Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime (b. l. 117–122) nurodoma, kad, atsižvelgiant į tai, kad D. B. 2022-02-24 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, o būtent, 7:55 val. būdamas patalpų (kameros Nr. 99) tvarkytoju, nesaugojo ir neinformavo įstaigos administracijos apie trūkstamas dvi dieninio apšvietimo lempas, t.y. pažeidė LR bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p., Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus taisyklių 18.15 p., Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-11-28 įsakymu Nr. 1/01-391 (toliau – Tvarkos aprašas), 7.3 p., 7.4 p., turi galiojančių drausminių nuobaudų, taip pat atsižvelgiant į 2022-03-31 Tarnybinio tyrimo išvadą NR. 20-1159 ir į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą bei vadovaujantis LR bausmių vykdymo kodekso 142 str., D. B. skirtas papeikimas. Su tokiu Šiaulių TI direktoriaus Nutarimu pareiškėjas nesutinka, nurodo, kad 2022-02-24 per rytinį patikrinimą pareigūnui pastebėjus, kad kameroje Nr. 99, nėra dviejų dieninio apšvietimo lempų, buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame, pareiškėjo teigimu, nepagrįstai nurodyta, kad D. B., būdamas kameros Nr. 99 budinčiu, yra atsakingas už trūkstamas dieninio apšvietimo lempas. Pareiškėjas nurodo, kad šių lempų nebuvo jau iki jo apgyvendinimo kameroje Nr. 99, todėl paskirta nuobauda – papeikimas – yra nepagrįsta. Be to, skunde teigiama, kad būtent dėl netvarkingų lempų ŠTI administracija neužtikrino higienos normų reikalavimų ir tinkamo apšvietimo, taip pat kameros lange nebuvo stiklo, dėl ko buvo šaltoka, o san. mazgo patalpa neužtikrino privatumo (užuolaidos pilnai neuždengė san. mazgo patalpos, o pati patalpa pilnai neatskirta nuo likusios kameros). Atsakovas, įvertinęs skundo motyvus, su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka, skundą prašo atmesti, ir žemiau pasisako dėl Šiaulių TI direktoriaus 2022-04-01 Nutarimo pagrįstumo bei pareiškėjo laikymo sąlygų. SVĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtieji, be kita ko, privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos; vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Iš 2022-02-24 Saugumo valdymo skyriaus pareigūno tarnybinio pranešimo Nr. 79-101 matyti, kad 2022-02-24 7:55 val. rytinio patikrinimo metu buvo pastebėta, kad kameroje Nr. 99 trūksta dviejų dieninio apšvietimo lempų. Tuo metu kameros tvarkytoju buvo paskirtas pareiškėjas. Tokiais savo veiksmais suimtasis pažeidė Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus taisyklių 18.15 p., LR bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p. 2022-02-28 D. B. Pasiaiškinime Nr. 65-85 nurodė, kad minėtų lempų nebuvo jau tuomet, kai pareiškėjas buvo perkeltas iš kameros Nr. 108 į Nr. 99; taip pat teigia, kad šių lempų nebuvo jau kratos darymo metu. 2022-03-30 buvo gauta ŠTI Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pažyma (reg. Nr. 60-7090), kuria pažymima, kad laikotarpiu nuo 2022-02-14 iki 2022-02-24 gyvenamojoje patalpoje Nr. 99 kratos nebuvo daromos. Peržiūrėjus ŠTI saugumo valdymo skyriaus Kamerų techninės apžiūrų apskaitos žurnalą laikotarpiu nuo 2022-02-10 iki 2022-02-24 įrašų, kad gyvenamojoje kameroje Nr.99 trūksta dviejų dieninių apšvietimo lempų, nerasta. Pažeidimo laikotarpiu gyvenamąją kamerą Nr. 99 tvarkyti buvo paskirtas būtent pareiškėjas. Iš teismui pateikiamo ŠTI Saugumo valdymo skyriaus Suimtųjų (nuteistųjų) skyrimo eilės tvarka tvarkyti kameras apskaitos žurnalo (kopija pateikiama teismui) matyti, kad D. B. atsakingu už kameros Nr. 99 tvarką buvo paskirtas 2022 m. vasario 23 dienos rytą. Tai paneigia D. B. skundo argumentą, jog neva jis atsakingu už kameros tvarką buvo paskirtas 2022 m. vasario 24 dienos rytinio patikrinimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame skunde teismui D. B., kartu skųsdamasis laikymo ŠTI sąlygomis, nurodo, kad kameroje Nr. 99 nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, pažeistos higienos normos. Tačiau, akcentuotina, kad tokias pretenzijas pareiškėjas dėsto jau po nuobaudos skyrimo. Per visą buvimo kameroje Nr. 99 laikotarpį į ŠTI administraciją dėl šių pažeidimų (būtent - netinkamo apšvietimo) nėra kreipęsis, tad, jei iš tikrųjų dviejų lempų būtų nebuvę jau iki D. B. įkėlimo į gyvenamąją kamerą Nr. 99, pareiškėjas (ar kameroje kartu gyvenęs asmuo) per silpną apšvietimą būtų pastebėjęs anksčiau ir dėl to ŠTI administracijai išreiškęs savalaikius nusiskundimus. Tai tik patvirtina, kad pareiškėjo skundo argumentai, neva lempų nebuvo jau iki jo apgyvendinimo kameroje Nr. 99, nėra pagrįsti. