Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Rasa Valentinienė Teisėja Laimutė Bukauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-460-106-2012 Teisminio proceso Nr. 1-84-1-00154-2009-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.1.6.2.; 1.2.14.1.2.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. birželio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės S. V., V. P., P. P., M. G., T. V., jų gynėjui advokatui Muradui Bakanui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo T. P. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą dėl mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutraukta.

T. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą dėl mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutraukta.

P. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą dėl mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutraukta.

M. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą dėl mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutraukta.

S. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą dėl mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P., T. V., P. P., M. G., S. V. buvo kaltinami tuo, kad jie, 2009 m. rugpjūčio 15 d. apie 17.00 val. bendrininkų grupe pro duris įsibrovė į T. P. priklausantį sargo namelį, esantį Mockaičių kaime, Skuodo rajono savivaldybėje, ir tyčia pagrobė 3 vnt. varžų žuviai laikyti, kurių vienos vertė 100 litų, už 300 litų ir 11 vnt. nemėgėjiškos žūklės tinklinių įrankių – gaudyklių, kurios vienos vertė 90 Lt už 990 Lt.

Teismas nuosprendyje konstatavo, kad teisiamieji ne kartą skambino į gamtos apsaugos įstaigą dėl neva jo brakonieriavimo, tačiau, kaip teigė pareigūnas R. A., į tokius skambučius tinkamai nebuvo sureaguota. Tačiau byloje tokių duomenų, apart šio liudytojo teigimo, nėra. Svarsto, kad skambučių galėjo išvis nebūti, o šią aplinkybę kurdami teisiamieji prisidengia savo kaltę. Netgi pati prokuratūra pripažino, kad teisiamieji pagal įstatymą nepriklauso grupei pareigūnų ar asmenų, turinčių teisę tikrinti ar paimti padaryto pažeidimo įrankius ir tokiais savo veiksmais teisiamieji neturėjo teisės ginti savo tariamos teisės. O teismas konstatuoja nuosprendyje, kad „kaltinamieji tikrai rūpinosi gamtos apsauga, pranešė atitinkamiems organams dėl neteisėtos žvejybos“, ir tuo pačiu sau prieštaraudamas nurodo, kad teisiamieji padarė nusikalstamą veiką, įsibrovę į svetimą patalpą pagrobė svetimą turtą. Mano, jog pirminiais ikiteisminio tyrimo įrodymais vadovaujantis, teisiamųjų nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio sudėtį, nes turtas buvo pagrobtas panaudojant smurtą prieš R. I., bei įsibraunant į patalpą.

Visiškai nepagrįstas teismo motyvas, kad teisiamieji žvejybos tinklus pagrobė, norėdami užtikrinti gamtai daromą žalą. Nesuprantama kokią ir kam, bei kas tą žalą gamtai darė. Taip pat visiškai nepagrįstas V. P. ir kitų kaltinamųjų aiškinimas, kad jie pavogė varžas, nes jis nuolat brakonieriaująs. Tokių duomenų byloje nesurinkta, o sargo namelyje laikomi nežymėti tinklai gamtai žalos bei žalingų pasekmių tikrai nepadarė. Nėra baustas už jokį brakonieriavimą, tvenkinį yra išsinuomojęs, juo naudojasi. Teisiamieji išsisukinėja nuo bausmės, todėl jų motyvai išgalvoti ir melagingi. Todėl abejotina, kad teisiamieji labai gailisi nusikaltę, kaip nurodoma nuosprendyje. Nei vienas atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės neatsiprašė, nors dėl jų kaltų veiksmų daugelį kartų jis turėjo vykti pas ikiteisminio tyrimo teisėjus, teismo posėdžius, kurie buvo atidėliojami dėl pastarųjų neatvykimo bei jų gynėjų nedalyvavimo. Dėl to jam padaryta moralinė žala, kurios savo noru nesiruošė atlyginti nei vienas iš kaltinamųjų. Dėl išdėstytų motyvų daro išvadą, kad nebuvo pagrindo atleisti V. P., T. V., P. P., M. G. ir S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą dėl mažareikšmiškumo, ir baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti. Be to teismas nepakankamai atkreipė dėmesį taikant baudžiamojo proceso normas, jo paskirtį, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, todėl už padarytą vagystę kaltinamiesiems turėjo būti paskirtos atitinkamos bausmės

Su nukentėjusiojo T. P. apeliacinio skundo argumentais nesutinka, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir jas tinkamai įvertino, priėmė teisėtą nuosprendį ir jį naikinti nėra pagrindo.

Atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės kaltę dėl savo veiksmų nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams geranoriškai atidavė pagrobtus žvejybos įrankius ir nurodė motyvus, dėl ko padarė neteisėtus veiksmus - juos piktino T. P. neteisėta žvejyba tinklais tvenkinyje, ne kartą apie tai informavo gamtos apsaugos inspekciją, Skuodo rajono policijos komisariatą, tačiau niekas nereagavo ir jokių veiksmų nesiėmė. Todėl jie, pro atviras T. P. namelio duris pamatę sudėtus neteisėtai laikomus tinklus, pasinaudoję šia galimybe, matant sargui, neslepiant savo veiksmų, surinko neteisėtos žvejybos įrankius ir ketino perduoti Klaipėdos apskrities policijos komisariatui, tačiau buvo savaitgalis ir to padaryti nespėjo — buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Byloje nenuginčijamai nustatyta, kad tinklus T. P. laikė neteisėtai - už tai jis nubaustas administracine tvarka Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Skuodo rajono agentūros 2010 m. vasario 24 d. nutarimu, tinklai konfiskuoti. Abejotinas T. P. aiškinimas, neva jis ketinęs tinklus legalizuoti, nes tinklai buvo skirti nemėgėjiškai žvejybai. Teisme apklaustas aplinkos apsaugos specialistas R. A. patvirtino, kad iš kaltinamųjų buvo gavęs pranešimą apie T. P. neteisėtą žvejybą jo išsinuomotame tvenkinyje, kad tame tvenkinyje aplinkos apsaugos darbuotojai ne kartą yra radę užmestus nelegalius tinklus. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad T. P. išsinuomotame tvenkinyje galėjo pats žvejoti neteisėtais būdais ar kitiems asmenims leisti tai daryti, arba neprižiūrėjo išsinuomoto tvenkinio taip, kad jame nevyktų neteisėta žvejyba. Todėl kaltinamųjų parodymai apie tai, kas juos paskatino paimti T. P. žvejybos priemones, yra teisingi, teismas jais rėmėsi pagrįstai, nes kaltinamųjų parodymai patvirtinti ir kitais teismo ištirtais įrodymais.

Šioje byloje teismas pagrįstai nusprendė, kad kaltinamųjų veika, atsižvelgiant į nusikaltimo dalyką ir kaltinamųjų motyvus, yra mažareikšmė. Už kiekvieną padarytą nusikaltimą asmuo turi būti baudžiamas adekvačiai, nes ne visi nusikaltimai yra vienodai pavojingi asmens, visuomenės ir valstybės interesams, o kartais lyginti vieno nusikaltimo pasekmių su kito nusikaltimo pasekmėmis tiesiog neįmanoma. Nors kaltinamųjų padaryta veika ir priskiriama nusikaltimams nuosavybei, tačiau šiuo atveju nusikaltimo dalykas - žvejybos įrankiai, tame tarpe nemėgėjiškai žūklei skirti neteisėtai laikyti tinklai, parodo, kad T. P. nuosavybės teisė į šiuos daiktus neturėtų būti ginama taip, kai numatyta BK 178 straipsnyje. Kaltinamųjų motyvai - siekis užkirsti galimybę naudoti tinklus neteisėtai žvejybai tvenkinyje - iš esmės šalina jų veiksmų pavojingumą visuomenei, pažeisdami T. P. turtinius interesus, kaltinamieji gynė valstybės ar visuomenės interesus.

Atliestieji nuo baudžiamosios atsakomybės S. V., V. P., P. P., M. G., T. V. ir jų gynėjas advokatas M. Bakanas prašo nukentėjusiojo T. P. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiu V. P., T. V., P. P., M. G., S. V. buvo kaltinami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jie, 2009 m. rugpjūčio 15 d. apie 17.00 val. bendrininkų grupe pro duris įsibrovė į T. P. priklausantį sargo namelį, esantį Mockaičių kaime, Skuodo rajono savivaldybėje, ir tyčia pagrobė 3 vnt. varžų žuviai laikyti, kurių vienos vertė 100 litų, už 300 litų ir 11 vnt. nemėgėjiškos žūklės tinklinių įrankių – gaudyklių, kurios vienos vertė 90 Lt už 990 Lt. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į visas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes, parodančias padaryto nusikaltimo pavojingumą, pripažino V. P., T. V., P. P., M. G., S. V. padarytą nusikaltimą mažareikšmiu ir, vadovaudamasis BK 37 straipsniu, juos atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukė.

