Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 11 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš R. G. priteista 140,35 Lt proceso išlaidų valstybei.

Nukentėjusiajai O. K. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2011 m. sausio 1 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), B. V. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,69 promilės alkoholio koncentracija kraujyje), buitinio konflikto metu tyčia du kartus virtuviniu peiliu smogė R. D. į krūtinės dešinę pusę ir pilvą, padarydamas durtinę pjautinę kiauryminę pilvo žaizdą su kepenų kairės skilties kiauriniu pažeidimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, t. y. sunkų, pavojingą gyvybei sveikatos sutrikdymą, ir pjautinę kiauryminę krūtinės dešinės pusės žaizdą su vidinės krūtinės arterijos, dešinio plaučio, širdiplėvės, širdies dešinio prieširdžio pažeidimais, ir tai sukėlė vidinį nukraujavimą į krūtinplėvės ertmės dešinę pusę (1 800 ml kraujo), širdiplėvės ertmę (150 ml kraujo), t. y. sunkų, pavojingą gyvybei sveikatos sutrikdymą, dėl kurio nukentėjusysis R. D. mirė, tokiu būdu tyčia jį nužudė.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegijos nuomone, R. G. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus esmingai nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau nepagrįstai nurodė, kad nukentėjusiojo mirčiai turėjo įtakos ne vienas, bet du smūgiai peiliu, ir padarė kategorišką išvadą, jog nusikaltimas padarytas kambaryje, nors to neginčytinai nepatvirtina bylos duomenys. Dėl to nuosprendis keičiamas.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad R. G., veikdamas netiesiogine tyčia, dėl tarpusavio konflikto nužudė R. D., ir jo veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Teismas, motyvuodamas nuteistojo kaltę, rėmėsi specialisto išvada Nr. M 1/11 (10), jog R. D. mirties priežastis yra durtinė pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos dešinės pusės žaizda su vidinės krūtinės arterijos, kiauriniu dešinio plaučio viršutinės skilties, širdiplėvės, širdies dešinio prieširdžio pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmės dešinę pusę, širdiplėvės ertmę, mažakraujiškumu po nukraujavimo (t. 1, b. l. 32-35).

Kita vertus, nuosprendžio ketvirtame lape teismas be pagrindo nurodė, kad R. D. mirtį sukėlusį sužalojimą R. G. padarė, tyčia du kartus virtuviniu peiliu smogdamas į krūtinės dešinę pusę ir pilvą, tarp šių smūgių peiliu bei kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teigia: iš minėtos specialisto išvados akivaizdu, jog pilvo sužalojimas neturėjo įtakos mirčiai. Taigi mirtį sukėlusį sužalojimą nuteistasis padarė vienu smūgiu į krūtinės ląstos dešinę pusę.

Pagal apelianto versiją, kuri išsamiai išdėstyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl nekartojama, nukentėjusysis grumtynių metu pats sau įdūrė.

Tokią nuteistojo versiją paneigė ne tik aptarta specialisto išvada, bet ir teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas A. J. Jis paaiškino, kad nukentėjusiajam padaryti mažiausiai penki poveikiai, du gana stiprūs smūgiai, ir mažai tikėtina, jog tai vyko grumtynių metu. Praktika rodo, kad grumtynių metu, kai padaromas nemažas skaičius sužalojimų vienam asmeniui, nebūna taip, jog puolantis asmuo irgi nepatirtų sužalojimų.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie įvykio metu nuteistajam R. G. padarytus kokius nors sužalojimus.

Apeliantas skunde teigia, kad pagal specialisto išvadą negilios pjautinės, brėžtinės žaizdos nukentėjusiojo kūne įrodo sužalojimus esant padarytus grumtynių metu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kiti sužalojimai neturėjo įtakos nukentėjusiojo mirčiai. Kita vertus, ekspertas nurodė, kokiu būdu galėjo atsirasti tie sužalojimai: auka juos galėjo patirti gindamasi, dengdamasi nuo smūgių. Taigi tai neįrodo, kad apelianto minimi sužalojimai padaryti grumtynių metu.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto išvados duomenimis, kadangi teismo medicinos eksperto, turinčio aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą ir 30 metų darbo stažą, surašyta išvada yra išsami. Tai, kad specialisto išvada yra nepalanki nuteistajam, nėra pagrindas abejoti teismo medicinos eksperto kvalifikacija.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo parodymus dėl nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių ir padarė išvadą, jog tarp R. G. veikos bei nukentėjusiojo R. D. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su jau aptarta išlyga sutinka su tokia teismo išvada, nes nuteistojo R. G. veiksmu (tyčia suduotu smūgiu peiliu į krūtinės ląstos dešinę pusę) R. D. padaryta durtinė pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos dešinės pusės žaizda su vidinės krūtinės arterijos, kiauriniu dešinio plaučio viršutinės skilties, širdiplėvės, širdies dešinio prieširdžio pažeidimu, dėl ko nukentėjusysis nukraujavo ir mirė.

