Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, nukentėjusiajai J. S., kaltinamojo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, LR pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), teistas:

2001-10-17 pagal Lietuvos Respublikos BK 104 str., 9 m. laisvės atėmimo, 2007-06-21 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 str. lygtinai paleistas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies 2 m. 10 mėn. 16 d., 2008-11-06 panaikintas Kaišiadorių raj. apyl. teismo 2007-06-21 nutartimi taikytas lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir pasiųstas atlikti Kauno apygardos teismo 2001-10-17 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, 2 m. 10 mėn. 9 d., paleistas atlikęs bausmę;2013-03-20 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytos 2 (dvi) dienos jo išbūtos sulaikyme – nuo 2013-02-16 iki 2013-02-18. Kardomoji priemonė – gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. S., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. kaltinamas tuo, kad jis 2014-09-27 apie 00.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, po žodinio konflikto su sutuoktine J. S., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia ranka jai sudavė vieną smūgį į krūtinės sritį, ko pasėkoje J. S. atsitrenkė į šildytuvą, taip užsigaudama dešinę ranką bei nugarą bei, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus.

Kaltinamasis V. S. teisme kaltu prisipažino visiškai. Parodė, jog tą vakarą rugsėjo 27 d. kartu su žmona grįžo iš draugų. Abu buvo išgėrę alkoholio. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, susikivirčijo. Žmona išvadino jį visokiais žeminančiais kalėjimo žargonais. Nesusivaldė ir delnu jai sudavė į krūtinę. Paskui išėjo pas kaimyną. Grįžus į namus, konfliktas toliau tęsėsi. Sutuoktinė pagrasino iškviesti pareigūnus. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką, su sutuoktine susitaikė, ji jam atleido.

Kaltinamajam V. S. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. S. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

-nukentėjusiosios J. S. parodymais, kuriuose ji parodė, kad V. S. yra jos sutuoktinis. Su juo turi 4 mažamečius vaikus, kurie nuo 2014 metų birželio mėnesio, tikslios datos nepamena, yra atimti iš jos ir yra Kaune, Lopšelio gatvėje esančiuose kūdikių namuose. Atimti vaikai todėl, kad ji jau seniai yra įrašyta į asmenų, esančių rizikos grupėje, sąrašą, nes neaugino ir 2 vaikų iš jos pirmos santuokos. 2014 metų birželio mėnesį į namus užėjo socialinė darbuotoja, kuri rado vaikus be priežiūros, taigi jie buvo paimti. Sutuoktinis prieš ją smurtą naudojo gal 3 kartus, įskaitant ir šį kartą, kai buvo pastarojo sumušta 2014-09-27, apie 00.20 val. Dėl šio įvykio nori parodyti, kad 2014-09-27 apie 12.00 val. su savo vyru nuėjo pas jo draugus, L. ir I., kurie gyvena berods (duomenys neskelbtini) Kaune. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Jos su Lina iki 22.00 val. išgėrė 4 butelius vyno „Kagor“, 8 laipsnių stiprumo, o vyrai gėrė alų. Kiek jo išgėrė, neskaičiavo, tačiau visi buvo gerokai apgirtę. Grįžo namo apie 22.30 val. V. namuose vėl gėrė alų, o po kokios valandos išėjo pas S., kuris gyvena priešingoje gatvės pusėje, tikslaus adreso nežino. Ten išsinešė plastmasinį 1 l talpos butelį alaus 7,5 laipsnių stiprumo. Grįžo už kokio pusvalandžio ir būdamas virtuvėje pradėjo prie jos kabinėtis. Vienas kitą išvadino necenzūriniais žodžiais. Tuomet jis ją puolė trenkdamas ranka į krūtinę. Nuo to smūgio ji atsitrenkė į šildytuvą, užsigavo dešinę ranką ir nugarą. Išsigandusi, kad jis nesuduotų daugiau smūgių, išspruko pro duris, nes norėjo išsikviesti policiją. Priėjus Veiverių gatvę, pamatė taksi. Susistabdžiusi jį, taksi vairuotojo paprašė, kad iškviestų policiją. Jis davė savo mobilųjį, ji paskambino pati bendruoju pagalbos telefonu 112, liepė laukti pareigūnų. Laukdama pamatė, kad V. vėl nuėjo pas S.. Ji nuėjo pas jį ir V. pasakė, kad gražintų jos 20 litų ir perspėjo, kad iškvietė policiją. Kai išėjo iš S., jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Jiems parodė, kur yra V.. Jie jį sulaikė. ji bijojo, kad dėl to, jog iškvietė pareigūnus, V. pyks, todėl kai V. išsivežė pareigūnai, pati išvažiavo pas draugę R., kuri gyvena (duomenys neskelbtini)., tikslaus adreso nežino. Savo vyrui atleido, civilinio ieškinio nereikšia (b.l. 12).

