Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovei R. Kizienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovui M. D., dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas M. D. su ieškiniu sutinka iš dalies, neprieštarauja, kad vaikų - K. D., M. D. ir I. D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina. Su bendravimo tvarka nurodyta ieškinyje sutinka. Jis gyvenimo sąlygas turi, namai sutvarkyti, todėl pasiimti pas save gali. Su išlaikymo dydžiu nesutinka, prašė iš jo nepilnamečių vaikų - M. D. ir I. D. išlaikymą priteisti periodinėmis išmokomis po 100,00 eurų kas mėnesį kiekvienam vaikui. Paaiškino, kad su N. A. jie neįregistravę santuokos kartu gyveno ir tvarkė bendrą ūkį nuo 2013 metų pradžios iki 2021 m. liepos mėnesio. Susilaukė dviejų bendrų vaikų - dukros M. D., gimusios (duomenys neskelbtini), o sūnus I. D. gimė (duomenys neskelbtini). Savo tėvystę jis pripažino pareiškimais dėl tėvystės pripažinimo. Be to jis nėra K. D. biologinis tėvas, savo tėvystę pripažino 2013 m. lapkričio 22 d. notaro patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, kai tuo metu K. A., dabar D., buvo 4 metai ir 10 mėnesių. Iki jiems pradedant bendrą gyvenimą N. A. artimai bendravo su P. S., kuris atsakovo įsitikinimu ir yra K. biologinis tėvas. Su P. S. N. A. nenustojo bendrauti iki šiol. Ateityje žada darytis tyrimą dėl K. D. tėvystės nuginčijimo. Dėl išlaikymo jis nurodė, kad teisiškai jis yra K. D. tėvas, tačiau nėra jos biologinis tėvas. Mano, kad būdama sąžininga ir teisinga ji neturėtų iš jo reikalauti išlaikymo K. D.. Nesutinka teikti išlaikymo K. D.. Neprieštarauja, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma per mėnesį gali būti tokia kokios prašo ieškovė. Ieškovė iš jo prašo priteisti po 200 eurų, todėl jis mano, kad kitus du šimtus turi skirti pati ieškovė. Jam neaišku iš kur ji gaus tiek lėšų, jei gyvena iš socialinės pašalpos. Nors jų jauniausiam vaikui I. D. 2022 m. balandžio 25 d. sukako jau ketveri metai, tačiau darbo N. A. neieško. Gyvendamas kartu su ieškove jis sudarė keturias vartojimo kredito sutartis su įvairiais refinansavimais: 2020 m. vasario 11 d. 5 050,00 eurų sumai, kredito grąžinimo terminas 2026 m. lapkričio 27 d.; 2020 m. birželio 1 d. 3 300,00 eurų sumai, kredito grąžinimo terminas 2025 m. gegužės 27 d.; 2021 m. kovo 25 d. 350,00 eurų sumai, kredito grąžinimo terminas 2024 m. kovo 25 d.; 2021 m. kovo 3 d. 2 040,00 eurų sumai, kredito grąžinimo terminas 2026 m. balandžio 3 d.. Bendra gauto kredito suma 10 740,00 eurų, o liko grąžinti 13 855,30 eurų. Kas mėnesį turi mokėti 288.00 eurų. Visos gautos kreditinės lėšos buvo panaudotos tuometės šeimos poreikiams tenkinti. Už paskolas ėmė įvairią buitinę techniką, viską išeidamas paliko pas ieškovę ir vaikus. Šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje, jo vidutinis darbo užmokestis 750 eurų per mėnesį į rankas. Turėtą žemę pardavė kai buvo striuka su pinigais, gyvenant dar šeimoje. Jam yra diabetas, turi problemų su širdimi. Vaistams išleidžia apie 100 eurų: vienas tabletes kompensuoja, kitų nekompensuoja. Priteisus reikalaujamą išlaikymą kiekvienam vaikui po 200 eurų kas mėnesį, jis nebeįstengtų ne tik pats išgyventi, prasimaitinti, bet ir vykdyti finansinių įsipareigojimų. Vaikų išlaikymui 2021 m. gruodžio 28 d. ir 31 d. jis pervedė po 61,00 eurą. Be to jis pasidengė skolas parduotuvėse kai gyveno kartu ir ėmė prekes kur buvo nesumokėta.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė nurodė, kad N. A. ir M. D. šeima skyriui žinoma, nes 2021 m. liepos 16 d. Tarnybos skyriuje gautas pranešimas dėl vaikų teisių pažeidimų šeimoje, tačiau jį išnagrinėjus, pažeidimų nenustatyta. Atvejo vadybai šeimai netaikoma. Įvertinus N. A. gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgiant į vaikų nuomonę mano, kad K. D., M. D. ir I. D. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Atsižvelgiant į tai, kad pasak ieškovės atsakovas ,,linkęs piktnaudžiauti alkoholiu“, Tarnybos skyrius kelia abejonių, ar atsakovas sugebės užtikrinti mažamečiams saugią socialinę aplinką. Todėl manytina, kad pereinamajame laikotarpyje, būtų tikslinga, tėvo bendravimo tvarką su vaikais nustatyti neutralioje aplinkoje, o vaiko motinai įsitikinus, kad vaikams bus saugi aplinka su tėvu, tik tuomet tėvui su vaikais leisti bendrauti su nakvyne. Tarnybos skyriaus vertinimu, ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo vaikui po 200 eurų suma nuo 2021 m. lapkričio 1 d. kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui išlaikymo, atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir sudarytų galimybę tenkinti jų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

