- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2-3728-1124/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00543-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės GF banko
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės GF banko (uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“) ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 4 420,90 Eur negrąžinto vartojimo kredito sumą, 1 309,12 Eur sandorio sudarymo mokestį, 1 476 Eur tvarkymo mokestį, 116,21 Eur pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo, 1 215,65 Eur patirtų nuostolių (negautų pajamų), 14,98 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. rugpjūčio 13 d. per vartojimo kredito tarpininką UAB „Finansinis saugumas“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 90009821886 (toliau ir – Sutartis) dėl 4 500 Eur vartojimo kredito sumos, finansuojamas sandorio sudarymo mokestis – 405 Eur, draudimo mokestis – 936,06 Eur, bendra finansuojama suma – 5841,06 Eur, palūkanų norma – 8 proc., tvarkymo mokestis – 0,4 proc., delspinigių norma – 0,05 proc., bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 23,8 proc., bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 8744,65 Eur, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2026 m. rugpjūčio 13 d., kas mėnesį mokėdamas po 104,11 Eur sumą. Ieškovė į atsakovo asmeninę banko sąskaitą Nr. LT387230000085715710 pervedė 4 500 Eur vartojimo kredito sumą.
3. Atsakovas pagal sudarytą Sutartį atliko ieškovei du mokėjimus (2019 m. rugsėjo 23 d. – 105,11 Eur, 2019 m. lapkričio 19 d. – 104,11 Eur), iš jų – 206,77 Eur įmokoms dengti ir 2,45 Eur delspinigiams. Likusi negrąžinta atsakovo skola ieškovei sudaro 8 537,88 Eur (8 744,65 Eur – 206,77 Eur = 8 537,88 Eur). Kadangi atsakovas, atlikęs du mokėjimus, Sutarties nevykdė, ieškovė 2020 m. kovo 13 d. vienašališkai nutraukė Sutartį. Nutraukus Sutartį, ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas prieš kredito terminą grąžintų visas pagal Sutartį mokėtinas įmokas (Sutarties 8.1. punktas).
Šalies argumentai
4. Ieškovė pažymėjo, kad iš atsakovo prašo priteisti iki Sutarties nutraukimo skaičiuotinas pelno palūkanas bei taip pat negautas pajamas, kurių suma atitinka palūkanų sumą, numatytą Sutartyje, jeigu sudaryta Sutartis nebūtų nutraukta.
5. 2020 m. liepos 28 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė teismo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
6. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepareiškė. Parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad Sutarties su ieškove jis nesudarė.
7. Teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieškovei taip pat buvo nustatytas terminas pateikti duomenis, kad ieškovė tinkamai įvykdė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau ir – VKĮ) 5 straipsnyje įtvirtintas informavimo pareigas, taip pat duomenis, kad Sutarties sąlygos atsakovui buvo aiškios ir suprantamos.
Šalies argumentai
8. Ieškovė pateikė paaiškinimus, nurodydama, kad atsakovui, vadovaujantis VKĮ 5 straipsniu, 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo pateikta Standartinė informacija apie vartojimo kreditą Nr. 595115892-02, kurioje nurodyta išsami informacija, susijusi su vartojimo kreditu, atitinkanti VKĮ 5 straipsnio 2 dalyje išdėstytus punktus. Su šia standartine informacija atsakovas buvo supažindintas, standartinė informacija patvirtinta atsakovo parašu. Taigi, ieškovė įgyvendino VKĮ 5 straipsnyje numatytą informavimo pareigą bei supažindino klientą su Sutarties sąlygomis. Be to, ieškovės vertinimu, faktą, kad atsakovas suprato Sutarties sąlygas bei jų esmę, patvirtina ir tai, kad atsakovas pagal sudarytą Sutartį yra atlikęs du mokėjimus (2019 m. rugsėjo 23 d. – 105,11 Eur ir 2019 m. lapkričio 19 d. – 104,11 Eur), taip pat atsakovo 2019 m. lapkričio 27 d. elektroninis laiškas, kuriuo pripažįstamas skolos faktas.
Dėl šalių sudarytos sutarties (jos sudarymo aplinkybių) bei ieškinio reikalavimų, susijusių su atsakovo ieškovei negrąžinta vartojimo kredito suma, palūkanomis bei kitais pagal sutartį mokėtinais mokesčiais
9. Bylos duomenimis, ieškovė ir atsakovas 2019 m. rugpjūčio 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 90009821886 dėl 4 500 Eur vartojimo kredito sumos atsakovui suteikimo. Pagal Sutartį bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 8 744,65 Eur, kurią sudaro: 4 500 Eur vartojimo kredito suma, sandorio sudarymo bei draudimo mokesčiai – atitinkamai 405 Eur bei 936,06 Eur (mokėjimo grafike bendrai įvardijama kaip sandorio sudarymo mokestis), mėnesinis 18 Eur tvarkymo mokestis, kurio bendra suma už visą Sutarties laikotarpį – 1 512 Eur, visų pagal Sutartį mokėtinų mokėjimo (pelno) palūkanų suma – 1 391,59 Eur.
