Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Irmos Čuchraj, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB Ūkio banko lizingo apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB Ūkio banko lizingo ieškinį atsakovui P. R. dėl prievolių įvykdymo pagal 2008-07-07 išperkamosios nuomos sutartį Nr.807782609 ir 2008-07-10 vartojimo kredito sutartį Nr. C807007080 bei atsakovo P. R. priešieškinį ieškovui UAB Ūkio banko lizingui dėl 2008-07-07 išperkamosios nuomos sutarties Nr. 807782609 ir 2008-07-10 vartojimo kredito sutarties Nr. C807007080 pripažinimo negaliojančiomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino sandorį negaliojančiu ir netaikė restitucijos.

CK 1.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Kiekvieno sandorio esminis elementas – jį sudarančių asmenų valia. Dėl to, vienai iš šalių pareiškus ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, būtina tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta asmens valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės asmens valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas P. R. sutarčių sudarymo metu negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo savo veiksmų valdyti. Ši aplinkybė yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu (CK 1.89 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir neatsižvelgė į sandorio naudingumą atsakovui. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas ir neturėjo vertinti šios aplinkybės, kadangi ji nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Įstatymų leidėjas nesuponuoja teismui pareigos vertinti sandorio naudingumo atsakovui. Pagrindinė aplinkybė, kurią turėjo įvertinti pirmosios instancijos teismas, tai ar pagal byloje esančių įrodymų visetą galima daryti išvadą, jog atsakovas negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi ekspertizės aktu, atliktu kitoje byloje, neleidžia konstatuoti, jog ji negali būti įrodymu nagrinėjamoje byloje. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Būtent byloje esanti ekspertizės išvada ir yra tie faktiniai duomenys, kurie patvirtina, kad atsakovas sandorių sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų. Šios ekspertizės išvadų nepakeistų aplinkybė, jeigu ekspertizė būtų buvusi paskirta šioje byloje, kadangi ekspertizės išvada paremta objektyviais duomenimis, nusakančiais atsakovo būseną sandorio sudarymo metu. Apeliancinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog aplinkybė, kad ekspertizė buvo atlikta kitoje byloje, ir ieškovas neturėjo galimybės pateikti ekspertams klausimų tiek prieš atliekant ekspertizę, tiek proceso metu. Pažymėtina, jog apeliantas nenurodė, kokius klausimus būtų pateikęs ekspertams ir kaip šių klausimų pateikimas turėtų įtakos kitokiai ekspertų išvadai nei tai, kuri buvo atlikta kitoje byloje. Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ne tik ekspertizės aktą, bet ir kitus įrodymus, tačiau nenurodė, kokie kiti byloje esantys įrodymai paneigia ekspertizės aktu nustatytą aplinkybę, jog atsakovas negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Nepaisant to, jog sandoriai, kurių pagrindu ieškovė prašo priteisti pinigus, buvo pripažinti negaliojančiais, tačiau tai nereiškia, jog ši aplinkybė nesukelia teisinių pasekmių sandorio šalims. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 1.80 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad restitucijos taisykles nustato civilinio kodekso šeštosios knygos normos. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netaikė restitucijos konstatuodamas, jog ieškovas, suteikdamas vartojimo kreditą nedideles pajamas turinčiam asmeniui, nebuvo apdairus bei įvertino aplinkybę, jog atsakovas, būdams maniakinės būsenos, pinigus iššvaistė ir jų neturi. Dėl to restitucijos taikymas, pasak pirmosios instancijos teismo, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, kadangi bylos aplinkybės neatitinka sąlygų ir pagrindų, numatytų CK 6.145 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju atsakovo pinigų išvaistymo faktas ir sunki jo finansinė padėtis negali būti vertinama kaip nepagrįstas ir nesąžiningas jo padėties pabloginimas. Restitucijos taikymo atveju atsakovas atiduos ieškovui tai, ko neturėjo iki sandorio sudarymo. Tuo tarpu ieškovas atgautų tik tai, ką perdavė atsakovui pagal sandorius, kurie buvo pripažinti