Nukentėjusysis T. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo pagrindo atleisti V. P., T. V., P. P., M. G., S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą dėl mažareikšmiškumo.

Pagal BK 37 straipsnį asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog klausimą ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, kuris, atsižvelgęs į aplinkybių visumą, privalo padaryti išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nesiekia laipsnio, būtino baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Kartu pažymėtina, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga (Kasacinė nutartys Nr. 2K-7/2011, Nr. 2K-170/2012).

Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, V. P., T. V., P. P., M. G., S. V. dėl jiems inkriminuoto nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, parodydami, jog tinklus ir varžas iš T. P. paėmė, nes jis nuolat brakonieriauja. Be V. P., T. V., P. P., M. G., S. V. prisipažinimo, jų kaltė taip pat įrodyta ir kitais skundžiamame nuosprendyje aptartais bei pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vienareikšmiškai negali būti pateisinama V. P., T. V., P. P., M. G., S. V. veika, t. y. įsibrovimas į T. P. priklausantį sargo namelį, ir tyčia pagrobti 3 vnt. varžų žuviai laikyti ir 11 vnt. nemėgėjiškos žūklės tinklinių įrankių – gaudyklių, tačiau atsižvelgiant į tai, kokių veiksmų ėmėsi atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės V. P., T. V., P. P., M. G., S. V. siekdami užkirsti kelią jų manymui daromam brakonieriavimui, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog vis dėlto veikos tikslai ir motyvai iš tiesų nebuvę nukreipti padaryti ne tik esminės, bet ir kokios nors kitos žalos įstatymo saugomoms vertybėms.

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis teigia, kad nėra baustas už brakonieriavimą, gamtai žalos nėra padaręs, todėl kaltinamųjų motyvai išgalvoti ir melagingi, jie išsisukinėja nuo bausmės. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog T. P. vykdė ar vykdo brakonieriavimą. Tačiau atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės įtarė, kad T. P. brakonieriauja, dėl to ne kartą kreipėsi į aplinkosaugą bei policiją, kad būtų padarytas patikrinimas. Nesulaukus, kol bus padarytas patikrinimas, jie patys nuvyko į T. P. sargo namelį ir iš ten paėmė nelegaliai laikomus 11 vnt. tinklų bei 3 vnt. varžų, ketindami juos perduoti teisėsaugai. V. P. teisme parodė, kad matydavo, kaip T. P. žvejodavo, ne kartą yra apie tai pranešę gamtos apsaugos tarnybai, tačiau niekas nereagavo. Skambino ir į policiją, jie pasakė, kad patys praneš gamtosaugai. Jie tik norėjo, kad T. P. nebrakonieriautų (t. 3, b. l. 92). T. V. parodė, jog žvejybos įrankius paėmė su tikslu atiduoti teisėsaugos institucijai. Niekam neskambino, nes buvo šventinis savaitgalis (t. 3, b. l. 92). S. V. teisiamajame posėdyje parodė, jog paėmė tinklus, su tikslu juos priduoti policijai (t. 3, b. l. 93). Akivaizdu, kad pagrindinis asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės tikslas buvo ne pagrobti tinklu ir varžas, ir iš jų turėti turtinės ar kitokios naudos, tačiau juos paimti ir perduoti teisėsaugai, taip jų manymu užkertant kelią brakonieriavimui. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojas R. A.. Jis teisiamajame posėdyje parodė, kad jam ir P. S. plaukiojant Kruopių tvenkinyje, tikrinant ar nėra suleisti tinklai, nuo kranto pradėjo šaukti du jaunuoliai, priplaukus prie jų, jie nurodė, kad T. P. prie tvenkinio, namelyje laiko tvenkinio ventilius, tinklus ir jais žvejoja. Patvirtino, kad nebuvo sureaguotą į pranešimą (t. 3, b. l. 15-16). Šio liudytojo parodymai patvirtina V. P. parodymus, kad jie kreipėsi į gamtosaugininkus, tačiau jie nereagavo, dėl ko patys nuvyko ir iš sargo namelio pagrobė tinklus su tikslu perduoti teisėsaugai. Akivaizdu, kad būtent aplinkosaugos neveiklumas, asmenis paskatino paimti iš T. P. laikomus tinklus ir varžas, nors jie tokios teisės ir neturėjo. Kad namelyje laikomi tinklai galėjo būti naudojami neteisėtai žvejybai iš dalies patvirtina ir tai, kad juose rasta sudžiūvusio dumblo ir vandens augalų likučių ( Apžiūros protokolas, t. 1, b. l. 38-42).