-Liudytojo D. R. parodymais, kuriuose jis parodė, kad 2014-09-27 jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini)taksi vairuotoju. 00.35 val. važiavo Veiverių gatve link centro. Ties sankirta su S. Dariaus ir S. Girėno gatve, jau perėjus per Veiverių gatvę, jį susistabdė moteris. Ji buvo apsiverkusi, išgėrusi, tačiau labai girta nebuvo. Ji paprašė iškviesti policiją, nes ją muša vyras, o namuose dar yra 9 mėnesių vaikas. Jokių smurto žymių ant jos nepastebėjo, tačiau 00.37 val. surinko savo telefone 112 numerį ir davė pastarajai, kad kalbėtų. Girdėjo, kaip ji sakė, jog įvyko smurtas artimoje aplinkoje, girdėjo, kad sakė, jog tai vyksta ne pirmą kartą. Suprato, kad policija pažadėjo atvykti. Ji padėkojo ir nuėjo link S. Dariaus ir S. Girėno gatvės, o jis nuvažiavo. Daugiau nieko apie šį įvykį paliudyti negali ( b.l. 14). .

-Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK KPS tyrėjo A. P. tarnybiniu pranešimu (b.l. 3).

-Kauno AVPK PER 1-jo būrio patrulio E. D. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje ( 4-5), pranešimu krizių centrui apie smurtą artimojoje aplinkoje (b.l. 6-7).

-įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 8-9).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, kuriuo V. S. 2014-09-27 nustatytas 2,02 promilių girtumas (b.l. 35).

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo V. S. visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios J. S. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kitais įrodymais, kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Aukščiau nurodytais ir ištirtais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad V. S. 2014-09-27 apie 00.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, po žodinio konflikto su sutuoktine J. S., gim. 1983 m., tyčia ranka jai sudavė vieną smūgį į krūtinės sritį, ko pasėkoje J. S. atsitrenkė į šildytuvą, taip užsigaudama dešinę ranką bei nugarą bei, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimo metu ir jo įtaka kaltinamojo veiksmams abejonių nekelia (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Dėl bausmės.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. S. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: Jis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, smurtavo artimoje aplinkoje, smurtą naudojo prieš moterį - savo sutuoktinę, į tai, kad nukentėjusioji jam atleido. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę –šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau du kartus teistas, paskutinį kartą už analogišką veiką prieš savo sutuoktinę. Tai reiškia, kad V. S. yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme, kadangi naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka (b.l. 39,40), niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 61), VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos centre neregistruotas (b.l. 65), nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, bei atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatas, darytina išvada, kad V. S. yra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo. Tai reiškia, kad V. S. yra pagrindas skirti laisvės atėmimo bausmę, kuri yra tipinė bausmė recidyvistui (BK 56 str. 1 d.). Visos nurodytos aplinkybės rodo, kad G. R. yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl teismas mano, kad švelnesnių bausmės rūšių (viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos) jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, turi pastovią gyvenamąją vietą, nukentėjusioji jam atleido, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus galutinės laisvės atėmimo bausmės, skirtinos V. S., vykdymo, todėl jo atžvilgiu būtų tikslinga ir teisinga taikyti BK 75 str. nuostatas, reglamentuojančias laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Byloje 2014-10-09 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-3527 (b.l. 83), kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Violeta Naujokienė teikė antrinę teisinę pagalbą V. S. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2014-10-09 dienos sudaro 80 litų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto V. S., tačiau teismas sprendžia, kadangi advokatas kaltinamajam buvo paskirtas privalomai, jis nedirbantis, pajamų neturi, advokato darbui apmokėti turėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš V. S. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-09-27 iki 2014-09-28 (viena diena).

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš V. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.