10. Remiantis Sutartimi, 2019 m. rugpjūčio 14 d. į atsakovo sąskaitą banke, nurodytą Sutartyje, buvo pervesta visa kredito pagal Sutartį suma – 4 500 Eur.
11. Iš byloje esančios vartojimo kredito sutarties, kurią pasirašė kreditorius ir kredito gavėjas, matyti, kad Sutartyje nurodyta kredito suma, metinė palūkanų norma, sutarties sudarymo, tvarkymo mokestis, bendra kredito gavėjo mokama suma, kredito išmokėjimo tvarka. Sutartis taip pat numatė, kad atsakovas turi teisę bet kada Sutarties galiojimo laikotarpiu nemokamai gauti įmokų mokėjimo grafiką (Sutarties skyrius V. „Papildomi paaiškinimai klientui, kliento klausimai bendrovei“ punktas – 6). Sutarties priedas – mokėjimo grafikas, kuriame nurodytos kiekvieną mėnesį mokėtinos įmokos per septynerių metų laikotarpį. Šiame grafike detaliai nurodyta, kokia mokama suma sudaro grąžinamą kreditą, palūkanas, kokią sumą iš viso atsakovas privalo mokėti kiekvieną mėnesį, jame taip pat detalizuotas vartojimo kredito bei sandorio sudarymo mokesčio likutis kiekvieną mėnesį. Teismo vertinimu, tokia Sutartis, kokia buvo sudaryta tarp bylos šalių, taip pat ir sutarties priedas – mokėjimo grafikas, yra informatyvūs, aiškūs, trumpi ir lengvai suprantami vartotojui, net ir neturinčiam patirties šioje srityje.
12. Atsakovas pasirašytinai patvirtino, kad susipažino su standartine informacija apie kreditą, kurioje, be kitos informacijos, buvo atskirai išskirta informacija apie bendrą atsakovo mokėtiną vartojimo kredito sumą – 8 744,65 Eur, nurodant papildomus mokesčius, patenkančius į šią sumą, t. y. sandorio sudarymo mokestį bei mėnesinį tvarkymo mokestį, ir jų dydžius.
Motyvuojamoji dalis
13. Teismo vertinimu, ieškovė tinkamai įvykdė VKĮ 5 straipsnyje įtvirtintas informavimo pareigas, Sutarties sąlygos buvo aiškios ir suprantamos VKĮ 5 straipsnio prasme, nėra jokių prielaidų pagrindinį Sutarties dalyką apibrėžiančias Sutarties sąlygas, numatančias bendrą vartojimo kredito kainą, bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, palūkanas, vartojimo kredito sumą, kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas, t. y. sutarties sudarymo, tvarkymo mokestį, vertinti kaip neskaidrias ar nesąžiningas. Į bylą pateiktais ir nenuginčytais įrodymais patvirtinta, kad šiuo atveju atsakovui buvo suteikta visa informacija dėl bendros vartojimo kredito kainos, bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, palūkanų ir vartojimo kredito sumos, kitų pagal sutartį mokėtinų sumų, patenkančių į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą.
14. Pažymėtina, kad byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad standartinė informacija apie vartojimo kreditą atsakovui buvo pateikta pasirašytinai popieriuje. Taigi, atsakovui (vartotojui) buvo suteikta galimybė išsaugoti jam asmeniškai skirtą informaciją, bei tuo pačiu garantija, kad jos turinys nebus pakeistas ir ji bus prieinama reikiamą laiką.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2 ir 3 dalys).
16. Išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vartojimo kredito sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis. Šioje byloje nėra ginčo dėl ieškovės ir atsakovo sudarytos Sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties ir atitinkamai vartojimo sutartį reglamentuojančių teisės normų taikymo sprendžiant šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą.
17. Teismas, įvertinęs šalių sudarytos Sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu, nenustatė, kad jos iš esmės pažeistų šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, lyginant Sutartyje nustatytas sąlygas su įstatymo nustatytomis sutarčių sąlygomis.
