Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Skunde nurodoma, kad iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų nustatyta, kad rugsėjo 18 d. 21.30 val. ji išvedė savo šunis prancūzų buldogo mišrūnę Luną ir mopso mišrūną Mailo vakarianiam pasivaikščiojimui, mišrūnė Luna dėl sveikatos problemų buvo palaida. Byloje nebuvo nustatyta, dėl kokių sveikatos problemų rastas gyvūnas (Luna) buvo vežiojamas palaidas, tačiau teisės aktai tokios išimties, kai gyvūnas dėl sveikatos problemų gali būti vežiojamas be pavadėlio, nenumato. Priešingai, Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 12 punkte yra tiesiogiai numatyta, kad neaptvertose žemės valdose, į kurias galima laisvai pateikti, šunys turi būti laikomi uždaryti voljeruose ar pririšti, bet ne palaidi. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, Pareiškėjo nuomone, patvirtina Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių pažeidimą, o kitų bylos įrodymų kontekste vertintini ir kaip sąmoningas gyvūno padarymas bepriežiūriu arba sąlygų atlikti tokius veiksmus sudarymas. Antra, Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 9 punkte, nustatyta, kad sergantys ar ligos požymių turintys gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi veterinarijos gydytojo. Veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, yra laikomas žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmais. Skundžiamo nutarimo administracinės atsakomybės traukiamo asmens paaiškinimų nustatyta, kad „šuo čipuotas, bei laiku skiepijamas, taip pat pateikė skiepų knygelę, kurioje matoma, kad šuo turi čipą, bei skiepijamas laiku, tai pat savininkė pateikė išrašus iš veterinarijos klinikų, kuriuose matoma, kad šuo iškilus rimtoms sveikatos problemoms yra gydomas. Savininkė paaiškino, kad šuo yra alergiškas vištienai, bei rudenį išėjus į lauką nuolat turi problemų su pėdomis. Šunį nuo alergijų gydo savarankiškai, maudo specialiais šampūnais, bei duoda vaistų, gydo pagal savo finansines išgales, šuo yra mylimas ir neskriaudžiamas“, Akivaizdu, kad N. V. buvo žinoma, apie tai, kad šuo turi sveikatos bėdų, be to, jos vizualiai matomos be papildomo tyrimo – kaip Pareiškėja nurodė pranešime, vizualiai matėsi, kad kalytei reikalinga veterinarinė pagalba.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad byloje pateiktas UAB „Jakovo veterinarijos centras“ išrašas iš gyvūno ligos istorijos, iš kurio matyti, kad gyvūną gydė ne N. V., o gyvūnų globos įstaiga VšĮ (duomenys neskelbtini). Taigi, išvada, kad N. V. gyvūną gydė, padaryta vien tik vadovaujantis jos pačios abstrakčiais paaiškinimais ir UAB (duomenys neskelbtini) išrašu iš ligos istorijos, kur gyvūnui 2025 m. vasario mėnesį nustatytos kąstinės žaizdos (pacientas atvyko į kliniką po konflikto su kitu šunimi, nustatytos plėštinės žaizdos kirkšnies, kūno srityje – paviršinės įkandinimo žaizdos).

