- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-05
- Bylos Nr.
- 2A-916-173/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-04686-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- T. B.
- Ieškovas
- J. B.
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Dalės Burdulienės, Žibutės Budžienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui T. B., dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama laikinai apriboti T. B. tėvo valdžią į vaikus M. B. ir B. B..
Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka nutraukta 2010-01-07 bendru sutikimu. Pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį abu sūnūs liko gyventi su ja, o atsakovas tėvo pareigas auklėti vaikus vykdė pasiimdamas juos pagal grafiką. A. T. B. po santuokos nutraukimo tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų dėl bendravimo su vaikais, nepasiimdavo jų kas antrą savaitgalį, nepraleido su jais nei vienos dienos per atostogas. 2010 metų pirmąjį pusmetį atsakovas su vaikais dar bendravo epizodiškai, pasiimdamas juos 1-2 valandoms. Pas vaikus ateidavo į namus kada sugalvodavo pats, kai vaikams jau laikas miegoti, nepaisydamas vaikų interesų ir nusistovėjusios tvarkos. Atsakovas su vaikais tinkamai nebendrauja, jų neauklėja, neatlieka savo pareigų vaikams, nesidomi vyresniojo sūnaus mokslu, o jaunesniojo sūnaus raida, neina į tėvų susirinkimus mokykloje ir darželyje, nedalyvauja vaikų šventėse nesidomi jų doroviniu auklėjimu. Atsakovas nuo 2010-08-01 neteikia vaikams materialinio išlaikymo, dėl ko jai teko kreiptis į antstolį, o vėliau, nuo 2010-10-01 dienos vaikai gauna išmokas iš vaikų išlaikymo fondo. Be to, atsakovas 2010-10-07 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už tyčinį smurtinį nusikaltimą realia 3 metų laisvės atėmimo bausme, nuosprendis įsiteisėjo 2011-02-14, o 2011-03-21 jis buvo suimtas laisvės atėmimo bausmei atlikti. Ieškovė nurodė, kad visi paminėti faktai įrodo, kad atsakovas T. B. vengia atlikti savo pareigą auklėti, bendrauti ir išlaikyti vaikus, o jo priešingas teisei elgesys daro žalingą įtaką vaikams.
A. T. B. nurodė, kad 2010-01-08 dieną jis buvo atleistas iš tarnybos Lietuvos kariuomenėje. Su ieškove dėl vaikų priežiūros jie buvo sutarę. Kadangi jis tapo bedarbiu, buvo priverstas dirbti ir atsitiktinius darbus ir norėdamas vykdyti finansinius įsipareigojimus, jis buvęs priverstas dirbti neribotą laiką, kartais dirbti ir už Lietuvos ribų, dėl ko jis neturėjęs ir kasmetinių atostogų. Grįžęs, jis visuomet aplankydavęs vaikus, su jais praleisdavo laiką. Kylant nesutarimams su ieškove vaikų klausimu, vis dažniau jam buvo draudžiama pasimatyti su vaikais, piktybiškai akcentuojant, kad galima vaikus pasiimti savaitgaliais, nors ieškovei buvo žinoma, kad jis tam neturi sąlygų, neturi galimybės vaikus apnakvindinti. Be to, ieškovė pasisavino 2900 litų, kurie buvo laikomi jos motinos namuose, teigdama, kad šios lėšos skirtos vaikų ateičiai užtikrinti. Tokiu būdu jam netekus šių santaupų, neturėdamas pastovaus darbo, jam neužtekdavo pinigų mokesčiams ir būtinoms reikmėms, dėl ko jis neturėjo galimybės labiau finansiškai padėti vaikams. Nuo 2010 m. vasaros ieškovė jam trukdydavo susitikti su vaikais, stengdamasi sukiršinti. Paskutiniu metu pasimatyti su vaikais jam iš viso buvo draudžiama, stengiamasi sumenkinti jo, kaip tėvo, autoritetą, ieškovė į jo skambučius dėl pasimatymų su vaikais neatsiliepdavo. Šiuo metu realizuoti savo kaip tėvo teises ir pareigas jis šiuo metu neturi nei fizinių nei finansinių galimybių.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti visiškai ir laikinai apriboti T. B. tėvo valdžią į vaikus M. B. ir B. B., priteisti iš atsakovo T. B. ieškovės J. B. naujai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas 135 litus; priteisti iš atsakovo T. B. išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentu įteikimu 18,65 litus.