5. Nagrinėjamu atveju, iš gimimo liudijimų ir gimimo įrašo kopijos matyti, kad M. D., gimusios (duomenys neskelbtini), K. D.. Gimusios (duomenys neskelbtini), ir I. D., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra M. D., motina – N. A. (b. l. 10, 11). Vaikų tėvai santuokos nesudarę. Kaip nurodė ieškovė, o neginčijo ir atsakovas, šalys kartu gyveno apie aštuonerius metus, atsakovas išėjo kitur gyventi nuo 2021 m. lapkričio mėnesio. Atsakovas ginčija savo biologinę tėvystę K. D., nurodė, kad tėvystę pareiškimu pas notarą pripažino 2013 m. lapkričio mėnesį, o mergaitė gimusi (duomenys neskelbtini), kai jie dar su ieškove neturėjo jokių santykių. Atsakovas į bylą pateikė civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus padarytas Gimimo įrašas Nr. 38 pakeistas, 2013 m. lapkričio 22 d. pakeista K. A., gimusios (duomenys neskelbtini), pavardė į D., įrašas Nr. 194 (b. l. 40) Teismo vertinimu tėvystė K. D. pripažintina socialine tėvyste. Kaip nurodyta kasacinio teismo, teisinė tėvystė, t. y. kai vaiko gimimo įraše atitinkamas asmuo įrašomas kaip vaiko tėvas, paprastai visada atsiranda esant ketinimui ir (ar) genetiniam ryšiui, pavyzdžiui, vien ketinimo gali pakakti, jei tai santuokinės tėvystės prezumpcija ar tėvystės pripažinimas pareiškimu, lygiai kaip vien genetinio ryšio gali pakakti siekiant nustatyti tėvystę teismo sprendimu, jei vaikas neturi kito teisinio tėvo. Psichologinė ir socialinė tėvystė vystosi bėgant laikui, leidžiant jį kartu su vaiku, ir tai neabejotinai daro ne mažesnę nei biologinė tėvystė įtaką vaiko formavimuisi. Pažymėtina, kad tai, kas sudaro psichologinės ir socialinės tėvystės turinį, gali atlikti vaikui ne tik biologinis tėvas, motina, bet ir kiti jį supantys suaugę, todėl vis dažniau biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko prisirišimas, jausmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-304/2010, Nr. 3K-3-387-916/2020, 20 p.). Nagrinėjamu atveju atsakovas savo noru pripažino tėvystę K. D. pareiškimu. Šiuo metu mergaitei yra trylika metų, ji aštuonerius metus gyveno su atsakovu, tai gi manytina, kad tarp jų užsimezgė socialinis ryšys. Atsakovas neginčijo, kad rūpinosi šeima ir visais vaikais nė vieno neišskirdamas.

