Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė, sekretoriaujant Sandrai Stulgienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovams Ž. M. ir R. M., institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, vaiko pavardės keitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus pilnai ir paaiškino jog artimų santykių galėjo dar būti ir su Ž. M., tačiau ji tikrai žino, kad vaiko tėvas yra R. M., todėl prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas Ž. M. atsiliepimo byloje nepateikęs be svarbių priežasčių.

Teismo posėdžio metu atsakovas Ž. M. ieškinį pripažino visiškai ir paaiškino, kad tarp jo ir vaiko nesusiformavęs joks ryšys, jis su vaiku nebendrauja ir sutinka, kad būtų nuginčyta jo tėvystė bei su kitais ieškinio reikalavimais taip pat sutinka.

Atsakovas R. M. atsiliepimo byloje nepateikęs be svarbių priežasčių.

Teismo posėdžio metu atsakovas R. M. ieškinį pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis yra vaiko tėvu, nes su ieškove artimai bendravo dar jai nenutraukus santuokos ir bendrauja iki šiol, tai yra šiuo metu kartu gyvena faktinėje šeimoje, dalyvavo vaiko gimime, vaiką išlaiko ir su juo bendrauja bei rūpinasi, jų emocinis ryšys yra stiprus ir jis neabejoja savo tėvyste.

Institucija pateikusi išvadą raštu, kurioje nurodyta, kad ieškovė su vaiku gyvena R. M. nuosavybės teise priklausančiame name, Ž. M. buvo nurodęs, kad su ieškove negyvena nuo 2022 m. gegužės mėn., teikė išvadą, kad vaiko interesus atitinka ieškinio tenkinimas, tokią išvadą institucijos atstovė palaikė ir bylos nagrinėjimo metu teikdama išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas pilnai.

Byloje pateikti įrodymai, kad (duomenys neskelbtini) gimė G. M., kurios motina yra K. M., o tėvu nurodytas Ž. M.. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu 2022-09-13 (civilinė byla Nr. e2YT-17282-454/2022) buvo nutraukta ieškovės ir Ž. M. santuoka (panaikintas santuokos apskaitos įrašas) bendru sutikimu. Sprendime, kuris įsiteisėjęs ir įgijęs privalomą pobūdį, nurodyta, kad sutuoktiniai kurį laiką kartu negyvena. Santuoka iširusi ir nėra perspektyvos jos atkurti.

Byloje pateikta Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau išvada), tyrimas atliktas UAB „Unge“. Išvadoje nurodyta, kad tyrimą atliko P. P., gimęs (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, medicinos mokslo daktaro laipsnį, medicinos praktikos licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), verstis medicinos praktika pagal teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją, nuo 1998 esantis LR teismo ekspertų sąraše.

Tiriami buvo G. M. ir R. M. teikiama išvada, kad R. M. yra G. M. biologinis tėvas 99,994 procentų tikimybe.

Nepilnametis vaikas teismo posėdžio metu nebuvo išklausytas, nes dėl amžiaus nesugeba suformuluoti nuomonės ginčo klausimais.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Ieškovė ginčija atsakovo Ž. M. tėvystę nepilnamečiui vaikui. Ieškovė ir vaiko tėvu nurodytas asmuo buvo susituokę, vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pabaigos (akto įrašo panaikinimo) ir nuginčyti tėvystę šiuo atveju galima tik įrodžius jog Ž. M. negali būti vaiko tėvu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.149 str. 1 d., 3.150 str. 1 d., 3.151 str. 1 d.).

CK 3.152str. 1 d. nustato, kad kreiptis į teismą nuginčyti tėvystę, galima per vienerius metus nuo sužinojimo apie duomenis ginčytinus dienos. Šis ieškinio senaties terminas nepraėjęs, teismas gindamas vaiko interesus bylą nagrinėja iš esmės, kadangi teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi vadovautis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų gynimo bei apsaugos principu ( CK 3. 3 str., CPK 376 str.).

Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra vien tik biologinės tiesos konstatavimas, Iškilus biologinės ir faktinės (socialinės) tėvystės santykio problemai, atsižvelgiama į visus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund prieš Finland/dec.), Nr. 27110/95, ECHR 1999-VI), nurodė, jog visiškai pateisinama, kai teismai, laiko prioritetiniais vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus. Teismas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti būsimą jo poveikį vaiko interesams.

Atsakovas R. M. nuo gimimo prisideda prie vaiko išlaikymo, bendrauja su vaiku, gyvena faktinėje šeimoje su ieškove ir vaiku , tarp jo ir vaiko susiformavę santykiai kaip tėvo ir dukros yra emocinis ryšys, kokio nėra tarp vaiko ir atsakovo Ž. M., nes šis asmuo su vaiku nebendrauja, jo nėra matęs ir neteikia išlaikymo

Aplinkybę jog Ž. M. nėra vaiko tėvu patvirtina ir specialisto (DNR) išvada jog vaiko biologinis tėvas yra kitas asmuo.

Nustačius bylos duomenimis, kad Ž. M. nėra nepilnamečio vaiko biologiniu tėvu, jo tėvystė nuginčijama, vaiko interesus geriausia atitinka tėvystės nuginčijimas, nes jokie emociniai ryšiai tarp vaiko ir Ž. M. nesusiformavę. Vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, tai yra žinoti tikruosius savo tėvus, būti jų išlaikomas (CK 3.137 str., 3.155 str., 3.161 str. 2 d).

Nuginčijus Ž. M. tėvystę, tai yra nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą, atsiranda galimybė nustatyti tėvystę ( CK 3.146 str. 2 d., 3.147 str., 3.148 str..).

Dėl tėvystės nustatymo

Ginčo, kad R. M. yra nepilnamečio vaiko tėvas byloje nėra (CPK 140 str. 2 d.), atsakovas R. M. savo tėvystę pripažino teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, kurie yra įrodymu byloje.

Aplinkybę, kad R. M. yra vaiko tėvu, patvirtina ir DNR tyrimas, kurio išvadoje nurodyta jog R. M. yra vaiko biologiniu tėvu 99,9994 procentų tikimybe. Šios išvados niekas neginčijo ir teismas ja vadovaujasi kaip rašytiniu įrodymu byloje.

Bylos duomenimis nustačius, kad ieškovė ir atsakovas R. M. artimai bendravo, jų santykiai buvo vieši, pastovūs, turėjo faktinių šeimyninių santykių pobūdį, jie šiuo metu gyvena faktinėje šeimoje, atsakovas R. M. prisideda prie vaiko išlaikymo, bendrauja su vaiku, tarp jo ir vaiko yra emocinis ryšys, nustačius jog nepilnamečio vaiko interesus atitinka tėvystės nustatymas, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir nustatoma jog R. M. yra vaiko G. M. tėvas ( CK 3.148 str. 1 d.).

Dėl ieškinio reikalavimų panaikinti gimimo akto įrašė duomenis apie tėvą ir įrašyti kitus duomenis apie tėvą

Ieškovė kaip atskirus reikalavimus formuluoja prašymą panaikinti gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį apie Ž. M. tėvystę vaiko G. M. atžvilgiu ir įrašyti duomenis, kad vaiko tėvu yra atsakovas byloje R. M..

Šiais klausimais teismas pasisako, kad reikalavimai tenkinami, kadangi tenkinami ieškovės reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.

Duomenys gimimo įraše, nuginčijus tėvystę ir nustačius tėvystę, keičiami įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, kurį teismas privalo išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (CK 3.152 str. 3d.).