Kitos gyvūno sveikatos problemos, kurios buvo nustatytos jau VšĮ (duomenys neskelbtini) iniciatyva Dr. VET Lazdynų gyvūnų ligoninėje, yra įsisenėję ir byloje nėra duomenų, kad N. V. būtų ėmusi veiksmų joms gydyti. Gyvūno paciento ligos istorijoje pateikta išvada, kad rastas gyvūnas turi daugialypę patologiją: pažengusius degeneracinius sąnarių pokyčius; burnos ertmės ligas; įtartiną tulžies pūslės darinio susidarymą; šlapimo pūslės pakitimus; akių ligas ir negrįžtamą kairės akies regos praradimą; odos ir poodžio pažeidimus; otitis externa. Iš nustatytos šuns sveikatos būklės akivaizdu, kad šuo ne tik „rudenį išėjus į lauką nuolat turi problemų su pėdomis“, ypač atsižvelgiant į tai, kad šuo rastas ypač šiltą rugsėjo mėnesį. Nustatyta akių būklė patvirtina savaiminį gijimą po senesnės traumos ar uždegimo, tuo tarpu jokių duomenų apie tai, kad dėl to gyvūnas būtų buvęs gydytas veterinaro, byloje nėra. Šie veiksmai laikytini tiesiogine priežastimi, dėl ko gyvūnas liko suluošintas. Negalėdama nežinoti apie šuns sveikatos būklę, N. V. nesuteikė šuniui veterinarinės pagalbos, kai gyvūnui tokia pagalba buvo būtina. Pažymėtina, kad vadovaujantis įstatymu operuoti, gydyti gyvūnus ar atlikti kitas veterinarines procedūras gyvūnams turi teisę tik veterinarijos gydytojai, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip, todėl ir administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens paaiškinimai, kad „šunį nuo alergijų gydo savarankiškai, maudo specialiais šampūnas, bei duoda vaistų, gydo pagal savo finansines išgales“ ne tik neatitinka tikrovės, bet ir sudaro atskirą pažeidimą.

Pažymėtina, kad ANK 346 straipsnio 20 dalyje numatyta, kad 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Už šio straipsnio 51, 52, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą. Atsižvelgiant į sistemingą gyvūno nepriežiūrą (nustatytas daugybines patologijas), taip pat nesant duomenų, kad N. V. būtų ėmusi veiksmų gyvūnui gydyti, kartu su administracine nuobauda turėtų būti skiriamas ir gyvūno konfiskavimas.

Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamame nutarime nėra nurodyta apie atsisakymą pripažinti Pareiškėją nukentėjusiuoju ar priežastys, dėl kurių nebuvo tenkintas Pareiškėjos prašymas pripažinti Pareiškėją nukentėjusiuoju byloje, todėl manytina, kad Pareiškėja nukentėjusiuoju nepripažinta tik todėl, kad priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Kaip Pareiškėja nurodė pareiškime, rastas gyvūnas 2025 m. rugsėjo 19 d. buvo užregistruotas vizitui veterinarijos klinikoje Dr. VET Lazdynų gyvūnų ligoninė pakartotiniam mikroschemos nuskaitymui, pirminei apžiūrai ir būtinosios veterinarinės pagalbos suteikimui, taip pat nurodė, kad po vizito pateiks ryškesnes nuotraukas bei gyvūno ligos išrašus. Akivaizdu, kad gyvūno laikinoji globa nėra neatlygintina, kadangi gyvūnui turi būti užtikrinamas maistas, apgyvendinimas ir priežiūra. Nagrinėjamu atveju gyvūno gydymo ir laikino laikymo išlaidas patyrė (duomenys neskelbtini), kurios jai turi būti atlygintos gyvūno savininko. Administracinio nusižengimo bylos atveju tai reiškia, kad jei padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą.

Šiuo metu (iki 2025 m. spalio 14 d.), Pareiškėja yra patyrusi 402,44 Eur gyvūno gydymo išlaidų, bei kasdien patiria gyvūno priežiūros kaštus, kurie 2025 m. sausio 1 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovo įsakymu „Dėl įkainio už gyvūnų išlaikymą ir priežiūrą yra 20 Eur per parą“. Šiuo metu gyvūnas yra VšĮ (duomenys neskelbtini) 26 dienas, t. y. gyvūno išlaikymo kaštai yra 520 Eur. Be to, skundžiamu nutarimu neišsprendus žalos atlyginimo klausimo jame nepagrįstai nustatytas įpareigojimas grąžinti gyvūną jo teisėtam savininkui (N. V.). Pažymėtina, kad skundžiamame nutarime įrašytas įpareigojimas grąžinti gyvūną savininkei yra nepagrįstas, nesant kartu įrašytos sąlygos, kad gyvūnas grąžinamas tik kai savininkas atlygina gyvūno gydymo ir laikino laikymo išlaidas. Be, to nagrinėjamu atveju 2025 m. rugsėjo 25 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad tikslinant įvykio aplinkybes telefonu buvo susisiekta su šuns savininke N. V., kuri paaiškino, kad jau nuo 2025 m. rugsėjo 19 d. žino apie tai, kad šuo yra VšĮ (duomenys neskelbtini) priežiūroje, tačiau iki šiol nėra atlyginusi Pareiškėjai gyvūno gydymo ir laikymo išlaidų. Vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais, praėjus 14 parų (t. y. nuo 2025 m. spalio 4 d.) gyvūnas laikytinas VšĮ (duomenys neskelbtini) nuosavybe, todėl apskritai nebeturi būti grąžinamas savininkei (el. b. l. 4-9).