18. Atsakovo atsikirtimų šioje byloje kontekste, pažymėtina, kad į bylą pateikta rašytinė Sutartis, pasirašyta tiek ieškovo atsakovo, tiek atsakovo. Kartu su Sutartimi į bylą pateikta taip pat ir atsakovo asmens dokumento – tapatybės kortelės, kopija. Tačiau byloje nėra pateikti jokie įrodymai, išskyrus deklaratyvius atsakovo paaiškinimus vieno iš byloje vykusių teismo posėdžių metu, sudarantys pagrindą abejoti Sutarties tarp ieškovės ir atsakovo sudarymu. Tuo tarpu bylos įrodymų visuma patvirtina, kad Sutartį atsakovas su ieškove sudarė. Pastarąją aplinkybę patvirtina ne tik jau minėtas rašytinės Sutarties, pasirašytos atsakovo parašu, sudarymo faktas (byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad Sutartį su ieškove atsakovo vardu pasirašė kitas asmuo, juolab, kad, kaip minėta, kartu su Sutartimi yra patiekta ir atsakovo asmens dokumento kopija), tačiau ir kiti (nepaneigti, nenuginčyti) bylos įrodymai, t. y. duomenys apie kredito sumos pervedimą į atsakovo banko sąskaitą, duomenys apie ieškovės pašto siuntas, siųstas atsakovo gyvenamosios vietos adresu, kurios jam buvo įteiktos, atsakovo elektroniniai laiškai, adresuoti ieškovei, kuriuose atsakovas aptaria klausimus, susijusius su Sutarties vykdymu, neginčydamas Sutarties sudarymo fakto. Galiausiai, teismui nėra pateikti duomenys, kad atsakovas ginčytų šią Sutartį, jos sudarymo faktą teismine tvarka. Atsižvelgiant į tai, šiame sprendimo punkte aptarti atsakovo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Šiame kontekste papildomai pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Pažymėtina, kad, atsakovas, šioje byloje tik išreiškęs abejonę Sutarties sudarymo faktu, šio fakto, atitinkamų, su tuo susijusių aplinkybių, neįrodė ir net neįrodinėjo. Net ir po to, kai teismas atidėjo teismo posėdį, pasiūlęs atsakovui pasirūpinti atstovavimu šiame procese, atsakovas, kaip ir prieš tai viso bylos proceso metu, buvo pasyvus – nei procesinių dokumentų, nei įrodymų byloje neteikė, teismo posėdžiuose (išskyrus vieną) nedalyvavo. Apibendrinant, teismas vertina, kad Sutartis, kurios pagrindu ieškovė šioje byloje reikalauja atitinkamų sumų priteisimo iš atsakovo yra sudaryta bei galiojanti.
19. Atsakovas Sutartimi įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas (Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.1.1 punktas), vartojimo kreditą grąžinti Sutartyje numatytomis sąlygomis. Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.4 punktas numatė, kad atsakovo atliekami mokėjimai pirmiausia skiriami mokėti netesyboms, antrąja eile – įmokoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile – papildomoms išlaidoms, susijusioms su prievolės vykdymu, mokėti, ketvirtąja eile – išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, mokėti.
20. Sutarties Bendrųjų sąlygų 8 punkte įtvirtinta, kad ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukdama Sutartį reikalauti, kad atsakovas prieš kredito grąžinimo terminą sumokėtų visas pagal Sutartį mokėtinas įmokas, tarp jų ir visas iki Sutarties pabaigos privalomas sumokėti palūkanas, delspinigius, jeigu mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės (Sutarties 8.1.2 punktas). Į bylą pateikto 2020 m. kovo 13 d. pranešimo dėl sutarties nutraukimo duomenimis, Sutartis su atsakovu buvo nutraukta būtent minėtu pagrindu, t. y. atsakovui pažeidus sutartį – vėluojant atlikti mokėjimus daugiau nei 90 dienų. Pažymėtina, kad Sutarties nutraukimas nėra nuginčytas ar ginčijamas. Taigi, ieškovė, pagal Sutarties 8.1.2 įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų visas pagal Sutartį mokėtinas sumas prieš terminą.
21. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). Taigi, jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, vienas iš kreditoriaus teisių gynimo būdų – reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).
