Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, susipažinusi su A. K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios Kretingos g. 18-34, Klaipėda, privataus kaltinimo skundu, kuriuo prašoma patraukti advokatą A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 ir 2 dalis, 155 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-05-14 Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas A. K. T. privataus kaltinimo skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 1 ir 2 dalis, 155 straipsnio 1 dalį advokatą A. Ž. už tai, kad iš jos paėmęs 30,620 Lt ir neatlikęs darbo, pinigų negrąžino, žemino ir skleidė viešoje erdvėje frazes, jog “A. K. T. turi psichologinį ir emocinį nestabilumą, rašanti paistalus, blefuoja”, nuteikinėjo pareiškėjos sūnų G. M., kad jo motina – A. K. T. yra nestabilios psichikos, kalba nenatūraliai lyg robotas, pasako frazę ir nutraukia ryšį. Skleidžiamos žinios yra melagingos, žemina jos garbę ir orumą. Dėl šių priežasčių A. K. T. prašo patraukti advokatą A. Ž. baudžiamojon atsakomybėn.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXX skyriaus nuostatos. Šių kategorijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimą palaiko privatus kaltintojas. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.

BPK 412¹ str. 1 d. nustatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

BK 155 straipsnis numato atsakomybę asmeniui, kuris viešai (1 dalis) arba neviešai (2 dalis) veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino kitą žmogų, t.y. įžeidė, o BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtina atsakomybė asmenims už šmeižimą. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas užgauliai atsiliepia apie nukentėjusįjį asmenį ir toks kaltininko elgesys akivizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, moralės normoms. Šmeižimas pagal BK 154 straipsnį, yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Pažymėtina tai, kad šių nusikalstamų veikų vienas iš požymių yra tyčia, t.y. asmuo turi suvokti, kad jis skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją arba užgauliai atsiliepia apie kitą žmogų ir siekia tokių padarinių. Kartu pažymėtina, jog baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia žmogaus saviraiškos laisvės ribojimo forma, todėl ji turėtų būti taikoma kaip paskutinė priemonė, kai akivaizdu, kad kitomis švelnesnėmis priemonėmis asmens garbės ir orumo tinkamai apginti nėra galimybių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Iš teismui pateikto skundo matyti, kad pareiškėja A. K. T. kaltina advokatą tuo, kad šis paėmęs pinigus už atstovavimą civilinėje byloje dėl netinkamo atstovavimo jų negrąžino ir paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie jos psichologinę sveikatą ir taip nuteikinėjo jos sūnų prieš ją. Šiuos veiksmus A. K. T. vertina kaip šmeižimą ir įžeidimą.

Analizuojant ir vertinant A. K. T. teismui pateiktą privataus kaltinimo skundą, akivaizdu, jog yra aiški Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, draudžianti pradėti baudžiamąjį procesą.

Teismas, analizuodamas A. K. T. privataus kaltinimo skunde nurodytus faktus bei pateiktą medžiagą, pastebi, kad tarp pareiškėjos ir advokato dėl galimai netinkamo atstovavimo įsivyravo konfliktiniai santykiai, todėl elektroniniuose laiškuose, kurie buvo skirti išskirtinai advokato broliui ir G. M., kuris, kaip matyti iš pateiktų laiškų, taip pat buvo susijęs su civiline byla, esančios frazės apie pareiškėjos psichologinę sveikatą ir emocinį nestabilumą, vertintinas kaip patarimų ir pagalbos ieškojimas, emocijų proveržis susidariusioje situacijoje, susikaupusio pykčio ir besitęsiančio konflikto išdava, o ne sąmoningas veiksmas siekiant įžeisti ir pažeminti pareiškėją. Nagrinėjamu atveju įvertinus konkrečią situaciją, konflikto dalyvių tarpusavio santykius, minėtų žodžių negalima laikyti įžeidžiančiais, o advokato A. Ž. veiksmus A. K. T. atžvilgiu vertinti kaip nusikalstamus. Analizuojamo privataus kaltinimo skundo kontekste pažymėtina, jog esminę reikšmę dažnai turi ne semantinė atskirų žodžių prasmė, o kontekstas, t. y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiančios vertinant tai, ar žodžiai yra įžeidžiantys adresatą, ar ne (LAT nutartis Nr. 2K-287/2011). Esant išdėstytoms aplinkybėms akivaizdu, kad advokato A. Ž. veikoje nėra būtinojo nusikalstamos veikos požymio – tyčios.

Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tada, kai juo siekiama išaiškinti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir pritaikyti jam įstatyme numatytą sankciją. Proceso pradėjimas be pagrindo pažeistų ir atsakomybėn patraukto asmens ir skundą padavusio asmens teises.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pagal pareiškime nurodytus duomenis yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, todėl atsisakytina pradėti privataus kaltinimo procesą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjos A. K. T. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pagal BK 154 straipsnio 1 ir 2 dalis bei BK 155 straipsnio 1 dalį A. Ž. atžvilgiu.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.