Pažymėtina ir tai, kad pagrobtus tinklus ir varžas atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. gražino geranoriškai. Klaipėdos AVPK Skuodo r. PK kriminalinės policijos tyrėjas Audrius Markušenko teisme parodė, kad nuvykus pas S. V., jis pats parodė, kur sudėti tinklaičiai ir pasakė, kad paėmė juos iš T. P., kad jis nebrakonieriautų (t. 3, b. l. 35). Liudytojas M. G. parodė, kad nuvykus pas žmogų paimti tinklus, jis geranoriškai sutiko parodyti kur yra tinklai (t. 3, b. l. 55). Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. V. savo iniciatyva tyrėjui A. Markušenko pateikė 11 vnt. tinklaičių ir 3 vnt. tinklų (t. 1, b. l. 147).

Pažymėtina ir tai, jog tinklus T. P. laikė neteisėtai, jie nebuvo įstatymų nustatyta tvarka paženklinti, dėl to T. P. buvo nubaustas administracine tvarka ir iš jo buvo konfiskuoti 11 vnt. tinklų, kuriuos asmenys, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo pagrobę iš T. P. (t. 2, b. l. 23-25).

Teisėjų kolegijos nuomone, aptartos faktinės bylos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad V. P., T. V., P. P., M. G., S. V. veika, nors formaliai ir atitinka BK 178 straipsnio 2 dalies įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius, tačiau dėl sudėties požymių ypatumo (tyčios turinys ir jos kryptingumas, motyvas, tikslas, aiškiai nežymūs padariniai) jos padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga juos už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme. Akcentuotina, jog vien formalaus šių požymių buvimas negali būti besąlyginis pagrindas baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Įstatymų leidėjas, formuodamas baudžiamuosius įstatymus, baudžiamojo proceso kodekse įtvirtino ir baudžiamosios teisės principus, kaip pamatines nuostatas, kuriomis būtina vadovautis nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Vienas šių principų – tikslingumo principas, kurio esmė proceso nutraukimo galimybė, atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso numatytais pagrindais, tarp jų ir dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, nes apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas ir kaltininko nubaudimas teisinei santarvei atkurti nėra būtinas. Kaip jau buvo konstatuota, kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta ne pažeisti įstatymą, ne padaryti žalą, o užkirsti kelią jų manymu daromam brakonieriavimui. Tokiu būdu V. P., T. V., P. P., M. G., S. V. padarytas nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atleido juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o baudžiamąją bylą nutraukė.

Apeliantas teigia, kad apart R. A. parodymų nėra duomenų, kad atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės būtų pranešę dėl neva jo brakonieriavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. A. su atleistaisiais nuo baudžiamosios atsakomybės asmenimis nėra pažystamas, pagrindo abejoti nuosekliais ir išsamiais šio liudytojo parodymais pagrindo nėra, jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, apeliantas taip pat nenurodo jokių motyvų, kodėl jo parodymais netikėti, todėl šis apelianto argumentas atmestinas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio sudėtį. Pagal BPK 255 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose apibrėžtos nagrinėjimo teisme ribos, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Iš kaltinamojo akto matyti, kad kaltinimas V. P., T. V., P. P., M. G., S. V. buvo pareikštas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (t. 2, b. l. 194-206). Taigi, nagrinėjamu atveju teismas negalėjo V. P., T. V., P. P., M. G., S. V. veikos perkvalifikuoti pagal sunkesnį nusikaltimą, t.y. BK 180 straipsnį. Pažymėtina, kad BK 256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis T. P. tokio prašymo nepateikė, netgi priešingai nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme jokių pretenzijų V. P., T. V., P. P., M. G., S. V. neturėjo (t. 3, b. l. 91).

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ( BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo T. P. apeliacinį skundą atmesti.