Dėl vaiko pavardės keitimo

CK 3.167 str. 2 d. nustatyta, kad tais atvejais kai tėvų pavardės skirtingos ir jie nesusitaria dėl vaiko pavardės, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi, išnagrinėjus tokį prašymą CK 3.173 str. 2 d. nustatyta tvarka, tai yra supaprastinta tvarka. Atsakovas tokio prašymo nepadavė ir supaprastinto proceso tvarka vaiko pavardė klausimas nebuvo sprendžiamas, nes iki šio laiko nebuvo nustatyta, kad vaiko tėvu yra ne Ž. M., o R. M.

Vaiko pavardės keitimo pagrindus ir tvarką nustato Teisingumo ministro patvirtintos taisyklės (CK 3.167 str. 4 d.), o būtent vaiko pavardė gali būti keičiama vadovaujantis Asmens vardo, pavardės keitimo taisyklėse, patvirtintose Teisingumo ministro 2016m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 nustatyta tvarka ir pagrindais (toliau taisyklėse).

Nepilnamečio vaiko iki 16 metų amžiaus pavardė gali būti keičiama esant sąlygoms nustatytoms šių taisyklių 12, 12-1 ir 13 punktuose. 12.1 p. nustatyta, kad pavardė vaiko gali būti keičiama kai norima suteikti vieno iš tėvų pavardę jeigu tėvo ir motinos pavardės skirtingos arba bendrą tėvų pavardę, kai vaiko ir tėvų pavardės skirtingos. Ieškovė ir atsakovė R. M. sutinka jog vaiko pavardė būtų M., tai yra būtų suteikta tėvo pavardė,

Teismas visus klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, sprendžia prioritetiniais laikydamas vaiko interesus (CPK 376 str., CK 3.3 str.), tai yra vertinant ar tai atitinka geriausius vaiko interesus.

Sprendžiant ginčą dėl pavardės keitimo atsižvelgiama į Vaiko teisių konvencijos (toliau konvencijos) 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Konvencijos 3 straipsnio 1 dalis įpareigoja visus asmenis, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, elgtis taip, kad svarbiausia būtų vaiko interesai. Bylos faktiniai duomenys patvirtina jog vaikas gyvena tiek su ieškove, tiek su atsakovu tėvu R. M. ir vaikui buvo suteikta ieškovės santuokinė pavardė, vaiko motinos ir Ž. M. santuoka nutraukta, su juo vaikas nepalaiko ryšio, nei vienas atsakovų neprieštarauja dėl vaiko pavardės keitimo, su tuo sutinka ir institucija teikianti išvadą.

Teismas vertina, kad ieškovė įrodė jog vaikui biologinio tėvo pavardės suteikimas geriau atitinka vaiko interesus ir šį reikalavimą tenkina (CPK 178 str., 140 str. 2 d.). Vaikas nebuvo išklausytas, nes yra mažametis ir nesugeba suformuluoti nuomonės pavardės keitimo klausimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinys tenkinamas. Ieškovė ieškiniu prašė, tačiau teismo posėdžio metu neprašo iš atsakovų priteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, kiekvienas asmuo savo procesinėmis teisėmis gali naudotis vadovaujantis dispozityvumo principu (CPK 12 str.) ir turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos ieškovei jai bylos nagrinėjimo pabaigoje nepalaikant prašymo tokias išlaidas priteisti

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 376 straipsniu, 392 straipsniu, 399 straipsniu teismas

Nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Nuginčyti tėvystę, tai yra nustatyti, kad Ž. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko G. M., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. M. nėra Ž. M. dukra ir panaikinti G. M., gimusios (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje registruotame gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) grafoje – tėvas nurodytus duomenis - Ž. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tėvystę, tai yra nustatyti, kad R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. M., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. M. yra jo dukra ir šiuos duomenis įrašyti gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini).

Pakeisti nepilnamečio vaiko G. M., gimusios (duomenys neskelbtini) pavardę iš M. į M. ir jos pavardę gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti (įrašyti) M..

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, siųsti Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismą Marijampolės rūmus.