23. Bylos duomenimis, atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, nesumokėjo pagal Sutartį ieškovei mokėtinų sumų, t. y. negrąžino ieškovei 4 420,90 Eur vartojimo kredito, nesumokėjo 116,21 Eur pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo, taip pat Sutartimi sulygto mokėti 1 309,12 Eur sandorio sudarymo mokesčio bei 1 476 Eur tvarkymo mokesčio, todėl ieškinio reikalavimai dėl negrąžintos kredito sumos, pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo, sandorio sudarymo bei tvarkymo mokesčių priteisimo iš atsakovo tenkinami. Pažymėtina, kad nuo Sutarties sudarymo atsakovas atliko vos du mokėjimus – 2019 m. rugsėjo 23 d. ieškovei sumokėjo 105,11 Eur sumą bei 2019 m. lapkričio 19 d. – 104,11 Eur sumą, iš jų įmokoms dengti – 206,77 Eur, todėl, ieškovė vienašališkai nutraukusi Sutartį su atsakovu ir įgijusi teisę reikalauti pagal Sutartį mokėtinų sumų grąžinimo prieš terminą, pagrįstai šioje byloje reikalauja atitinkamų (negrąžintų) sumų priteisimo iš atsakovo. Visos šioje sprendimo dalyje aptartos sumos, kurių priteisimo iš atsakovo reikalauja ieškovė, yra pagrįstos bei priteistinos ieškovės naudai iš atsakovo.
Dėl ieškovės patirtų nuostolių (negautų pajamų)
24. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir 1 215,65 Eur patirtų nuostolių (negautų pajamų). Ieškovė nurodo, kad prašomą priteisti iš atsakovo negautų pajamų sumą atitinka palūkanų suma, numatyta Sutartyje, kurią ieškovė būtų gavusi, jeigu Sutartis nebūtų nutraukta.
25. Bylos duomenimis, atsakovui pažeidus sutartinius santykius ir vėluojant atlikti mokėjimus daugiau kaip devyniasdešimt dienų, Sutartis su juo, remiantis Sutarties bei VKĮ nuostatomis, buvo nutraukta 2020 m. kovo 13 d.
26. Remiantis byloje pateiktu Sutarties mokėjimo grafiku, nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2026 m. rugpjūčio 13 d., tinkamo Sutarties vykdymo atveju atsakovas ieškovei viso turėjo sumokėti 1 215,65 Eur palūkanų sumą.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę – nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (aptariamos kasacinio teismo nutarties 54 punktas).
28. Taigi, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo jos pagal Sutartį iš atsakovo negautas mokėjimo (pelno) palūkanas (negautų pajamų forma), vertintinas kaip atitinkantis aktualiausius kasacinio teismo išaiškinimus aptariamu klausimu.
29. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui.
30. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.
31. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Teismo vertinimu, šiuo atveju nustatytinas visų paminėtų kriterijų (sąlygų) visetas – ieškovė, tinkamo Sutarties vykdymo atveju, pagrįstai, jau sudarydama Sutartį su atsakovu, tikėjosi gauti mokėjimo (pelno) palūkanas, t. y. Sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma, kurio konkretus dydis buvo sulygtas Sutartyje bei detalizuotas mokėjimo grafike prie Sutarties. Nepaisant to, ieškovė, atsakovui nevykdant Sutartimi priimtų įsipareigojimų (dėl ko ieškovė buvo priversta vienašališkai nutraukti Sutartį su atsakovu), iš anksto numatyto gauti mokesčio už atsakovo naudojimąsi paskolos suma (mokėjimo (pelno) palūkanų) negavo dėl atsakovo veiksmų, lėmusių Sutarties su juo nutraukimą.
32. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje sprendimo dalyje, spręstina, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 1 215,65 Eur patirtų nuostolių (negautų pajamų) priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo
33. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 14,98 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2020 m. vasario 14 d..
34. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
35. Atsakovas Sutartimi (Sutarties skyriuje VII „Mokėjimų nevykdymo pasekmės“) už mokėjimo terminų praleidimą įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos.
36. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino skolos pagal Sutartį, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 14,98 Eur delspinigių sumą yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
37. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos taip pat ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 8 552,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
39. Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, ieškovės naudai iš atsakovo priteisiamos jos šioje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro ieškovės už ieškinį sumokėtas 192 Eur dydžio žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai – priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei GF bankui (įmonės kodas 300515252) iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 420,90 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų dvidešimties eurų devyniasdešimties euro centų) negrąžinto vartojimo kredito sumą, 1 309,12 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devynių eurų dvylikos euro centų) sandorio sudarymo mokestį, 1 476 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt šešių eurų) tvarkymo mokestį, 116,21 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų dvidešimt vieną euro centą) pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo, 1 215,65 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiolika eurų šešiasdešimt penkis euro centus) patirtų nuostolių (negautų pajamų), 14,98 Eur (keturiolika eurų devyniasdešimt aštuonis euro centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 552,86 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų aštuoniasdešimt šešių euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 192 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.