Institucija atsiliepime į pareiškėjo advokatės skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą.

Institucijos nuomone, atlikus tyrimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 25286165920 nustatyta, kad gyvūnas – prancūzų buldogo mišrūnė Luna – priklauso N. V.. Gyvūnas yra suženklintas, skiepytas ir turintis gydymo įrašų veterinarijos įstaigose. Gyvūno savininkė paaiškino, kad gyvūnas serga lėtinėmis ligomis – alergija, odos ir pėdų uždegimais – todėl jam periodiškai reikalinga priežiūra bei gydymas, kuris buvo atliekamas pagal veterinarų rekomendacijas ir savininkės finansines galimybes. Taip pat nustatyta, kad šuo pasiklydo pasivaikščiojimo metu, kai dėl sveikatos būklės buvo išleistas palaidas. Jį į laiptinę įleido kitas asmuo, klaidingai manydamas, kad šuo bešeimininkis. Netrukus po įvykio N. V. ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama surasti gyvūną – tą pačią naktį pradėjo šuns paieškas, ryte skelbė informaciją socialiniuose tinkluose, kreipėsi į gyvūnų prieglaudas bei skambino telefonu, nurodytu skelbime, kurį buvo paskelbusi VšĮ (duomenys neskelbtini). Savininkė ne kartą bandė susisiekti su prieglaudos atstovais, tačiau jos skambučiai buvo ignoruojami, o vėliau kontaktas buvo užblokuotas. Šios aplinkybės užfiksuotos tarnybiniame pranešime. Tai patvirtina, kad savininkė ėmėsi realių, aktyvių veiksmų gyvūno paieškai ir jo susigrąžinimui, todėl negali būti laikoma gyvūną palikusia be priežiūros ar sąmoningai jį apleidusia. Toks elgesys visiškai nesuderinamas su žiauraus elgesio ar kankinimo požymiais, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje.

Bylos medžiagoje nesurinkta duomenų, kurie leistų daryti vienareikšmę išvadą, jog N. V. veiksmai atitiko žiauraus elgesio su gyvūnu požymius. Gyvūno sveikatos būklė savaime neįrodo netinkamos priežiūros, kadangi nustatyti sveikatos sutrikimai – sąnarių degeneraciniai pokyčiai, odos ir akių ligos – yra lėtiniai, laipsniškai progresuojantys procesai, atsirandantys dėl gyvūno fiziologinių savybių ar amžiaus, o ne dėl trumpalaikės nepriežiūros ar tyčinio žalingo elgesio. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta trauminių pažeidimų ar kitų požymių, rodančių smurtinį elgesį, sąmoningą žalojimą ar kankinimą. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti vienareikšmišką ir abejonių nekeliančią išvadą dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, nors vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šiuo atveju surinkti duomenys leidžia konstatuoti, kad N. V. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, todėl policijos nutarimas nutraukti teiseną yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė D. Boguševičienė teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino , kad institucija faktiškai neatlikusi jokių papildomų tyrimo veiksmų, tam, kad patikrinti tiek pareiškėjo, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus dėl padaryto pažeidimo. Su priimtu nutarimu pareiškėja nesutinka pirmiausia dėl to, kad yra padaryta veika, kuri turi