Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-02-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-78-309-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-25
Bylos Nr.
1A-78-309-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
Nuteistasis
G. Z., D. D.
Advokatai
Lionė Musteikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-78-309/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1., 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,gynėjoms advokatėms Lionei Musteikienei, Jūratei Astromskytei,nuteistajam G. Z.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. D. ir G. Z. apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009-12-08 nuosprendžio, kuriuo:

D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu bei Telšių rajono apylinkės teismo 2009-11-12 nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

G. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. ir G. Z. nuteisti už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 10 d, apie 9 val. 30 min., veikdami kartu, Telšių mieste, (duomenys neskelbtini), prie pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą K. P. atžvilgiu, t. y. G. Z. užgulant K. P., užlaužiant rankas ir grasinant suduoti smūgį į sprandą, bei taip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, o D. D. ištraukiant iš K. P. kelnių kišenės 358 Lt, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam priklausančius pinigus ir padarė 358 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. D. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2009-12-08 nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Skunde nurodo, kad būdamas nelaisvėje neturės galimybės atlyginti padarytos žalos, nes neturės jokio uždarbio. Teigia, jog savo kaltę pripažįsta pilnai ir nurodo, jog nors ir daug kartų teistas, tačiau dėl padarytų nusikaltimų gailisi. Taipogi nurodo, kad labai sunkiai serga jo motina, jai diagnozuotas vėžys, bei nurodo, kad jos sveikata labai pablogėjo taigi teigia, kas be jo nėra kam jos prižiūrėti, bei nurodo, jog nori pabūti su mirštančia motina. Mano, kad yra per griežtai nubaustas bei teigia, jog pasistengs atlyginti žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. Z. prašo peržiūrėti bylą.

Skunde nurodo, jog buvo prisipažinęs kaltu, kadangi ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai jam darė spaudimą, gąsdino. Nurodo, kad teisingus parodymus davė teisme, jog jis šio nusikaltimo nepadarė. Taipogi nurodo, jog neneigia, kad buvo kartu su nukentėjusiuoju ir D. D., kad gėrė nukentėjusiojo pirktus alkoholinius gėrimus, bet nurodo, kad nukentėjusiajam nieko nedarė ir nieko neatėmė ir teigia, kad konfliktas kilo tarp D. D. ir nukentėjusiojo. Nurodo, kad nukentėjusysis pažinojo jį, o ne D., dėl ko ir parašė pareiškimą ant jo, nes norėjo jam atkeršyti, kadangi jis su nukentėjusiuoju nesutaria. Nurodo, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į jo parodymus, o atsižvelgė vien į nukentėjusiojo parodymus bei neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis teistas ne vieną kartą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis G. Z. ir G. Z. ir D. D. gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apeliantų nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. D. ir Gintaro Z. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiojo K. P. parodymais, įvykio vietos apžiūros, iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, įtariamųjų parodymų patikrinimo vietoje protokolais, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad D. D. ir G. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. D. faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių ir kaltės neginčija, tačiau skundu prašo sušvelninti bausmę. Nuteistasis G. Z. apeliaciniame skunde ginčija faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, t. y. neigia padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymo jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas apylinkės teismo nuosprendžiu.

Dėl nuteistųjų kitų apeliacinių skundų argumentų.

Nuteistojo D. D. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog būdamas nelaisvėje neturės galimybės atlyginti padarytos žalos, nes neturės jokio uždarbio bei tai, kad labai sunkiai serga jo motina, jai diagnozuotas vėžys, jog be jo nėra kam jos prižiūrėti, neatsveria bausmės tikslų ir paskirties, be to, minėtos aplinkybės neduoda teisinio pagrindo švelninti bausmę nuteistajam.

Apelianto D. D. nurodyti teiginiai, kad savo kaltę pripažįsta pilnai ir nors daug kartų teistas, tačiau dėl padarytų nusikaltimų gailisi, atmestini. Bylos aplinkybės liudija apie tai, kad D. D. kaltės pripažinimas yra formalus, kadangi apeliantas ikiteisminio tyrimo kaltu prisipažino, teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu prisipažino tik iš dalies, keitė parodymus G. Z. naudai, kas rodo D. D. nenuoširdumą ir siekį klaidinti teismą, keičiant parodymus bendrininko G. Z. naudai.

