- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-12
- Bylos Nr.
- 1S-405-337/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – E. D., jo šeimos nariams Z. Š., G. Š.,
teismo posėdyje išnagrinėjo E. D. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-03-22 nutarties, kuria E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos teismo 2002-08-05 nutartimi E. D. už visuomenei pavojingos veikos, numatytos BK 104 str., padarymą buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis. Panevėžio apygardos teismo 2003-10-23 nutartimi ši E. D. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005-04-15 nutartimi – į stacionarinį stebėjimą psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.
Šalies argumentai
2007-03-07 Rokiškio psichiatrijos ligoninė teikimu kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą dėl E. D. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeitimo į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau Rokiškio rajono apylinkės teismas 2007-03-22 nutartimi šį teikimą atmetė ir pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą.
E. D. skundu prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-03-22 nutartį panaikinti, Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą tenkinti ir jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. E. D. nurodo, kad per pastarąjį stebėjimo laikotarpį aktyvios psichopatologijos, afekto reakcijų, agresijos jam nebuvo, režimo pažeidimų jis nepadarė. Atmesdamas teikimą teismas nurodė, kad santuokos iširimas yra didelis psichologinis išgyvenimas, todėl galimas ligos paūmėjimas, tačiau jis jokio išgyvenimo dėl to nejaučia, nes jo ir žmonos charakteriai nesutampa, jis dėl to jokių problemų nemato, neturi nuoskaudos ir jokių pretenzijų. E. D. teigia, kad jį prižiūrės artimiausi žmonės – motina ir sesuo, Gediškių kaime yra nuosavas namas, gyvenimas kaime ir pagalba motinai dirbant ūkio darbus būtų naudinga jo sveikatai, todėl jo ambulatoriniam gydymui sąlygos geros. Be to, E. D. teigia, kad jis labai pergyvena dėl įvykdyto nusikaltimo ir dėl to gailisi, supranta, kad nusikaltimą padarė dėl ligos ir kad jam būtina vartoti vaistus, kad jam reikalinga ramybė ir nuolatinis lankymasis pas gydytojus, griežtai laikantis jo nurodymų. E. D. manymu, gyvenimas šeimoje ir ambulatorinis gydymas būtų efektyvesnis už šiuo metu taikomą priverčiamąją medicinos priemonę.
Teismo posėdyje E. D., Z. Š. bei G. Š. prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančio 2007-03-01 komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvados Nr. 62 matyti, kad E. D. psichinė būklė šiuo metu pagerėjusi, jis nusiskundimų dėl sveikatos nereiškia, pokalbį palaiko klausimo-atsakymo ribose, orientuotas teisingai, haliucinacijų, kliedėjimo idėjų nėra, jo mastymas nenuoseklus, paviršutiniškas, skyriuje elgiasi teisingai, jo nuotaika lygi, agresijos, režimo pažeidimų nestebėta. Kartu konstatuojama, kad E. D. dalinai kritiškas savo ligai ir įvykdytos veikos atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė patvirtino šios išvados teiginius, tačiau taip pat paaiškino, kad po 2006-09-28 teismo posėdžio, kuomet buvo atmestas teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo, buvo stebima afekto reakcija. Be to, pasikeitė santykiai su žmona, kuri su E. D. nutraukė santykius, riboja jo kontaktus su dukra. Nors po šių esmingų tarpusavio santykių pasikeitimų praėjo keli mėnesiai, tačiau santuoka nėra nutraukta. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes bei įvertinus E. D. padarytos pavojingos visuomenei veikos pobūdį darytina išvada, kad E. D. būtina toliau stebėti bei gydyti stacionare. Skunde dėstomi motyvai šios išvados nepaneigia.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. D. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.