Nurodė, kad vaikai patyrė psichologinę traumą, lankėsi pas psichologą, jiems teikta pagalba. Pažymėjo, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė savo išvada patvirtino, kad laikinas tėvo valdžios ribojimas T. B. geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus, kadangi šiuo metu atsakovas vaikais nesirūpina, jų neišlaiko, negali vykdyti tėvo pareigų dėl savo kaltų veiksmų. Teismas, įvertinęs atsakovo gyvenimo būdą iki nusikaltimo padarymo, padarė išvadą, kad atsakovas yra motyvuotas rūpintis vaikais, tačiau jis šiuo metu neturi galimybės pilnai realizuoti savo kaip tėvo pareigų ir įgyvendinti tėvo valdžią vaikams dėl to, kad jo laisvė yra suvaržyta. Nusprendė, kad padėtis gali pasikeisti ir atsakovas galės tinkamai vykdyti tėvo pareigas, todėl atsakovui T. B. tėvo valdžią į vaikus M. B. ir B. B. apribojo laikinai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovas T. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą.
1. Apelianto nuomone, teismas objektyviai neįvertino susiklosčiusių aplinkybių, kodėl atsakovas vengė atlikti savo pareigas vaikams ir jų neišlaikė.
Šalies argumentai
2. Apeliantas nurodo, kad teismas apribodamas tėvystės teises nekonkretizavo, kad šiuo metu atsakovas jau dešimt mėnesių yra nelaisvėje ir iki laisvės atėmimo pabaigos jam yra likę du metai ir du mėnesiai. Pažymi, kad teismas apribojimą taikė trejiems metams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo T. B. apeliacinį skundą ieškovė J. B. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Nurodė, kad nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio atsakovas T. B. visai nesidomėjo vaikų ugdymo procesu, jų visiškai neišlaikė, su jais beveik nebendravo, pažadėdavo vaikams, bet savo žodžio netesėdavo, su jais nesusitikdavo. Atsakovas T. B. nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio iki 2011 m. kovo 21 d., iki kol pateko į laisvės atėmimo vietą, per pusę metų, su vaikais praleido vieną dieną, nors pagal teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos turėjo su vaikais praleisti kas antrą savaitgalį. Mano, kad atsakovo motyvai, kad jis su vaikais nebendrauja todėl, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas pripažintinas nepagrįstu, nes teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 330 str.).
Teisėjų kolegija netenkina ieškovės J. B. prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė nenurodė svarių argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad tik žodinio proceso tvarka galima nustatyti šios bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingą sprendimą.
Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje R. Č. v. S. K., byla Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008). Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos.
Apeliantas nurodo, kad teismas objektyviai neįvertino susiklosčiusių aplinkybių, kodėl atsakovas vengė atlikti savo pareigas vaikams ir jų neišlaikė.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas prarado laisvę padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 dalyje, buvo pripažintas kaltu ir nuteistas trejiems metams, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose (69-74 b. l.). Akivaizdu, kad atsakovas negali šiuo metu vykdyti tėvo pareigų vaikams M. B. ir B. B., nes vykdo paskirtą bausmę. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. neteikia savo sūnums materialinio išlaikymo, o atsakovas to neginčijo. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovas bausmę pradėjo vykdyti tik 2011 m. kovo 21 d., taigi atsakovas nustojo teikti išlaikymą savo vaikams daugiau kaip pusmetį prieš pradėdamas vykdyti paskirtą bausmę. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas T. B. nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio iki 2011 m. kovo 21 d., iki kol pateko į laisvės atėmimo vietą, per pusę metų, su vaikais praleido vieną dieną. Be to, kaip matyti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, sūnus M. patvirtino, kad tėvas su juo ir jo broliu retai susitikdavo ir mažai bendraudavo (21 b. l.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus tai, jog atsakovas buvo sveikas ir pajėgus dirbti, atsakovo elgesys, kadangi jis nustojo vykdyti savo vaikų išlaikymo prievolę, yra pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Be to, Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos 2011 m. lapkričio 5 d. pažymoje nurodyta, kad M. B. dėl emocinių problemų po tėvų skyrybų buvo konsultuojamas du kartus (64 b. l.), todėl galima daryti išvadą, kad atsakovo neigiamas elgesys po skyrybų (retas bendravimas iki pradėjimo vykdyti bausmę, po to vaiką neigiamai paveikęs bendravimas su tėvu pataisos namuose) galėjo įtakoti psichologinę traumą sūnui. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė taip pat savo išvada patvirtino, kad laikinas tėvo valdžios ribojimas T. B. geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus, kadangi šiuo metu atsakovas vaikais nesirūpina, jų neišlaiko, negali vykdyti tėvo pareigų dėl savo kaltų veiksmų.
Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertino atsakovo veiksmus ir atsižvelgė į vaikų interesus, todėl pagrįstai pripažino, kad buvo CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai laikinai apriboti atsakovui tėvo valdžią.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. 2011 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.