Apeliantas pripažino, kad ištraukęs iš nukentėjusiojo kūno peilį jį įdėjo į žmonos striukės kišenę.

Nelogiškas apeliacinio skundo argumentas, jog jis tai darė sąmoningai, žinodamas, kad nusikaltimo įrankis bus reikalingas tyrimui, kadangi, priešingu atveju, nusikaltimo įrankį jis savanoriškai būtų pateikęs atvykusiems pareigūnams, tačiau to nepadarė.

Beje, tokia nuteistojo versija atsirado tik apeliaciniame skunde. Ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino peilį paslėpęs, o pirmosios instancijos teisme negalėjo paaiškinti, kodėl peilį įdėjo į žmonos striukės kišenę.

Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai vertino kaip nusikaltimo įrankio slėpimą.

Skunde nurodoma aplinkybė, jog nuo peilio nebuvo paimti pirštų atspaudai, nepaneigia apelianto kaltės.

Nuteistasis skunde bando įtikinti teismą, kad nusikaltimo padarymą tyčia paneigia liudytojos A. G. parodymai, jog jis nei blaivus, nei išgėręs niekada nesmurtavo peiliu.

Atkreipiamas dėmesys, kad asmenybę charakterizuojančios aplinkybės neturi reikšmės nustatant kaltės turinį. Šios aplinkybės yra reikšmingos ir vertinamos skiriant bausmę.

Tas pat pasakytina dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumento, jog teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo asmenybę. Ankstesnis nukentėjusiojo teistumas, nors apie jį byloje duomenų nėra, nesiejamas su prieš jį padarytu nusikaltimu.

Kita vertus, teisėjų kolegija neturi objektyvių duomenų kategoriškai paneigti apeliacinio skundo argumento, kad nukentėjusysis sužalotas lauke, o ne kambaryje, kaip ir negali vienareikšmiai pripažinti teisinga pirmosios instancijos teismo padarytos išvados.

Teismas nustatė, jog R. G. R. D. sužalojo B. V. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje.

Apeliantas nuo pat pirmos apklausos parodė, kad kambaryje tarp jo ir nukentėjusiojo kilus konfliktui jie abu išėjo į kiemą. Stovėdami prie pat namo durų, jie konfliktavo ir ginčijosi. Po sužalojimo R. D. nukrito ant žemės. Tada R. G. pakvietė J. V., jog šis padėtų įvesti nukentėjusįjį į kambarį. Tokius parodymus apeliantas davė ir abiejų instancijų teismuose.

Apelianto parodymų dėl įvykio vietos nepaneigia objektyvūs bylos duomenys.

Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys bei prie jo esančios nuotraukos (t. 1, b. l. 4-7) įrodo, kad apie vieno metro atstumu nuo namo ant takelio matosi panaši į kraują dėmė; prie namo, šalia verandos, sniego pusnyje, yra ištryptas ir galbūt išgulėtas netaisyklingos formos sniego plotas, kuriame keliose vietose matosi nežymios raudonos panašios į kraują dėmelės; verandoje ant grindų prie durų į gyvenamąją patalpą slenksčio irgi matosi dvi į kraują panašios dėmelės; panaši į kraują dėmė matosi ir kambaryje ant stalo.

Aptartame protokole nurodyta, jog kambaryje nuo stalo ir lauke nuo sniego paimti tepinėliai su galimais kraujo pėdsakais.

Liudytojas A. V., įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas, teisme patvirtino, kad keli lašai kraujo rasti kieme, iki įėjimo į namą buvo keli metrai. Tarpduryje taip pat buvo keli lašai kraujo.

Tokie liudytojo parodymai atitinka R. G. parodymus dėl įvykio vietos, tačiau neįrodo R. G. versijos dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių.

