- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-27
- Bylos Nr.
- e2-82-971/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02401-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Ieškovas
- E. Z.
- Atsakovas
- AB „Žemaitijos pienas“
- Advokatai
- Mantas Arasimavičius
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Astai Lėgaudienei, dalyvaujant ieškovės E. Z. atstovui advokatui Mantui Arasimavičiui, atsakovo AB „Žemaitijos pienas“ atstovui Gintarui Keliauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. Z. ieškinį atsakovui AB „Žemaitijos pienas“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir neišmokėtų dienpinigių bei būsto nuomos išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2016-10-13 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-4637 ir priteisti iš atsakovo 34314 Eur neišmokėtų dienpinigių bei 8792 Eur būsto nuomos išlaidų kompensaciją, iš viso 43106 Eur; atnaujinti dėl svarbių priežasčių - ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje - ieškovės praleistą ieškinio senaties terminą, taikytiną daliai ieškovės reikalavimų ir ginti ieškovės reikalavimus, pareikštus darbo ginčų komisijoje nuo 2013-08-12. Ieškovė nurodė, kad 2013-03-22 ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 9380. Sutartyje šalys susitarė dėl LR Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos darbo užmokesčio bei premijos, kurią darbdavys galėjo skirti arba neskirti savo iniciatyva. Darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta 2016-03-29 dieną. Tokiu būdu trejus metus ir 3 dienas (nuo 2013-03-26 iki 2016-03-29) ieškovė dirbo Kinijoje, gaudama iš Lietuvos darbdavio tik minimalų pagrindinį darbo užmokestį. Ieškovės pareigos buvo - eksporto vadybininkas Kinijos rinkai. Šalių sudarytoje darbo sutartyje buvo nurodyta fiktyvi ieškovės darbovietė - atsakovo įmonės padalinys 102 Fushan Rd, No 8, Apt 404, Pudong, Shanghai 200122, Kinijos Liaudies Respublika. Tokio padalinio AB „Žemaitijos pienas“ niekada neturėjo, nes minėtu adresu yra tik ieškovės Kinijoje nuomojamas butas. Legaliai dirbti tariamame atsakovo padalinyje Kinijos Liaudies Respublikoje ieškovė taip pat negalėjo ir dėl to, jog apskritai neturėjo teisės dirbti Kinijos Liaudies Respublikos teritorijoje. 2013-2014 metais ieškovė turėjo teisę laikinai gyventi Kinijos Liaudies Respublikos išduotų laikinų leidimų pagrindu. 2014-06-06 pasibaigus ieškovės leidimui laikinai, suteikiančiam teisę gyventi Kinijoje, ieškovės buvimą minėtoje šalyje leido tik trumpalaikės 14 - 30 dienų turistinės vizos, kurios teisės dirbti užsienio valstybės teritorijoje ieškovei niekada nesuteikė. Ieškovė negalėjo nuolat dirbti atsakovo įmonės padalinyje Kinijoje, kaip kad nurodoma darbo sutartyje, o buvo nuolatinėje komandiruotėje - kelionėje darbdavio interesais tarp Kinijos Liaudies Respublikos, Honkongo, Singapūro. Visą ieškovės darbo Kinijoje laiką darbdavys privalėjo ieškovei forminti komandiruotes bei mokėti dienpinigius, kompensuoti apgyvendinimo išlaidas. Atsižvelgdama į ieškinio senaties terminą ir atėmusi darbdavio apmokėtas ieškovės komandiruotes į kitas šalis dienas (57 d.), ieškovė prašo priteisti 34314 Eur dienpinigių už 903 darbdavio neapmokėtas ieškovės komandiruotės Kinijoje dienas. Be to, per savo darbo Kinijoje laikotarpį nuo 2013 metų kovo iki 2014 metų lapkričio ieškovė patyrė 64600 Kinijos Juanių CNY (8792 Eur) gyvenamojo būsto nuomos išlaidų, kurias taip pat prašo priteisti iš atsakovo. Teigia, jog, atsižvelgiant į ieškovės darbo pobūdį, su ieškove sudaryta darbo sutartis negalėjo būti laikoma nuotoline, o turėjo būti forminama ieškovės komandiruotė dirbti Kinijos Liaudies Respublikoje ir mokami dienpinigiai. Atsižvelgdama į tai, jog ginčų nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje yra privaloma darbo bylų nagrinėjimo stadija, į tai, jog savo teises ieškovė nusprendė aktyviai ginti dar 2016-08-12, kada kreipėsi į darbo ginčų komisiją, nenorėdama mažinti savo reikalavimo, ieškovė prašo teismo atnaujinti jos dėl svarbios priežasties - ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje - 3 mėnesius praleistą ieškinio senaties terminą daliai savo reikalavimų ir ginti ieškovės reikalavimą už 3 metus ir 3 mėn. atgal nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2013-08-12 (elektroninės bylos medžiagos 1 t. b.l., toliau – 1 t. b.l. 1-4). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutinka, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad darbo ginčų komisija ieškovės prašymą dėl teisinės gynybos priemonių taikymo gavo 2016-08-19, o 2016-03-29 ieškovė sužinojo, jog dienpinigiai už komandiruotes nebus mokami, taigi ši aplinkybė rodo, jog ne vėliau kaip iki 2016-06-29 ieškovė privalėjo pateikti prašymą darbo ginčų komisijai, priešingai prašymas pateiktas praleidus jo pateikimo terminą daugiau kaip 50 dienų. Nesutinka su ieškovės pozicija, jog ginčo santykiams turi būti taikomas bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas, nes priešingu atveju būtų paneigiama procesinių terminų instituto esmė ir paskirtis. Prašo taikyti ieškiniui pateikti praleidimo pasekmes - atsisakyti priimti ir nagrinėti ieškinį praleidus įstatymo nustatytą terminą ir bylą nutraukti. Atsakovas taip pat nurodė, kad ikisutartinių santykių metu su ieškove buvo sutartos sąlygos, susijusios su darbo funkcijomis, jų atlikimu ir vykdymu, sutarta, jog darbo funkcijos bus vykdomos Kinijos Liaudies Respublikoje - 102 Fushan Rd, No.8, Apt 404, Pudong, Shanghai 200122, t.y. ieškovės nuomojamose patalpose (kadangi atsakovas naudoja tipines darbo sutarties formas, todėl per klaidą ši vieta buvo nurodyta kaip AB „ Žemaitijos pienas“ padalinys). Toks šalių ikisutartinis susitarimas atitiko ir šalių interesus - ieškovė gyveno nurodytoje teritorijoje, o atsakovas turėjo ketinimų prekiauti savo gaminamais produktais Shanhajuje ar/ir kitose Kinijos Liaudies Respublikos vietose. Be to, toks susitarimas ieškovės interesus atitiko ir dėl to, jog ji jau teikė darbines paslaugas ir kitiems subjektams. Šalims suderinus interesus buvo pasirašyta darbo sutartis kaip atitinkanti šalių tikrąją valią. Darbo santykių metu ieškovė nereiškė jokių reikalavimų ar/ir nerašė sąskaitų tikslu kompensuoti jos išlaidas, kas rodo, kad pateiktas ieškinys yra nesąžiningas, todėl ir šiuo pagrindu atmestinas. Atsakovo teigimu šalys sudarė nuotolinio pobūdžio darbo sutartį ir susitarė dėl darbo funkcijų atlikimo vietos pagal ieškovės pasiūlymą. Per visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė nereiškė jokiu pretenzijų dėl darbo vietos, nereiškė pretenzijų ir reikalavimų dėl išlaidų apmokėjimo už jos nuomojamas patalpas. Šalys nesitarė ir negalėjo tartis dėl nuomos apmokėjimo už patalpų nuomą, tokia atsakovo pareiga nebuvo numatyta ir darbo sutartyje. Darbuotojai buvo išmokami dienpinigiai, kai darbuotoja vykdavo į komandiruotes (Singapūrą, Honkongą ir pan.). Šalys buvo susitarusios dienpinigius mokėti tais atvejais, kai išvykstama į komandiruotę iš nuolatinės darbo vietos, t.y. vadovaujantis darbo sutarties 6.2 punktu. Pagal suformuotą AB „Žemaitijos pienas“ praktiką ir teisės aktų reikalavimus, komandiruotė įteisinama darbuotojo prašymu/sutikimu bei komandiruotės įsakymu. Niekada (per visą darbo santykių laikotarpį) ieškovė nebuvo išreiškusi valios, jog darbo laikas Kinijos Liaudies Respublikoje būtų interpretuojamas kaip darbas komandiruotėje ir už tai būtų mokami dienpinigiai ar kompensuojamos kitokios išlaidos. Ieškovės pateikta patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta 2012-11-10, t.y. žymiai anksčiau nei šalys sudarė darbo sutartį (2013-03-22), taigi akivaizdu, jog patalpų nuomos sutartis sudaryta ieškovės asmeniniams (šeimos) poreikiams, o atsakovas jokia forma neįsipareigojo apmokėti ieškovei patalpų nuomos ar kitokių išlaidų, todėl toks reikalavimas visiškai nepagrįstas. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ji visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį buvo komandiruotėje, kadangi komandiruote į užsienį nelaikomas darbuotojo išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų į užsienį, jeigu jis vienoje vietoje užsienyje būna ilgiau kaip 183 sienas, o ieškovė nurodo, kad ji Kinijos Liaudies Respublikoje išbuvo 1099 dienas. Ieškovė iki pradėdama dirbti AB „Žemaitijos pienas“ gyveno Kinijos Liaudies Respublikoje ir ten vykdė nuolatines darbines funkcijas kitų darbdavių ar kitokių subjektų naudai ir interesais, todėl tokia situacija negali būti vertinama komandiruote. Teisės aktai, reguliuojantys darbo santykius, tarp jų susijusius su komandiruotėmis, nedraudžia sudaryti nuotolinio darbo sutarčių vykdant eksporto vadybininko funkcijas, tokia darbo funkcijų atlikimo forma tenkino abi šalis, todėl ieškovės argumentai neva sutartoms darbo funkcijoms atlikti nuotolinio darbo pobūdžio sutartis negalėjo būti sudaryta, laikytini teisiškai nepagrįstais (2 t. b.l. 97-101). Atsakovo atstovas posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš šalių atstovų paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013-03-22 šalys sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 9380 (1 t. b.l. 6-10). Ieškovė darbo sutartimi buvo priimta dirbti eksporto vadybininko pareigose (Kinijos rinkai) pagal nuotolinio pobūdžio darbo sutartį. Darbo sutarties 1.1. p. ieškovės darbovietė nurodyta AB „Žemaitijos pienas“ ir įmonės padalinys adresu: 102 Fushan Rd, No 8, Apt 404 Pudong, Shanghai 200122. Atsakovo atstovas posėdžio metu paaiškino, kad dėl atsakovo naudojamų tipinių darbo sutarčių formų (šią aplinkybę patvirtina darbo sutartyje likęs ankstesnis sutarties numeris 9354 ir data 2013-02-28) šalių sudarytoje darbo sutartyje Nr. 9380 padaryta techninė klaida, patvirtino, kad AB „Žemaitijos pienas“ padalinio Kinijoje neturi, o minėtas adresas yra ieškovės nuomojamų patalpų adresas, kurį nurodė pati ieškovė, taigi sutartyje buvo nurodyta darbo vieta. Nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo ieškovei mokėti ne mažesnę kaip LR Vyriausybės nustatytą minimalią algą 1000 Lt ir numatė, kad gali būti mokamas skatinamasis kintamas priedas (premija) 4000 Lt darbdavio nuožiūra (darbo sutarties 3 p.). Taip pat nustatyta, kad prieš įsidarbindama pas atsakovą ieškovė jau gyveno Kinijoje, tą patvirtino tiek ieškovės atstovas posėdžio metu, tiek į bylą pateikta 2012-11-10 patalpų nuomos sutartis, iš kurios matyti, kad minėtu darbo sutartyje nurodytu adresu ieškovė buvo išsinuomojusi gyvenamąsias patalpas - butą Kinijoje (1 t. b.l. 13-15). Darbo sutartis nutraukta 2016-03-29 LR DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu AB „Žemaitijos pienas“ generalinio direktoriaus 2016-03-25 įsakymu dėl drausminės nuobaudos - atleidimo skyrimo E. Z., darbuotojai pažeidus darbo sutartį, darbo drausmę ir pareiginius nuostatus (1 t. b.l. 6-10, 11, 12). Duomenų, kad ieškovė būtų ginčijusi jos atleidimą iš darbo, byloje nėra, tačiau ieškovė teigia, kad visą darbo atsakovo įmonėje laikotarpį buvo nuolatinėje komandiruotėje ir visą ieškovės darbo Kinijoje laiką atsakovas privalėjo ieškovei forminti komandiruotes bei mokėti dienpinigius, kompensuoti apgyvendinimo išlaidas LR DK 220 str. pagrindu. Atsakovas su šiais ieškovės reikalavimais nesutinka, teigia, kad ieškovė yra praleidusi procesinį terminą savo reikalavimams reikšti, be to, nurodo, kad ieškovės reikalavimai dėl dienpinigių ir būsto nuomos išlaidų kompensavimo yra neteisėti ir nepagrįsti, pareikšti nesąžiningai.