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 17 straipsniu pareigūnas prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Duomenų, kad Šiaulių TI pareigūnai būtų šališki D. B. atžvilgiu, nėra, todėl nėra ir pagrindo manyti, kad Šiaulių TI pareigūnai būtų suinteresuoti apkaltinti pareiškėją pažeidimu, kurio nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindo abejoti pareigūnų nurodomomis aplinkybėmis bei tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nėra, tarnybinis pranešimas laikomas pakankamas, teisėtas ir leistinas įrodymas LR administracinių bylų teisenos įstatymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, būdamas patalpų tvarkytoju, nesaugodamas, nepranešdamas apie trūkstamas dvi dieninio apšvietimo lempas, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p., nesilaikė Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.15 p., Tvarkos aprašo 7.3 p., ir 7.4 p., taip pat atsižvengiant į tai, kad jis drausmine tvarka baustas, jam Šiaulių TI direktoriaus 2022-04-01 nutarimu Nr. 25-162 paskirtas papeikimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, o paskirta nuobauda – atitinkančia nusižengimo pobūdį bei sunkumą. Nuo 2020-12-22 įsigaliojo Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 12.5 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos /.../ sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas /.../ Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatomo storo spalvoto polietileno užuolaida, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. San. mazgo sienelių aukščiai nurodyti teismui pateikiamoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelėje, iš kurios matyti, kad visose kamerose, kuriose buvo patalpintas D. B., sienelių aukščiai yra nuo 2,01 m iki 2,23 m, iš ko akivaizdu, kad tiek vidutinio ūgio asmens, tiek aukštesnio, besinaudojančio san. mazgu, privatumas yra užtikrinamas pakankamai. Be to, atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu, nėra. Iš teismui pateikiamų nuotraukų, be kita ko, matyti, kad visose kamerose san. mazgų patalpos atskirtos sienelėmis (mūrine sienele ar OSB plokšte), o įėjimas į san. mazgus kamerose Nr. 86 ir Nr. 1, dengiamas varstomomis durimis, kitose – nepermatomomis užuolaidomis. Paminėtina, kad pagal naujausią LVAT praktiką, san. mazgo įrengimas atitveriant jį gerokai aukštesne nei 1,5 m. aukščio pertvara, o praėjimą į jį atitveriant užuolaida ar durimis, yra vertinamas kaip užtikrinantis tinkamą asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu, privatumą (LVAT 2020-02-12 nutartis adm. byloje Nr. A-226-822/2020). Kartu atsakovas akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki minėtų Taisyklių ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Taip pat pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie pareiškėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisako, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso – įtraukimo į LR nekilnojamųjų vertybių sąrašą, negalimas. Duomenų, kad pareiškėjas būtų negalėjęs išvėdinti patalpų, nėra, tokių pažeidimų nėra nustatęs ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Pažymėtina ir tai, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose, taigi, ir patalpų vėdinimas priklauso būtent nuo jų valios. Be to, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020-09-25 Šiaulių TI užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu. Kartu pažymi, kad minėti darbai nėra susiję su pastato rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu – šiuo atveju kamerose esančios vėdinimo angos iš koridoriaus pusės jungiamos vienu vamzdžiu, kuris išvedamas pro langą į lauką. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Asmens kaip kalinamojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą. Kamerų atitikimą HN normoms savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas. Iš 2022-07-08 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6-12 4.8 Mr)PA-3665 matyti, kad kameroje Nr. 109, kurioje pareiškėjas buvo patalpintas nuo 2022-06-10 iki 2022-07-14 dirbtinio apšvietimo lempos tvarkingos, saugios, su apsauginiais gaubtais, šviestuvai veikiantys, naktinis apšvietimas yra, techniškai tvarkingas, vizualiai matomo pelėsio nėra, valymo inventorius tvarkingas, nesulūžęs, naktinio apšvietimo lempos yra, jos techniškai tvarkingos, dirbtinė apšvieta atitiko higienos normų reikalavimus. Nors kitos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, aktualiu laikotarpiu netikrintos, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Atskirai pažymi, kad duomenų, jog gyvenamosios kameros Nr. 99 lange nebuvo stiklo, kaip nurodoma pareiškėjo skunde, nėra; kaip matyti iš ŠTI Resocializacijos skyriaus 2022-07-28 pažymos Nr. 61-1742, D. B. su prašymais, skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų (įskaitant ir nesamo stiklo ar žemos oro temperatūros) į ŠTI administraciją nesikreipė.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos atsiliepime (b. l. 123-127) nurodoma, kad Kalėjimų departamente buvo gautas ir surinkus visą dokumentinę medžiagą, išsamiai išnagrinėtas pareiškėjo 2022-04-22 skundas dėl Šiaulių TI direktoriaus nutarimu paskirtos nuobaudos. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 10 straipsnyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų pareigos nustatytos BVK 12 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 dalis). Specialios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos išvardintos BVK 110 straipsnyje. Pagal šį straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos (1 dalies 1 punktas). Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. BVK 112 straipsnyje pataisos įstaigų režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma; pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra, reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu (1–2 dalys). Išvardintas teisinis reguliavimas patvirtina, kad nuteistųjų pareigos bausmės atlikimo metu nustatytos imperatyvaus pobūdžio teisės normomis ir jos negali būti aiškinamos taip, kad toks aiškinimas suponuotų išimčių iš nustatytų elgesio taisyklių. Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1736-858/2015). Išnagrinėjus su pareiškėjo 2022-04-22 skundu surinktą dokumentinę medžiagą, buvo nustatyta, kad 2022-03-31 Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus tarnybinio tyrimo išvadoje ,,Dėl kameroje Nr. 99 trūkstamų dviejų dieninio apšvietimo lempų“ (reg. Nr. 20-1159) nurodoma, kad 2022-02-24 buvo gautas Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus pareigūno tarnybinis pranešimas (reg. Nr. 79-101), kuriame teigiama, jog 2022-02-24 7 val. 55 min. rytinio patikrinimo metu buvo pastebėta, kad kameroje Nr. 99 trūksta dviejų dieninio apšvietimo lempų. Tuo metu kameros tvarkytoju buvo paskirtas pareiškėjas. 2022-02-28 pasiaiškinime (reg. Nr. 65-85) pareiškėjas nurodė, kad minėtų lempų nebuvo jau tuomet, kai jis buvo perkeltas iš kameros nr. 108 į kamerą nr. 99. Patikrinus kameros kortelę, nustatyta, kad pareiškėjas kameroje nr. 99 laikomas nuo 2022-02-14. Peržiūrėjus Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus Kamerų techninės apžiūrų apskaitos žurnalą laikotarpiu nuo 2022-02-10 iki 2022-02-24 įrašų, kad kameroje nr. 99 trūksta dviejų dieninių apšvietimo lempų, nerasta. Atkreiptinas dėmesys, jog pažeidimo laikotarpiu gyvenamąją kamerą nr. 99 tvarkyti buvo paskirtas pareiškėjas. Tai, jog minėtoje kameroje nėra dviejų dieninio apšvietimo lempų, pareiškėjas nepranešė. 2022-03-10 Turtinės žalos vertinimo akte (reg. Nr. 20-937) nustatyta, kad įstaigai padaryta žala – 6,95 EUR. Atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą bei vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais Šiaulių TI direktorius ginčijamu nutarimu skyrė Pareiškėjui nuobaudą – papeikimą. Primena, kad BVK 12 straipsnis numato bendrąją nuteistųjų pareigą, t. y. vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis nustatytų elgesio taisyklių, o 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato specialiąją nuteistųjų pareigą: laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos. Tai reiškia, kad pareiškėjas 2022-02-24 būdamas paskirtas patalpos tvarkytoju, nesaugojo ir neinformavo Šiaulių TI administracijos apie trūkstamas dvejas dieninio apšvietimo lempas, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir už tai pagrįstai ir teisėtai jam buvo paskirta nuobauda. Atsižvelgus į paminėtą, Kalėjimų departamentas ginčijamu sprendimu konstatavo, kad Šiaulių TI surinkta dokumentinė medžiaga dėl pirmiau minėtos nuobaudos skyrimo pakankamai įrodo pareiškėjo kaltę, šios įstaigos direktoriaus nutarimu paskirta nuobauda yra pagrįsta ir adekvati padaryto nusižengimo pobūdžiui ir sunkumui, todėl jos naikinimui nėra teisinio pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad BVK 113 straipsnyje įtvirtinta nuostata įpareigoja laisvės atėmimo vietų įstaigos administraciją vykdyti režimo užtikrinimo priemones, tarp jų – vykdyti teisės bei režimo pažeidimų prevenciją ir atskleidimą. Statutinių valstybės tarnautojų tarnybinis pranešimas yra teisėtas ir leistinas įrodymas Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio kontekste. Kaip matyti iš paminėto bei iš teismui pateiktų dokumentinių įrodymų, Kalėjimų departamentas priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi galiojančiu teisiniu reguliavimu bei jo nepažeidė ir ta aplinkybė, jog skundžiamas sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo naikinti. Dėl paminėto, pareiškėjo skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas deklaruoja, kad patyrė neturtinę žalą, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Kalėjimų departamento nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų leidžiančių kilti Šiaulių TI viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų kuo grindė prašomos sumos apskaičiavimą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.