Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjams ši faktinė aplinkybė, jog šilumos punktas name (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe priklauso namo butų savininkams, Komisija visiškai nepagrįstai nusprendė, kad Administracijos 2022-04-28 Sprendimo dalis dėl šilumos punkto remonto yra nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis.

Taip pat atsakovė nurodė, kad pagal CK kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 44 punktu daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė.

Atsakovės teigimu, pareiškėjams priklausantis butas yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos, tačiau jis yra name, kuriam yra centralizuotai tiekiama šilumos energija. Šilumos punktas savo esme ir paskirtimi yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas. Be to, šilumos punktas yra būtinas tinkamam namo eksploatavimui ir naudojimui užtikrinti, todėl tai, kad ieškovai yra įsirengę vietinį šildymą, nepanaikina jų pareigos rūpintis šilumos punkto, kaip bendrojo naudojimo objekto, būkle ir prisidėti priėjo išlaikymo. Šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines. Pareiga išlaikyti name esančias bendrojo naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti ir prižiūrėti, įskaitant išlaidas už šilumos punkto remontą ir prižiūrą, taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos.

Taigi, skundžiama sprendimo dalis, dėl priskaičiuotų mokesčių už šilumos punkto ir karšto vandens siurblio remonto darbus, atsakovės buvo priimta nustačius visus teisinę reikšmę turinčius faktus ir neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl, darytina išvada, kad atsakovės 2022-04-28 raštas Nr. 53-5-192 atitiko VAĮ 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui.

Pareiškėjai atsiliepimu bei paaiškinimais teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad iš prie nagrinėjamos administracinės bylos pridėtos administracinės bylos Nr. AG1-308/10-2021 duomenų matyti, jog pareiškėjai atsakovei pateikė 2021-10-19 skundą „Dėl šilumos punkto remonto, karšto vandens siurblio“ (reg. Nr. R13-2669), kuriuo prašė ištirti pažeidimus ir įpareigoti namo Administratorių laiku atsakyti į reikalavimą ir įpareigoti grąžinti neteisėtai priskaičiuotą sumą, taip pat skirti Administratoriui baudą. Pareiškėjai 2021-10-19 atsakovei nurodė, kad 2021-09-29 raštu (reg. Nr. 866) kreipėsi į Administratorių UAB „Civinity namai Kaunas“, kad grąžintų neteisėtai priskaičiuotas sumas už karšto vandens siurblį 46.14 Eur, sumokėtas pagal 2019-10-01 sąskaitą, nes šilumos punktas yra Kauno energijos nuosavybė. Paaiškino, jog butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsijungęs nuo šio punkto ir remontuoti jo neturi, nes niekada nepirko ir niekada netapo pareiškėjų nuosavybe. Pažymėjo, kad ginčo, jog 2019-10-01 šilumos punktas buvo AB „Kauno energija“ nuosavybė, byloje nėra, nes atsakovė byloje pripažino, kad sprendimas dėl šio šilumos punkto pirkimo iš AB „Kauno energija“ buvo priimtas tik butų savininkų 2020-02-28 susirinkime, todėl akivaizdu, jog 2019-10-01 šis šilumos punktas buvo AB „Kauno energija“ nuosavybė, todėl pareiškėjai neprivalėjo apmokėti už šio punkto remontą, įskaitant karšto vandens siurblio keitimą.

Pareiškėjų teigimu, nepaisant to, jog pagal bendrą taisyklę daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai yra šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė (Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 44 d., 24 str. 1 d.), įstatymų leidėjas eksplicitiškai pripažįsta (numato) šios taisyklės išimtį reglamentuodamas (1) tiek bendrosios nuosavybės teisės į šilumos punktų įgijimą (Šilumos ūkio įstatymo 24 str. 2 d.), (2) tiek šilumos tiekėjams nuosavybės teise priklausančių šių punktų priežiūrą (eksploatavimą) (Šilumos ūkio įstatymo 20 str. 1 d.). Kitaip tariant, įstatymų leidėjas šilumos punktų, kurie nuosavybės teise priklauso šilumos tiekėjams, nevertina kaip butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės šių punktų priežiūros (eksploatavimo) tikslais.

Pareiškėjai sutinka su atsakovės vertinimu, kad šis šildymo punktas yra dalis bendrosios statinio inžinerinės sistemos, kaip ji apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje - „statinio inžinerinės sistemos, skirtos daugiau negu vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti.“ Tačiau šios (bendro pobūdžio) nuostatos nekeičia vertinimo dėl aptariamų šilumos punktų diferencijavimo pagal nuosavybę jų priežiūros (eksploatavimo) tikslais, taip pat savaime nelemia išvados, kad daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkų prievolė atlyginti šilumos tiekėjams nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų priežiūros (eksploatavimo) sąnaudas galėtų būti kildinama iš šių savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu nustatančių Civilinio kodekso nuostatų, t. y. šio kodekso 4.82 ir 4.83 straipsniai nereglamentuoja šilumos tiekėjams nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų priežiūros (eksploatavimo) sąnaudų apmokėjimo klausimo.

