Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovei A. P., jos advokatui Ž. K., nedalyvaujant atsakovams J. I. S., N. S., A. S. – R., dalyvaujant jų advokatui A. Š., nedalyvaujant tretiesiems asmenims M. P. (M. P.) (jai atstovauja motina, ieškovė A. P.) ir Vilniaus miesto 3-ojo notaro biuro notarui A. R., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. (A. P.) ieškinį dėl sandorių pripažinimo tariamais, pareikštą atsakovams J. I. S., N. S., A. S. – R., tretieji asmenys M. P. ir Vilniaus miesto 3-ojo notaro biuro notaras A. R. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Ieškinyje paaiškinta, kad sutuoktiniai, sudarydami tiek sutartį1, tiek sutartį2 neinformavo notaro apie tai, kad jie yra sudarę santuoką (sutarties 1 8.2 p. ir sutarties 2 8.2 p.), o kadangi sutuoktinių pavardės yra skirtingos ir santuoka buvo sudaryta užsienio valstybėje, todėl santuoka nebuvo įtraukta į santuokų registrą Lietuvoje. M. S. 2021-07-02 Vilniaus m. 3-ajame notarų biure sudarė testamentą, kuriuo visas jam priklausančias pinigines lėšas, (duomenys neskelbtini) ir visą nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikoje, paliko ieškovei A. P., įskaitant ir bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausiusį ieškinyje nurodytą turtą. Sutuoktiniai kartu gyveno bute iki M. S. mirties 2022-03-18. Po M. S. mirties antstolis V. M. į 2022-09-19 Paveldimo turto apyrašą Nr. 0013/22/01033 įtraukė turtinę teisę pagal notarinę 2021-08-21 Turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3549, t. y. įtraukė M. S. teisę iš ieškovės gauti 220 000 Eur kainą pagal sutartį2 už tariamai ieškovei perleistą turtą. Būtent šią turtinę teisę (turtinį reikalavimą į ieškovę) ir siekia paveldėti atsakovai, turėdami tikslą vėliau pareikalauti iš ieškovės įvykdyti šią piniginę prievolę (sumokėti skolą) atsakovams, kaip M. S. įstatyminiams įpėdiniams. Kadangi į M. S. testamente neaptartą turtą (turtines teises) gali pretenduoti kiti įpėdiniai, siekdami sau finansinės naudos, ieškovė, siekdama apginti savo teisėtus interesus, prašo teismą sandorius pagal sutartį1 ir sutartį2 pripažinti tariamais ir juos panaikinti, kadangi nei sutartis1, nei sutartis2 nepakeitė įstatyminio sutuoktinių bendro turto teisinio režimo, kai 2017-06-22 įsigytas turtas tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė paaiškina, kad ginčijami sandoriai tarp sutuoktinių buvo sudaryti tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, tačiau kaip įsivaizduojama (tariamai tinkama) priemonė, sprendžiant sutuoktinių tarpusavio nesutarimus.

5. Dublike ir triplike šalys palaikė pradiniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

6. Teismo posėdžio metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

7. Ieškovė ir M. S. 2004-07-30 Kipre sudarė santuoką. Taip pat paminėti asmenys santuoką įregistravo 2016-01-28 Lenkijoje (1 failas, 10 – 23 psl.). Ieškovės ir M. S. santuoka Lietuvoje nebuvo registruota, užsienyje sudaryta santuoka nebuvo įtraukta į civilinės metrikacijos apskaitą Lietuvoje.

8. 2017-06-22 Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytynių sutartimi ir 2017-06-27 nekilnojamojo turo nuosavybės teisės perdavimo – priėmimo aktu (1 failas 25 – 34 psl.) ieškovė iš bankrutavusios UAB „Snoras Development“ nusipirko butą/patalpą butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir 1/10 dalį negyvenamosios patalpos – garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – butas su garažu).