LR DK 289 str. 1 d. numatyta, kad darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.
Kaip matyti iš teismui pateiktos darbo bylos Nr. APS-113-14607/2016 Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija priėmė ieškovės prašymą nagrinėti ir jį išnagrinėjo, klausimo dėl DK 289 str. 1 d. numatyto termino praleidimo nekėlė ir nesvarstė. Ieškovė 2016-10-13 darbo ginčų komisijos sprendimą apskundė DK 296 str. nustatyta tvarka ir terminais, todėl atmesti ieškovės ieškinį dėl praleisto procesinio termino nėra pagrindo.
DK 220 str. 1–2 d. nustato, kad darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 2 p. nurodyta, kad tarnybine komandiruote laikomas darbuotojo išvykimas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos darbdavio siuntimu atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Šis siuntimas į tarnybinę komandiruotę įforminamas darbdavio ar jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu). Komandiruote į užsienį nelaikomas darbuotojo išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų į užsienį, jeigu jis vienoje vietoje užsienyje būna ilgiau kaip 183 dienas, išskyrus darbuotojus, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis. Darbdaviai išlaidas, susijusias su tarnybine komandiruote, darbuotojams atlygina pagal komandiruotpinigių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009, pasisakydamas dėl teisės į dienpinigius vykstant į tarnybines komandiruotes išaiškino, kad tarnybinė komandiruotė – tai darbdavio nurodymu darbo sutartimi sulygto darbo funkcijos atlikimas ne nuolatinėje darbo vietoje. Tarnybine komandiruote nekvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietovėje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta, kad darbo pobūdis bus kilnojamasis. Tokiais atvejais svarbu aiškinti darbo sutartį, t. y. kokios darbo funkcijos ir kokia jų atlikimo vieta nustatyta šalių susitarimu. Kilnojamojo darbo pobūdis, kaip specifinis ir neretai nuolat išliekantis darbo santykiuose, turi būti nustatytas darbo sutartimi. Kai lingvistiškai aiškinant darbo sutartį negalima konstatuoti tokio susitarimo buvimo, siekdamas atriboti tarnybinę komandiruotę nuo kilnojamojo darbo pobūdžio, teismas konkretaus ginčo kontekste turi atsižvelgti į darbo teisinių santykių subjektų specifiškumą, sulygtų darbo funkcijų pobūdį ir kitas aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje darbo sutartyje nurodyta, kad sudaroma nuotolinio pobūdžio darbo sutartis. DK 115 str. numato, kad nuotolinio darbo sutartyje gali būti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo funkciją arba dalį sulygtų darbo funkcijų darbuotojas atliks kitose negu darbovietė darbuotojui priimtinose vietose. Nuotolinio darbo sutarties ypatumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-08-19 nutarimas Nr. 1043 „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“).
Nors šalių sudaryta darbo sutartis neįvardijama kaip nuotolinio darbo sutartis, tačiau susitardamos dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų šalys aiškiai įvardijo, kad sudaroma neterminuota nuotolinio pobūdžio darbo sutartis (darbo sutarties 2 p.). Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad ieškovė tiek prieš įsidarbindama atsakovo įmonėje, tiek visą darbo pas atsakovą laikotarpį gyveno Kinijoje, kur nuomojosi gyvenamąjį būstą. Ieškovė darbo sutarties galiojimo laikotarpiu Lietuvoje pas atsakovą nedirbo ir jokių darbo funkcijų Lietuvoje nevykdė, taigi darytina išvada, kad ieškovė nuolatinės darbo vietos pas darbdavį AB „Žemaitijos pienas“ Lietuvoje neturėjo. Pažymėtina, kad šiuo metu ieškovė taip pat gyvena Kinijoje tuo pačiu adresu.
Esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne remiantis vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Nors ieškovė teigia, kad ji negalėjo daryti jokios įtakos sudaromos darbo sutarties sąlygoms, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad darbo sutarties projektas bei kiti dokumentai ieškovei buvo išsiųsti elektroniniu paštu, ieškovė turėjo galimybę su jais susipažinti, esant būtinybei, pasitarti ir pasikonsultuoti, siūlyti savo sąlygas ir pakeitimus. Iš ieškovės ir atsakovo darbuotojų susirašinėjimo elektroniniu paštu dėl įsidarbinimo nenustatyta, kad ieškovė būtų buvusi verčiama pasirašyti sutartį, kad jai buvo daromas spaudimas, todėl nėra pagrindo pritarti ieškovės argumentams, kad darbo sutartis šiuo atveju turėtų būti aiškinama darbdavio nenaudai. Priešingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad darbo sutartis buvo sudaryta abiem šalims priimtinomis sąlygomis – atsakovas siekė plėsti prekiaujamos produkcijos rinką į Kiniją, atlikti rinkos tyrimus, ieškovė, nuolat gyvendama Kinijoje, įsidarbino ir gavo pajamų. Ieškovės teiginiai, kad ji gavo tik minimalų darbo užmokestį, yra nepagrįsti, kadangi kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktų pažymų (darbo byla Nr. APS-113-14607/2016 b.l. 91-94) ieškovė gavo kur kas didesnį nei minimalų darbo užmokestį. Darbo bylos Nr. APS-113-14607/2016 duomenimis taip pat nustatyta, kad, ieškovei išvykstant iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos Kinijoje į kitas vietoves, abi šalys tokius išvykimus traktavo kaip komandiruotes, komandiruotės buvo įforminamos (ieškovė teikė prašymus, buvo priimti direktoriaus įsakymai dėl komandiruočių) ir ieškovei mokami dienpinigiai darbovietėje nustatyta tvarka (darbo byla Nr. APS-113-14607/2016 b.l. 279-293). Ieškovę tenkino tokia tvarka, visą darbo laikotarpį ji darbdaviui jokių pretenzijų nereiškė ir nereikalavo jos atliekamų darbo funkcijų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Kinijoje vertinti kaip darbą komandiruotėje. Prašymas dėl komandiruotpinigių išmokėjimo pareikštas tik 2016-03-25, kai tą pačią dieną priimtas įsakymas dėl jos atleidimo (1 t. b.l. 63). Atkreiptinas dėmesys, kad darbo pas atsakovą laikotarpiu ieškovė taip pat buvo įsidarbinusi (nuo 2013-06-10 iki 2016-04-08) ir Lietuvos pieno ūkių asociacijoje (darbo byla Nr. APS-113-14607/2016 b.l. 95-98). O tai, kad ieškovė įsidarbindama net pas du darbdavius galimai neturėjo visų reikalingų dokumentų ir leidimų dėl jos buvimo užsienio valstybėje, vertintina kaip pačios ieškovės nerūpestingas ir neapdairus elgesys.
Taigi nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos darbo sutartį, susitarė dėl esminės darbo sutarties sąlygos – susitarė, kad ieškovė darbo funkcijas vykdys nuotoliniu būdu – nuolat gyvendama Kinijoje. Galimybę sudaryti nuotolinio darbo sutartį numato DK 115 str., tokio susitarimo dėl nuotolinio darbo nedraudžia ir kiti galiojantys teisės aktai. Ieškovė su darbdavio atstovais bendravo elektroninių ryšių priemonėmis, teikė ataskaitas darbdaviui apie atliktas užduotis ir pavedimus, savo darbo rezultatus (1 t. b.l. 120-150, 2 t. b.l. 1-59). Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju atsakovas ieškovės neišsiuntė (nekomandiravo) dirbti į užsienio valstybę, o ieškovė, įsidarbindama pas atsakovą, jau gyveno Kinijoje, todėl, atsižvelgiant į aukščiau aptartų teisės aktų nuostatas dėl tarnybinės komandiruotės ir nuotolinio darbo, kasacinio teismo išaiškinimus šiuo klausimu, vertinti ieškovės darbą atsakovo įmonėje kaip nuolatinę komandiruotę nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl neišmokėtų dienpinigių bei būsto nuomos išlaidų kompensacijos yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.
Atmetus ieškinį, ieškovei jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (pateikti duomenys tik apie dokumentų vertimo išlaidas) nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.), o atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepareiškė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279, 307 str., teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.