Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui A. R., pareiškėjo atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei, suinteresuotiems asmenims V. R., A. R., E. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. R., A. R. ir E. R., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais teismo posėdžio metu: pirmos eilės įpėdiniai yra pareiškėjas A. R., jo ir J. R. sūnus, įtrauktas suinteresuotu asmeniu - V. R., antros eilės įpėdiniai – vaikaičiai A. R. ir E. R.. Mirus J. R., liko jai iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės priklausanti ½ dalis nekilnojamojo turto: 0,2974 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, 264,05 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniais – šuliniu, kiemo aikštele, rezervuaru, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turtas įregistruotas nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) ir yra adresu - (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys A. R. ir E. R. pareiškėjo pareiškimui neprieštaravo ir jį palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais teismo posėdžio metu, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad A. R. buvo (duomenys neskelbtini) mirusios J. R. sutuoktinis (b. l. 10). Po J. R. mirties, atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, kadangi J. R. testamento nebuvo sudariusi. Šiuo metu yra likęs nepaveldėtas turtas: ½ 0,2974 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, 264,05 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniais – šuliniu, kiemo aikštele, rezervuaru, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotais nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-19), kurį, kaip nurodė pareiškėjas ir patvirtino suinteresuoti asmenys, po sutuoktinės mirties tvarkė, naudojosi ir valdė A. R. (b. l. 4-6, 26). Tiek pareiškėjas, tiek suinteresuoti asmenys į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą nustatytu terminu nesikreipė, todėl paveldėjimo byla po J. R. mirties nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas (b. l. 12).

Pareiškėjo A. R. pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad jis po savo sutuoktinės J. R. mirties priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, rūpinosi bei tvarkė paliktą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, jame ir toliau gyveno, patvirtina ir suinteresuotų asmenų V. R. atsiliepime, jo, A. R. ir E. R. teismo posėdžio metu patvirtintos aplinkybės.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad A. R. po sutuoktinės J. R. mirties priėmė mirusios sutuoktinės palikimą, nes turtu (gyvenamuoju namu, bei kitais pastatais, žemės sklypu) naudojosi, tvarkė ir valdė, mokėjo mokesčius, t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinės turtą negavo. J. R. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d.). Byloje ginčo dėl palikimo priėmimo faktiniu turto valdymu nėra.

Lietuvos Respublikos CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas A. R., (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei J. R., palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. ir 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos vardu atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.