9. Ieškovė 2017-09-01 su M. S. sudarė buto ir garažo dalies pirkimo pardavimo sutartį su perdavimo – priėmimo aktu (toliau – sutartis1), kuria ieškovė savo sutuoktiniui M. S. perleido turtą: butą/patalpą butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/10 dalį negyvenamosios patalpos – garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2021-08-20 M. S. ir ieškovė sudarė buto ir negyvenamosios patalpos – garažo dalies pirkimo – pardavimo sutartį su priėmimo – perdavimo aktu (toliau – sutartis2), kuria M. S. ieškovei perleido turtą: butą/patalpą butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/10 dalį negyvenamosios patalpos – garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Ieškovė du kartus įregistravusi santuoką su M. S. suprato, kad yra susituokusi ir kad po pirmosios santuokos sudarymo 2004-07-30 Lietuvoje įgytam turtui taikomas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas (CK 3.87 straipsnis). Tad butas/patalpa butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir 1/10 dalis negyvenamosios patalpos – garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) po 2017-06-22 Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytynių sutarties ir 2017-06-27 nekilnojamojo turo nuosavybės teisės perdavimo – priėmimo akto sudarymo tapo bendroji jungtinė ieškovės ir M. S. nuosavybė. Nors Nekilnojamojo turto registre šis turtas nebuvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė ieškovės ir M. S. nuosavybė, tačiau ši aplinkybė nepakeitė paminėto turto teisinio režimo, tik galėjo turėti įtakos disponavimo šiuo turtu tvarkai (žr. CK 3.88 straipsnio 3 dalis).

11. Bendraturčiai turėjo teisę pakeisti šio turto teisinį režimą. Pagal CK 3.116 straipsnio 1 dalies nuostatas vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium.

12. Ieškovės ginčijamų sandorių rezultatas – sandoriuose nurodyto turto savininko pasikeitimas. Esant ankstesnėse sprendimo pastraipose nurodytam buto su garažu teisiniam režimui (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) ir aplinkybei, kad ieškovės ir M. S. santuoka nebuvo įtraukta į civilinės metrikacijos apskaitą Lietuvoje, pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatas vieno sutuoktinio vardu įregistruoto santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto perleidimas kitam sutuoktiniui reiškia šio turto pasidalijimą, nes po tokio perleidimo paminėtas nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruojamas kaip asmeninė turto įgijėjo nuosavybė.

13. Pagal CK 3.100 straipsnio 7 punkto nuostatas bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė gali pasibaigti sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą. Todėl nėra pagrindo taikyti CK 1.80 straipsnio nuostatų ir nėra pagrindo pripažinti ieškovės ginčijamų sandorių negaliojančiais dėl to, kad jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

14. Nėra požymių, kad ieškovė nesuprato sudaromų sandorių reikšmės ir prasmės. Ieškovė 2024-04-26 teismo posėdžio metu paaiškino, kad turi Tel Avivo universiteto bakalauro diplomą, ilgą laiką gyveno Lietuvoje, laisvai kalba lietuviškai, yra sudariusi sandorių, susijusių su nekilnojamojo turto perleidimu. Vadinasi, sudarydama paminėtus sandorius, ieškovė sąmoningai siekė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto teisinio režimo modifikavimo būtent tokiu būdu, koks nurodytas sandoriuose.

15. Iš aplinkybių, susijusių su buto (duomenys neskelbtini) ir kito sandoryje nurodyto turto kainos, nurodytos 2017-09-01 sandoryje, sumokėjimu taip pat negalima spręsti apie šio sandorio tariamumą. Paminėto sandorio (kurį patvirtino notaras A. R.) 4.1 punkte nurodyta, kad visą daiktų kainą pirkėjas (M. S.) sumokėjo pardavėjai (A. P.) į pardavėjos vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke (dabar tai Luminor Bank AS Lietuvos skyrius), prieš sudarant šią sutartį. Ieškovė pateikė nurodytos sąskaitos išrašą nuo 2017-06-20 iki 2017-09-13 (2024-05-02 prašymo DOK-15715 priedas A. P._Sąskaitų operacijų ataskaita_2024-05-22.pdf.). Iš šio išrašo matyti, kad 2017-06-20 ieškovė iš vienos savo sąskaitos į kitą pervedė 89 293,69 Eur (duomenų apie pervestų lėšų kilmę nepateikta), 2017-06-20 M. S. į šią sąskaitą pervedė 130 337,53 Eur ir 2017-06-26 M. S. į šią sąskaitą pervedė 13 393,90 Eur. Nors ieškovė paminėtame 2024-05-02 prašyme paaiškino, kad nurodyti mokėjimai nesusiję su mokėjimais pagal 2017-09-01 sandorį, tačiau dėl mokėjimų duomenyse nurodytų nekonkrečių jų paskirties duomenų negalima atmesti galimybės, kad šie mokėjimai galėjo būti įskaityti kaip mokėjimai pagal 2017-09-01 sandorį. Taip pat atsakovų advokatas pateikė (žr. 2024-05-06 prašymo DOK-16007 1 Priedą 2017-07-24 preliminariąją sutartį.pdf) notaro A. R. patvirtintos 2017-07-24 ieškovės ir M. S. preliminariosios sutarties dėl to paties buto (duomenys neskelbtini) ir kito susijusio turto pirkimo – pardavimo kopiją. Šioje preliminariojoje sutartyje (2.2 punkte) nurodyta, kad numatyto parduoti turto kaina sumokėta būsimai pardavėjai prieš sudarant šią sutartį. Tad preliminariojoje sutartyje įrašytas ieškovės atstovės (preliminariąją sutartį už ieškovę pasirašė jos atstovė D. U.) patvirtinimas apie įvykusį atsiskaitymą už 2017-09-01 sandoriu ieškovės parduotą butą ir su juo susijusį turtą. Ieškovė paminėtos notariškai patvirtintos aplinkybės apie buto Gaono g. 8, Vilniuje ir su juo susijusio turto kainos sumokėjimą nenuginčijo. Todėl konstatuojama, kad 2017-09-01 sandoryje nurodyta paminėto buto ir kito turto pardavimo kaina ieškovei buvo sumokėta ir nėra pagrindo laikyti šio sandorio tariamu dėl parduotų daiktų kainos nesumokėjimo.