6. Ieškovė prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, tai yra vaikų motina.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės šeima gyvena socialiniame būste, kaip nurodė ieškovė, ten yra du kambariai, virtuvė. Ieškovės ir nepilnamečių vaikų deklaruota gyvenamoji vieta yra šiame socialiniame būste (duomenys neskelbtini). (b. l. 19). Nuo 2021 m. lapkričio mėnesio atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė atsakovas, jis gyvena paveldėtuose tėvų namuose. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/141 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. Mainų sutartį Nr. 2404; 439/1459 dalis žemės sklypo, ½ dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgyti pagal 2018 m. rugpjūčio 10 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. R-3562 (b. l. 12-17). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje pateikė išvadą, kur nurodė, kad N. A. gyvena 30 kv. m. socialiniame būste (bute), kuris nuosavybės teise priklauso Raseinių rajono savivaldybei. Bute yra du kambariai, virtuvė, būstas be patogumų, reikalaujantis remonto. Namuose pakankamai tvarkinga, yra visi būtiniausi baldai, buitinė technika, namų apyvokos daiktai. K. turi atskirą kambarį, M. ir I. miega kartu su mama tam pačiam kambaryje, atskirose lovose. Nepilnamečiams mamos namuose sudarytos patenkinamos sąlygos augti vystytis bei jų poreikių tenkinimui. (b. l. 25-27)

8. Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalyje, 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, tėvų susitarimu, esant ginčui - vadovaujantis vaiko interesais. Ieškovė prašė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Atsakovas tam neprieštaravo, ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuo pat vaikų gimimo jie visuomet gyveno su motina, atsakovas ieškovės ir vaikų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje gyveno kartu aštuonerius metus, t.y. iki 2021 m. lapkričio mėnesio. Vaikų gyvenamoji vieta nepakitusi nuo pat jų gimimo. Tarp mamos ir nepilnamečių vaikų yra užsimezgęs artimas ryšys, I. D. mažametis, jam ketveri metai, todėl dar ypatingai reikalinga motinos priežiūra. Kaip nurodė ieškovė, atsakovui išsikrausčius, jis su vaikais nė karto nebendravo nors sutinka, kad atsakovas su vaikais bendrautų ir jiems nekliudys. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje išvados matyti, kad Tarnybos skyrius mano, jog geriausia vaikų interesus atitiktų, jei jų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, vaikų motina N. A. (b. l. 26). M. D. ir K. D. išreiškė raštu norą gyventi su motina, G. D. savo nuomonės neišreiškė dėl mažo amžiaus (b. l. 29-31). Atsižvelgiant į tai, kad vaikai išreiškė nuomonę gyventi su motina, ieškovė sudariusi tinkamas sąlygas vaikams augti ir vystytis, tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas ir nepilnamečių vaikų K. D., M. D. ir I. D. gyvenamoji viena nustatoma su jų motina, ieškove N. A. jos gyvenamojoje vietoje.

9. Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu M. D. bendravimo tvarką: kas antrą savaitgalį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadieniais 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadieniais 18.00 val., prieš dvi dienas informavus N. A. apie vaikų pasiėmimą telefono žinute.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.). LR CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Be to vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi būti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė supranta, jog vaikai turi bendrauti su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų, ieškovė nurodė, kad M. D. bendrauti su vaikais nekliudys. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais nuo to laiko kai išsikėlė kitur gyventi, t.y. nuo 2021 m. lapkričio mėnesio, nebendrauja. Kaip nurodė pats atsakovas teismo posėdžio metu, jis norėtų su vaikais bendrauti, tačiau jam neleidžianti ieškovė, grasina kviesti policiją. Kodėl atsakovas neieškojo išeičių ir nesikreipė pagalbos, kad jam būtų leista bendrauti su vaikais, atsakovas nepateikė, kaip ir nenurodė, kodėl nesiekia su vaikais bendrauti telefonu. Atsakovas su ieškovės prašoma bendravimo tvarka sutinka. Nurodė, kad jis turi tinkamas sąlygas parsivežti pas save vaikus ir juos ten prižiūrėti, jais pasirūpinti. Ieškovė neginčijo kad atsakovo gyvenimo sąlygos geros, namai sutvarkyti. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybės išvadoje nurodyta, kad jiems atsakovo gyvenimo sąlygų įvertinti nepavyko, taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodė, jog atsakovas linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, tai būtų tikslinga bendravimo tvarką nustatyti su pereinamuoju laikotarpiu (b. l. 26-27). Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad atsakovas nepiktnaudžiauja alkoholiu, o tik mėgta pavartoti alkoholio. Ji ir toliau neprieštaravo, kad atsakovas pasiimtų vaikus nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. ir su nakvyne, nors nurodė, kad vaikai mažai bendrauja su tėvu: apie K. bendravimą su tėvu nepasisakė, nurodė, kad M. tėvą pažįsta mažai, o I. beveik jo iš viso nepažįsta. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos, į tai, kad vaikais rūpintis, juos auklėti ir teikti visapusišką pagalbą turi abu tėvai nepriklausomai nuo to ar jie gyvena kartu, ar skyrium, į tai, kad abiejų tėvų pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, atsakovo M. D. bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais K. D., M. D. ir I. D. nustatytina tokia, kokios ir prašė ieškovė.