Pareiškėjai tvirtina, kad atsakovės 2022-04-28 sprendimas Nr. 53-5-192 negali būti laikomas atitinkančiu esminius individualaus administracinio akto turinio reikalavimus, nes atsakovė, netinkamai aiškino CK 4.75, 4.82 ir 4.83 straipsnių nuostatas, neįvertino, kad šilumos punktas 2019 m. spalį buvo AB „Kauno energija“ nuosavybė, todėl atsakovė netinkamai vykdė Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisykles, patvirtintas 2020-04-28 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-168.

Ginčas byloje kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus 2022-04-28 sprendimo Nr. 53-5-192 „Dėl namo (duomenys neskelbtini), šilumos punkto“ (toliau – ir 2022-04-28 Sprendimas) dalies „Dėl priskaičiuotų mokesčių už šilumos punkto ir karšto vandens siurblio remonto darbus“, o tuo pačiu ir dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2022-07-08 sprendimo Nr. 21R1-142 (AG1-99/09-2022), kuriuo Administracijos sprendimo dalis buvo panaikinta, teisėtumo bei pagrįstumo.

Pareiškėjai 2022-04-02 kreipėsi į Administraciją, prašydami raštu atsakyti, kada Administracija įvykdys įsiteisėjusį Komisijos sprendimą Nr. 21R1-32(AG1-308/10-2021) ir iš naujo išnagrinės pareiškėjų skundą dėl namo administratoriaus UAB „Civinity namai“ neteisėtų veiksmų. Taip pat prašė apie priimtą sprendimą informuoti raštu.

Pareiškėjai 2022-04-28 Sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2022-07-08 sprendimu Nr. 21R1-142 (AG1-99/09-2022) panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus 2022-04-28 sprendimo Nr. 53-5-192 dalį „Dėl priskaičiuotų mokesčių už šilumos punkto ir karšto vandens siurblio remonto darbus“, o kitoje dalyje pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė apskundė Komisijos 2022-07-08 sprendimo Nr. 21R1-142 (AG1-99/09-2022) dalį „Dėl priskaičiuotų mokesčių už šilumos punkto ir karšto vandens siurblio remonto darbus“, teismas nagrinės klausimą tik dėl 2022-04-28 Sprendimo dalies (atitinkamai dėl Komisijos 2022-07-08 sprendimo dalies), kurioje pasisakyta dėl mokesčių už šilumos punkto ir karšto vandens siurblio remonto darbus.

Sprendžiant šalių argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Iš prie nagrinėjamos administracinės bylos pridėtos administracinės bylos Nr. AG1-308/10-2021 duomenų matyti, jog pareiškėjai Administracijai pateikė 2021-10-19 skundą „Dėl šilumos punkto remonto, karšto vandens siurblio“ (reg. Nr. R13-2669), kuriuo prašė ištirti pažeidimus ir įpareigoti namo Administratorių laiku atsakyti į reikalavimą bei įpareigoti grąžinti neteisėtai priskaičiuotą sumą, taip pat skirti Administratoriui baudą. Pareiškėjai 2021-10-19 atsakovei nurodė, kad 2021-09-29 raštu (reg. Nr. 866) kreipėsi į Administratorių UAB „Civinity namai Kaunas“, jog grąžintų neteisėtai priskaičiuotas sumas už karšto vandens siurblį 46.14 Eur, nes šilumos punktas yra Kauno energijos nuosavybė. Paaiškino, jog butas (duomenys neskelbtini) yra atsijungęs nuo šio punkto ir remontuoti jo neturi, nes niekada nepirko ir niekada netapo pareiškėjų nuosavybe.

Atsakovė 2022-04-28 Sprendime vadovavosi teisiniu reglamentavimu, kuris įpareigoja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus prižiūrėti bendrąja daline nuosavybe jiems priklausančius objektus. Atsakovė 2022-04-28 Sprendime iš esmės pasisakė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2021-11-01 iki 2021-12-31) 2 straipsnio 5, 19, 52, 104 dalimis, yra nurodyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistema ir šilumos punktas, įrengimai ir įranga skirti daugiau negu vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti, yra šios sistemos sudedamoji dalis, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Atsakovė 2022-04-28 Sprendime taip pat vadovavosi CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip valdyti. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, atsakovė konstatavo, kad už šilumos punkto ir karšto vandens siurblio remonto darbus, pareiškėjai privalo, proporcingai savo turimos nuosavybės daliai, apmokėti išlaidas susijusias su minėtais darbais.

Teismo vertinimu, atsakovė, priimdama skundžiamą 2022-04-28 sprendimą (jo dalį), nenustatė ar pareiškėjams buvo pagrįstai išrašyta sąskaita už šilumos siurblio remontą. Atsakovė turėjo nustatyti aplinkybes, kuriam subjektui, sąskaitos už šilumos siurblio remontą išrašymo ir remonto atlikimo metu, priklausė šilumos punktas name (duomenys neskelbtini) ir tik tada spręsti ar pareiškėjai privalo ir kuo vadovaujantis apmokėti išlaidas susijusias su minėtais darbais.

Dėl išvardintų priežasčių, teismas sprendžia, kad Komisija skundžiamu 2022 m. liepos 8 d. sprendimu byloje Nr. 21R 1-142(AG1-99/09-2022) iš esmės pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog Administracijos 2022-04-28 Sprendimo dalis dėl šilumos punkto remonto yra nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, neatitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir ją panaikino, todėl patenkinti atsakovės skundą ir panaikinti Komisijos sprendimą nėra jokio pagrindo.