administracinio nusižengimo požymių, tuo tarpu atsakingas asmuo, t. y. N. V., nepagrįstai išvengė atsakomybės. Pirmiausia, byloje buvo visgi nustatyta, kad šuo buvo vedžiojamas palaidas, kas jau savaime sudaro gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių pažeidimą. Be to, visų bylos aplinkybių kontekste šitas pažeidimas gali būti vertinamas ir kaip sąmoningas gyvūno padarymas bepriežiūriu arba sąlygų sudarymas atlikti tokius veiksmus. Mano, kad buvo padarytas gyvūnų gerovės įstatymų ir kitų gyvūnų apsaugą reguliuojančių teisės aktų, t. y. konkrečiai gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių pažeidimas. Veterinarijos klinikoje buvo nustatyta, kad šuo turi daugialypę patologiją, t. y. tiek sąnarių, tiek burnos ertmės, tulžies ir šlapimo pūslės, odos ligas, viena akimi visiškai prarastą regėjimą, dėl kurios N. V. nesuteikė šuniui jokios veterinarinės pagalbos ir skirtingai nei teigia atstovas savo paaiškinimuose, nėra byloje jokių įrodymų, patvirtinančių, kad N. V. būtų gydžiusį šunį nuo šitų nustatytų patologijų. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad savininkė, neva, pateikė išrašus iš veterinarijos klinikų, tačiau pateikti išrašai liudija tik tai, kad 2025 m. vasario mėnesį šuniui buvo nustatyta kąstinė žaizda dėl kurios N. V. kreipėsi į veterinarijos kliniką, o pateiktas UAB „Jakovo veterinarijos centras“ išrašas rodo, kad gyvūną gydė netgi ne N. V., o VšĮ (duomenys neskelbtini). Fakto, kad sergantis, t. y. tos patologijos, kurios buvo nustatytos jau šuns buvimo pas pareiškėją metu, jos nebuvo gydomos ir vien faktas, kad tas sergantis šuo buvo sučipuotas, buvo paskiepytas, ar, kad lankėsi klinikoje dėl vienkartinio sužalojimo, jų nepakanka teigti, kad dėl turimų patologijų jis kažkada buvo gydomas veterinarijos gydytojo. Be abejo, jeigu būtų gydžiusi šunį, N. V. turi galimybę tokius įrodymus į bylą pateikti. Aplinkybės, kad N. V. šunį nuo alergijų gydo savarankiškai arba duoda vaistų, gydo pagal savo finansines išgales, vėlgi, nepatvirtintos jokiais objektyviais įrodymais ir netgi sudaro atskirą pažeidimą, kadangi šuo gali būti gydomas tik veterinarijos gydytojo, tą patvirtina tiek gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklės, tiek ir gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Jie įžvelgia žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą, kaip tai apibrėžia gyvūnų gerovės įstatymas. Pažymi, kad Gyvūnų gerovės įstatymas įvardina veiksmus kaip žiaurų elgesį su gyvūnais arba jų kankinimą, tai nepriežiūra iš dalies taip pat yra kankinimas. Vienas iš žiauraus elgesio arba kankinimo veiksmų yra padarymas bepriežiūriu, nes gyvūnų gerovės įstatymas išskiria bešeimininkio ir bepriežiūrio gyvūno sąvokas. Šiuo atveju, gyvūnas buvo N. V. padarytas bepriežiūriu tais aktyviais veiksmais, kad buvo vedžiojamas palaidas. Taipogi, žiauraus elgesio su gyvūnais ir kankinimo veiksmus sudaro veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai tokia pagalba yra būtina. Žiaurus elgesys su gyvūnais turėtų būti pagal 16 dalį, kitų