Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo užsienio įmonės „If P&C Insurance AS“, kuri veikia per filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei Aušrai Puodžiūnienei dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „MP Dental“.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1443,41 Eur žalos atlyginimo ir penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovo teigimu, 2016 m. vasario 3 d. iš atsakovės buto balkono ėmė kristi keraminės plytelės, kurios krisdamos apgadino ieškovo bendrovėje apdraustą automobilį. Dėl šio įvykio ieškovas išmokėjo automobilio naudotojui 1443,41 Eur išmoką. Ieškovas pažymėjo, kad automobilis buvo pastatytas nesant tai draudžiančių kelio ženklų. Kadangi plyteles balkone klijavo atsakovės sutuoktinio samdyti darbuotojai ir atsakovė, žinodama apie atsiradusius plytelių trūkumus, netinkamai prižiūrėjo savo turtą, tai, ieškovo nuomone, ji turi atlyginti kilusius nuostolius. Ieškovas nurodė, kad apskaičiuojant žalą automobilio dalims neatsižvelgta į dalių nusidėvėjimą, kurį šioje byloje pritaikius priteistina bendra suma galėtų būti mažinama iki 1395,51 Eur.

Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovės, plytelės ėmė kristi nuo balkono išorinės konstrukcijos dėl tą dieną siautusios audros, todėl atsakomybė tenka pačiam nukentėjusiajam, kuris automobilį statė neatsižvelgdamas į oro sąlygas ir žiniasklaidos skelbimus nestatyti automobilių po medžiais ar balkonais, juolab kad po balkonais esančios vietos neskirtos automobilių parkavimui – automobilis buvo pastatytas draudžiamoje vietoje, kuri nepažymėta baltomis linijomis ir šalia kurios yra pėstiesiems skirti laipteliai. Atsakovė pažymėjo, kad ant automobilio nukrito tik viena plytelė ir dėl jos negalėjo būti pažeistos automobilio durelės. Be to, atsakovės teigimu, balkonas yra ne jos nuosavybė, balkonus tvarkė name veikianti bendrija. Atsakovė atkreipė dėmesį ir į ieškovo pateiktas fotonuotraukas, kuriomis siekiama įrodyti automobilio apgadinimus, tačiau kurios darytos šiltuoju metų laiku (o ne iš karto po įvykio).

Trečiasis asmuo nenurodė savo procesinės pozicijos dėl pareikštų reikalavimų. Anot trečiojo asmens, krisdama plytelė sudužo (ir todėl automobilį apgadino keliose vietose). Trečiasis asmuo nurodė, kad jis įvykio dieną nepastebėjo variklio dangčio apgadinimų.

Ieškovo (draudiko) ir AB „SEB lizingas“ (draudėjo) sutartimi laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2016 m. liepos 7 d. buvo apdraustas 2013 m. pagamintas automobilis Subaru Outback, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, p. 20-21). 2016 m. vasario 3 d. nurodytas automobilis, kuriuo naudojosi trečiasis asmuo (t. 1, p. 22-23), buvo paliktas stovėti po atsakovei priklausančio buto (duomenys neskelbtini) (pvz., t. 1, p. 27) ir buvo apgadintas nuo nurodyto balkono nukritusia(-iomis) plytele(-ėmis) (t. 1, p. 26). Dėl šio įvykio ieškovas apskaičiavo ir trečiajam asmeniui išmokėjo 1443,41 Eur draudimo išmoką (t. 1, p. 64, 66).

Bylos teisminio nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas akcentavo, kad ieškinys reiškiamas atsakovei būtent pagal Civilinio kodekso 6.263, o ne 6.266 straipsnio nuostatas, t. y. dėl atsakovės pažeistos bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šiuo aspektu teismas iš esmės sutinka su ieškovo argumentais, kad už atsakovės (jos mirusio sutuoktinio) iniciatyva-užsakymu balkone klijuotų plytelių būklę ir už tokių plytelių padarytą žalą atsakomybė tenka būtent atsakovei. Tokia pareiga-atsakomybė grindžiama tuo, kad šios plytelės, anot atsakovės paaiškinimų, tam tikru laikotarpiu atsirado būtent buto savininko iniciatyva-valia. Taigi buto savininkui atlikus tokio pobūdžio pakeitimus-pagerinimus balkone, tokiam asmeniui (jo teisių ir pareigų perėmėjui) tenka pareiga rūpintis jo iniciatyva-valia atliktų balkono pakeitimų-pagerinimų priežiūra ir kartu prisiimti atsakomybę dėl kilusių neigiamų padarinių (netinkamos atliktų pagerinimų priežiūros). Padaręs šią išvadą, teismas nenagrinėja kaip teisiškai nereikšmingų šalių argumentų, susijusių su atsakovės nuosavybės teisių į balkoną buvimu ar nebuvimu.

