tuo tarpu greitai paėmė nuo lovos vaiką ir supdama jį rankose užmigdė. 2021 m. vasario 2 d. parodymų patikrinimo vietoje metu L. T. nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausoje. 2021 m. vasario 12 d. bei 2021 m. kovo 18 d. papildomų apklausų metu L. T. pakeitė parodymus bei nurodė, kad L. minėto įvykio metu D. tikrai nemušė, jo nepurtė, nemėtė, nesmaugė. Ji taip pat jo nemaldavo, kad L. nemuštų vaiko. Ji apie tai visoms tarnyboms papasakojo ir pamelavo todėl, kad ant L. pyko, dėl jo išsakytų žodžių. Kuomet sakė, kad jos sutuoktinis L. T. smurtavo prieš jų kūdikį D., buvo įspėta dėl kylančios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pasirašytinai, ji tai suprato ir žinojo, kad apklausos metu privalo sakyti tik tiesą. Tačiau tuo metu buvo labai pikta ant savo vyro dėl jo išsakytų priekaištų ir įžeidimų jai, todėl tyčia pareigūnams pamelavo apie tai, kad jis smurtavo prieš jų sūnų, tokiu būdu norėdama jį pamokyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrįstai manoma, kad atliekant ikiteisminį tyrimą yra gauta pakankamai duomenų, jog L. T. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje požymiai, todėl pradedamas ikiteisminis tyrimas (b. l. 8–10).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamoji L. T., būdama pasirašytinai dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, žinodama, kad jos sutuoktinis L. T. jokio nusikaltimo jų mažamečio sūnaus D. T., gimusio 2020 m., atžvilgiu nepadarė, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnams melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y. kad L. T. panaudojo fizinį smurtą prieš jų sūnų, pradėjo jį purtyti, sukinėti į įvairias puses ir smaugti suėmęs rankomis jam už kaklo. Dėl melagingo pranešimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, todėl kaltinamosios padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 236 straipsnio 1 dalį. Kaltinamosios kaltė įrodyta aukščiau aptartais įrodymais bei jos pačios prisipažinimu. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia – duodama parodymus prisipažino, jog meluoti ketino viso proceso metu dėl to, kad pyko ant savo sutuoktinio ir taip norėjo jam atkeršyti.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji L. T. padarė jai inkriminuotas BK 235 straipsnio 1 dalyje ir BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, todėl baustina.

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl abiejų nusikalstamų veikų yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

L. T. padarė du baigtus nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Kaltinamoji L. T. neteista (b. l. 146), bausta administracine tvarka (b. l. 147–148). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 145), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruota (b. l. 143).

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, už nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajai skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, o už nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajai skirtina viešųjų darbų bausmės rūšis. Skiriamos laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas trumpesnis, nei šios bausmės vidurkis. Skiriant laisvės apribojimo bausmę intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajai neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga, nes kaltinamoji ir taip daugiausia laiko praleidžia savo gyvenamojoje vietoje, yra su aplinkiniais mažai bendraujantis žmogus, be to, o šiuo metu augina kūdikį. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su laisvės apribojimo bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajai skirtinas įpareigojimas nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arbu mokymusi ir įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, o taip pat įpareigojimas prižiūrėti savo kūdikį, rūpintis jo sveikata. Už BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajai skirtina 3 (trys) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 90 (devyniasdešimt) valandų.

Už BK 235 straipsnio 1 dalyje ir už BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskirtos bausmės bendrintinos jas apimant, griežtesnei už BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtai laisvės apibojimo bausmei apimant švelnesnę už BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą viešųjų darbų bausmę, kadangi nustatyta ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 1–2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 157–158), paliktina galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Baudžiamojoje byloje esantys kompaktiniai diskai (b. l. 52, 97), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

L. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 235 straipsnio 1 dalyje ir BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmes:

- pagal BK 235 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

- pagal BK 236 straipsnio 1 dalį – 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 90 (devyniasdešimt) valandų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti kaltinamajai L. T. subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, vietoj intensyvios priežiūros viso bausmės atlikimo laikotarpiu paskiriant kaltinamajai įpareigojimą nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arbu mokymusi, įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir įpareigojimą prižiūrėti savo kūdikį, rūpintis jo sveikata.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajai L. T. sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros viso bausmės atlikimo laikotarpiu paskiriant kaltinamajai įpareigojimą nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arbu mokymusi, įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir įpareigojimą prižiūrėti savo kūdikį, rūpintis jo sveikata.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Baudžiamojoje byloje esančius kompaktinius diskus (b. l. 52, 97), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo paduotą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.