Kiti D. D. skunde nurodyti teiginiai, kad yra per griežtai nubaustas bei tai, jog pasistengs atlyginti žalą, atmestini. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio turinio D. D. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. padarymą, skirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmė paskirta mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, dėl ko ji nelaikytina per griežta.

Apelianto G. Z. skunde nurodyti teiginiai, jog buvo prisipažinęs kaltu, kadangi ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai jam darė spaudimą, gąsdino, atmestini. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistajam būtų darytas spaudimas ar jis būtų gąsdintas. Paminėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu G. Z. pareigūnų veiksmų neskundė bei skiriant ir tęsiant kardomąją priemonę suėmimą posėdžio metu jis taipogi neparodė, kad jam buvo daromas spaudimas ar, kad jis būtų gąsdinamas.

Kiti nuteistojo G. Z. teiginiai, kuriais jis ginčija savo kaltę apeliacinės instancijos teismo vertintini kritiškai, kadangi byloje esantieji ir teismo ištirti duomenys liudija priešingai. Nuteistojo G. Z. apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais jie neigia savo kaltę, paneigia nuteistojo D. D. parodymai (1 t. b. l. 43, 147), kuriuose jis nurodė, kad K. P. užgulė G. Z., o iš K. P. kelnių kišenės dokumentus ir pinigus ištraukė jis. Taipogi nukentėjusiojo K. P. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 9), tiek pirmos instancijos teisme, kuriuose jis parodė, kad G. Z. nutvėrė jį už rankų, o. D. D. ištraukė viską iš kišenių (1 t. b. l. 186). Be to, minėtas aplinkybes patvirtina ir pirminiai nuteistojo G. Z. parodymai, kuriuose jis parodė, kad jis užgulė K. P., o D. D. iš užpakalinės kelnių kišenės ištraukė dėklą nuo paso, kuriame buvo dokumentai ir pinigai (1 t. b. l. 83, 149). Taipogi paminėtina tai, kad teisme nuteistasis G. Z. keitė savo parodymus ir neigė padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas vėlesnius nuteistojo parodymus atmeta, kadangi jie prieštarauja bylos medžiagai.

Taigi, pirminiai nuteistųjų D. D. ir G. Z. parodymai (1 t. b. l. 43, 147, 1 t. b. l. 83, 149) abejonių nekelia, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie viską susieja į vieną bendrą grandinę, į aplinkybių visetą, priešingai nei nuteistųjų D. D. ir G. Z. parodymai duoti pirmosios instancijos teisme, kurie vertintini kaip nuteistųjų gynybinė pozicija, kaip jų teisė duoti vienokius ar kitokius parodymus.

Vertinant aukščiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl D. D. ir G. Z. kaltės ir šių duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistųjų D. D. ir G. Z. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Dėl paskirtų bausmių nuteistiesiems.

Paskirdamas nuteistiesiems D. D. ir G. Z. terminuotas laisvės atėmimo bausmes, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 str. Skiriant bausmes atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – tyčinis apysunkis nusikaltimas, apeliantų asmenybes, į tai, kad nenustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta D. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, G. Z. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Vertinant D. D. asmenybę – teistas 4 kartus, teistumas išnykęs, teistas už analogiškus nusikaltimus, vėliau už Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Vertinant G. Z. asmenybę – teistas 8 kartus, neišnykus teistumui padarė analogišką tyčinį nusikaltimą, Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme – recidyvistas, padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teismas visiškai teisingai paskyrė D. D. ir G. Z. laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistųjų padaryto nusikaltimo tyčios turinį, bei tinkamai kvalifikavo jų veikas, bet atsižvelgdamas į nuteistųjų asmenybes, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, todėl švelninti jas, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinių skundų argumentais ir motyvais pagrindo nėra, be to, kolegija daro išvadą, kad paskirtosios D. D. ir G. Z. bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos, todėl yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmės tikslus.

Kadangi kolegija nenustatė Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnyje nurodytų pagrindų keisti nuosprendį, apeliaciniai skundai netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų D. D. ir G. Z. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Vaclovas IždonasBronius Zalaga