Telšių apylinkės teismo nutarimas

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1992-07-30, gyv. Seda, Mažeikių r. sav., Lietuvos Respublikos piliečio, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2014 m. rugsėjo 3 d., apie 22 val. 50 min, prie Telšių g. 17 namo, Sedoje, Mažeikių r. sav., vairuodamas automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į tvorą ir gyvenamąjį medinį namą, po smūgio apsivertė. Eismo įvykio metu apgadino ne sau priklausantį automobilį, namą ir tvorą, bei pasišalino iš įvykio vietos, tai yra padarė veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Kad A. S. padarė šį teisės pažeidimą, nustatyta iš byloje surinktų įrodymų: 2014-10-04 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais duomenimis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, patrulių tarybiniais pranešimais dėl eismo įvykio, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, foto lentelė, bendra įvykio informacija, pažyma apie asmens baustumą, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

A. S. 2014 m. spalio 4 d. paaiškinime paaiškino, kad jis vairuodamas jo broliui priklausantį automobilį Renault 19, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Užlieknės k. į Sedos miestelį. Jo brolis D. S. sėdėjo šalia. Jo brolis žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti, bet buvo išgėręs alaus, todėl davė automobilį vairuoti jam, tai yra A. S.. A. S. įvažiavęs į Sedą, važiuojant žvyruota gatve, iš degalinės suko į dešinę, į Telšių gatvę, automobilį sumėtė ir jis automobilio nesuvaldė trenkėsi į tvorą, po smūgio apsivertė. Išlipo iš automobilio ir su jo broliu paskambino mamai, apie įvykį nepranešę policijai, mamos padedami automobilį parvairavo į jos namus, tai yra Užežerės kaimą. A. S. teigė, kad jis ir jo brolis po įvykio nesusižalojo. Pas tvoros savininkę, nuo pasišalinimo iki kol policijos darbuotojai neišaiškino, nebuvo nuėjęs. Jis teigė, kad žala yra atlyginta, tvora atstatyta, o apgadinto namo savininkė pretenzijų neturi dėl apgadinimo. Dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi.

D. S. 2014 m. rugsėjo 24 d. paaiškinime paaiškino, kad jis buvo gėręs alaus, todėl jo brolis sėdo už jo automobilio vairo. Iš mamos kiemo jie nuvažiavo į degalinę, kuri yra už žiedo važiuojant į Mažeikių pusę kairėje pusėje. Iš degalinės važiavo į Sedos miestelį. Automobilį tuo metu vairavo jo brolis A. S., gim. 1992-07-30, kuris teisės vairuoti neturi. Jo brolis važiavo ne pagrindiniu keliu, o žvyrkeliu, iš kitos degalinės pusės suko į dešinę, tuo metu automobilį sumėtė, trenkėsi į gatvėje esančio namo tvorą. Teigė, kada buvo smūgis, o po to nieko neprisimena, tik pamena, kad iš apvirtusio automobilio jį ištraukė brolis. Apie įvykį policijai nepranešė, paskambino mamai ir paprašė, kad padėtų parvaryti į namus sudaužytą Renault 19. Automobilį atvertė ant ratų ir pririšę vilktį ją nugabeno į mamos kiemą. Kol buvo įvykio vietoje prie jų niekas nebuvo priėję. Įvykio metu jie nesusižalojo, o automobiliu važiavo tik jie du.

S. B. 2014 m. rugsėjo 4 d. paaiškinime paaiškino, kad 2014-09-03, apie 22 val. 50 min. buvo namuose ir išgirdo prie namo stiprų bildesį. Buvo labai tamsu, todėl bijojo išeiti į kiemą pažiūrėti. 2014-09-04, apie 8 val., išėjo į lauką ir pastebėjo apgadintą tvorą. Tvora buvo išversta. Kas apgadino jos tvorą, koks buvo automobilis, kas vairavo, ji nežino.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – <...> asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – <...> asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad pripažįsta padaręs pažeidimą ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) ir kaltininkas savo noru pašalino padarytą žalą (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). ATPK 36 straipsnis nustato, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009-09-08 nutarimu A. S. už (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį numatytą teisės pažeidimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda, tai yra 50 Lt, byloje duomenų apie baudų sumokėjimą nėra, 2014 m. sausio 1 d. skirtos administracinės nuobaudos vykdymas nutrauktas, suėjus senaties terminui, todėl vadovaujantis ATPK 36 straipsnio nuostatomis, laikytina, kad A. S. nuobaudos vykdymas pasibaigė tik 2014-01-01.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 287 straipsniais,

nutarė:

Pripažinti A. S. padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį – 4000 Lt (keturių tūkstančio litų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirti A. S. galutinę subendrintą nuobaudą – 4000 Lt (keturių tūkstančio litų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Išaiškinti A. S., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke (banko kodas 73000, įmokos kodas 6030), ir pateikti administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir / ar nepateikus mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Silva Plungienė