Viena vertus, atsakomybės už klijuotų plytelių kritimu padarytą žalą nemažina atsakovės nurodomos aplinkybės dėl įvykio metu buvusių oro sąlygų – smarkaus vėjo (t. 1, p. 90, 112), nes šiuo atveju kalbama apie klijuotų plytelių (kurios, akivaizdu, turi būti klijuojamos ir vėliau prižiūrimos taip, kad neatsiklijuotų esant ir nepalankioms oro sąlygoms), o ne, pavyzdžiui, balkone laikytų-sandėliuotų kilnojamų-nepritvirtintų daiktų kritimą. Taigi trečiasis asmuo (net ir esant atsakovės nurodomoms nepalankioms oro sąlygoms) neturėjo pareigos numanyti-tikėtis, kad nuo balkono galėtų pradėti kristi klijuotos plytelės (šiuo atveju nekalbama apie balkone laikytų-sandėliuotų daiktų kritimą).

Kita vertus, teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad trečiasis asmuo automobilį buvo palikęs draudžiamoje stovėti vietoje. Šiuo aspektu 2019 m. liepos 19 d. nutartyje (t. 1, p. 162-163) jau buvo atkreiptas dalyvaujančių byloje asmenų dėmesys į tai, kad Kelių eismo taisyklių 124 punkte nustatyta, jog „motorinių transporto priemonių <...> vairuotojams <...> draudžiama važiuoti <...> šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai <...>“ ir kad taisyklių 150.5 punkte nustatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama „ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose“. Nors ieškovas ir pateikė papildomų fotonuotraukų (t. 2, 18-32), tačiau jos, teismo vertinimu, nepaneigia, o tik patvirtina, kad automobilis buvo pastatytas, paliktas stovėti ne ant asfaltuotos kelio dangos, o būtent ant šaligatvio (pvz., t. 1, p. 27, 49; t. 2, 21, 24, 25, 26, 28, 29) ir, be to, prie pat pėstiesiems skirto praėjimo-laiptelių (t. 2, p. 21, 25, 26). Pabrėžtina, kad iš ieškovo pateiktų įrodymų nematyti, kad nurodytoje vietoje kelio ženklai leidžia užvažiuoti ant šaligatvio krašto ((duomenys neskelbtini) 150.5 p.). Šiuo aspektu papildomai atkreiptinas dėmesys ir į paties ieškovo pateiktą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2019 m. sausio 15 d. raštą, kuriame nurodyta, kad „po balkonais, kur stovėjo apgadintas automobilis, parkingo vietos automobiliams nenumatytos, parkingo vietų bendro naudojimo kieme skaičius ribotas, todėl automobilius jų naudotojai stato, kur tik randa laisvos vietos, net ir tam neskirtose kiemo vietose“ (t. 1, p. 80). Nors bendrija ir nėra įgaliota oficialiai aiškinti teisės aktų nuostatų dėl automobilių parkavimo, tačiau šis raštas patvirtina, kad bendrija nagrinėjamos konkrečios vietos, kur stovėjo trečiojo asmens automobilis, tikrai nevertina kaip bendrijai (ar bet kuriam kitam asmeniui) skirtos automobilio parkavimo vietos.

Kadangi nagrinėjamų apgadinimų galėjo būti išvengta tiek atsakovei tinkamai prižiūrint klijuotas plyteles, tiek trečiajam asmeniui laikantis Kelių eismo taisyklių (nestatant automobilio neleistinoje vietoje), tai teismas sprendžia, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir abiejų nurodytų asmenų neteisėtų veiksmų. Be to, šiuo atveju kiekvieno iš nurodytų asmenų – atsakovės ar trečiojo asmens – neteisėtų veiksmų nebuvimas vienodai pašalintų galimybę nagrinėjamai žalai kilti, t. y. tiek atsakovei tinkamai prižiūrint plyteles, tiek trečiajam asmeniui pastačius automobilį kitoje (leistinoje vietoje) nagrinėjamos žalos būtų išvengta. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja esant vienodą priežastinį ryšį, t. y. abiejų asmenų – atsakovės ir trečiojo asmens – veiksmai vertintini kaip vienodai (po 50 proc.) nulėmę žalos atsiradimą.

Nagrinėdamas ginčo dalį dėl žalos dydžio, teismas, viena vertus, atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kuriais teigiama, kad nuo balkono nukrito tik viena plytelė, kuri neva negalėjo sukelti tiek daug apgadinimų. Pažymėtina, kad atsakovė parengiamojo posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog nukrito „viena-dvi“ plytelės ir atsakovė iš karto po įvykio pastebėjo balkone „dvi-tris“ atšokusias plyteles. Tokie atsakovės teiginiai, teismo vertinimu, nepaneigia ieškovo argumentų ir pateiktų įrodymų, kad apgadintos iš esmės dvi automobilio dalys-vietos, t. y., pirma, priekinis stiklas ir kapotas, antra, vairuotojo durelės (jų stiklas). Taigi netgi laikantis atsakovės pozicijos, kad nukrito „viena-dvi“ plytelės, tai ši aplinkybė nepaneigtų nagrinėjamų neigiamų padarinių galimybės, kad viena plytelė nukrito ant šoninių durelių, o kita – ant priekinio stiklo ir (vėliau) ant kapoto.