Liudytoja A. G. ikiteisminio tyrimo metu teigė konfliktą vykus kambaryje (t. 1, b. l. 96-97), o teisme parodė, jog R. G. su R. D. ginčijosi kambaryje, po to abu išėjo į lauką.

Liudytojos A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl įvykio vietos kelia abejonių, nes, jeigu R. D. būtų sužalotas peiliu kambaryje, neaišku, ar būtų galėjęs išeiti į lauką.

Įvertinus tai, kad A. G. įvykio metu buvo neblaivi (kraujyje rasta 1,48 promilės etilo alkoholio – t. 1, b. l. 80), ji gali painioti nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Tikėtina, jog liudytojas J. V. taip pat gali neprisiminti padėjęs R. G. įnešti iš lauko sužalotą nukentėjusįjį į kambarį, kadangi jis, kaip ir liudytoja A. G., buvo neblaivus (kraujyje rasta 1,80 promilės etilo alkoholio – t. 1, b. l. 70), be to, pats pripažino, kad visą savaitę iki Naujųjų metų girtavo su R. G. ir A. G..

Taigi šių liudytojų parodymai dėl įvykio vietos iš dalies paneigia R. G. parodymus, tačiau, kita vertus, dėl ilgo girtavimo iki įvykio jų parodymais negalima besąlygiškai tikėti.

Tiesa, iš minėto įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog panaši į kraują dėmė rasta ir kambaryje ant stalo.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R. G. paaiškino, kad kraujas ant stalo galėjo atsirasti, kai jis tą pačią dieną prieš konfliktą su R. D. grūmėsi su J. V.. Jie susistumdė kambaryje, tada sudužo veidrodis, ir būtent tada kraujo dėmė galėjo atsirasti.

Tokie apelianto parodymai kelia abejonių, nes apie kambaryje rastos panašios į kraują dėmės atsiradimo aplinkybes jis užsiminė tik apeliacinės instancijos teisme.

Kita vertus, liudytoja R. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, jog įvykio dieną jai nuteistasis sudavė, iš nosies bėgo kraujas, jo buvo daug.

Dėl to neatmetama galimybė, kad kambaryje rasta panaši į kraują dėmė atsirado dėl R. G. sužalojimo.

Būtina atkreipti dėmesį, jog kambaryje ant stalo bei kieme rastas kraujas ikiteisminio tyrimo metu netirtas, nors buvo paimti tepinėliai su kraujo pėdsakais, todėl objektyviai negalima pasakyti, kam tas kraujas priklausė. Taip pat neaišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis ištryptas sniegas lauke prie durų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys dėl įvykio vietos prieštaringi ir šių prieštaravimų negalima pašalinti. Byloje nėra jokių neginčytinų įrodymų, galinčių paneigti jau pirmoje apklausoje apelianto nurodytą aplinkybę, jog R. D. sužalotas lauke.

Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo reiškiantis, kad visi neaiškumai ar netikslumai aiškinami kaltininko naudai. Dėl to įvykio vieta nustatoma alternatyviai: kategoriškai neteigiama, jog R. D. nužudytas kambaryje, ir nurodoma, kad nusikaltimas padarytas tiksliai nenustatytoje vietoje – B. V. priklausančio gyvenamojo namo Raseinių r., Viduklės mstl., P. Cvirkos g. 11, kambaryje arba to paties namo kieme.

Visos kitos nustatytos ir aptartos bylos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visetą, įrodantį R. G. kaltę. Įrodyta, kad būtent nuteistasis R. G. skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytomis ir šioje nutartyje patikslintomis aplinkybėmis nužudė R. D..

Teismas išsamiai pasisakė dėl bausmės R. G. skyrimo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodė jokių nesutikimo su bausme motyvų, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jos išsamiau pasisakyti, tik konstatuoja, jog R. G. paskirta bausmė, įvertinus skundžiamame nuosprendyje nurodytus motyvus, atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisinga.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendį pakeisti:

nustatyti, kad R. D. mirtį sukėlęs sužalojimas padarytas vienu smūgiu į krūtinės ląstos dešinę pusę;

nustatyti, kad R. G. tyčia nužudė R. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytu laiku tiksliai nenustatytoje vietoje – B. V. priklausančio gyvenamojo namo Raseinių r., Viduklės mstl., P. Cvirkos g. 11, kambaryje arba to paties namo kieme.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.