negaliojančiais. Dėl to jo padėtis nepagerės. CK 6.145 straipsnio 2 dalies nuostatos gali būti taikomos tik tais atvejais, kai vienos iš sandorių šalių nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos šalies dėl to pagerėtų. Kadangi byloje šios aplinkybės nenustatytos, pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo atsisakė taikyti restituciją. Pažymėtina, jog apeliantė apeliaciniu skundu prašė priteisti visą skolą, delspinigius ir palūkanas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog palūkanos ir delspinigiai numatyti sudarytose sutartyse, kurios buvo pripažintos negaliojančiomis. Dėl to, pripažinus sutartis negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, teisinės pasekmės, išplaukiančios iš sutarties nuostatų, negali būti taikomos, kadangi jos negalioja (CK 1.95 str. 1 d.). Taip pat nėra teisinio pagrindo priteisti ir ieškovės prašomas procesines palūkanas, kadangi suma, kuri priteisiama iš atsakovo, yra susijusi su restitucijos taikymu, o ne sutartiniais ar deliktiniais teisiniais santykiais.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sutarties Nr. 807782609 pagrindu atsakovas buvo gavęs 898,99 Lt vertės telefoną, o sutarties Nr. C807007080 pagrindu atsakovas gavo 5 020,21 Lt kreditą, bendra sutarčių vertė 5919,20 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas sutarties Nr. C807007080 pagrindu gavo 5020,21 Lt. Iš šios vartojimo sutarties matyti, kad atsakovui buvo suteiktas 4 830 Lt, o 190,21 Lt sudarė sutarties mokestis, kuris neturi būti skaičiuojamas taikant restituciją, nes atsakovas šios sumos negavo, ši suma pripažinus sandorį negaliojančiu neturi būti skaičiuojama. Dėl to, taikant restituciją, ieškovui turėtų būti grąžinti 5 728,99 Lt, juos priteisiant iš atsakovo.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 9 661,68 Lt. Taikius restituciją ir priteisus iš atsakovo 5 728,99 Lt konstatuotina, kad ieškovo patenkintų reikalavimų dalį sudaro 59 proc., o atmestų - 41 proc. Atsižvelgiant į tai paskirstytinos tarp šalių jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas turėjo 159,38 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro žyminis mokestis ir pašto išlaidos. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme ieškovo išlaidos sudaro 290 Lt. Iš viso ieškovas turėjo 449,38 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį iš atsakovo priteistina ieškovui 265,13 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas sumokėjo 120 Lt žyminį mokestį už priešieškinį. Pažymėtina, jog atsakovas prašė pripažinti sandorius negaliojančiais ir netaikyti restitucijos, kadangi jo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir taikyta restitucija, jo patenkintų reikalavimų suma sudaro 41 proc. Dėl to iš ieškovo priteistina 49,20 Lt žyminio mokesčio atsakovo naudai. Taip pat antrinės teisinės pagalbos tarnyba nurodė, kad atsakovui buvo suteikta paslaugų už 400 Lt pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teisme - už 300 Lt, tai iš ieškovo priteistina valstybei 287 Lt bei 70 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio dalies atsakovas buvo atleistas. Kadangi atsakovas buvo atleistas nuo teisinės pagalbos išlaidų 50 proc. tenkinus jo reikalavimus 41 proc., nepatenkinta dalis 59 proc. priteistina iš atsakovo, kuri sudaro 206,50 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovas turi priešpriešinius reikalavimus, bylinėjimosi išlaidų atžvilgiu šie reikalavimai įskaitytini ir iš atsakovo priteistina ieškovui 215,93 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą pakeisti. Taikyti restituciją ir iš atsakovo P. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) priteisti ieškovo UAB Ūkio bankas lizingo (į. k. 234995490, buveinė K. Donelaičio g. 60, Kaunas) naudai 5 728,99 Lt.

Priteisti iš atsakovo P. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ieškovo UAB Ūkio bankas lizingo (į. k. 234995490, buveinė K. Donelaičio g. 60, Kaunas) naudai 215,93 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB Ūkio banko lizingo (į. k. 234995490, buveinė K. Donelaičio g. 60, Kaunas) 357 Lt valstybės naudai už atsakovo antrinę teisinę pagalbą ir žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo P. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 206,50 Lt valstybės naudai už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.