Nagrinėjant ginčo dalį dėl kapoto apgadinimų buvimo ar nebuvimo, viena vertus, sutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovo papildomai pateiktos nuotraukos (atskleidžiančios kapoto apgadinimus) darytos akivaizdžiai šiltuoju metų laiku (pvz., t. 2, p. 17), t. y. gerokai po to, kai 2016 m. vasario 28 d. sudaryta remonto sąmata (t. 1, p. 59-61), taip pat gerokai po to, kai 2016 m. kovo 10 d. trečiajam asmeniui buvo pateikta apmokėti sąskaita už remonto darbus pagal suderintą sąmatą (t. 1, p. 65). Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad trečiasis asmuo nurodė, jog jis iš pradžių (įvykio dieną) nepastebėjo ir neužfiksavo kapoto apgadinimų. Kita vertus, teismo vertinimu, pakankamai akivaizdu-natūralu, kad ant priekinio stiklo nukritusi plytelė, atsitrenkusi į stiklą, pagal pakeistą trajektoriją toliau krito būtent ant kapoto. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad kapoto apgadinimai pastebėti, nors ir ne tą pačią dieną, tačiau toje pačioje (kairėje) pusėje, kaip ir stiklo apgadinimai. Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovas pakankamai įrodė kritusiomis plytelėmis apgadintus automobilio priekinį stiklą (įskaitant statramstį), kapotą ir kairės pusės priekines dureles.

(Nors ieškovo papildomai pateiktose nuotraukose (t. 2, p. 8, 17) demonstruojant kapoto apgadinimus aiškiai matyti, kad priekinis stiklas (įskaitant statramstį) ir šoninės durelės (jų stiklas) jau pakeisti-suremontuoti, tačiau tai, teismo vertinimu, nepaneigia aplinkybės, kad kapoto apgadinimai buvo atsiradę (ir) dėl nagrinėjamo plytelių kritimo. Be to, net jeigu plytelių nulemti kapoto apgadinimai ir nebuvo realiai-faktiškai suremontuoti pagal apskaičiuotas sąmatas (kartu su priekiniu ir šoninių durelių stiklais) ir tokie remonto darbai nebuvo apmokėti iš ieškovo išmokėtos išmokos, tai vien tik šios faktinės aplinkybės nepaneigtų trečiojo asmens patirtos žalos (turto vertės sumažėjimo) aplinkybių).

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad dėl pateiktose sąmatose nepritaikyto dalių nuvertėjimo ieškinio suma gali būti mažinama iki 1395,51 Eur. Nesant ginčo dėl tokios ieškovo nurodomos sumos (juolab kad visi apskaičiavimai atlikti remiantis plačiai taikoma Audatex sistema), teismas, atsižvelgdamas į jau konstatuotą atsakovės ir trečiojo asmens (nukentėjusiojo) vienodą atsakomybės mastą (po 50 proc.) sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisiant 697,76 Eur (1395,51 / 100 proc. X 50 proc.) sumą. Šiuo aspektu nors atsakovė ir ginčijo sąmatose pateiktus apskaičiavimus-sumas, tačiau taip ir nepateikė konkrečių įrodymų (išskyrus savo subjektyvius teiginius), kurie patvirtintų kitokius konkrečius (negu ieškovo nurodytus) žalos dydžius ir (arba) užfiksuotiems apgadinimams pašalinti reikalingų remonto darbų bei detalių kitokias kainas (CPK 12, 178 straipsniai).

Ieškinį tenkinant iš dalies (50 proc.), ieškovui iš atsakovės priteisiama 16 Eur (32 / 100 proc. X 50 proc.) žyminio mokesčio ir 350 Eur (700 / 100 proc. X 50 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (p. 4, 81, 82), iš viso 366 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Priimant sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, valstybei iš abiejų šalių lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnio 1, 2 dalys) priteisiama 10,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 5,20 Eur iš ieškovo ir atsakovės. Ši suma įmokėtina į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui užsienio įmonei „If P&C Insurance AS“, j. a. k. 10100168, kuri veikia per filialą Lietuvoje, filialo kodas 302279548, iš atsakovės Aušros Puodžiūnienės, a. k. (duomenys neskelbtini) 697,76 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 76 ct) žalos atlyginimo ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 697,76 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 76 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui užsienio įmonei „If P&C Insurance AS“, j. a. k. 10100168, kuri veikia per filialą Lietuvoje, filialo kodas 302279548, iš atsakovės Aušros Puodžiūnienės, a. k. (duomenys neskelbtini) 366 (tris šimtus šešiasdešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo užsienio įmonės „If P&C Insurance AS“, j. a. k. 10100168, kuri veikia per filialą Lietuvoje, filialo kodas 302279548, ir iš atsakovės Aušros Puodžiūnienės, a. k. (duomenys neskelbtini) po 5,20 Eur (penkis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.