gyvūnų gerovės teisės aktų pažeidimas sudaro 1 dalies pažeidimą, tai tiek pagal 1, tiek pagal 16 dalį, gali būti skiriamas gyvūno konfiskavimas. Tai jau tikrai pareiškėjas kaip ir nekelia klausimo dėl kvalifikavimo, ar tai turėtų būti 1, ar 16 dalis, bet kad pažeidimas buvo padarytas, tai pareiškėjui nekyla abejonių. Pirmiausia, vedžiojimas palaidu, tai jau yra gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimu. Be to, vedžiojimas palaidu būtų ANK 346 straipsnio 1 dalies pažeidimas, tai nereiškia, kad apskritai nebuvo padarytas pažeidimas, kaip šiuo atveju teigia institucija. Tada turime nesuteikimą veterinarinės pagalbos, jokių įrodymų apie tai, kad gyvūnas buvo gydytas dėl tų būklių, kurios buvo nustatytos, nėra byloje. Gyvūnui yra 9 metai ir tos būklės yra akivaizdžios, pati N. V. patvirtino, kad žino apie tas bėdas, tačiau kad būtų buvęs gydytas, nėra jokių įrodymų. Institucija neištyrė, ar iš tikrųjų gyvūnas buvo gydomas, ar ne, nes, pagal N. V. paaiškinimus, buvo perkami vaistai, buvo gydomas gyvūnas ir kaip teigia atstovas savo atsiliepime. Todėl, Institucija turėjo bent jau pareikalauti N. V. pateikti įrodymus apie tai, kad šuo buvo gydomas, kad tie paaiškinimai yra kažkiek pagrįsti. Pažymi, kad šiuo atveju yra arba tyčia, arba didelis neatsargumas. Šiuo atveju buvo didelis neatsargumas, kadangi N. V. žinodama apie gyvūno būklę, nesiėmė jokių veiksmų, gyvūno gydymui ir prisiėmė riziką. VšĮ (duomenys neskelbtini) siekia, kad būtų nubaustas asmuo, kuris žiauriai elgiasi su gyvūnu, kankina, o taip pat siekia ir išlaidų atlyginimo. Skunde yra nurodyta, kad pareiškėja yra patyrusi 402,44 Eur gyvūno gydymo išlaidų „DR.VET“ Lazdynų gyvūnų ligoninės pagal šią sąskaitą, tai spalio 24 d. N. V. pervedė šitą sumą VšĮ (duomenys neskelbtini), jau po skundo pateikimo. Pažymėtina, kad savininkei gyvūnas yra negrąžintas, nes sprendimas yra neįsitesėjęs ir skundžiamas šioje byloje (el. b. l. 77-78).

VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovė I. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad didžiausio yra pradinės išlaidos, kai reikia gyvūną nuvežti gydyti, diagnostika, vaistų paskyrimai. Pakartotinės sąskaitos – faktūros yra žymiai mažesnės ir visiškai nesudaro reikšmingos dalies. 400 Eur yra daug, bet ima citologijas iš visų vietų, kurios yra sudirgusios, o pas gyvūną iš raukšlių, iš vulvos, iš tarpupirščių labai daug tyrimų daryta, kad būtų ištirta kokios bakterijos. Pagal bakteriją atrinkti vaistai, kurie reikalingi gydymui. Po to tęstinis gydymas nebėra toks brangus, tai nesudaro tos reikšmingos dalies. Jie turi paslaugų teikimo sutartį su skirtingomis klinikomis ir jie veža ten, kur ir savo globotinius. „DR.VET“ yra taikoma 20 procentų nuolaida, tai dažniausiai ten veža. Šiuo atveju, jie negalėjo vežti į „Jakovo“ kliniką, tačiau žiūrėjo kur artimiausias dermatologo vizitas, kadangi reikėjo būtent šio specialisto. Kokių reikia procedūrų gyvūnui, nusprendžia veterinaras. Norėtų akcentuoti, kad apžiūros metu buvo atsitiktinių radinių, šeimininkė negali žinoti, kad