12. Ieškovė prašė priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. D., M. D. ir I. D. po 200 Eur kiekvienam vaikui mokamų periodinių materialinio išlaikymo, mokamo kas mėnesį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Vaikai specifinių poreikių neturi, tačiau abi mergaitės turi nešioti akinius, kas sudaro papildomas išlaidas. Atsakovas su tokia išlaikymo suma nesutiko, nesutiko ir išlaikymą mokėti K. D., nes jis nėra jos biologinis tėvas. Nurodė, kad jis dar gyvenant su ieškove ir nepilnamečiais vaikais yra paėmęs keturis kreditus, kreditu gauti pinigai panaudoti šeimos poreikių tenkinimui ir šiuo metu jis siekia grąžinti kreditus. Ieškovė neginčijo, kad kreditai buvo imti, kad pas ją yra palikta buitinė technika, televizorius. Taip pat šalys nurodė, kad 221 m. gruodžio mėnesį, per du kartus atsakovas M. D. į ieškovės mamos sąskaitą pervedė viso 122 Eur. Atsakovas į bylą pateikė lėšų pervedimo nurodymus iš kurių matyti, kad 2021 m. gruodžio 28 ir gruodžio 31 d. M. D. N. A. pervedė po 61 Eur (b. l. 50, 51)

13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės pajamas sudaro socialinė pašalpa 464,64 Eur ir išmoka vaikams, viso už tris vaikus 330, 60 Eur (b. l. 9). Atsakovė gyvena socialiniame bute, nekilnojamojo turto neturi. Ieškovas dirba S. žemės ūkio bendrovėje, gauna pastovų atlyginimą, mėnesio vidutinis išmokėtas atsakovui atlyginimas pagal pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas yra 756,56 Eur (b. l. 18) Atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto: 1/141 dalį žemės sklypo ir ½ dalį dvibučio namo (butas) ir ūkinio pastato, 439/1459 dalį žemės sklypo (b. l. 12-17). Kaip ir nurodė teismo posėdžio metu, atsakovas turi savo vardu paėmęs kreditų: 2020 m. vasario 11 d. sudarė vartojimo kredito sutartį su UAB ,,General financing“ – kredito suma 5 050 Eur, grąžinimo terminas 2026 m. lapkričio 27 d.; 2020 m. birželio 1 d. SB lizingas suteikė vartojimo kreditą 3 300 Eur sumai, grąžinimo terminas 2025 m. gegužės 27 d.; 2021 m. kovo 25 d. UAB ,,Credit Service“ suteikė 350 Eur kreditą, grąžinimo terminas 2024 m. kovo 25 d.; 2021 m. balandžio 3 d. UAB ,,M. C.“ suteikė 750 Eur kreditą, grąžinimo terminas 2026 m. balandžio 3 d. (b. l. 41-44, 45, 46-47, 48-49). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybės išvadoje nurodyta, kad Tarnybos skyriaus vertinimu, ieškovės N. A. prašoma išlaikymo suma vienam vaikui 200 Eur periodinėmis išmokomis, atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir sudarytų galimybę tenkinti jų poreikius. (b. l. 27).

14. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str.). Vaikų interesai yra svarbiausi, jie privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, teismas atsižvelgia į tai, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui. CK 3.194 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį.

15. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

16. Ieškovė nurodė, kad mėnesiui vaiko išlaikymui reikia apie 300 Eur, ji nedirbanti, nes augina vaikus, todėl iš atsakovo prašo priteisti po 200 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas su prašoma suma nesutinka, nurodė, kad vaikų poreikiams patenkinti šiai dienai galėtų skirti 100 Eur, nes jis turi ir pats pragyventi, turi dengti kreditus, o per mėnesį kreditams dengti sumoka 288 Eur, turi sveikatos problemų ir vaistams per mėnesį išleidžia apie 100 Eur, be to ginčijo materialinio išlaikymo teikimą K. D., nes jis nėra jos biologinis tėvas. Tačiau neginčijo, kad vaikams reikalingas išlaikymas, kad ieškovės prašoma išlaikymo suma reikalinga.

17. Dėl K. D. teismas pasisako, kad kaip ir nurodyta aukščiau M. D. savo noru, pareiškimu pas notarą pripažino tėvystę K. D., suteikė jai pavardę. Tai yra, tarp šių asmenų atsirašo socialinė tėvystė, M. D. K. D. augino nuo ketverių metų aštuonerius metus, tarp jų atsirado socialinis ryšys, atsakovas nepertraukiamai kartu gyveno su K. D. biologine motina, tai gi bendravo, auklėjo ir K. D.. M. D., kaip socialiniam tėvui suformavo teisinis ryšys su giminystės ryšiais nesusijusiu vaiku. Tokiu pagrindu jam kyla pareiga prisiimti auklėjimo ir išlaikymo pareigą, įgyjama teisė dalyvauti šio vaiko ugdyme. Atsižvelgiant į aptartą, M. D. ir negyvenant kartu su K. D. biologine motina N. A., tačiau pripažinus tėvystė K. D., jam kyla pareiga šį nepilnametį vaiką išlaikyti kaip ir kitus savo biologinius vaikus.

18. Nagrinėjamu atveju atsakovė gyvena iš socialinių išmokų, atsakovas gauna pastovų atlyginimą iš darbo santykių, atsakovė gyvena socialiniame būste su trimis nepilnamečiais vaikais, o atsakovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, turi nuosavos žemės. Kaip nurodyta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybės išvadoje K. D. ir M. D. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, I. D. ugdomas namuose (b. l. 25). Atsakovo pajamas sudaro 804 Eur darbo užmokestis iš kurio jis moka kreditus, o kreditai buvo paimti gyvenant kartu, nupirkta buitinė technika, kuria naudojasi vaikai ir ieškovė, taigi bendriems šeimos poreikiams; apie 100 Eur išleidžia savo vaistams, reikalingos lėšos vykti į darbą, nes dirba (duomenys neskelbtini) ŽŪB, o gyvena Radviliškio rajone, (duomenys neskelbtini). Atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, gyvena vienas. Ieškovė gyvena socialiniame būste, augina tris nepilnamečius vaikus, darbo neturi, pragyvena iš socialinės pašalpos 464 Eur , gauna išmoką vaikams 333 Eur. Byloje nėra duomenų kas atsakovei padeda auginti ir prižiūrėti nepilnamečius vaikus.

19. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus nustatyta, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo materialinė situacija nėra tokia, kad būtų galimybė maksimaliai tenkinti nepilnamečių vaikų poreikius. Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma kiekvienam vaikui po 200,00 Eur yra atitinkanti esamą situaciją, kad būtų patenkinti vaikų poreikiai. Tačiau priteisiant išlaikymą iš atsakovo svarbu atsižvelgti ir į jo materialinę situaciją, turimus finansinius įsipareigojimus (dengia kreditus, kurie 2020 m. 2021 m. imti šeimos poreikių tenkinimui), sveikatos būklę. Pažymėtina, kad abu tėvai turi teikti išlaikymą proporcingai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šaliai su kuria gyvena vaikai, tenka didesnė atsakomybė ir išlaikymo našta, turi pasirūpinti gyvenamuoju plotu, mokėti už elektrą, vandenį, šildymą ir kt. paslaugas. Be to nagrinėjamu atveju atsakovo M. D. materialinė situacija yra geresnė nei ieškovės, jis dirba, turi nuosavą būstą, žemės, neturi kitų išlaikytinių. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi augimo ir tobulėjimo procese. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad turėtų daugiau išlaikytinių ar būtų apribotos jo darbinės galimybės byloje nepateikta. Šiuo atveju atsižvelgtina tik į tai, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams ir siekiama neužkirsti kelio su jais atsiskaityti. Atsakovas turi realią galimybę teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir būdamas sąžiningas bei atsakingas už savo vaikus ir jų poreikių tenkinimą, turi dėti maksimalias pastangas, kad gautų pakankamas pajamas ir galėtų teikti materialinį išlaikymą.

20. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į abiejų šalių materialinę padėtį, atsakovo finansinius įsipareigojimus ir pastangas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ieškovės prašomas išlaikymo dydis mažintinas iki 100 eurų per mėnesį kiekvienam vaikui priteisiant nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2026 m. gruodžio 14 d., o nuo 2026 m. gruodžio 15 d. išlaikymo dydis didintinas iki ieškovės prašomos sumos 200 Eur kiekvienam vaikui ir ši suma priteistina iki vaikų pilnametystės. Spręsdamas dėl nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio pagrįstumo, teismas visais atvejais privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus. Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

21. Materialinį išlaikymą ieškovė prašė priteisti nuo 2021 m. lapkričio 1 d., tai yra nuo tada, kai atsakovas išvyko gyventi kitu adresu. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas jau gyvendamas skyrium nuo šeimos vaikų išlaikymui skyrė ir sąskaitą pervedė 122 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dalį mėnesio išlaikymo atsakovas sumokėjo, išlaikymas priteistinas ne nuo 2021 m. lapkričio 15 d. kaip prašė ieškovė, o nuo 2021 m. lapkričio 15 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo paimti kreditai buvo šeimos poreikių tenkinimui, jis šiuo metu siekia išmokėti kreditus, o paskutinis kreditas bus baigtas mokėti 2026 m. lapkričio 26 d., išlaikymas po 100 Eur kiekvienam vaikui priteistinas iki 2026 m. gruodžio 14 d., o nuo šios datos iki vaikų pilnametystės priteistina po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui materialinio išlaikymo.

22. Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su motina, materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavedama tvarkyti ir valdyti ieškovei. (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis).

23. Ieškovei suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos yra 386,00 Eur (b. l. 5-7, 58). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas pilnai, iš atsakovo priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos (386 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos) ir 233 Eur žyminio mokesčio (125 Eur už neturtinius reikalavimus ir 108 Eur už materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams) valstybės naudai. (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 6 p., 82 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinos iš teismo patirtos pašto išlaidos.

Vadovaujantis LR CPK 259, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų: K. D., gimusios (duomenys neskelbtini), M. D., gimusios (duomenys neskelbtini), ir I. D., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su jų motina N. A. jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti K. D., gimusios (duomenys neskelbtini), M. D., gimusios (duomenys neskelbtini), ir I. D., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su tėvu M. D. taip: M. D. kas antrą savaitgalį pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadieniais 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadieniais 18.00 val., prieš dvi dienas informavęs vaikų motiną N. A. apie vaikų pasiėmimą telefonu ar SMS žinute.

Priteisti iš M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams: K. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam vaikui po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka) nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2026 m. gruodžio 14 d., o nuo 2026 m. gruodžio 15 d. priteisti kiekvienam vaikui materialinio išlaikymo po 200,00 Eur (du šimtus eurų 0 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka) iki vaikų pilnametystės.

Ši sprendimo dalis vykdoma skubiai.

Išlaikymą uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavesti nepilnamečių vaikų motinai N. A..

Priteisti iš M. D., 233,00 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 6,15 Eur (šešis eurus 15 ct) teismo turėtų pašto išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš M. D. 386,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 00 ct) valstybės patirtų išlaidų už N. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.