16. Ieškovės ginčijami sandoriai turi apsimestinių sandorių požymių (CK 1.87 straipsnis). Sandoriais pridengiamas turto (buto su garažu), kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalijimas, kai vienas sutuoktinis perleidžia kitam sutuoktiniui savo turto dalį bendrame turte. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šioje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Todėl apsimestiniais sandoriais iš pradžių ieškovė M. S. (2017-09-01 Buto ir garažo dalies pirkimo – pardavimo sutartis su priėmimo – perdavimo aktu, 1 failas 35 – 44 psl.), o vėliau atvirkščiai (2021-08-20 Buto ir negyvenamosios patalpos – garažo dalies pirkimo – pardavimo sutartis su priėmimo – perdavo aktu, 2021-11-12 Susitarimas pakeisti sutartį, 1 failas, 45 – 59) sutuoktiniai vienas kitam asmeninės nuosavybės teise perleido jiems priklausiusias buto su garažu, kaip buvusios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis, paversdami ją asmenine turto įgijėjo nuosavybe. Sutuoktinių interesas modifikuoti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę į asmeninę kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybę sutapo su rezultatu, kuris buvo pasiektas, ieškovei ir M. S. sudarius šiuos sandorius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi trūkumų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-11-23 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Paminėtų sandorių sudarymas realiai paveikė sandorių šalių teises ir pareigas. Todėl nėra pagrindo laikyti šių sandorių tariamais.

17. Ieškovė neprašo pripažinti ieškinyje nurodytų sandorių apsimestiniais ir taikyti CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodytų pasekmių, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisakoma, išsprendžiamas tik paminėtų sandorių pripažinimo tariamais sandoriais klausimas. Kadangi, kaip minėta, ieškovė ir M. S. ieškinyje nurodytais sandoriais realiai išsprendė jiems aktualius bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės transformavimo į asmeninę kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybę klausimus, nėra pagrindo sandorių laikyti tariamais ir nėra pagrindo patenkinti ieškinyje pareikštų reikalavimų. Visi ieškinyje pareikšti reikalavimai atmetami.

18. Byla išspręsta atsakovų naudai. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovai nurodė, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų – 5 694 Eur (išlaidos advokatų pagalbai apmokėti -5 340 Eur ir vertimo išlaidos – 354 Eur). Atsakovų išlaidos advokatų pagalbai apmokėti, atsižvelgiant, kad buvo atstovaujama trims atsakovams, byla didelės apimties, buvo priimtas sprendimas dėl ieškinio pagrindo, neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Vertimo išlaidas patvirtina UAB „Laurifer“ PVM sąskaitos – faktūros. Atmetus ieškinį, atsakovams iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis, po 1 898 Eur kiekvienam atsakovui.

19. Trečiasis asmuo notaras A. R. nenurodė, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir neprašė jų priteisti.

20. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu nėra (byla elektroninė).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti ieškovės A. P. (A. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl sandorių pripažinimo tariamais, pareikštą atsakovams J.I. S., gim. (duomenys neskelbtini), N. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. S. – R., gim. (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto 3-ojo notaro biuro notaras A. R..

Priteisti atsakovams J. I. S., gim. (duomenys neskelbtini), N. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. S. – R., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės A. P. (A. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, po 1 898 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) kiekvienam atsakovui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.