blužnyje yra kažkoks darinys, kad šlapimo pūslės sienelė išstorėjusi. Vadinasi, jeigu mato, kad gyvūnas visas yra išdirgęs, letenos iki pusės rudos, nemalonus kvapas sklinda, tai jų tikslas būtent eiti pas dermatologę, nes tos problemos yra akivaizdžiai matomos, jaučiamos, apčiuopiamos. Sąskaita pateikta bendra, nes jie nežino, kaip galima įvertinti gyvūno būklę, kadangi gali rasti labai išliesėjusį gyvūną, kuris gal serga onkologine liga ir negali pasakyti, kad žmogus yra kaltas, kad nesirūpino, o gal gyvūnas yra gydomas ir su N. V., jie irgi nežinojo. Tokie atvejai yra labai reti, jie daugiausiai su daugintojais dirba, o tokiais atvejais ji yra linkusi eiti į kontaktą, ieškoti kompromiso, gal žmogus nesuprato, gal reikia pagalbos, todėl jie gali apjungto jėgas ir padėti gyvūnui. Šis atvejis yra išskirtinis tuo, kad žmogus piktybiškai įsitikinęs savo teisumu bei tai, kad gyvūną prižiūri tinkamai. Mato kokia yra būklė, ji nėra institucija, neįpareigos toliau prižiūrėti gyvūno, taip kaip tas gyvūnas turėtų būti prižiūrimas. Paskutinė veterinaro pateikta išvada tai, kad būklė yra susitvarkiusi, neturi bakterinių infekcijų, viskas yra apsitvarkę, kas yra susiję su odos reikalais, tačiau yra smarkus periodontitas. Tai turi spręsti šeimininkė, bet faktas, kad yra diskomfortas, yra sepsio šaltinis, kenkia plaučiams, širdžiai ir pan. Ji negali sukontroliuoti to žmogaus, ar pratęs tas procedūras ir ar tinkamai rūpinsis gyvūnu. Pažymi, kad N. V. buvo atsiuntusi laišką, kuriame nurodė, kad nori perduoti gyvūną jų globai, kadangi mano, jog jie geriau pasirūpins. Ji sutiko, persiuntė pastarajai atsisakymo raštą, o tuomet N. V. persigalvojo, supyko, kadangi jie rinko paramą teisinėms paslaugoms ir ji su N. V. nesutiko asmeniškai susitikti. Iš teisinės pusės ji negali komentuoti, ar ši situacija nėra civilinis ginčas. Jai yra svarbu, kad žmogus gautų atsakomybę. Be to, nepanaikina to fakto, kad veterinarinė pagalba buvo būtina. Todėl mano, kad tai turėtų būti administracinis nusižengimas. Ji žino tik tai, kas buvo, kad gyvūnas buvo išgydytas, suteikta pagalba ir žmogus turi suvokti, kad gyvūnu reikia rūpintis. N. V. pradžioje buvo sakiusi, kad gyvūnui geriau pas juo, o vėliau jos nuomonė pasikeitė, nes ji nesutiko susitikti, labai daug keistų pamąstymų iš šeimininkės pusės. Dėl galimybės tartis ji su teisininke nekalbėjo, ji nežinojo kokios tos galimybės šiame etape, kad viską užbaigti taikiau. Be to, N. V. sakė, kad gyvūnui buvo paskirti vaistai, specialus šampūnas. Šiai dienai jie gyvūnų būklę suvaldė su kelių rūšių vaistais, steroidais, antibiotikais, purškiamais į ausis, nes išskyros, kokai, mielagrybės, bakterijos – tai nėra tas pats variantas, kai gyvūnui yra pleiskanų ir tiesiog gyvūną išmaudai šampūnu, tai yra realus dermatologinis gydymas su daugybe vaistų. Gyvūno apžiūra fiksuojama nuotraukomis, nuotrauka buvo pridėta prie pareiškimo. Nuotraukos buvo darytos iš karto radimo dieną ir įdėtos į „Facebook“. Teikė institucijai nuotraukas ir iš veterinarijos klinikos (el. b. l. 78-80, 81).